Jurgis Baltrušis

[pic]

Poetas-mąstytojas Jurgis Baltrušaitis gimė 1873 m. gegužės 2 d.

Paantvadžių sodžiuje, Skirsnemunės valsčiuje. Apie motiną rašė: „

Paslaptingąją mano poezijos liepsną greičiausiai aš būsiu paveldėjęs iš

mano motinos jautrios sielos, kurios

švelnus veidas nuolatos gobė mano visą žmogiškąjį gyvenimą“.

Mokėsi namuose pas parapijos kunigą, Kauno gimnazijoje, Maskvos

universitete baigė gamtos mokslus, bet tolimesnį savo gyvenimą paskyrė

literatūros studijoms. Pradėjo bendradarbiauti rusų žurnaluose , susidomėjo

Vakarų Europos kultūra, daug keliaudavo.

Poetas , rašė lietuvių ir rusų kalbomis. Vadovavo Maskvos rašytojų

organizacijai. 1922-39 m. buvo Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir

įgaliotasis mministras Rusijoje. 1939 m. persikėlė į Paryžių diplomato

darbui.

Gimęs ir augęs katalikiškoje šeimoje vūisada išsaugojo tikėjimą,

kuris buvo atrama sunkiomis gyvenimo valandomis. Savo kūryboje visada visur

ieškojo dieviškojo prado. Jo darbo kabinetas Maskvoje ant rašomojo stalo

stovėjo kryželis ir mėgstamiausia knyga- Evangelija.

Giliai įleidęs šaknis į Rusijos literatūrinį ir meno pasaulį,

nenutraukia ryšių su lietuviais. Organizuoja lietuvių studentų šelpimą,

savo namuose įsteigia lietuvių moksleivių karo pabėgėlių bendrabutį.

Jurgis Baltrušaitis mirė 1944 m. sausio 3 d. Palaidotas Monružo

kapinėsem, netoli Paryžiaus.

„Poeto biografija yra nesibaigianti“ , – ssako literatūrologė

Viktorija Daujotytė.

Žinau pažįstu seną lūšnelę.

Prie pat jos slenksčio piktažolės

želia.

Siauri langeliai lyg užsimerkę,

Tarsi ji liūdi ir tyliai verkia,

Tarsi stebėti, ką žemė rodo,

Mašlaitei vargšei jau nusibodo.

Eil.

LŪŠNOS DAINA

Nusilenkimas Paantvardžių

Ramunei

(J. Baltrušaičio atminimui)

Ramunėlės žžibios rasos—

Žemės ašaros virš tos

Kraujo kryžkelės šventos.

Galvą nulenkiu prieš tamsą

Galvą nulenkiu prieš tamsą

Aukure dugne tenai

Neataušę pelenai

Skolą man primins pastoviai

Degančių dienų pastogė

Ramunėlė tu balta,

Kol tylioj šaknų šventovėj

Kaulų stirtas amžiai krovė,

Tu virš dulkių sušvitai

Tarsi sąžinė – šventai.

Aldona Puišytė

J. Baltrušaičio knygos

Lietuvių kalba

Ašarų vainikas: Eilėraščiai. Išleista 1942 m. 126 psl.

Įkurtuvės: Poema – pasakėčia. Išleista 1941 m. 48 psl.

Poezija ( Leidinį parengė V. Kubilius – V. Vaga ). Išleista 1967 m. 555 p.

Poezija (Spaudai parengė J. Aistis , — Bostonas, 1948m. 270psl.

Žemės laiptai; Kalnų Takas. Išleista 1973 m. 270psl.