Kaimo turizmo plėtra
ŠILUTĖS VYDŪNO GIMNAZIJA
Aina Beržinytė 4r
Nida Stulgaitė 4s
KAIMO TURIZMO PLĖTRA RUSNĖS SALOJE
GEOGRAFIJOS METINIS PROJEKTAS
Projekto vadovas
Marytė Lukošaitienė
Šilutė
2003
Turinys
Turinys 1
Įžanga 2
Turizmo samprata 3
Kaimo turizmo plėtra Rusnės saloje 4
Kaimo turizmo plėtra Šilutės rajone 6
Anketų analizė (Vasaros sezonas) 6
Turistų anketų duomenys ir jų analizė (Vasaros duomenys) 7
Turistų nuomonė apie kaimo turizmo Rusnėje perspektyvas 12
Duomenų iš turistų registracijos knygų analizė (Rudens sezonas) 14
Išvados 16
Literatūra 17
Įžanga
Pernai mes darėme metinį darbą apie Pamario geologinę, biologinę ir socialinę struktūrą. Mums labai patiko rašyti apie savo gimtąjį kraštą, todėl ir šiais metais nusprendėme juo domėtis toliau. Pasirinkome tiriamąjį darbą apie kaimo turizmo pplėtrą Rusnės saloje. Mūsų tikslai buvo išsiaiškinti turistų geografiją, jų apsilankymo tikslus ir dažnumą, amžių ir išsilavinimą, rekreacinį tipą, labiausiai lankomus objektus ir turizmo Rusnės saloje perspektyvas. Darbą pradėjome per vasaros atostogas, nes į mūsų sudarytų anketų klausimus turėjo atsakyti vasarą atvykę turistai.
Darant šį darbą mums teko bendrauti su kaimo turizmu užsiimančiais žmonėmis, Rusnės kaimo turizmo draugijos pirmininke Dalia Drobniene, turizmo specialistu Sauliumi Jočbaliu ir žinoma su pačiais turistais.
Mes galime išskirti šiuos metinio darbo ruošimo etapus:
• anketų sudarymas,
• turistų apklausa,
• fotografavimas,
• anketų analizė,
• duomenų iiš turistų registracijos knygų analizė,
• išvadų rašymas.
Darydamos šį darbą įgijome labai daug patirties. Bendravimas su žmonėmis patobulino komunikacinius įgūdžius, sužinojome jų nuomonę apie kaimo turizmą, jo perspektyvas ir trūkumus. Išsiaiškinome kas domina turistus. Labai patobulinome savo kompiuterinį raštingumą, darbą su Microsoft EExcel ir Microsoft Word programomis. Tobulindamos savo kompiuterinio raštingumo žinias rėmėmės tokiomis knygomis kaip B. Burgio ir A. Kulikausko „Kompiuterija“, V. Dagienės ir A. Žandario „Informatika. Informacijos technologija“ Manome, kad šiame metiniame darbe surinkta informacija gali padėti mokiniams besidomintiems kaimo turizmu ne tik Rusnėje, bet ir Šilutės rajone.
Turizmo samprata
Turistas yra asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais – dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei (bet ne ilgiau kaip metams) už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ir kurio keliones tikslas nėra darbas, apmokamas lankomoje vietovėje, ar mokymasis.
Atvykstamasis (užsienio) turizmas yra efektyvi priemonė didinti šalies paslaugų eksportą ir skatinti vietinių produktų ir prekių vartojimą bei turizmo išteklių naudojimą, taip pat įtakoti šių iišteklių išsaugojimą. Atvykstamasis turizmas yra vienas iš efektyviausių būdų pristatyti Lietuvą pasaulio bendrijai ir formuoti Lietuvos įvaizdį.
Turizmo paslaugu plėtrą skatina ir vietinis turizmas. Lietuvos gyventojų kelionės po šalį yra ne tik savo krašto pažinimas, bet ir asmenybės formavimo priemonė, gamtos ir kultūros vertybių tausojimo mokykla. Vietinis turizmas – tai mūsų žmonių poilsis, nuo kurio labai priklauso šalies darbo jėgos kokybiniai rodikliai.
Teikiamų turizmo paslaugų rūšių įvairovė ir pasiūla lemia atitinkamą paslaugų vartotojų ratą, kita vertus. vartotojo mokumas lemia skirtingų paslaugų vartojimą iir paklausą. Paslaugų teikėjo ir paslaugų vartotojo komerciniai santykiai priklauso nuo rinkos, dėl ko vartotojo statusas-vietinis ar užsienio – tampa daugiau statistine ir socialine reikšme.
