Jei nesiseka rašyti be klaidų

Jei nesiseka rašyti be klaidų.

Rašybos ir skyrybos mokymas ir mokymasis visada buvo laikomi sudėtingu

darbu: rezultatai, pasiekti mokant tų dalykų, dažnai nepateisina sugaišto

laiko ir išeikvotos energijos.

Šio mokymo ir savarankiško mokymosi priemonės tikslai:

1) Susisteminti ir pagilinti rašybos ir skyrybos žinias,

2) Atkreipti akis į dažnesnes rašybos ir skyrybos klaidas,

3) Patarti, ką ir kokiu nuoseklumu mokytis, jei nesiseka rašyti

be klaidų.

Pastebėta, kad rašybos mokymo verbalumas, t.y. mėginimas viską

paaiškinti žodžiais, ne visada pakankamai efektyvus. Dauguma besimokančiųjų

turi išlavintą regimąją atmintį. DDėl šios priežasties teoriniai klausimai

čia pateikiami lentelių ir schemų pavidalu. Labai svarbu iš lentelių

skilčių pavadinimų ir išvadų susiformuoti taisykles savais žodžiais, tad

gerai išstudijuokite lentelių, schemų sandarą, įrašus ir taip tobulinkite

savo loginio mąstymo galimybes. Regimajai atminčiai tobulinti skirtos ir

grafinės priemonės: atskirą žodžių rašymas, šrifto rūšys, teksto išdėstymo

įvairovė. Skaitydami nuolat pagalvokite, kodėl vienaip ar kitaip

išryškintas žodis, kodėl įrėminti keli žodžiai ir pan.

Be grafinių dalykų, rašybos mokymuisi svarbu taisyklių iliustravimas

pačiais kalbos faktais. Stengtasi, kad į šią mokymo priemonę patektų kuo

daugiau tokių žodžių, kuriuos rašydami mokiniai ir studentai neretai

klysta. Nemažai tokių žodžių pateikta pastabų skyreliuose. Šioje mokymo

priemonėje neatsispindi bendrieji rašybos dalykai, pvz.: rašybos pagrindai,

garsų žymėjimas raidėmis ir pan. Taip pat neaptariami tie rašybos atvejai,

kurių neįmanoma schematizuoti.

Aptariant skyrybos dalykus, norėta atkreipti dėmesį tik įį tas temas ar

požemes, kur rašantieji dažnai klysta. Tad neturėta tikslo apžvelgti visų

galimų skyrimo ar neskyrimo atvejų. Gerai įsisavinus tai, kas čia

rekomenduojama žinoti ir mokėti, skyrybos klaidų žymiai sumažėtų. Likusias

spragas galima būtų „likviduoti“ naudojantis mokyklai skirtu sintaksės

vadovėliu ar kitais žinynais, pvz., „Mokomosios lietuvių kalbos taisyklės“

(Vilnius, 1994). Ieškant studentų ir moksleivių daromų skyrybos klaidų

priežasčių, pastebėta, jog mokykliniuose vadovėliuose ne visada pateiktos

aiškios ir konkrečios taisyklės, o kai kurių ir visai nėra. Todėl šioje

knygelėje aptartos tokios temos, kurioms per mažai dėmesio skiriama

mokykloje: derinamieji ir nederinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio,

lyginamieji posakiai, poromis sujungtų vienarūšių sakinio dalių skyryba ir

kt. atkreiptas dėmesys į intonacinio brūkšnio vartojimą. Be to, atsižvelgta

į lietuvių kalbos mokymo reformos tendencijas, t.y. bandyta atsakyti

nemažai teorijos dalykų, terminų.

Kad rašybos mokymasis būtų sėkmingas, reikalingos kkelios sąlygos:

1. Besimokantieji privalo suvokti leksinę žodžio reikšmę, pvz., ražas –

„be lapų, sausas virbas; nudilusi be lapų vienų virbų šluota, nupjauto

javo šiaudo galas“; rąžytis – „ištiesti rankas ir kojas, ilgiau

nejudėjus , raivytis“; ręžti – „įtempti kūną ar jo dalies raumenis“;

rėžti – „aštriu įrankiu dalyti, pjauti“. Tik suprasta leksinė žodžio

reikšmė neleis tų 4 minėtų žodžių priskirti vienai kuriai rašybos

taisyklei.

2. Reikia mokėti skaityti žodžius reikšminėmis dalimis. Iš anksčiau

pateiktų pavyzdžių ryšku, jog šaknyje glūdi leksinė žodžio reikšmė,

kurios suvokimas leidžia be klaidų parašyti tą žodžio dalį. Priesagų,

galūnių, priešdėlių rašybos taisyklių neįmanoma taikyti praktiškai,

neskiriant tų reikšminių žodžio dalių. Priešdėlio radimas žodyje

beveik nekelia sunkumų besimokantiems. Sunkiausiai sekasi nustatyti

galūnę, pvz., šakose, akmenyje, neštųsi, mokymąsi, gerajam, pirmąsias,

eitumėte, bąlančiuosiuose. Tad būtina įsidėmėti, kad galūne turi

linksniuojamieji, asmenuojamieji arba tik giminėmis, skaičiais kaitomi

žodžiai. Žodžio galūnė randama kaitant žodį: ta dalis, kuri kinta, ir

bus ieškomoji morfema. Tiesa, dvi asmenuojamosios formos – būsimojo

laiko trečias asmuo (eis, neš) ir liepiamosios nuosakos vns. II a.

(eik, bėk) – galūnės neturi.

Taisyklingai rašyti trukdo ir neišmanymas, kiek ir kokių priesagų turi

žodis. Pvz., žodyje, kūryba yra priesaga, prasidedanti balse, todėl

daiktavardis padarytas iš būt.k.l. veiksmaž. kūrė ir turi ilga šaknies

balsę; sūpavimas – paskutinė žodžio priesaga –im-, kuti jungiama prie I

ir II asmenuotės veiksmaž. būt.k.l. kamieno (sūpavo); to veiksmažodžio

bendraties (sūpuoti) priesaga ir pati žodžio reikšmė ( reiškia lėtai

trūkstanti veiksmą) rodo, kad pamatinio žodžio (supo) šaknies balsė

pailgėjusi.

3. Būtina gebėti sparčiai ir nepastebimai pačiam sau, t.y.

suautomatintai, atpažinti visas kalbos dalis, pvz., formavimas,

pustymas (daiktav.), krosnin (priev.), raštuotas, saulėtas (būdv.),

važiuotas, girdėtas (dal.) ir t.t. Reikia mokėti suautomatintai

nustatyti ne tik visas kalbos dalis ssakinyje, bet ir skirti kai

kuriuos jų morfologinius pažymius:

– bendrinius ir tikrinius daiktav.; veiksmažodinės kilmės paprastuosius

ir sangrąžinius daiktav.; vienaskaitinius ir daugiskaitinius daiktav.;

– kiekinius ir kelintinius skaitvardžius;

– santykinius ir nežymimuosius įvardžius;

– įvardžiuotines būdvardžių, įvardžių, skaitvardžių, dalyvių formas;

– bevarde būdvardžių, įvardžių, skaitvardžių, dalyvių giminę;

– būdvardžių, prieveiksmių laipsnius;

– pagrindines veiksmažodžių formas, asmenuotes, nuosakas, laikus (jei

turi);

– išvestinių veiksmažodžių formų (dal., padal., pusdal. rūšis laikus;

– sangrąžinius veiksmažodžius ir dalyvius.

4. Be abejo, reikia mokėti gerai linksniuoti ir asmenuoti žodžius.

Tam tikrų sąlygų reikia ir norint sakiniuose tinkamai padėti skyrybos

ženklus:

1. Suvokti sakinio prasmę: „Jonas, atsisveikinęs su draugais,

nužingsniavo aikštės link“ (nuėjo vienas) ir „Jonas atsisveikinęs

su draugias nuėjo aikštės link“ (su kažkuo atsisveikino ir nuėjo su

būriu draugų). Suvokta mintis, kas norima pasakyti, padės nustatyti

tinkamus skyrybos ženklus ir jų vietą sakinyje.

2. Gerai skirti kalbos dalis, ypač būdvardžius ir veiksmažodines

formas ( įvairių linksnių ir laikų dal., pusdal., pad.),

santykinius įvardžius, sujungiamuosius ir prijungiamuosius

jungtukus, prielinksnius, dalelytes.

3. Mokėti skaityti sakinį žodžių junginiais.

4. Sklandžiai nagrinėti sakinio dalimis, sutartiniais ženklais

pabraukti veiksnius, tarinius ir t.t. (Apie sakinio ir kalbos dalių

painiojimą negali būti nė kalbos.)

5. Suprasti sintaksinių terminų reikšmes ir įsidėmėti jjų pavadinimus:

priedėlis, išplėstiniai pažyminiai ir aplinkybės, tikslinamoji

aplinkybė, vienarūšės sakinio dalys su apibendrinamuoju žodžiu,

įterpinys, sudėtinis sujungiamasis, prijungiamasis sakinys,

kreipinys.

Pedagogai ir psichologai teigia, jog būtina lavinti ne tik regimąją,

girdimąją (klausydamiesi įsidėmime taisykles, pavyzdžius) atmintį, bet ir

motorinius rankos pojūčius ir kalbos padargų veiksnius. Pastebėta, kad

rašantysis, nebeatsimindamas vieno ar kito žodžio rašybos, kelissyk

užrašinėja jį ant lapelio ar net vedžioja žodį pirštu ant suolo, ore, kol

judesiai atgamina tinkamą ortogramą, t.y. teisingą raidę. Tad kartais

prasmingą žodį ar jų grupę labai tvarkingai, neskubant, net pasigėrint

pačiu rašymo procesu, perrašinėti gana daug kartų. Pastebėta, kad

moksleiviai padaro daug klaidų, kai rašo sučiaupę lūpas.

Labai svarbu išmokti taisyklingai nurašinėti nuo knygos:

1) Garsiai (tyliai krutinant lūpas) perskaitomas sakinys ar žodis,

2) Įsigilinama į sakinio (žodžio) prasmę,

3) Apmąstomi ir įsidėmimi rašybos (skyrybos) sunkumai,

4) Rašomas sakinys (žodis) nežiūrint į tekstą,

5) Parašius patikrinama.

Vadinasi, nurašinėti nuo knygos negalima paskubomis. Jokiu būdu

negalima žvilgčioti į tekstą kas žodis ar net jo dalis, kaip kartais būna

tikrovėje. Nurašinėjimą galėtų lydėti antraeilės reikšmės turintis tylus

žodžių tarimas, t.y. rašymas „nesučiauptomis lūpomis“.

Ypač nuo galimų klaidų saugo rašytinio nagrinėjimo įgūdžiai. Jie

formuojasi tokia veiksmų seka:

1) išskiriamos „pavojingos: (kur rašantysis gali klysti) vietos ir

taip tobulinamas rašytinis akylumas, pastabumas,

2) išskirtajam atvejui paaiškinti taikoma taisyklė,

3) komentarai užrašomi, pvz., ošianti – veik.r.esm.l.dal.; -ant- po

minkštojo priebalsio; sąnarys, nes są-, zyzti, nes zyzė.