Kaimo turizmas
Atskirų regionų turtingumas bei įvairovė, ją papildantys kultūros paveldo objektai, palyginus geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui. Šios paslaugos vis populiarėja tarp šalies miestų gyventojų. Kaimo turizmas tampa pagalbiniu kaimo ūkio verslu galinčiu ūkiui duoti 30-40 procentų pajamų, svarbia regiono plėtros kryptimi, ypač mažo našumo žemėse. Šiuo metu kaimo turizmo paslaugos teikiamos apie 150-yje sodybų, kuriose paslaugų kokybė yra vidutinio ir aukšto lygio. Tačiau daugumos norinčiųjų teikti šias paslaugas turimos apgyvendinimo Tačiau daugumos norinčiųjų teikti šias paslaugas turimos apgyvendinimo sąlygos neatitinka keliamų normų poilsiautojų priėmimui ir reikalauja investicijų. Pagrindiniai šių paslaugų užsienio vartotojai yra iš NVS šalių. Kaimo žmogus atvykstamajam turizmui (išskyrus Rytų rinka) nepasirengęs ir dėl svečių priėmimo praktikos stokos (bendravimo bei kalbos barjerai), verslo įgūdžių trūkumo. („Rusnės gamtos fondo žinios“, 2001; „Kaimui ir gamtai“, 2001)
Kaimo turizmo plėtra Rusnės saloje
Rusnės kaimo turizmo draugijos pirmininkė Dalia Drobniene, atsakydama smalsaujantiesiems, kodėl jos šeima ėmėsi kaimo turizmo, sako, kad pats gyvenimas paskatino. Iširus Rusnės žuvininkystės ūkiui, nebeliko svečių namų, svečiai iš visos šalies atvykdavo į Rusnę – norėjo susipažinti su didžiausia ir įspūdingiausia šalies sala. AAtvykusieji ieškodavo, kur galėtų apsistoti ilgesniam laikui.
Svečiai susirasdavo D.Drobnienės, Laimos Šalkauskienės ar Simo Knapkio namus. Dabar teikiantieji kaimo turizmo paslaugas prisipažįsta, kad tai jiems buvo ir smagus būdas išvengti nedarbo. Smagus todėl, kad visuomet smagu bendrauti su žmonėmis.
Draugijos pradžia
2000-ųjų rugsėjo 19 d. dešimt žmonių – penkios sodybos -susibūrė į Rusnės kaimo turizmo draugiją turinčią savo antspaudą, veiklos įstatus ir norą pagelbėti savo nariams. Draugijos nariais tapo Dalios ir Arūno Drobnių, Genės Gečienės, Simo Knapkio, Laimos ir Aleksandro Šalkauskų ir Algio Dirsės sodybos.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo priimti nauji keturių sodybų savininkai. Iš jų dvi šeimos priklauso plėtros grupei, t. y. kol kas kaimo turizmo verslu neužsiima, tačiau tam turi sąlygas. Naujokai yra nuolat konsultuojami,jiems padedama suvokti kaimo turizmo verslo esmę.
1999 m. gegužės mėnesį nemenkas rusniškių būrys lanke Šilutės statybos, turizmo ir buitinių paslaugų mokyklos organizuotus kaimo turizmo paslaugų kursus.
D.Drobnienė ypač džiaugėsi, kad likimas juos suvedė su dviem kūrybingais žmonėmis – Klaipėdos universiteto dėstytojais Ramūnu Povilansku ir Aušrine Armaitiene. Jie rusniškius supažindino su vykdomu projektu „Parama Lietuvos Pamario vietinėms bendruomenėms sprendžiant subalansuotas plėtros programas“ ir pasiūlė pagalbą.
2002-ųjų liepos mėnesį rusniškiai gilino žinias Klaipėdos universiteto mokslininkų surengtame dviejų dienų seminare „Sodybos paruošimas kaimo turizmui Pamaryje“. Teoriją papildė praktinės žinios, praverčiančios ir dabar. SSeminaro metu rusniškiai suvokė, kad pavieniui jie mažai reikalingi, o suvieniję jėgas gali sudominti daugiau turistų. Be to, taip lengviau spręsti problemas – tik vieninga organizacija galėjo paveikti taip, kad kaimo turizmo sodybų šeimininkams penkerius metus nebus patento mokesčio.
Jau rugsėjo mėnesį Klaipėdos universiteto dėstytojų paskatinti, rusniškiai įkūrė Kaimo turizmo draugiją. Susivienijus lengviau laimėti įvairių projektų finansavimą. Be to, Rusnės kaimo draugijos nariai buvo mokomi rašyti projektus. Jiems buvo sudarytos galimybės išvykti Italijon -susipažino, kaip kaimo turizmas plėtojamas ten. Lietuviai suprato nesą prastesni už italus – tik mūsų šalyje šis verslas tebėra jaunas, italus labiau globoja ir remia valdžia, suprantanti, kad atvykdamas turistas atneša tik pelną.
Bendri interesai
Rusnės kaimo turizmo draugijai lengviau nei pavieniui kiekvienam sodybos savininkui ieškoti bendradarbiavimo partnerių. „Phare“ lėšomis buvo išleistas lankstinukas apie keturias sodybas – vėlgi tai paprasčiau buvo įgyvendinti turint organizaciją.
Draugija bendradarbiauja su Kintų buriavimo klubu, Rusnės gamtos fondu. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė su Polesko (Rusija) kaimo turizmo organizacija „Labiau“.
Draugija Rusnės pagrindinėje mokykloje įkūrė konsultacinį centrą, kuriame yra kompiuteris, kopijavimo aparatas, muzikinis centras, vaizdo aparatūra. Čia priimami Draugijos svečiai, konsultuojami norintieji pradėti kaimo turizmo verslą.
„Draugijos nariai esame sveiki konkurentai – stengiamės gražiau susitvarkyti sodybas, kad pritrauktume daugiau svečių.. Norėdami priimti didesne svečių grupę kooperuojame jėgas. Iš vis vienu
metu galime priimti apie 50 žmonių. Mūsų nuostata: neišleisti svečio iš salos – jeigu į mus kreipiasi interesantai, randame, kur jiems apsigyventi“,- teigė D.Drobnienė.
Įvairios paslaugos
Genės ir Danguolio Gečų sodyboje svečiai ras sauną, pobūvių kambarį su židiniu. Turistų poilsiui – trys miegamieji kambariai. Iki penkiolikos žmonių grupė smagiai laiką gali praleisti pavėsinėje. Sodyba apsodinta gėlėmis, pusryčiaujama ir vakarojama obelų sode. Vaiku priežiūra, galima atsivežti augintinius.
A.Dirsės sodyba, be įprastinių paslaugų, siūlo vandens turizmo pramogas: mėgėjišką žvejybą, apžvalgines keliones (ateityje – ir plaustu). <
Birutės ir Simo Knapkių sodyba išsiskiria savo etnografiniais ir ekologinio turizmo akcentais. Sodyba statyta 1884 m. ir išsaugojo daug autentiškų detalių. Čia siūloma pasimėgauti rusiška pirtimi, pajodinėti žirgu, paplaukioti vandens dviračiu, taip pat organizuojamos ekspedicijos burvalte. Leidžiama atsivežti gyvūnus.
Dalios ir Arūno Drobnių sodyboje teikiamos šios paslaugos: du kambariai (6 lovos), vaikų priežiūra, dviračių, vandens dviračių nuoma, vietos palapinėms. Leidžiama atsivežti gyvūnus, patys šeimininkai turi naminių gyvulių, kurie teikia didelį džiaugsmą vaikams. Nuo ateinančio pavasario Drobniai pasiūlys ir poilsį kaimo aplinkoje bbe šeimininkų. Svečių poreikiams yra naujas namelis – atvykusieji gaus raktą ir tvarkysis patys.
Laimos ir Aleksandro Šalkauskų sodyboje siūlomos šios paslaugos jaukus kiemas vasaros vakarojimui, trys kambariai (6 lovos), vaikų priežiūra, dviračių, valčių, vandens dviračiu nuoma. Leidžiama atsivežti augintinius. Yra vvietos palapinėms. Sodyba unikali tuo, kad ją puošia daugybė tautodailininko Aleksandro Šalkausko kūrinių. Pageidaujantiems svečiams besišnekučiuojant sodybos šeimininkas pasirengęs išskaptuoti suvenyrą atminčiai.
Nuo ateinančio sezono svečius priims ir dvi naujos sodybos – Gedimino Vasiliausko ir Emilijos Pužienės. („Afiša“, 2003.02.24 – 31; D.Drobnienė 2002.07.14; „Kaimo turizmas Nemuno deltos regioniniame parke“, 2002; „Rusnės gamtos fondo žinios“, 2001; http://pailsėk-rusneje.hipermart.net, 2002; http:// www.gamta.lt, 2000).