Rašybos klaidų padeda išvengti darybinio nagrinėjimo įgūdžiai, pvz.,

balinu – es.l. antrinis (priesaginis) veiksmaž., kurio priesaga prasideda

balse, todėl padarytas iš „balo“; nosinė raidė žodžio šaknyje nereikalinga;

švytuoklė – daiktav., kurio paskutinė priesaga (-kl-) prasideda

priebalse, todėl žodis padarytas iš bendraties „ švytuoti“; tai

pasikartojantį veiksmą reiškiantis antrinis veiksmaž. su priesaga –uoti,

todėl jo šaknies balsė y;

pučiąs – es.l. veik.r. dal., padarytas iš „pučia“; pirminis

(dviskiemenis) veiksmaž., pagrindinėse formose turintis šaknies balsių

kaitą; kadangi būt.k.l. III a. galūnė –ė, tai es.l šaknies balsė trumpa;

nuščiūvant – es.l. pad., padarytas iš nuščiūva; tai pirminis

veiksmaž., turintis šaknies balsių kaitą; kadangi būt.k.l. III a. galūnė

–o, tai es.l. šaknies balsė ilga.

Darybinio nagrinėjimo mokykloje beveik nemokoma. Tokie įgūdžiai ypač

reikalingi tiems, kurie neturi fonetinės klausos, t.y. negirdi ir netaria

ilgųjų ir trumpųjų balsių y, ū, i, u.

Darybinė, o kartu ir rašytinė žodžio analizė atliekama tokiu

nuoseklumu:

1) Atpažįstama kalbos dalis, nurodomi reikalingi požymiai,

2) JJei žodis išvestinis, nustatoma, iš ko jis padarytas,

3) Ortogramai paaiškinti taikomos rašybos taisyklės.

Rūpinantis skyrybos klaidų likvidavimu, pirmiausia praverstų išmokti

susitvarkyti su sudėtiniu (prijungiamųjų, sujungiamųjų, mišriųjų) sakinių

skyryba, po to gilintis į vientisinio sakinio skyrybos taisykles. Efektyvus

mokymosi būdas – skyrybinis nagrinėjimas. PPvz.:

1 2

3 4

Kai išgirsti tolimą, netikėtą garsą, ateinantį iš nesuprantamos pusės,

atitiesi nugarą, pečius, nes jis ne vien

5 6

netikėtas, bet ir nepanašus į kitus garsus, kuriuos tau yra tekę girdėti.

(R.Gram).

1 Atskiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys,

2 Atskiriamas šalutinis sakinys nuo pagrindinio,

3 Atskiriamos dvi vienarūšės sakinio dalys,

4 Pagrindinis sakinys atskiriamas nuo antro šalutinio sakinio,

5 Atskiriamos dvi vienarūšės sakinio dalys,

6 Atskiriamas šalutinis sakinys nuo kito šalutinio sakinio.

Šis sakinys – sudėtinis prijungiamasis, sudarytas iš pagrindinio sakinio

ir trijų šalutinių sakinių.

Kiekvienas, norintis išmokti rašyti be klaidų, turėtų atlikti tokį

savigyros darbelį: išrinkti kontrolinių diktantų, atpasakojimų, rašinių

visus klaidingai parašytus žodžius ar sakinius ir sugrupuoti juos pagal

klaidų rūšis. Jei susikaups daug vienos (dviejų, trijų.) rūšies klaidų,

vadinasi, rašančiajam trūksta žinių ir mokėjimų. Tada būtina mokytis

reikalingas taisykles ir rašyti daug teminių pratimų, pvz., atskiri

žodžiai ir sakiniai, skirti tik nosinių raidžių šaknyje rašybai

įtvirtinti. Jei klaidos įvairios, beveik neįmanoma išskirti atskiros

klaidų grupės – rašantysis nesugeba paskirti dėmesio, yra nepakankamai

akylas ir nepastebi rašybos (skyrybos) skirtumų. Tokių įgūdžių trūkumą

rodo rašančiojo reakcija į savo klaidas : „Juk žinojau, kaip reikia

rašyti!“ taigi, jei esama išsiblaškymo ir nepastovumo pažymių, būtina kuo

daugiau rašyti įvairiatemių pratimų, kur teks taikyti įvairias,

dažniausiai net negiminingas rašybos (skyrybos) taisykles. Dar

sudėtingesni yra kompleksiniai pratimai, kuriuos rašant mokomasi ir

rašybos, ir skyrybos. Minėtų rūšių pratimų rasite B.Dobrovolskio

parengtame rinkinyje „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos pratimai X- XII

klasei“ (Kaunas, 1993). Nesvarbu, kad knyga skirta aukštesniųjų klasių

moksleiviams – ji tinka ir kitokio amžiaus moksleiviams, studentams.

Minėtoje B.Dobrovolskio knygoje yra pastabumui ugdyti skirtų korektūros

pratimų: reikia ištaisyti tekste paliktas klaidas. Kai išmokstama

pastebėti kitų klaidas, tada ir savikontrolė rezultatyvesnė.

KELI BAIGIAMIEJI PATARIMAI,

kai nesiseka rašyti be klaidų:

1. Pirmiausia nagrinėkite sakinius kalbos (sakinio) dalimis, kol

įgūdžiai virs suautomatintais veiksmais.

2. Gerai įsiminkite vartojamus terminus: sangrąžos dalelytė, intarpas,

priedėlis, įterpinys ir t.t.

3. Tik tada mokykitės rašybos(skyrybos) taisykles, rašykite sakinius,

diktantus, pratimus, kol imsite rašyti greitai ir beveik

nejausdami, jog remiatės taisyklėmis.

4. Būtina daug skaityti (tyliai ir garsiai): dažnai daroma rašybos

(skyrybos) klaidų, kad menkas rašančiojo kalbos žodynas, prastai

tariami žodžiai arba skaitant jie net iškraipomi, nesuvokiama

sakinio prasmė ir t.t.

S Ė K M Ė S !

KAIP ATPAŽINTI KALBOS DALIS?

Pasitikrinkite:

1. Ar galima tą žodį linksniuoti?

– Taip, vadinasi, jis gali būti:

– daiktavardis,

– būdvardis,

– skaitvardis,

– įvardis,

– dalyvis(turi veiksmažodžio šaknį).

2. Ar žodi galima asmenuoti?

– Taip, vvadinasi, jis veiksmažodis.

3. Jei žodis nelinksniuojamas ir ne asmenuodamas, tai jis gali būti:

– prieveiksmis (turi daiktav., būdv., įv., dal. šaknį; atsako į

tokius pat klausimus kaip ir aplinkybės),

– tarnybinis žodis:

– prielinksnis (stovi šalia linksniuojamojo žodžio, sakinyje

jo negalima praleisti),

– dalelytė (suteikia minčiai tam tikrą atspalvį, sakinyje

galima praleisti),

– jungtukas (jungia žodžius ar sakinius; juos reikia

įsiminti)

– ekspresijos žodžiai:

– jaustukas (reiškia įvairius jausmus),

– ištiktukas (dažniausiai nutrupėjęs veiksmaž., reiškia

įvairių veiksmų sukeltus garsus).

IŠVESTINĖS VEIKSMAŽODŽIŲ FORMOS

Būtasis kartinis laikas Esamasis laikas

Būt.k.l.veik.r.dalyvis Geidžiamoji nuosaka

Esam.l.veik.r.dalyvis

Būt.k.l.padalyvis Esam.l.neveik.r dalyvis

Esam.l.padalyvis

Bendratis

Būtasis d. laikas

Būsimasis laikas Veik.r. dalyvių

Tariamoji nuosaka Būsimasis laikas

Liepiamoji nuosaka Būtasis d. laikas

Neveik.r. dalyvių

Būsimasis laikas

Reikiamybės dalyvis Būtasis laikas

Pusdalyvis Padalyvių

Būdinys Būsimasis laikas

Siekinys Būtasis d. laikas

Įsidėmėti.

1. Veiksmažodžiai turi pagrindines ir išvestines formas.

2. Pagrindinės formos yra bendratis, esamojo laiko III asmuo ir būtojo

kartinio laiko III asmuo. Šių trijų formų kamienai vadinami

pagrindiniais kamienais, iš kurių daromos išvestinės formos.

IŠVESTINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ FORMŲ DARYBA

Rašybai reikšmingus pamatinius žodžius nustatyti ir išvestines formas

atpažinti padeda jų darybos išmanymas.

|i | | | | |

|s | | | | |

|Reikiamybės

dalyvis |Bendraties |-nas, -na |kurti + -nas, -na |

Pastaba. Rašybos mokymo tikslais išvestines veiksmažodžio formas patogiau

sudarinėti iš bendraties, esamojo ir būtojo kartinio laiko kamienų.

Išvestinės veiksmažodžių formos išlaiko pamatinio žodžio ( būtojo

kartinio, esamojo laiko ar bendraties) šaknies rašybą. Pvz.: šąla:

šąląs, šąlant, tešąla; užgeso: užgesęs, užgesus; išsigąsti:

išsigąstų, išsigąsiąs, išsigąsdamas.

VEIKSMAŽODŽIŲ SKYRIUS

Pirminiai

Augti, auga, augo

Užaugti, užauga, užaugo

Nešti, neša, nešė

Neštis, nešasi, nešėsi

Antriniai

Galvoti, galvoja, galvojo

Pelyti, pelija, pelijo

Važiuoti, važiuoja, važiavo

Mišrieji

Skaityti, skaito, skaitė

Šildyti, šildo, šildė

Giedoti, gieda, giedojo

PIRMINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ SKYRIAI

Pagrindinėse formose turi šaknies balsių kaitą

Kurti, kuria, kūrė

Skirti, skiria, skyrė

Dusti, dūsta, duso

Gyti, gyja, gijo

Tūpti, tupia, tūpė

Pagrindinėse formose neturi šaknies balsių kaitos

Šokti, šoka, šoko

Bėgti, bėga, bėgo

Augti, auga, augo

Alkti, alksta, alko

Cypti, cypia, cypė

Ūžti, ūžia, ūžė

Lipti, lipa, lipo

Pastabos:

1. Veiksmažodžių skyriai nustatomi pagal skiemenų skaičių pagrindinėse

formose ((skiemenys skaičiuojami be priešdėlių ir sangrąžos dalelytės).

2. Būtina įsižiūrėti, kokios yra pirminių veiksmažodžių šaknies balsės

pagrindinėse formose. Tos žinios reikalingos balsių i, y ar u, ū

rašybai žodžių šaknyje nustatyti.

|I. |II. Pagrindinėse formose turi šaknies balsių kaitą |

|Pagrindinėse | |

|formose neturi| |

|šaknies balsių| |

|kaitos | |

|Išvada: |Išvada: Esamojo ir būtojo kartinio laiko šaknies balsė rašoma |

|Šaknies balsės|vadovaujantis taisyklėmis: |

|rašomos iš | |

|klausos: | |

|Rišti, riša, | |

|rišo | |

|Cypti, cypia, | |

|cypė | |

|Lupti, lupa, | |

|lupo | |

|Ūžti, ūžia, | |

|ūžė | |

| |Jei būtojo|i, u |y, ū |Skiria, | |

Įsidėmėkite. Šios taisyklės tinka: 1) tik pirminiams veiksmažodžiams, 2)

tik turintiems pagrindinėse formose šaknies balsių kaitą, 3) tik balsių i,

ū rašybai patikrinti.

BALSĖS y, ū ANTRINIŲ IR MIŠRIŲJŲ VEIKSMAŽODŽIŲ ŠAKNYSE

|Kai antriniai ir mišrieji veiksmažodžiai reiškia lėtai |Reiškia neilgai|

|vykstantį, pasikartojantį ar pastangų reikalaujantį veiksmą ir |trunkantį |

|turi priesagas |veiksmą -pa ir|

| |-ėti |

| | | | |i | |(laukė) |

| | | | |ti | | |

| | | | |i | | |

Tai jų šaknies balsės ilgosios y, ū. Antriniai ir mišrieji veiksmažodžiai

šaknies balsių kaitos neturi.

Pastaba. Priesagos –ėti nepainioti su –inėti: ritinėti, slidinėti,

klupinėti, lupinėti.