Kaimo turizmo plėtra Šilutės rajone
Šilutės rajone yra vienuolika įregistruotų kaimo turizmo sodybų. Apie jas informaciją galima rasti naujai įkurtame turizmo centre esančiame Šilutėje Lietuvininkų 10, kurį įsteigė Ūkio Ministerija ir Šilutės rajono Savivaldybė.Šis centras rūpinasi lankstinukų bei žemėlapių leidyba, parodose pristato Šilutės rajoną. Taip pat jame teikiama visa turistams reikalinga informacija apie Šilutės rajoną.
Vasarą atvykusiems į Rusnės salą daug informacijos teikia Pakalnėje eesantis turistų informacijos centro darbuotojai. Kuriame pernai apsilankė 5900 lankytojų, o užpernai netgi 6300. Jame taip pat teikiamos nakvynės (keturiuose kambariuose gali apsigyventi dešimt žmonių), gidų, kurie kalba lietuvių, anglų bei vokiečių kalbomis paslaugos, taip nuomojamas turizmui reikalingas inventorius ir įranga (palapinės, dviračiai, miegmaišiai, valtys, baidarės ir kt.). Apgyvendinimas šiame turizmo centre esančiuose kambariuose kainuoja kaip ir visose kitose kaimo turizmo sodybose Rusnėje 25lt. Iš to galima spręsti, kad saloje nėra konkurencijos. Turizmo specialistas Saulius teigia, kad saloje yra sodybų sskirtų turistams trūkumas, turistai lankosi visais metų laikais, taigi kaimo turizmas yra labai perspektyvus.
Savivaldybės parama besiverčiantiems kaimo turizmu yra nejaučiama, nes turizmas – privatus verslas. Jis turi plėstis, nes žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius vienaip ar kitaip stojant į Europos Sąjungą turi mažėti. (Jočbalis, 2003.03.04)
Anketų analizė (Vasaros sezonas)
Kaimo turizmo sodybų savininkai apie kaimo turizmą
Apklausti trijų sodybų šeimininkai: Simas Knapkis, kaimo turizmu užsiimanti s5 metus, bei Šalkauskai ir Drobniai, kaimo turizmu užsiimantys beveik 10 metų.
Jie visi pastebėjo, kad į sodybas atvažiuoja dažniausiai nuo 20 iki 50 metų amžiaus poilsiautojai su šeimomis. Iš užsienio sulaukia turistų mažiau nei iš Lietuvos, tačiau jų sodybas, ypač vasarą, aplanko vokiečiai, rečiau rusai, švedai, anglai, olandai. Kaimo turizmo sodybose apsistoja daug žvejų, ypač jų padaugėja rudenį ir pavasarį.
Vienaip ar kitaip visi mano, kad turizmo verslo pradžia nėra lengva. S.Knapkis pažymėjo, kad labai dideli reikalavimai keliami sodybai. Kiti savininkai mano, kad pirmiausia reikia priprasti prie svetimų žmonių savo namuose, mokėti prisitaikyti prie skirtingų charakterių ir malonia su visais bendrauti. Jie supranta, kad kaimo turizmas – darbas, kuriame svarbiausia susirasti pastovius klientus.
Į klausimą „Ar pelninga užsiimti kaimo turizmu?“ savininkai atsakė skirtingai. S.Knapkis mano, kad nepelninga. Šalkauskai galvoja, kad šis verslas labai sezoniškas, tačiau perspektyvus, o Drobnienė, kad gana ppelningas verslas, ypač vasaros laikotarpiu.
Visose sodybose vienoda nakvynės kaina (vienam žmogui 25 lt). Dažniausiai vienu metu sodybose būna apie 8 turistus (vasaros laikotarpiu).
Visose sodybose turistams teikiamos nakvynės, maitinimo, žvejybos, ekskursijų po Rusnę, vandens transporto nuomos paslaugos. Šalkauskų sodyba išsiskiria tuo, kad joje gausu meniškų drožinių, S. Knapkio – savo autentiška architektūra, o Drobnių nuostabiais gėlynais. Drobnienė, 2002.07; Knapkis, 2002.08; Šalkauskienė, 2002.07)
Turistų anketų duomenys ir jų analizė (Vasaros duomenys)
Turistų geografija
Daugiausia turistų vasara atvyko iš Vilniaus (37.5%) ir iš Kauno (26.8%), dar nemažai svečių į salą atvažiavo iš Klaipėdos (7.1%), Šiaulių (5.4%), Panevėžio (5.4%) ir kitų miestų. Pamėgę vietinę aplinką, Rusnėje buvo apsistoję ir turistai iš užsienio: vokiečiai, rusai, anglai, taivaniečiai. Turistai atvažiavę iš toliau nuo Rusnės esančių Lietuvos vietų saloje apsistoja dažniau.
Turistų pasiskirstymas pagal amžių
Žmonės, priklausomai nuo aktyvumo, pasirenka skirtingą rekreacinę veiklą. Net 23.2% apklaustųjų yra nuo 31-35 metų ir 23.1% nuo 36-40 metų. Tokio amžiaus žmonių lankymuisi turi įtakos Lietuvoje esanti socialinė padėtis. Jaunimas, studentai dažniausiai neturi lėšų apsistoti sodybose, mokėti už jiems teikiamas paslaugas, todėl žmonių nuo 15 iki 20 metų yra tik 9%, o nuo 21 iki 25.7.2%. Atvažiavę į Rusnę jie pasirenka pigesnį poilsį – nakvynę palapinėse. Pensininkai Lietuvoje yra pasyvūs turistai., dėl blogos socialinės padėties jjie kaip ir studentai sunkiai sumokėtų už paslaugas, todėl tarp apklaustųjų nepasitaikė nei vieno pensininko. Taigi dirbantys žmonės, įgiję išsilavinimą, gali sau leisti ne tik aplankyti Rusnės salą, bet ir joje apsistoti ilgesniam laikotarpiui.
Turistų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Didelės dalies atvažiavusiųjų išsilavinimas – aukštasis (69.7%). Rusnės sala traukia gamtininkus, mokslininkus savo įspūdinga gamta taip pat tam turi įtakos aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių socialinė padėtis. Skiriasi ir mąstysena. Universitetą baigę žmonės labiau vertina savo kraštą, senąją kultūrą, domisi šalies praeitimi. Protinis darbas reikalauja labai daug jėgų, o Rusnė – rami vieta, kurioje nieko netrukdomas žmogus gali pailsėti, atgauti jėgas, praturinti savo vaizduotę.
Turistų pasiskirstymas pagal tai ar atvyko su šeima ar vienas
Turistų amžius turbūt turi įtakos jų atvykimo su šeimomis skaičiui. Net 58.9% visų atvykusių turistų čia atvažiuoja pailsėti su šeimomis, nes 46% visų turistų – 30-40 metų amžiaus. Kadangi turizmo paslaugomis dažniausiai naudojasi šeimos, jų rekreaciniams poreikiams patenkinti sodybų savininkai yra prisitaikę patenkinti skirtingo amžiaus žmonių grupių interesus. Vyrus traukia neaprėpiami žvejybos plotai. Vaikai gali susipažinti su supančia gamta, ypač jei jie yra iš miesto juos dar labiau domina kaimo aplinka. Jie gali pajodinėti, su tėvais paplaukioti, pamatyti daug retų paukščių rūšių. Smagu visai šeimai vakare susėsti prie laužo, valgant gardžią rūkytą
žuvį, pakalbėti ir pailsėti visiems kartu.
Turistų pasiskirstymas pagal rekreacinį tipą
Organizuojant rekreacines paslaugas, reikia žinoti, kiek savo laiko žmonės gali skirti kelionėms, sportui, pramogoms ir kitai veiklai. Rekreacija vyksta kasdien, trumpalaikė rekreacija (8.9%). Tačiau tam tikrais periodais rekreacijai skiriama gerokai daugiau dėmesio. Labai svarbi atostogų rekreacija (14.3%). Būtent atostogoms žmogus kaupia lėšas, planuoja laiką ir tikisi pailsėti. Nors turizmas dažnai sutapatinamas su atostogų rekreacija, Lietuvoje, o ypač Rusnėje turistai atvyksta pailsėti švenčių metu ir savaitgaliais (76.8%).
Turistų pasiskirstymas pagal tai kaip dažnai jjie atvyksta
Gali pasidžiaugti sodybų savininkai, kad net 46.4% turistų atvyksta pailsėti kartą per metus. Pagal tai galima spręsti, kad jie patenkinti sodybų įrengimu, nenusivylę tuo, ką jiems gali pasiūlyti rusniškiai, nori sugrįžti čia atgal. Tai tik skatina toliau plėsti kaimo turizmą, išlaikant buvusius ir pritraukiant naujus klientus. Tai, kad į salą atvykstama vieną kartą į metus yra nemažai, nes dirbantys žmonės, kurie gali sau leisti čia pailsėti ilgesnį laikotarpį, dažniau atvykti neturi laiko.