BŪSIMOJO LAIKO III ASMENS ŠAKNIES BALSIŲ i, y, u, ū, RAŠYBA

|Pirminiai veiksmažodžiai |Antriniai ir mišrieji |

| |veiksmažodžiai |

|Bendratis baigiasi –yti,|Bendratis nesibaigia |Būsimojo laiko trečiame |

|-ūti |–yti, -ūti |asmenyje išlieka bendraties |

| | |kamieno balsės: |

| | |Vilnyti – vilnys |

| | |Trūnyti – trūnys |

| | |Girdyti – girdys |

| | |Statyti – statys |

|Išvada: Būtojo laiko III|Išvada: Būsimojo laiko | |

|asmenyje sutrumpėja |III asmenyje išlieka | |

|šaknies balsės: |šaknies balsės y, ū: | |

|Gy-ti :: gi-s |Klyk-ti : klyk-s | |

|Ly-ti : li-s |Zyz-ti :zys | |

|Griū-ti : griu-s |Pūs-ti : pūs | |

|Džiū-ti : džiu-s |Ūž-ti : ūš | |

|Išimtis: Vy-ti : vy-s | | |

|Siū-ti : siū-s | | |

Įsidėmėti.

1. Būsimojo laiko III asmens šaknies balsė trumpa, jei

1) Veiksmažodis pirminis,

2) Bendratis baigiasi -yti, -ūti

2. Pirminiai veiksmažodžiai būs.l. I ir II a. išlaiko pamatinio žodžio

(bendraties) balsę: gysiu, gysi, gysime, gysite.

BALSĖS i, u, y, ū VEIKSMAŽODINĖS KILMĖS DAIKTAVARDŽIŲ ŠAKNYSE

Veiksmažodinės kilmės daiktavardžiai

Priesaginės darybos Galūninės darybos

Priesaga pasideda priebalse

Išvada: daiktavardis padarytas iš

bendraties:

Vy-tuvas —vy-ti

Bū-tis — bū-ti

Žū-klė — žū-ti

Ry-klys — ry-ti

Bet: but-as (: buv-o)

Priesaga pasideda balse

Išvada: daiktavardis padarytas iš būt.k. laiko:

Kūr-ėjas — kūr-ė

Siuv-ėjas — siuv-o

Griūve-ėsis — griuv-o

Skyr-yba — skyr-ė

Gyn-imas — gyn-ė

Turi galūnes

-is, -a, -ė

Duž-o — dūž-is

Kiš-o — kyšis

Skrid-o — sky-dis

Skil-o — slyl-ė

Muš-ė — mūš-is, mūš-a

Turi galūnes -is, -a

Ir priešdėlius są-, sam-, san-, at-, į-, po-

Sujud-o — sąjūdis

Sutik-p — santyk-is

Atkrit-o — atkryk-tis

Įmig-o — įmyg-is

Įgud-o —įgūd-is

Pajut-o — pojūt-is

Pasuk-o — posūk-is

Bet: sampuva, sandulos

Įsidėmėti: 1. Jei veiksmažodžio daiktavardžio priesaga pasideda balse, jis

padarytas ir būtojo kartinio laiko kamieno ir išlaiko pamatinio žodžio

šaknies rašybą: kūrinys, nes kūrė, pustymas, nes pustė.

2. Svarbu teisingai nustatyti pamatinį žodį, pvz., švytėjimas sudarytas iš

švytėjo (netinga švito); sūpuoklės sudarytas iš sūpuoti (netinka supa).

NOSINIŲ RAIDŽIŲ RAŠYMAS ŽŽODŽIO ŠAKNYSE

|ą, ę, į, ų, : an, en, in, un prieš s |

|-ų- |Siųsti, skųsti | | |

Pastabos:

1. jeigu priebalsė n atsiranda tik esamojo laiko šaknyje, tai tokie

veiksmažodžiai yra intarpiniai, nosinės raidės nerašomos: sekti, senka,

seko; gesti, genda, gedo; akti, anka, ako; bristi, brenda, brido.

2. Šios grupės žodžių nepainioti su: sklastymas, lysti (liesėti), brasta.

|ą: ę: į prieš s, š, ž |

|Raidės |Šaknys |Pavyzdžiai |

|ą: ę: į|tąs-, tęs-, tįs-|tąsus, tąsyti, tąsa; tęsti, tęsinys, tęstumas; tįsus, |

| | |tįsioti, tįsla, ištįsėlis, tįstelėti. |

| |grąž-, gręž-, |grąžyti, grąža, grąžtas, grąžulas, atogrąžos, |

| |grįž- |saulėgrąža, gręžti, gręžinys; grįžtė, grįžti, |

| | |grįžulas, sugrįžtuvės. |

| |rąs-, ręs- |rąstas, ręsti. |

|ą: ę | | |

| |rąž-, ręž- |rąžytis, rąžosi, rąžulys, ręžtis. |

| |spąs-, spęs- |spąstai, spęsti. |

| |trąš-, tręš- |trąša, trąšus, trąšumas, trąšuoti, tręšti, tręšimas.|

|ą: į |drąs-, drįs- |drąsa, drąsuolis, drąsinti, drįsti. |

| |mąst-, mįsl- |mąstyti, mąslus; mįslė, mįslingas. |

Pastaba:

1. Nosinių balsių nerašoma veiksmažodžių šaknyse, kai jų balsių kaitos

eilėje yra ė, pvz., grasyti, graso,

gresia, grėsė; draskyti, drasko,

dreskia, drėskė.

2. Šaknis ryž- visada rašoma su y : ryžtas, ryžtis, ryžtingas, pasiryžęs.

3. Nepainioti žodžių tręšti, tręšia, tręšė ir trešti, tręšta, trešo

(pamažu pūti, minkštėti sunokti).

4. Šaknies mąst- nepainioti du mast-: mastas, mastelis, Masčių ežeras,

mastyti (pinti, mesti audeklui siūlus; eiti dideliais žingsniais).

5. Šios grupės žodžių nepainioti su kitais: tesėti (žodį, turėti jėgų

dirbti), tysoti, tysėti ( gulėti, būti išsitiesusiam), gražinti

(puošti), gryčia, įgrysta ( įgristi, įgriso), ražas, ražiena.

|ą, ę žodžių šaknyse |

|Daiktavardžiai ir |Esamojo laiko veiksmažodžiai |

|išvestiniai žodžiai | |

| |-ąla |-ąra |-ęra |-st- (-št-, |

| | | | |žt) |

Pastabos:

1. Nosinės raidės rašomos visų es.l. asmenų šaknyse: šąlu, šąli, šąlame,

šąlate, šąla.

2. Šios grupės žodžių nepainioti su tais, kurie neturi nosinių raidžių

šaknyje: balina, gesina, asla, tyžta (tižti, tižo), vaškas, žastas.

3. Šalia pirminių kalboje vartojami mišrieji vveiksmažodžiai, tačiau

esamojo laiko šaknies balsės skirtingos:

Karti, kąra, karo ir karoti, karo, karojo (Kyboti,

kaboti, kabėti)

Krešti, kręšta, krešo ir krešėti, kreša, krešėjo

(Tirštėti, stingti)

Kežti, kęžta, kežo ir kežėti, keža, kežėjo (Labai pamažu,

skurdžiai, nusususiai augti)

Težti, tęžta, težo ir težėti, teža, težėjo (Tižti,

šlapti, varvėti)

NOSINĖS RAIDĖS ŽODŽIŲ GALŪNĖSE

| |Vienaskaita |

|V. | | | | |Veik. rūšies |

|K. | | | |manęs, tavęs, | |

|N. |Niekada nerašomos norinės raidės žodžių galūnėse |

| |Sangrąžiniai |Įvardžiuotinės vyr. ir mot. g. formos |

|Įn.| |Įvardžiuotinės mot. g. formos |

|Vt.|Niekada nerašomos norinės raidės žodžių galūnėse |

|Š. | |

|Daugiskaita |

|V. | | | | |Veik.r.vyr.g.:|

| |Sangrąžiniai: |Įvardžiuotinės vyr. ir mot. g. formos |

| |prausimųsi | |

| |sukimųsi | |

|N. |Niekada nerašomos norinės raidės žodžių galūnėse |

|G. | |Įvardžiuotinės mot.g. formos |

| | | | |šiąsias |. |

|Įn.|Niekada nerašomos norinės raidės žodžių galūnėse |

|Vt.| |

|Š. | |

Pastabos:

1. Nosinės raidės rašomos tariamosios nuosakos III asmenyje:

Neštų – neštųsi, vestų – vestųsi, šukuotų – šukuotųsi.

2. Nosinių galininko linksnyje nerašome:

a) įvardžiams mane, tave, save, keliolika,

b) kiekiniams skaitvardžiams nuo vienuolikos iki devyniolikos,

c) bevardės giminės žodžiams: Mąstai apie ką kita. Perrašyk visa tai į

švarraštį.

VEIKIAMOSIOS RŪŠIES VYRIŠKOSIOS GIMINĖS DALYVIŲ VARDININKŲ RAŠYBA

| |-įs, -is |-į, -ys |

|II asmenuotės |Vienaskaita |Daugiskaita |

|veiksmažodžiai | | |

|-(i)ąs |-ęs |

|Esamasis l. lekiąs, jojąs, keliąs, |Būtasis k.l. lėkęs, jojęs, kėlęs, |

|keliąsis. |kėlęsis. |

|Busimasis l. lėksiąs, josiąs, kelsiąs, ||Būtasis d.l. lėkdavęs, jodavęs, |

|kelsiąsis. |keldavęs, keldavęsis. |

Pastaba. Vyt g. dalyvių vardininko galūnių rašybos nesutapatinti tu kitų

linksnių mot.g. dalyvių rašyba, pvz., grįžusiai, grįžusią, grįžusias

galūnėje rašome –ia-, nes vns. vard. grįžusi.

PREŠDĖLIŲ są-, į- RAŠYBA

|są- |į- |

PRIEŠDĖLIŲ api- apy- RAŠYBA

|api- rašoma |apy- rašoma: |

| |Su daiktavardžiais,|apyaušris |

| |turinčiais |apybraiža |

| |kirčiuotą priešdėlį|apytaka |

| | |apysmėlis |

PRIESAGŲ -imas, -ymas, -otas, -ota, -uotas, -uota RAŠYBA

PRIESAGŲ -yti, -ija, -ijo RAŠYBA

|Pagrindinės |Išvestinės veiksmažodžio formos ir kitos kalbos dalys iš: |

|veiksmažodžio | |

|formos |

| | |(-ij-) | |

Kiti šias priesagas turį veiksmažodžiai:

Akyti, akija, akijo Drunyti, -ija, -ijo Aikštytis, -ijas, -ijos

Giedryti, giedrijasi, giedrinosi Geltonyti, -ija, -ijo

Dalyti, -ija, -ijo

Koryti, korija, korijo Kirmyti, -ija, -ijo Gėdytis, -ijasi, -ijosi

Šaknyti, šaknija, šaknijo Pelyti, -ija, –ijo Ginčytis, -ijasi, -ijosi

Vilnyti, vilnija, vilnijo Rūdyti, -ija, -ijo Kaulyti, -ija, -ijo

Vaidytis, -ija, -ijo Trūnyti, -ija, -ijo Kontūzyti, -ija, -ijo

Nuodyti, -ija, -ijo Skalyti, -ija, -ijo

Pastabos:

1. Antrinių veiksmažodžių, turinčių pagrindinėse formose –yti, -ija,

-ijo, nepainioti su pirminiais, kurie bendraties šaknyje turi y: gyti,

gyja, gijo; prigyti, prigyja, prigijo; lyti, lyja, lijo; sulyti,

sulyja, sulijo.