Pagrindiniai atvykimo tikslai
Rusnė visą laiką garsėjo kaip žvejų kkraštas. Nemuno delta žuvingiausia Lietuvos vieta. Mėgėjiška žūklė leidžiama tik su licenzijomis. Licenzija galioja vieną para nuo saulės patekėjimo iki laidos. Su šiomis licenzijomis leidžiama žvejoti Rusnės saloje ir Minijos upėje nuo žiočių iki Kintų tilto.Dažniausiai vasarą pagaunamos žuvys: kuoja, eešerys, lydeka, lynas, šamas, vėgėlė ir starkas. (Mėgėjiška žūklė Nemuno deltos regioniniame parke (lankstinukas), 1996). Taigi net 21.5% atvykusiųjų šiai pramogai teikia pirmenybę. Tai puikus būdas atsipalaiduoti, ramiai pabūti gamtoje, o kartais ir pasidžiaugti nemažu laimikiu. Populiariausia apklaustųjų turistų tarpe buvo vasaros žvejyba su spiningais. Žvejyba buvo ir bus pagrindinis salos privalumas prieš kitas kaimo turizmu užsiimančias Lietuvos sodybas.
Rusnė – vieta, kur svarbiausia vandens vertybė vanduo. Todėl ir pagrindinis atvykimo tikslas, net 24.3% turistų, yra vandens pramogos. Plaukiojimas laivais aplink Rusnę ir Kuršių mariose yra labai populiarūs. Taip pat populiarios ir kitos vandens pramogos tokios kaip maudynės , irstymasis irklinėmis valtimis, plaukiojimas su vandens dviračiais.
Net 27.1% respondentų gamtos vertybes laiko svarbiausiu jų atvykimo tikslu. Natūralu, nes Rusnėje, ypač vasarą, galima iišvysti daug retų paukščių rūšių, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą. O kur dar aplinkui tyvuliuojantys vandenys ir nuostabi žaluma.
12.1% turistų labai svarbus yra kultūrinis – istorinis paveldas. Daug poilsiautojų aplanko vandens kėlimo stotį – muziejų Uostadvaryje, seną bažnyčią Rusnėje, K.Banio etnografinę sodybą ir joje esantį klojimo teatrą. Taip pat jie ieško aktyvesnių veiklos formų: pažintinių pasivaikščiojimų, kelionių dviračiais, jodinėjimo, medžioklės ir t.t.
Kaimo žmonės, persikėlę į miestą, taip pat jų vaikai, jau gimę mieste, noriai grįžta į kaimą, kur gyveno ar ttebegyvena jų tėvai seneliai ar kiti giminaičiai. Turbūt todėl 10.3% turistų į Rusnę atvykti skatina giminystės ryšiai, nostalgija gimtinei.
Pramogos
Turistai atvažiuojantys į Rusnės salą labiausiai yra pamėgę šias pramogas: vandens transportą (94%), sportinius žaidimus (35%), patys turistai paminėjo tokius laisvalaikio praleidimo būdus: biliardas, jodinėjimas, stalo žaidimai, medžioklė, dviračiai, teminiai vakarai sodybos pavėsinėje ir pirtis. 29% turistų pamėgo ekskursijas laivu aplink salą. 26% turistų patinka lankyti žymiais salos vietas: Uostadvarį, Evangelikų liuteronų bažnyčią, K. Banio sodybą – muziejų. Viena iš pagrindinių pramogų išlieka žvejyba (34%).
Į Rusnę atvažiavę turistai mėgsta aplankyti ir kitas Pamario regiono žymias vietoves. 15% poilsiautojų aplanko Ventę, kurioje veikia paukščių žiedavimo stotis. Stotyje yra Ventės rago gyvūnijos ekspozicija. Galima apžiūrėti milžiniškas gaudykles į kurias patekę paukščiai būna apžieduojami. (Narušienė, 2000). 15% turistų aplanko Kintus, kur yra įkurtas Vydūno muziejus. Taip pat turistai minėjo Šilutės muziejų (8%) bei liuteronų bažnyčią (7%), Mingės kaimą (6%) ir Dreverną (6%).(Beržinytė, Stulgaitė, 2002)
Turistų nuomonė apie kaimo turizmo Rusnėje perspektyvas
Ką keistumėte ir kurtumėte Rusnėje? Kaip įsivaizduojate, kas čia turėtų būti ateityje?