2. Kad lengviau įsimintumėte šiuos priesaginius veiksmažodžius, sukurkite

kokia nors situacija, pvz., „Pavasarį dangus sparčiai giedrijasi,

sniegas akija, korija. Žiemkenčiai saulėje šaknija, žalių javų jūra

netrukus ims vilnyti.“

-e- RAŠYBA

|Kur rašome -e-? |Pavyzdžiai |Pastabo|

| | |s |

|E | |didenybė.. | |

|S | |ožkena, lliūdesys, virpesys. | |

|A | | | |

|G | | | |

|O | | | |

|S | | | |

|E | | | |

| | |-er- |ketveri, penkeri, šešeri, | |

| | |-et- |keleri. | |

|A | |dideliame, gražiame, didelėje, | |

|L | |gražioje | |

|Ū | |pirmame, šiame, šioje | |

|N | | | |

|Ė | | | |

|S | | | |

|E | | | |

| | | |ai |

-(i)a RAŠYBA

|Kur rašoma? |Pavyzdžiai |

|ŠAK |Lietuviškų žodžių šaknyse -(i)au, |Liaudis, griausmas, griauti, |

|NY |niekada nebūna dvibalsio -eu- |liautis, kiauras |

|SE | | |

| |Nelietuviškos kilmės žodžių šaknyje |Liapsusas, aliarmas, pliažas, |

| | |Aliaska, Riazanė |

|Sudurtinių žodžių jungiamasis balsis |Rugiagėlė, piliakalnis, kilniaširdis,|

|-(i)a- |didžiadvasis, trečiaklasis, |

| |devyniasdešimt |

|P |DAIKTAVARDŽIŲ -(i)ava, -liava |Baudžiava, ganiava, pyliava, |

|R | |rinkliava |

|I | | |

|E | | |

|S | | |

|A | | |

|G | | |

|O | | |

|S | | |

|E | | |

| |TARPTAUTINIŲ žodžių |Transliacija, izoliatorius, |

| | |simuliantas |

| |Aukšč.l .BŪDVARDŽIŲ -(i)ausias, -a |Didžiausias, didžiausia, gražiausia |

| |VEIKSMAŽODŽIŲ -(i)avo |Važiavo, keliavo, žygiavo, gyliavo |

| |Iš es.l. sudarytų dalyvių, padalyvių|Dreskiantis, dreskiamas, dreskiant |

| |-(i)ant-, -(i)am- | |

| |Iš nagininko linksnio kilusių |Tyčia, paslapčia, kūlversčia |

| |PRIEVEIKSMIŲ -(i)a | |

| |Aukštesniojo ir aukščiausiojo l. |Daug: daugiau, daugiausia |

| |PRIEVEIKSMIŲ, kurie nelyg.l. neturi |Gražu: gražiau, gražiausia |

| |-(i)au | |

|GA |VISŲ linksniuojamų žodžių, kurie |Antis- ančiai, avis- aviai, vyšnia- |

|LŪ |vns. vard. neturi -ė |vyšniai |

|NĖ | |Kilni- kilniai, kilnią; einanti- |

|SE | |einančiai, einančias |

PRIEBALSIŲ ASIMILIACIJA

|Kur? |Kas? kaip? |Pavyzdžiai |

|Bendrati|Skardieji priebalsiai suduslėję prieš -ti|Dirbti, sirgti, zirzti, |

|s | |grimzti, irzti, urgzti, |

| | |ūžti, subruzti |

|Esamasis|Skardieji priebalsiai suduslėję prieš |1) dygsta, rūgsta |

| |-st- arba -st- susilieja su šaknies galo |(nepainioti su dyksta, |

|laikas |priebalsiais z, ž |rūksta, 2) grimzta, |

| | |subrūzta, atlyžta, lūžta, |

| | |irzta |

|Būtasis |Niekados nebūna priebalsių asimiliacijos pirminių veiksmaž. Šaknyse |

|k. | |

|laikas | |

|Būtasis |Duslieji priebalsiai suskardėja prieš |Vesdavo, nešdavo, sekdavo |

|d. |-dav- | |

|laikas | | |

|Būsimasi|Skardieji balsiai b, g suduslėja prieš |Dirbs, skelbs, jungs, sirgs|

|s |-s- | |

|laikas | | |

| |Susilieję šaknies galo priebalsiai s, š, |Ves – ti + -s- — ves |

| |z, ž su -s- žymimi viena priebalse |Neš – ti + -s- — neš |

| | |Zyz – ti + -s- — zys |

| | |Vež – ti + -s- — veš |

|Liepiamo|Skardieji priebalsiai suduslėja prieš -k-|Dirbk, zyzk, vežk |

|ji | | |

|nuosaka | | |

| |Susilieję šaknies galo priebalsiai g, k |Bėg – ti + -k- — bėk |

| |su -k- žymimi viena raide |Lėk – ti + -k- — lėk |

|Tariamoj|Skardieji priebalsiai suduslėja prieš –t-|Dirbtų, sirgtų, ūžtų, |

|i |(-č-) |zyztų, |

|nuosaka | |Dirbčiau, sirgčiau, ūžčiau,|

| | |zyzčiau |

PRIEBALSIŲ ASIMILIACIJA

|Kur? |Kas? Kaip? |Pavyzdžiai |

|Antriniai |Šaknies galo priebalsiai |daigstyti, spragsėti, mirgsėti |

|veiksmažodžiai|suduslėja arba suskardėja prieš|(nepainioti su mirksėti), |

| |priesagos priebalsį |dilgsėti, girgždėti |

| | |vykdyti, lipdyti |

|Sudurtiniai |Asimiliacija vyksta žodžiuose |medpadis, šlapdriba, sausšaka |

|žodžiai |be jungiamojo balsio | |

| |Dviejų vienodų priebalsių |1) pusseserė, švarraštis, |

| |supanašėjimas arba |aštuonnytis, šėmmargė 2) |

| |supanašėjimas ir susiliejimas |daugkur, daugkart |

| |z prieš dž |vabzdžiai, pavyzdžiai, |

| | |skruzdžių |

|Šaknies galo |sk, šk, zg, žg prieš priebalses|drėksti – dreskia, brėkšti – |

|priebalsių |ks, kš, gz, gž prieš balses |brėško |

|samplaikos | |megzti – mezga, džergžti – |

| | |džeržgiau |

|Žodžio galo |Skardieji d, g, ž žodžio gale |kad, tad, niekad, visad, daug, |

|priebalsiai |suduslėja |jog, lyg, sulig, už bemaž, |

| | |daugmaž |

KAI KURIE NEIGINIO ne RAŠYMO ATVEJAI

|Rašomos visada skyrium nuo: |Bet: |

|Skaitvardžių:ne vienas, ne du, ne | |

|pirmas. | |

|Įvardžių: ne mano, ne kas, ne koks, ne |nekas, nekoks („prastas, menkas“) |

|kažkas, ne kažkoks, ne kažin kas, ne |nesavas („keistas, neįprastas“), |

|kažin koks, ne tas. |nevisas („kvailas“)

|Skaitvardinės kilmės prieveiksmių: ne | |

|vienaip, ne anaip, ne dviese. | |

|Įvardinės kilmės prieveiksmių: ne kaip, |nekaip („prastai, blogai“), nekada |

|ne kur, ne taip, ne ten, ne tiek, ne |(„retai“) |

|visai, ne visada, ne visur. |nekiek („mažai, nedaug“), nekur |

| |(„niekur, mažai kur“) |

|Vardažodinės (dažniausiai | |

|daiktavardinės) kilmės prieveiksmių su | |

|priesaga -(i)ui ir priešdėliu pa- : ne | |

|paeiliui, ne pagreičiui, ne pakeliui, ne| |

|paraidžiui, ne pažodžiui, ne pavėjui, ne| |

|veltui. | |

|Dviejų vienodų žodžių: vos ne vos, kkur | |

|ne kur, kuris ne kuris. | |

Visada kartu rašoma su prieveiksmiais: neanksti, nearti, netoli (netoliese,

netolimais), nedaug (nepainioti su ne per daug).

KAI KURIŲ DALELYČIŲ RAŠYMAS DRAUGE IR SKYRIUM

|Dėlto, vis dėlto (tačiau): Vis |Dėl to (todėl): paryčiu kiek pašalo, dėl to |

|dėlto (tačiau) mažutė vilties |(todėl) dabar po kojomis sausai traškėjo |

|kibirkštėlė dar teberuseno jos |sustiręs ledas. (J.Balt.) |

|širdyje. (V.Pet.) | |

|Užtai, užtat, užtatai (todėl) : |Už tai (už tą dalyką): Visi jį barė už tai, |

|Gyvuliai ramiai atrajojo, uužtai |kad laiku negrįžo namo (r). |

|piemenys gali atsipūsti (r). | |

|Gi drauge su 1) nekaitomais |Gi skyrium nuo 1) kaitomų vienskiemenių (kas|

|vienskiemeniais žodžiais: argi, |gi, ko gi.) ir 2) daugiaskiemenių žodžių |

|čiagi, negi, kaipgi. 2) nejaugi,|(kuris gi, kokiam gi, kkada gi, kodėl gi, |

|kadangi, taipogi. |tuojau gi.) |

|Įsidėmėti: kurgi. | |

| |Vis nevisada skyrium (išimtis: visgi). |

| |Nepainioti suvis (su suvisa), užvis (su už |

| |viso), pervis (per visą), išvis (iš viso) |

| |Per visada skyrium (išimtis: pernelyg). |

| |Nepainioti su priešdėliu per, kuris rašomas |

| |drauge su veiksmažodžiais ir jo formomis, |

| |veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais: |

| |perrašyti, perrašęs, perrašymas. |

| |Pabrėžiamosios dalelytės visada skyrium: |

| |jau: taip jau, na jau, kur jau, tik jau. |

| |išimtis: tuojau, nejau. |

| |pat: tas pat, toks pat, taip pat, tuoj pat, |

| |vis tiek pat. |

| |tik: kas tik, kad tik, kaip tik, vien tik, |

| |vos tik. |

SUDĖTINIAI prijungiamieji SAKINIAI

I. Būdingos klaidos:

1. Neatskiriamas šalutinis sakinys, esantis prieš pagrindinį ssakinį: Kad

Švendrė slepia tokius turtus, aš nežinojau (V.B). Vos autobusas

sustoja, jį apgula šimtai žmonių. (A.Venc.).

2. Nepastebimas šalutinis sakinys, prijungtas prie pagrindinio santykiniu

įvardžiu ar santykiniu įvardžiu su prielinksniu: Supratau, kas esi,

tiktai pasakyt nemokėjau (Just.M.). Lukas dar paklausė, su kuo senelis

kariavęs (J.Dov.).

3. Tik iš vienos pusės atskiriamas šalutinis sakinys, įsiterpęs į

pagrindinį ar kitą šalutinį sakinį: Atnešk, jei netingi, pora kibirų

vandens (J.Avyž.). Visi mes esame nebyliai, nes to, ką girdime giliai,

dažnai nemokam pasakyti ((Just.M). Aš nežinojau, ką jam pasakyti, ir

man truputį buvo baisu (E.Miež).

4. Vienas nuo kito atskiriami du vienarūšiai šalutiniai sakiniai,

sujungti jungtukais ir, ar: Netikėk, kad verkiant liūdna ir kad

linksma, kai juokiuos (J.Jakš.).

5. Neskiriamas šalutinis sakinys, prasidedantis neįprastais žodžiais:

Nesunku apskaičiuoti, ir kiek pelno mes gausime.