• Plėsti prekybos ir viešojo maitinimo tinklą.
• Labiau tvarkyti aplinką.
• Gyvinti kultūrinį gyvenimą.
• Daugiau informacijos turistams.
• Gerinti pėsčiųjų ir dviračių takus, kelius, priėjimą prie vandens.
• Modernizuoti miestelį išlaikant autentiškumą.
• Vizija – kurortinis miestelis.
• Turėtų būti daugiau rekreacinių vietų (stovyklaviečių, aikštelių vaikams).
• Daugiau vandens ttransporto.
• Stovėjimo aikštelių.
• Viešojo tualeto.
Ką reiktų keisti sodybų įrengime?
• Daugiau etnografinių elementų
• Įrengti paplūdimius prie sodybų ir aikšteles vaikams.
• Apgyvendinti turistus atskirai nuo šeimininkų.
• Jaukumo.
• Reikėtų įrengti baseiną.
Ką manote apie paveldo saugojimą?
• Būtina saugoti.
• Jisai per mažai saugojamas.
• Šilutės rajono valdžia turėtų skirti daugiau lėšų paveldo saugojimui.
Duomenų iš turistų registracijos knygų analizė (Rudens sezonas)
Turistų geografija
Kaimo turizmu besiverčiančių žmonių registracijos knygose užregistruoti 39% poilsiautojų iš Kauno, o iš Vilniaus 33%. Taigi Rusnės saloje kaimo turizmo sodybose dažniausiai apsistoja iš didžiųjų Lietuvos miestų atvykę turistai. Kai matome Rusnę mėgsta kauniečiai, tačiau tai gal ir neatspindi realios poilsiautojų geografijos. Gal Klaipėdiečiai, kurių skaičius sudaro tik 8% dieną praleidę Rusnės saloje nakvynei grįžta į Klaipėdą. Įdomu ir stebėtina tai, kad Rusnę pamėgę turistai iš Naujosios Akmenės. Jų čia net 11%.
Turistų pasiskirstymas pagal lytį
Didžiąją turistų dalį, net 66% rudenį sudarė vyrai. Jų pagrindinis apsilankymo tikslas Rusnėje yra medžioklė ir žvejyba. Vyrų skaičius sodybose padidėjo todėl, kad atšalus orui, žvejams labiau reikia vietos kur apsistoti nakčiai. Nebėra tiek daug pramogų kiek buvo vasarą todėl sumažėjo moterų skaičius. Jos sudaro 44%. Sodybų šeimininkai jiems skirtose anketose pažymėjo, kad pavasarį ir rudenį sumažėja atvykimo su šeimomis srautas. Tuo laikotarpiu daugiausia apsistoja žvejai ir medžiotojai, kurių daugumą sudaro vyrai.
Pagrindiniai atvykimo tikslai
Kaip ir tikėjomės, pagrindinis atvykimo tikslas – žvejyba, net 339%respondentų nurodė šią pramogos rūšį. Rudenį prasideda azartiška žvejyba jauku naudojant gyvas žuveles (draudžiama nuo rugsėjo 15 iki lapkričio 1 dienos). 27% atvykusiųjų pagrindinis tikslas – savaitgalio praleidimas. Graži gamta, besiruošiantys išskristi paukščiai traukia tokia didelę dalį turistų. Būtina paminėti tai, kad 23% poilsiautojų atvyko į seminarus: S. Knapkio seminaras apie burvaltes ir seminaras apie ekologinį turizmą. 11% atvyko į medžioklę.
Išvados
Mes manome, kad mūsų darbas yra pakankamai išsamus. Visus užsibrėžtus tikslus mes įvykdėme. Rašydamos šį metinį darbą sužinojome, kad vasaros metu į Rusnę daugiausiai žmonių atvyksta iš Vilniaus ir Kauno ir, kad pagrindiniai jų atvykimo tikslai gamtos gėrybės (27,1%), vandens pramogos (24.3%) bei žvejyba (21.5%). Rudenį daugiausia žmonių atvyksta iš Kauno ir Vilniaus. Rudenį 66% atvykusiųjų sudaro vyrai ir jų pagrindinis atvykimo tikslas žvejyba, tačiau nemažą procentą (27%) sudaro žmonės, kurie į Rusnės salą atvyko praleisti žvarbių rudens savaitgalių. Rusnės salos kaimo turizmo sodybas dažniausiai renkasi žmonės, kurių amžius 31 – 40 metų, dauguma yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Šitokį turistų pasiskirstymą sąlygoja Lietuvoje esanti socialinė padėtis. Taigi tik dirbantys žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gali sau leisti ne tik aplankyti Rusnės salą, bet ir joje apsistoti ilgesniam laikotarpiui (2 –3 dienoms). Dauguma turistų atvykę į Rusnę aplanko žymias salos
vietas: Uostadvarį, Evangelikų liuteronų bažnyčią, K. Banio sodybą – muziejų. Turistai keliauja ne tik po salą. Jie aplanko ir populiarias pamario vietas: Ventę, Kintus, Šilutės muziejų, Šilutės liuteronų bažnyčią, Mingės kaimą bei Dreverną.
Turistai patenkinti Rusnės salos vandenų žuvingumu ir gamtos gražumu, tačiau jie turi ir daug nusiskundimų ir pastabų kaip reikėtų tvarkyti miestelį. Dauguma apklaustųjų turėjo nusiskundimų Rusnės keliais. Jiems daug nepatogumų sukėlė duobėta apylanka. Jie pageidautų daugiau asfaltuotų kelių, dviračių takelių. Paklausti apie viešąjį maitinimą ir prekybos tinklą ddaugelis pageidavo jaukios kavinukės ar baro bei prekybos centro. Taigi žmonės atvykę iš miesto ir pripratę prie milžiniškų prekybos centrų bei restoranų pageidauja tokių patogumų ir Rusnėje.
Nepaisant daugybės nusiskundimų turistai labai mėgsta Rusnę, daugelis jų apsilanko čia net po kelis kartus metuose. Kaimo turizmas Rusnėje labai perspektyvus verslas. Jis turi plėstis, nes žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius vienaip ar kitaip stojant į Europos Sąjungą turi mažėti. Rusnės kaimo draugijos pirmininkė D.Drobnienė netgi prognozavo, kad ateityje Rusnė bus panaši į populiarų LLietuvos kurortą – Nidą.
Mums labai patiko rašyti šį darbą. Jį būtų galima tęsti: ištirti turistų pasiskirstymą skirtingais metų laikais, apklausti vasarą atvykstančius turistus iš užsienio, ir ištirti jų pasiskirstymą pagal atvykimo tikslus, amžių, išsilavinimą, rekreacinį tipą ir t.t. Labai gaila, kkad mes darbo negalėsime tęsti, tačiau tikimės, kad kas nors juo susidomės ir plėtos.
Literatūra
Armaitienė. A., Grecevičius. P., Urbis. A., Vainienė. A. Kaimo turizmas. Vilnius, 1999.
Afiša (laikraštis). Klaipėda, 2003.02.24 – 31.
Beržinytė. A., Stulgaitė. N. Geologinė, biologinė ir socialinė pamario krašto struktūra (metinis darbas). Šilutė, 2002.
Burgis. B., Kulikauskas. A.Kompiuterija.Kaunas: Naujasis lankas, 2000.
Dagienė. V, Žandaris. A. Informatika I dalis.Vilnius: TEV, 2002.
Dagienė. V, Žandaris. A. Informatika II dalis.Vilnius: TEV, 2002.
Drobnienė. D., inf. Rusnė, 2002.07.
http://pailsėk-rusneje.hipermart.net, 2000.
http://www.gamta.lt, 2002.
Jočbalis. S., inf. Šilutė, 2003.03.04.
Kaimo turizmas Nemuno deltos regioniniame parke (informacinis leidinys). Rusnė, 2002.
Kaimui ir gamtai (laikraštis). Klaipėda: Žvejonė, 2001.
Kaimui ir gamtai (laikraštis). Klaipėda: Žvejonė, 2002.
Knapkis. S., inf. Rusnė, 2002.08.
Mėgėjiška žūklė Nemuno deltos regioniniame parke (lankstinukas). Klaipėda: Libra Memelensis, 1996.
Narušienė. R. Šilutė (lankstinukas). Litera, 2000.
Rusnės gamtos fondo žinios (laikraštis). RRusnė, 2001.07.
Rusnės gamtos fondo žinios (laikraštis). Rusnė, 2002.02.
Šalkauskienė. A, inf. Rusnė, 2002.07.