II. Rekomendacijos:

1. Visų pirma gerai įsiminkite ŠALUTINIŲ SAKINIŲ PRIJUNGIAMUOSIUS

ŽODŽIUS:

| |įv. |ks | |

2. Visada pasižiūrėkite į pirmąjį sakinio žodį – gal jis pradeda šalutinį

sakinį.

3. Suraskite tuos žodžius, kurie galėtų žymėti šalutinio sakinio pradžią;

pasitikrinkite nagrinėdami; pabraukite šalutinių sakinių jungiamuosius

žodžius. Po to ieškokite, kur pagal prasmę baigiasi kiekvienas

šalutinis sakinys: Kai atėjo vakaras, visi, kas tik galėjo, susirinko

į pievą, kur buvo sustatyti suolai, kad geriau būtų matyti, kaip bėgs

tas nykštukas (flk).

4. Tyrinėdami sakinio sandarą, taikykite praleidimo metodą: Kai atėjo

vakaras, visi, ., susirinko į pievą.

5. jei dar abejojate, pasitikrinkite keldami klausimus: Į kokią pievą

susirinko? Kokiu tikslu buvo sustatyti suolai? .

Pastaba: Sudėtiniai jungtukai pradeda vieną šalutinį sakinį: Kartais tiek

jėgų, kad nors kalnus vartyk (K.Bink.)

O ta duktė tokia meili, jog nors prie žaizdos dėk (flk).

Tarp samplaikinių jungtukų kablelį galime dėti arba nedėti: Gyveno visų

mėgiamas, nors (,) jeigu būtų paklausę, ką jis nutapė, retokas galėtų

pasakyti (V.Rimk.). Tėvas apsimetė miegąs, bet (,) kai pradėjo barbenti į

langą, greit atsikėlė (A.Vien).

SUDĖTINIAI SUJUNGIAMIEJI SAKINIAI

Dažnai pasitaikanti klaida – dedamas kablelis vietoje brūkšnio ar

dvitaškio.

Reikia mokėti sakinio jungimo būdus ir skiriamųjų ženklų rrašymo atvejus.

Skaityti sakinius ir išsiaiškinti skiriamuosius ženklus.

I. JUNGTUKAI

|Jungtukai |Skyryba |Pavyzdžiai |

|IR |Tarp dviejų sakinių, susietų šiais |Saulė jau slėpėsi už |

|AR, ARBA |jungtukais, kablelį galima dėti arba |medžių, ir pilkas šešėlis |

|NEI |nedėti. Kablelio rašymas arba |užskleidė aikštelę |

| |nerašymas nelaikytinas klaida. |(J.Gruš.) |

| |Skiriama, kai norima pabrėžti dėmenų |Saulė jau slėpėsi už |

| |prasminį savarankiškumą. |medžių ir pilkas šešėlis |

| | |užskleidė aikštelę. |

|O, BET, |Sakiniai visada atskiriami vienas nuo|Ašarų buvo jos akyse, |

|TAŠIAU, TIK, |kito kableliu. |tiktai balo ji labiau ir |

|TODĖL, UŽTAI | |labiau (J.Balt.) |

II. BEJUNGTUKIAI

|Skiriamieji |Kada rašoma |Pavyzdžiai |

|ženklai | | |

|KABLIATAŠKIS |1. Pasakomos viena nuo kitos |Susimąstęs žiūri mėnuo iš |

| |nutolusios mintys (Skyrimas |ramių dangaus skliautų; |

| |kableliu nelaikytina klaida) |laibas supa mus laivelis tarp|

| | |siūbuojančių meldų (Mair.) |

| |2. Kai vieno (kelių) sudedamojo |Atsisėdo bernelis ant didžio |

| |dėmens viduryje yra kablelių |akmenėlio, porinio savo |

| | |darbelius, sakė savo |

| | |vargelius; senelis klausė |

| | |žilą galvą nuleidęs |

| | |(V.Krėv.). |

|KABLELIS |1. Tarp sakinio dėmenų galima |Pūtė smarkus vėjas, pliaupė |

| |įterpti IR, O, BET, TAČIAU, TIK |žvarbus lietus (J.Gruš.). |

| | |Akys nori, širdis nepriima |

| | |(flk). |

| |2. Kai pirmąjį dėmenį galima |Byra dirvoj,

byrės ir jaujoj |

| |pakeisti šalutiniu sakiniu, |(flk.). (jei byra dirvoj, |

| |prasidedančiu JEI, NORS, KAI |byrės ir jaujoj). Dvare |

| | |atsisėdo, šunys gėdą suėdė |

| | |(flk.). (kai dvare atsisėdo, |

| | |šunys gėdą suėdė). |

|BRŪKŠNYS |1. Kai rašantysis nori PABRĖŽTI |Akys nori – širdis nepriima |

| |dėmenis, |(flk). (Akys nori, o širdis |

| |tarp kurių gali būti jungtukai O, |nepriima). Byra dirvoj – |

| |BET, TAČIAU, TIK |byrės ir jaujoj (flk). Dvare |

| |kurių pirmąjį galima pakeisti |atsisėdo – šunys gėdą suėdė |

| |šalutiniu sakiniu, prasidedančiu |(flk.) |

| |JEI, NORS, KAI | |

| |2. Kai antrąjį dėmenį galima |Pamatysite – elnias bus mano |

| |pakeisti šalutiniu sakiniu, |rankose (j.Gruš). |

| |prasidedančiu KAD |(Pamatysite, kad elnias bus |

| | |mano rankose). |

| |3. Kai antruoju sakiniu pasakoma |Namuose mokytojas rado |

| |išvada (Tarp dėmenų joks jungtukas|pranešimą – jį skubiai šaukė |

| |netinka įterpti arba įterpiami |Merkinėn (A.Balt.). Gerą |

| |TAD, TODĖL, TAI |atmintį turėsi – bėdos |

| | |neregėsi (flk). |

|DVITAŠKIS |1. Kai antroji dalis paaiškina |Pašauk ramybę: man pavargo |

| |pirmosios dalies turinį (Dvitaškio|rankos, širdis pailso, |

| |vietoje galima įterpti NES, |apsiniaukė akys (Just.M). |

| |KADANGI) |Bendrauti su juo pasirodė |

| | |lengva: jis buvo judrus, |

| | |gyvas žmogus (E.Miež). |

| |2. Pirmasis dėmuo turi abstrakčią |Jau kuris laikas šitaip: |

| |sakinio dalį, kurios turinį |dieną treška, naktį braška |

| |sukonkretina antrasis dėmuo. |(J.Požėr). O juk juoktid yra |

| | |iš ko: Katrė buvo stambaus |

| | |ūkininko duktė, o dabar tik |

| | |tarnaitė (I.Sim). |

Pastaba: kartais nelabai aišku, ar antruoju dėmeniu pasakoma išvada ar

aiškinama. Tokiais atvejais pateisinamas ir brūkšnys, ir dvitaškis:

Nusiskųsti negaliu – gyvenimas manęs neskriaudžia (V.Krėv).

Nusiskųsti negaliu: gyvenimas manęs neskriaudžia.

TARINIAI

I. Klaidos:

1. nededamas brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio, kai praleista jungtis,

nes rašantysis dėl silpnų sintaksinio nagrinėjimo įgūdžių nepastebi

sudurtinio tarinio vardinės dalies.

2. padedamas kablelis tarp samplaikinio tarinio komponentų, nes mokykloje

ši tarinio rūšis neįvardijama, pasitenkinama aprašomuoju nnusakymu.

II. Rekomendacijos

1. Pakartoti taisykles ir pagilinti žinias apie tarinių rūšis: grynasis

(vienas veiksmaž., dal., padal., ištikt.), suvestinis (veiksmaž. +

bendratis), mišrusis (veiksmaž. + bendratis + linksniuojamasis žodis),

samplaikinis, sudurtinis.

|Tar.r|Sandara |Skyryba |

|ūšis | | |

|S |Dusyk kartojama ta pati šaknis : valgė |Tarp samplaikinio tarinio |

|A |valgė, jojo nujojo, ieško neieškojęs, |komponentų kablelis nerašomas. |

|M |eik eidamas, bėgte bėgo. | |

|P | |Tarp sinonimais išreikšto |

|L |Reiškiamas dviem sinonimais: skuba |sampalikinio tarinio komplektų |

|A |pluša, čiulba ulba, plauko nardo, muša ||kablelis nededamas: Nudulkėjo |

|I |plaka, braška tarška, sninga drimba. |nukurnėjo kiškis į mišką (flk). |

|K | |Jei padėsite kablelį, gausite du|

|I | |grynuosius tarinius: Nudulkėjo, |

|N |Reiškiamas frazeologizmu: tik niekada |nukurnėjo kiškelis į mišką. |

|I |nepamesk galvos. Vaikas paleido gerklę.| |

|S | | |

|S |Sudarytas iš: |Sakinyje praleidžiama tik |

|U |JUNGTIES, t.y. veiksmažodžio BŪTI |esamojo laiko jungtis (esu, esi,|

|D |asmenuojamosios formos ( esu, yra, |esame, esate, yra) |

|U |buvo, būdavo, bus, būk, būčiau.) |PRIVALOMA rašyti brūkšnį, kai |

|R |VARDINĖS DALIES, kuri reiškiama: |tarinio vardinė dalis reiškiama:|

|T |linksniuojamojo (daiktav., būdv., |DAIKTAV.VARD.: Gintaras- |

|I |skaitv., įv., dal.) žodžio vardininku; |auksinis saulės lašas (E.Miež). |

|N |daiktav. kilmininku, nagininku: Jo |KIEKINIO SKAITV.VARD.: Triskart |

|I |žiedas |trys – devyni. |

|S |aukso. Tai būsi mokytoja (J.Jabl). |BRŪKŠNYS dedamas prieš vardinę |

| |frazeologizmu: Vaikas geros galvos. |dalį, kuri prasideda žodžiais |

| | |TAI, ŠTAI: Papratimas – tai |

| | |antras prigimimas (flk). |

|Paprastai brūkšnys NEDEDAMAS vietoje |INTONACINIS BRŪKŠNYS gali būti |

|praleistos jungties, kai vardinė dalis |dedamas prieš bet kuria kalbos |

|reiškiama: |dalimi išreikštą vardinę tarinio|

| |dalį: |

|daiktav.kilm ar įn.: Mano dalgis kieto plieno |Jėga – lokio, darbštumas – |

|(P.Cvir). |suomio (Vaiž). Dangus – brangus,|

|būdv.: Sotaus širdis |neįpirksi (flk). |

|akmenėlis (flk). |Tu – aš, aš – tai tu ((A.Venc). |

|įv.: Toks mūsų amžius|Sąraše tu – antras. |

|(J.Dov.) |Šis klausimas man – netikėtas. |

|kelint.skaitv.: Sąraše tu antras. |Akyse – kaip šilkas, už akių – |

|dal.: Kiekvieno nagai |kaip vilkas (flk) |

|į save riesti (flk). | |

|palyginimu Marti kaip pipiras | |

|(flk). | |

Kai VEIKSNYS išreikštas ĮVARDŽIU, tai vietoje praleistos jungties galima

rašyti brūkšnį, bet galima ji ir nedėti:

Tu karo vaikas (S.Nėr). Tu – karo vaikas.

Kai tarinio vardinė dalis prasideda NE, brūkšnys taip pat dažniausiai

nededamas:

Kaip kunigas, aš ne poetas, o kaip poetas aš ne kunigas (V.M.-P).

PAŽYMINIAI po pažymimojo žodžio

I. Klaidos:

1. Neišskiriami derinamieji ir nederinamieji pažyminiai, iš įprastos

vietos nukelti po pažymimojo žodžio. Tie dalykai per mažai aptariami

lietuvių kalvos vado vėliuose ir pamokose.

2. Neišskiriamas išplėstinis dalyvinis ar būdvardinis pažyminys po

pažymimojo žodžio arba atskiriamas toks pažyminys, esantis prieš

pažymimąjį žodį, nes silpni sintaksinio ir skyrybinio nagrinėjimo

įgūdžiai.

3. Neskiriamas priedėlis po pažymimojo žodžio, nes silpnos teorinės

žinios apie šį pažyminį ir jo skyrybą.

II. Rekomendacijos:

1. Suprasti, ką vadiname pažyminiu, o ką – pažymimuoju žodžiu.

2. Pagilinti teorines žinias apie derinamųjų ir nederinamųjų, išplėstinių

pažyminių ir priedėlių skyrybą.

3. Skaityti (nurašinėti) sakinius ir aiškinti skyrybą. Pradžioje

nagrinėti teorinius ir korektūros, vėliau – įvairiatemius pratimus,

rašyti diktantus.

DERINAMIEJI IIR NEDERINAMIEJI pažyminiai

|Skyryba |Pavyzdžiai |Pastabos |

|Iš įprastos vietos po |Už raisto gražus šilas, |NESKIRIAMAS nederinamasis |

|pažymimojo žodžio nukeltas|ištekinis (V.Krėv). Visus |pažyminys, prasidedantis |

|vienas ar keli |sudomino klausimas, naujas|prielinksniu SU: Įbėjo |

|(dažniausiai du) |ir netikėtas. Šermukšnių |mergaitė su geltonomis |

|derinamieji ar |šakos nuogos, be lapų ir |kasomis. |

|nederinamieji pažyminiai |be uogų. |(Įbėgo mergaitė geltonomis|

|išskiriami kableliais. |Paskui pasirodė galva, |kasomis). |

|Toks pažyminys skiriama |didelė, be kepurės, ir vėl| |

|kartu su šalia esančiais |greitai dingo už kampo. | |

|žodeliais: nors, nors ir, |Rapolas, irgi alkanas, | |

|kad ir, net ir, netgi, |netūrėjo ko atsakyti | |

|dargi. |(Vaiž). Buvo gražus | |

| |vakaras, be vėjo. | |

|Kai pažyminys atsiduria sakinio gale ir rašantysis nori jį pabrėžti, dedamas |

|INTONACINIS BRŪKŠNYS: |

|Visus sudomino klausimas – naujas ir netikėtas. |

|Šermukšnių šakos nuogos – be lapų ir be uogų. |

|Buvo gražus vakaras – be vėjo. |

|Už sodybos tyvuliavo ežerėlis – ne kažin ką didesnis už tvenkinį. |

|Išskiriami įvardžių reikšmę aiškinantys būdvardžiai ir dalyviai: |

|Man, neaukštai, per žmonių galvas beveik nieko neteko pamatyti. |

|Jam, užsimiegojusiam, staiga pasidarė pikta (Just.M). |

|Skiriami po pažymimųjų žodžių einantys išplėsti (priklausomų žodžių ar |

|priklausomą šalutinį sakinį turintys) derinamieji pažyminiai: |

|Gyvulius patraukė žiburys, spingsąs vidury girios (flk). |

|Koks žiburys? |

|Kvailutė rodo obelį, pilną gražių gražiausių

obuolių (flk). |

|Kokią obelį? |

|Buvo matyti laukai, apsėti kviečiai, kurie vilnijo nuo kiekvieno vėjo |

|pūstelėjimo. |

|Kokie laukai? |

Pastaba. Pažinimo, nukelto po pažymimojo žodžio, nesupainioti su sudurtinio

tarinio vardine dalimi:

Jos akys buvo raudonos, veidas labai išblyškęs, o plaukai nesušukuoti,

susivėlę (J.Dov).

PAŽYMINIAI prieš pažymimąjį žodį

|1. VISŲ RŪŠIŲ pažyminiai, esantys PRIEŠ pažymimąjį žodį, atskiriami kableliu, |

|kai pažymi ĮVARDĮ: |

|Sąmojingas ir šnekus, JIS buvo įdomus bendrakeleivis. |

|Be lapų, be uogų, JI atrodė apgailėtinai |

|Kvepiantys marių vėju ir žuvimi, ŠIE nešė ir nešė dėžes į krantą. |

|Kableliu atskiriami viena s nuo kito derinamieji pažyminiai, kai pažymia daiktą,|

|tuo pačiu pagrindu. Taigi vienarūšiai pažyminiai: |

|Čia rausvos, melsvos, pilkos, ūmėdėlės sutūpė (A.Bar). |

|Kai pažyminių vienarūšiškumas neryškus, tarp jų kablelį galime dėti, bet galime |

|ir nedėti: |

|Ūžė rūsčios šaltos bangos. Ūžė rūsčios, šaltos bangos. |

|Kablelis dedamas tarps nevienarūšių pažyminių, kurių bent vienas išreikštas |

|keliais žodžiais: |

|Padange slinko tiršti, tamsiai pilki debesys. |

|3. Kai antrasis pažyminys paaiškina, patikslina pirmąjį, jis išskiriamas |

|kableliu. Tai AIŠKINAMASIS pažyminys. Šiuo atveju labai svarbu suprasti, kas |

|norima pasakyti. |

|Asta praėjo pro juos i kitą, mažesnį, kambariuką. (Buvo dideliame, išėjo į |

|mažesnį). |

|Asta praėjo pro juos i kitą mažesnį kambariuką. (Buvo mažame, išėjo į kitą |

|mažą). |

|Aiškinamąjį pažyminį leidžia skirti ir iš vienos pusės: |

|Asta praėjo pro jjuos i kitą, mažesnį kambariuką. |

|4. Išplėstiniai budvardiniai ir dalyviniai pažyminiai, turintys dar ir |

|aplinkybės reikšmę, gali būti skiriami ir PRIEŠ pažymimąjį žodį: |

|Išgąsdintos ugnies ir triukšmo, varnos plasnojo viršum jovarų. (Dėl kokios |

|priežasties plasnojo?). |

|Išgąsdintos ugnies ir triukšmo varnos plasnojo viršum jovarų. ( Kokios varnos?).|

|Pastaba. Tokias sakinio dalis, kurios gali atsakyti į pažyminio ir aplinkybės |

|klausimą, kalbininkai vadina aplinkybiniais pažyminiais. Aplinkybiniai |

|pažyminiai nustatomi prie jų pridedant pusdalyvį būdamas, -a. |

|Būdamos išgąsdintos ugnies ir triukšmo, varnos plasnojo virš jovarų. |

|5. Tarp samplaikini pažyminį sudarančių žodžių kablelis nededamas: |

|Gėlių darželyje sklaidėsi baltas baltas žiedas. Sesuo padovanojo broliui gražią |

|gražią juostą. |

PRIEŠDĖLIS, arba daiktavardinis derinamasis pažyminys

|Tai pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas pažymimuoju žodžiu bent |

|linksiu. Jis dažniausiai PATIKSLINA, SUKONKRETINA, PAAIŠKINA ŽODĮ. |

SKYRYBA

PRIEŠ pažymimąjį žodį PO pažymimojo žodžio

Dėdę Romą visi gerbia už širdį.

Romą, dėdę, visi gerbia už gerą širdį.

Kaip kuras, durpės yra pigios. Durpės, kaip kuras, yra pigios.

Sakinio

GALE

Už gerą širdį visi gerbia Romą

–dėdę.

Ir guodė motiną draugai – berželiai

tylūs (S.Nėr).

SU JUNGIAMAISIAIS žodeliais arba, būtent, tai yra, ypač,

vardu, pavarde.

Alfabetas, arba raidynas, yra tam tikra tvarka išdėstytų raidžių rašymas.

Vienas mano draugų,

Kai kurie draugai,

Kai kurie draugai –

vardu Simas

tai yra Simas

būtent Simas

pavyzdžiui, Simas

būtent: Tomas, SSimas, Vytas

pavyzdžiui : Tomas, Simas, Vytas

Tomas, Simas, Vytas

, labai domisi kompiuteriu.

, labai domisi kompiuteriais.

Pastaba. Kartais priedelio skyrimas priklauso nuo to, kaip pats rašantysis

supranta sakinio mintį. Svarbu mokėti paaiškinti, kodėl pasirinktas toks

skyrybos variantas:

Pro langą žiūrėjome ir mes, vaikai, su motina ir gėrėjomės

saulėlydžio garsais.

Pro langą žiūrėjome ir mes, vaikai su motina , ir gėrėjomės

saulėlydžio garsais.

VIENARŪŠĖS SAKINIO DALYS

I. Būdingesnės klaidos:

1. Atskiriamos viena nuo kitos greta esančios laiko ir vietos aplinkybės,

išreikštos žodžių junginiais. Prieš pat pietus_ kaimo gale vyrai

pastebėjo nepažįstamą senį.

2. Prieš kiekvieną pasikartojantį jungtuką dedamas kablelis, nepastebima,

kad :

a) Vienodais jungtukais yra sujungtos skirtingų vienarūšių sakinio

dalių poros:

O pavasaris žarstys žvaigždes ir tvoras ir pavartęs vartys (S.Nėr).

b) Pasikartojantys jungtukai sieja vienarūšių sakinio dalių poras:

Žmonės sušilę ir bėgioja ir stumdosi, ir šūkauja ir klega (S.Venc).

c) Pirmasis jungtukas ir gali atlikti pabrėžiamosios dalelytės

funkciją:

IR Lapinas nusigręžė į vyrus ir užkalbino juos apie ką kita (V..Krėv).

II. Rekomendacijos:

1. Mokėti skaityti su vienarūšėmis sakinio dalimis skyrybos atvejus :

Darželyje auga

rūtos ,

rūtos ir

ir rūtos , ir

rūtos ir lelijos ,

rūtos ir lelijos ir

ir rūtos ir lelijos , ir

lelijos .

astrai ir jurginai .

astrai ir jjurginai .

2. Gilintis į sakinio esmę ir pasvarstyti, kokį minties atspalvį sukelia

sakiniui skirtingai sudėti skyrybos ženklai.

Ir padainavo, ir pašoko jaunimas, ir tyliai išsiskirstė.

IR padainavo ir pašoko jaunimas ir tyliai išsiskirstė.

Ir padainavo ir pašoko jaunimas, ir tyliai išsiskirstė.

Tradicinė skyryba: pabrėžiamas sakinio dalių vienarūšiškumas.

Tarinių pora prilygsta vienai sakinio daliai

Du pasikartojantys jungtukai sieja tarinių porą su trečiuoju tariniu.

3. Įsiminti kitus vienarūšio sakinio dalių skyrybos atvejus:

– Kai tarp vienarūšių sakinio dalių praleistas jungtukas O, BET,

TIK, dedamas brūkšnys.

Ne mano žodis, ne daina – jų

atmintis bus amžina (S.Mald).

Jau ne savim – vaikais gyvenam

(Just.M).

– Kai kartojamas tas pats žodis arba sujungiami du panašios

reikšmės žodžiai įspūdžiui, vaizdui sustiprinti, tau tarp jų

kablelis paprastai nededamas. Tai samplaikinės sakinio dalys.

Tylus tylus buvo Mykoliukas (V.M-P).

Ir priruošė prigamino senelis Mykis kalnus keptos ir

virtos žvėrienos (V.Krėv).

Tais atvejais, kai kiekvienas žodis tariamas pabrėžti, tie

samplaikiniai žodžiai atskiriami vienos nuo kito kableliu kaip

vienarūšės sakinio dalys. Pabrėžiama ar ne – nusprendžia

rašantysis.

Tylus, tylus buvo Mykoliukas.

Ir priruošė, prigamino senasis Mykis kalnus keptos ir

virtos žvėrienos.

VIENARŪŠĖS SAKINIO DALYS su apibendrinamaisiais žodžiais

I. Klaidos:

1. Sudedami ne tie skyrybos ženklai: rašomas kablelis vietoje brūkšnio ar

dvitaškio.

2. NNeatsimenama, kad turinys negali eiti veiksnių, papildinių ar

aplinkybių apibendrinamuoju žodžiu. Jei po tarinio kas išvardijama,

dvitaškis nededamas.

Rasos sidabro buvo padengta kiemo žolė, medžiai, medžiai, puodynės

ir milžtuvės ant tvoros.

II. Rekomendacijos:

1. išsiaiškinti apibendrinimo sąvoką ir pastebėti sakinyje vienarūšių

nsakinio dalių apibendrinamuosius žodžius, kurie

– atsako į klausimą kaip ir vienarūšių sakinio dalių eilė ir eina

ta pačia sakinio dalimi;

– turi bendresnę prasmę negu išskaičiuotos vienarūšės sakinio

dalys;

– dažnai reiškiami įvardžiais (viskas, visi, visos, ta, visa tai,

kiekvienas, niekas), prieveiksmiais (visur, visada, visaip,

niekur, niekada, niekaip), bendrinės leksinės reikšmės žodžiais

( vaismedžiai, paukščiai.).

2. Mokėti vienarūšių sakinio dalių su apibendrinamaisiais žodžiais

skyrybos taisykles ir jas pritaikyti. Pirmiausia išsiaiškinti, kodėl

tokia sakinio skyryba, po to argumentuoti, kodėl rašydami dedate

vienus ar kitus skyrybos ženklus. Pagaliau rašyti diktantus.

Vienarūšių sakinio dalių su apibendrinamaisiais žodžiais

skyryba

Sakinio pradžioje prieš apibendrinamąjį žodį

Sakinio pabaigoje po apibendrinamojo žodžio

Sakinio viduryje, po apibendrinamojo žodžio

Žiemą, vasarą, pavasarį – visada čia gausu žmonių (A.Balt.).

Jiems buvo viskas malonu: ir valgis, ir vanduo, ir nuovargis (A.Poc.).

Viską: ir džiaugsmus, ir žaizdas gilias – mūsų širdys pažįsta. (B.Mack).

Viską – ir džiaugsmus, ir žaizdas gilias – mūsų širdys pažįsta. (B.Mack).

Kai aiškinimas natūralus, pasakomas ramiu balsu, rašomas

dvitaškis ir brūkšnys.

Kai norima akcentuoti,

intonaciškai pabrėžti – dedami

brūkšniai.

3. Kai po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes sakinio dalis yra

jungiamųjų žodžių (būtent, tai yra, kaip antai.), tai skiriama

šitaip:

Kai kurie augalai, kaip antai: kmynai, čiobreliai, pakalnutės,

valerijonai, naudojami vaistų gamybai.

Kai kurie augalai, pavyzdžiui: kmynai, čiobreliai, pakalnutės,

valerijonai, naudojami vaistų gamybai.

4. Kai po vienarūšių sakinio dalių eilės prieš apibendrinamąjį žodį yra

jungiamųjų žodžių (žodžių, vienu žodžiu.), tai skiriama šitaip:

Kmynai, čiobreliai, pakalnutės, valerijonai – žodžiu, kai kurie augalai

naudojami vaistų gamybai.

IŠPLĖSTINĖS DDALYVINĖS, PADALYVINĖS, PUSDALYVINĖS APLINKYBĖS

I. Dažnesnės klaidos:

1. Išplėstinė aplinkybė, esanti sakinio viduryje, atskiriama tik iš

vienos pusės, kur susidaro ryškesnė pauzė, t.y. nepadedamas juodžiau

išspausdintas kableliai:

Vaikai, pamiršę šaltį, džiaugėsi ir linksminosi (Žem).

2. Iš vienos pusės teskiriama išplėstinė aplinkybė, esanti po jungtuko,

siejančio tarinius ar sakinius:

Liucė valgomajame dengė stalą, bet, išgirdusi svečią, tuoj

išbėjo jo pasitikti (V.M-P).

Mes žinome, kad, atėjus pavasariui, reikės išvažiuoti (J.Avyž.)

II. Rekomendacijos:

1. Išplėstinių dalyvių, padalyvių, pusdalyvių aplinkybių skyryba

fakultatyvi, t.y. neprivaloma: rašantysis savo nnuožiūra nusprendžia

skirti ar neskirti tokią aplinkybę. Klaida žymima tada, kai sakinio

viduryje esanti aplinkybė atskiriama iš vienos pusės.

2. Siūlome skirti:

|Kai išplėstinė, dalyvine, padalyvinė, pusdalyvinė aplinkybė turi prasminį ir |

|intonacinį savarankiškumą, t.y. kai aiškiai pauzėmis atskiriama nuo kitų sakinio|

|dalių iir |

| | | | |

|stovi prieš pagrindines sakinio dalis |yra tarp pagrindinių sakinio dalių |

|Klausant geografijos, Mikės rankos |Medkirčiai, susibūrę prie laužo ugnies,|

|nuleistos (P.Cvir). |pradėjo užkandžiauti (E.Miež). |

NESKIRIAMA:

1) išplėstinė aplinkybė eina po tarinio:

2) išplėst. apl. išreikšta frazeologizmu:

3) apl. susideda iš dviejų dalyvių, padalyvių, pusdalyvių:

4) susideda iš dal., padal., pusdal. ir nekaitomo žodžio (priel., dalel.,

priev.)

5) Prasideda dalelytėmis IR, NET, TIK, DARGI

Tėvas kalbėjo žvelgdamas pro langą ir tikriausiai nieko nematydamas

(V.Bub).

Jonas Šaknys parėjo iš pašto kojom žemės neliesdamas (J.Mikel).

Vaikščiodami ir dairydamiesi pasiekėme miesto pakraštį.

Daug kalbėdamas sumeluosi ir nenorėdamas (flk).

Vyrai praėjo pro šalį dargani nepažvelgę į Martyną (J.Avyž).

Pastaba. NEPAINIOTI kableliu neskiriamos aplinkybės su panašios

konstrukcijos šalutiniu sakiniu, nes šis visada turi tarinį.

Raminau kaip tiktai begalėdamas.

Nuėjau kur palieptas.

Vos tik atšilus ėmė rausti beržų pumpurai.

Raminau, kkaip tiktai begalėjau.

Nuėjau, kur buvau palieptas.

Vos tik atšilo, ėmė rausti beržų pumpurai.

3. Kad nepadarytumėte išplėstinių aplinkybių skyrybos klaidų,

pasitikrinkite,

– ar greitai atpažįstate sakinyje dalyvius, padalyvius,

pusdalyvius,

– ar mokate nustatyti dalyvinį (ousd., pad.) žodžių junginį; tuo

tikslu suskirstykite sakinį žodžių junginiais, būtinai iškeldami

atitinkamus klausimus ir nubrėždami rodykles; pradėkite nuo

veiksnio ir tarinio, pvz.:

Kada skuba?

Kur skuba?

Išsprukusi pro daržo pusę, Grėtė skuba į pamarį (I.Sim).

Kaip atrodo?

Kur atrodo? Kieno luotą?

Kvailutė, bevaikščiodama ežero pakrante, atrado nendryne brolio luotą

(flk).

Ką atrado?

Pastaba. Atkreipkite dėmesį, jog tik centrinis išplėstinės aplinkybės žodis

(dal., pad., pusd.) sudaro junginį su kitais sakinio žodžiais, t.y.

sujungtas rodykle. Ji pradedama brėžti iš to žodžio, iš kurio iškeliamas

klausimas; jos pabaiga ties žodžiu, kuriuo atsakoma į klausimą.

TIKSLINAMOSIOS aplinkybės

I. Klaidos:

1. Neatkreipiamas dėmesys į tai, kad viena aplinkybė tikslina kitą tos

pačios rūšies aplinkybę:

Dėl šios priežasties išskiriamos skirtingos aplinkybės:

Dabar _ po žalia samana, kur geso paskutiniai spinduliai, vėl ulbavo

balandžiai (A.Vaičiul).

2. Kartais tikslinamosios aplinkybės funkcijos priskiriamos vienarūšėms

sakinio dalims, pamirštant, kad tiksliau nusakoma ta pati vieta, tas

pats laikas, tas pats veiksmo būdas:

Ant žolynų, ant tankios karklų lapijos žibėjo ankstaus ryto žiburiukai –

rasos lašai.

II. Rekomendacijos:

1. Išsiaiškinti, ką vadiname tikslinamąja, o ką tikslinančiąja aplinkybe.

Tikslinančioji dalis savo turiniu siauresnė, konkretesnė už

tikslinamąją, pvz.: Už miesto (tikslinamoji apl.) , prie pat kelio

(tikslinančioji apl.: vieta prie pat kelio yra dalis vietos už miesto)

, stovėjo vasarnamis (J.Balč).

2. Tikslinamąja aplinkybe galima patikrinti jungiamuoju žodžiu tiksliau:

Už miesto, tiksliau prie pat kelio, stovėjo vasarnamis.

|3. Labiausiai tikslinimas aiškus, kai tikslinančioji aplinkybė pradedama |

|jungiamuoju žodžiu ypač, o ypač, labiausiai, būtent, tai yra. Šie žodžiai nuo |

|tikslinimo neatskiriami, o išskiriami drauge su juo. |

|Vos pradėjo dienelė brėkšti, kai girioje, o yypač ežerėlių ir upelių pakrantėse, |

|prasidėjo naujas gyvenimas. |

|Pavasarį, tai yra gegužės mėnesį, važiuosime prie jūros |

|4. Aplinkybės tikslinamos tada, kai jos išreikštos prieveiksmiais ar platesnės |

|reikšmės daiktavardžiais: |

|Toliau, šiaurėje, matyti keliolika burinių laivelių (I.Sim). |

|Nejučiom, iš įpratimo, lauki sutemų (R.Budr). |

|Gandras topoly, lizde, seniai nustojo kalenęs (J.Paukš). |

|5. Vietos aplinkybė gali būti |Sudėtiniai gyvenamųjų vietų ir datų |

|tikslinama ne iš karto, o kelių |pavadinimai, kurių pradžioje yra |

|tikslinančių žodžių grandine: |platesnės, o toliau siauresnės reikšmės|

|Jam jau vaidenosi, kad ten aukštai, ant|žodžiai, nėra tikslinamosios |

|stogo, ties kaminu, tupi kažkas kaip |aplinkybės: |

|katė ir vis ryja, vis ryja dūmus |Gimiau Skuodo rajono Narvydžių kaime. |

|(V.Krėv). |Susirinkimas įvyks gruodžio trečią |

| |dieną devintą valandą |

|Dvi viena po kitos einančios tos pačios rūšies aplinkybės |

|gali turėti dvejopą skyrybą ir reikšmę: Čia pat paupy buvo prekyvietė (A.Vien). |

|Čia pat, paupy, buvo prekyvietė. |

|gali būti suprastos kaip vienarūšės sakinio dalys: Man pačiai netikėtai, visai |

|nelauktai gavau laišką. |

ĮTERPINIAI

I. Klaidos:

1. neskiriami įterpiniai, neretai net jų terminas pamirštamas.

2. Įšskiriami žodžiai, kurie nelaikomi įterpiniais.

II. Rekomendacijos, jei prastai skiriate įterpinius:

1. Pakartokite taisykles, sugalvokite kuo daugiau sakinių su įterpiniais.

|ĮTERPINIAI – tai žodžiai ar žodžių junginiai, net sakiniai, suteikiantys |

|sakiniui papildomų reikšmių atspalvį; su kitais sakinio žodžiais nnėra susijęs |

|klausimais ir nelaikomas sakinio dalimi. Jie gali reikšti: |

|Kalbėjimo požiūrį: -įsitikinimą |aišku, savaime aišku, žinoma, suprantama, be|

|-abejojimą, netikėtumą |abejojimo.. |

| |rodos, atrodo, matyt, galimas daiktas, ko |

| |gero. |

|Emocinį kalbėtojo -džiaugsmą |laimė, mano laimei. |

|nusiteikimą -liūdesį |nelaimė, mano nelaimei, bėda. |

|-nusivylimą |deja, baisu ir pagalvoti, baisu ir sakyti.|

|-nustebimą |didžiausiam mano nustebimui. |

|Mąstymo, sam- -minčių |viena, antra, trečia. |

|nuoseklumą |pavyzdžiui, priešingai, beje, be to, |

|protavimo logika -tarpusavio |svarbiausia. |

|santykį |vadinasi, žodžiu, trumpai tariant, tiksliau |

|-išvadą |sakant. |

|Minčių šaltinį |anot jo, mūsų dienomis, mano nuomone, mano |

| |galva, pasak mokslininkų, kaip rašė |

| |laikraščiai, apytikrėmis žiniomis, pasak |

| |autoriaus, pagal jį, anot patarlės. |

| |Pastaba: anot vartojamas, kai kieno žodžiai |

| |tiksliai pakartojami ir jiems pritariama, |

| |pasak – kai atpasakojami kieno žodžiai |

|Kontaktą su pašnekovu |Žinai, žinote, žiūrėk, girdi, supranti, kaip|

| |žinai. |

2. Nurašykite kuo daugiau pratimų, pabraukdami ir skiriamaisiais ženklais

išskirdami įterpinius.

3. Atpasakojimuose ir rašiniuose sąmojingai pavartokite sakiniu su

įterpiniais.

4. Įsidėmėkite, kurie žodžiai nelaikomi įterpiniais ir neskiriami:

|os |žodžiai | | | | |

|Iš tikro

| | |Veikiausia|Mat |Patogiai |(r). |

| | |i | | |pasakymai: matomai |

LYGINAMIEJI posakiai

I. Lyginamieji posakiai labai dažni mokinių šnekamojoje kalboje, bet dažnos

ir jų skyrybos klaidos, nes mokykloje šie dalykai aptariami nepakankamai

išsamiai, sistemingai.

II. Rekomendacijos:

1. Reikia gerai mokėti nagrinėti sakinius sakinio dalimis ir gebėti

nustatyti žodžių junginius.

2. Žinoti, kas gali būti reiškiama lyginamaisiais posakiais (šalutinis

sakinys, tikslinamoji aplinkybė)

3. Mokėti lyginamųjų pposakių skyrimo ar neskyrimo taisykles.

|NESKIRIAMI lyginamieji posakiai, kai sakinyje eina |

|Vardine tarinio dalimi: Teta man kaip tikra motina. |

|Pažyminiu: Įdribote i vandenį kaip ledą. |

|Būdo aplinkybe: Rasos lašeliai blizgėjo kaip sidabras. |

| |

|NESKIRIAMI skirtumo lyginamieji posakiai, reiškiantys kokią kiekybę (svorio, |

|ilgio, laiko, skaičiaus.) ir einantys po aukštesniojo laipsnio būdvardžio ar |

|prieveiksmio: |

|Juk grioviai užims ne mažiau kaip po vieną metrą pločio (A.Vien). |

|Jis (ryžio grūdas) maitina daugiau kaip pusę planetos gyventojų (A.Laurin). |

|Loviai buvo ilgesni nei žmogaus ūgio (V.M-P) |

|VISADA SKIRIAMI lyginamieji posakiai |

|Kas |Pavyzdžiai |Pastabos |

|skiriama | | |

|Šalutiniai |Tie nusikvatojo, lyg jis būtų |Lyginamuoju žodžiu |

|sakiniai |kokią kvailystę pasakęs (V.Bubn). |prasidedantis sakinys turi abi |

| |Kartais žmonės stengiasi atrodyti |pagrindines sakinio dalis arba |

| |turtingesni, negu iš tikrųjų yra |tik tarinį. BET šalutinio |

| |(J.Mačiuk). Ką pasakė Mackevičius, |sakinio nesudaro lyginamaisiais|

| |kaip kirviu užkirto (V.M-P). Tik |žodžiais ir veiksmažodžiais, |

| |girdėt, kaip siunta pūga ir |kuriuos galima pakeisti vienu |

| |skaudžiai plaka širdis krūtinėje |būdv. ar priev.: Pamokas |

| |(J.Bil). |išmokau kaip reikia (gerai). |

|Tikslinamoj|Tie keli naujai prisidėję litai |Tikslinamoji aplinkybė eina po |

|i aplinkybė|nekris kišenėn lengvai, kaip dovana|prieveiksmiu išreikštos kitos |

| |(K.Katil). Iš vakarų kilo aukštyn |aplinkybės. |

| |mėlynas debesis, ir toli, lyg | |

| |kažkur po žeme, griaudė. | |

|Priduriamoj|Todėl linksmai ji dabar dainavo, |Lyginamieji posakiai eina ne |

|i sakinio |kaip paukštė lakštingėlė (V.Krėv). |tuojau po tų žodžių, kuriuos |

|dalis |Paskui vėl čiumpa dalgį ir |aiškina. |

| |stipriais mostais, it geležiniais, | |

| |švytuoja, švytuoja (J.Paukš). | |

|Priedėlis |Grožinė literatūra, kaip meno šaka,|Lyginimo nėra. Priedėlis ir |

| |žadina skaitytojo vaizduotę ir |įterpinys tik savo sandara yra |

| |jausmus. Kaip meno šaka, grožinė |panašūs į lyginamuosius |

| |literatūra žadina skaitytojo |posakius. |

| |vaizduotę ir jausmus. | |

|Įterpinys |Liežuvį, kaip ji kad sako, turi | |

| |gerą (K.Saj). | |

| |Jo žmona, kaip tai dažnai Prūsuose | |

| |pasitaikydavo, buvo visiškai užimta| |

| |vištelė (B.Sruog). | |

|RAŠANČIOJO nuožiūra skiriami arba neskiriami lyginamieji posakiai |

|Išplėstas |Tai buvo aukštas vyras su rausva |Aiškinamasis pažyminys eina po |

|aiškinamasi|(,)lyg liepsnos apimta (,) barzda |kito pažyminio. Jei |

|s pažyminys|(P.Cvir). |aiškinamasis pažyminys |

| |Prakastu grioveliu iš parudavusių |neišplėstas – neskiriame. |

| |rugių dirvos šoka žvitri (,) kaip |Juozapą užmigo laiminga kaip |

| |metalu žvilganti gluodena (,) |kūdikis (J.Bil). |

| |vandens srovė (M.Katil). | |

|Aplinkybini|Tačiau mintis (,) lyg žaibas |Skyryba dvejopa: ji priklauso |

|s pažyminys|blykstelėjęs (,) neužgęsta |nuo to, kurią reikšmę – |

| |(V,Bubn). |pažyminio ar aplinkybės – |

| |Gurkšniai (,) lyg kieti apmaudo |rašantysis nori pabrėžti (Kokia|

| |kukuliai (,) vienas po kito |mintis? Ar Kaip neužgęsta?). |

| |nuslinko gerkle (A.Poc). | |

|Lyginamieji|Jų šulinio vanduo visuomet toksai | |

|posakiai su|grynas (,) tarsi kalnų šaltinio | |

|atliepiamai|(V.Bubn). | |

|sias |Iš tavęs tiek naudos (,) kaip iš | |

|žodžiais: |ožio vilnos (J.Balčik). | |

|toks, toks |Ir akis jos ne tokia šviesi (,) | |

|pat, taip, |kaip anksčiau (P.Cvir). | |

|taip pat, |Į rankas paimti bet kurį darbo | |

|tiek |įrankį jis taip pat negalėjo (,) | |

| |kaip aprietasis vandens atsigerti | |

| |(Vaiž). | |

|Išplėstinės|Staiga atgijusiu žvilgsniu ji | |

|dalyvinės |pažvelgė į svečią (,) tarsi | |

|(pusd., |norėdama įsitikinti, gal koks | |

|pad.) |pavojus iš jo gresia. | |

|aplinkybės |Sugirgždėjo durys (,) lyg užguitas | |

| |šunytis sucypdamos (A.Vaičiul). | |

|Pastaba. Ypač pabrėžtai ištarti lyginamieji posakiai skiriami INTONACINIAIS |

|BRŪKŠNIAIS. |

|(Intonacinis brūkšnys jokių sakinio dalių neatskiria nei jų išskiria, o tik |

|pažymi ypatingą pabrėžiamąją pauzę). |

|Berželio debesys baltučiai – kaip garbanos vaikelio mano (S.Nėr). |

|Draugystę mano tau – kaip saulę, kaip šviesų ilgesį nešu (S.Nėr). |

|Jų meilė buvo paprasta, neiškalbinga – kaip gamta (Just.M) |

|Sudrimbu fotelyje ir kietais delnais – lyg ratlankiais – suremiu garsiai |

|tvinksinčius smilkinius (A.Biel). |

KITI skyrybos ATVEJAI

|KREIPINIAI |Kableliais skiriami vientisiniai |ĮVARDŽIAI nebūna kreipiniais (Kur|

| |ir išplėstiniai kreipiniai |tu eini?) |

| | |KAI reiškiamas PRIEŠIŠKUMAS, |

| | |įvardis išskiriamas kableliu: |

|Ir vienąkart, pavasari, tu vėl atjosi |Ei, jūs, neškite mums žalio vyno, |

|drąsiai (S.Nėr). |baltos žvėrienos (V.Krėv). |

|Ką gi tu dabar pasakysi į ttai, senas | |

|mano drauge? | |

|Kaip ilgėjausi tavęs, begaline, plati | |

|(Mair). | |

|TAIP, NE |Žodeliai taip, ne sakinio pradžioje atskiriami kableliu: |

|Taip, jiedu buvo smarkesni už greičiausiais sargybas – niekas jų nepagavo |

|(A.Vaič). |

|Ne, tėveli, aš gerai nusimanau, kas man patinka (V.Krėv). |

|JAUSTUKAI |Jaustukai sakinio pradžioje|Tarp jaustuko ir kreipinio, jaustuko ir|

| |atskiriami kableliu: |žodelių taip, ne kablelis paprastai |

| | |nededamas: |

|Vai, lėkite, dainos, iš vargo nupintos |Ei muzikante, pajudink kuprą (P.Cvir). |

|(P.Vaič.) |Skardensi, o jūra, plačiajam pasauliui.|

|Ak, kaip aš laukiu tavęs, pavasari |(V.M-P) |

|(V.M-P) |O taip, pasiūlymas labai puikus. Na ne,|

|Mes, deja, neturime tiek laiko |šito nebus. |

|nuplaukti į šia salą (A.Venc). | |

|Žodžiai štai, antai nėra jaustukai (tai dalelytės) ir kableliais neišskiriami |

|IŠVADINIAI ŽODŽIAI|Jais pabaigiamas sakinys ir lyg nurodoma, kad pasakyta |

| |mintis yra galutinė: |

|Nėra teisybės, ir gana (V.M-P). Vestuvės , ir tiek (V.Krėv). geri vaikai, nėra |

|ko sakyt (A.Venc). Kitu atveju jis būtų drauge su seniu pasijuokęs, ir viskas |

|(J.Avyž). |

|Išvadiniu žodžių galima atskirti ir intonaciniu brūkšniu. |