Kalbos dalių apibūdinimas

DAIKTAVARDIS (kas tai?)

(Suolas, lietus, pamoka.)

Gramatiniai požymiai

1. Kaitomas skaičiumi

2. Kaitomas linksniu

3. Turi giminę

4. Gali būti sangrąžinis (pasivaikščiojimas)

Gramatinio nagrinėjimo planas

1. Pradinė forma (vns. vard.l.)

2. Kalbos dalis (daiktavardis)

3. Tikrinis ar bendrinis (Vilnius, kėdė)

4. Linksniuotė:

I. V. -as, -ias, -is, -ys

K. -o, -io, -io, -io

II. V. -a, -ia, -i, -ė

K. -os, -ios, -ios, -ės

III. V. -is

K. -ies

IV. V. -us

K. -aus

V. V. -uo, -ė

K. -ens, -ers

5. Giminė, skaičius, linksnis

6. Kuo eina sakinyje:

a) veiksniu (Jonukas sėdi);

b) tariniu (Vilnius yra Lietuvos sostinė);

c) papildiniu (Mama nupirko parkerį);

d) pažyminiu (Nupirkau aukso žiedą);

e) aplinkybe (Išėjau į miestelį).

BŪDVARDIS (koks?, kokia?)

(Gražus, baltas, medinis.)

Gramatiniai požymiai

1. Kaitomas skaičiumi

2. Kaitomas linksniu

3. Kaitomas gimine

4. Gali būti įvardžiuotinis (gražią + ją)

5. Turi laipsnius

Gramatinio nagrinėjimo planas

1. Pradinė forma (vns. vard.l.)

2. Kalbos dalis (būdvardis)

3. Paprastas ar įvardžiuotinis

4. Linksniuotė:

I. -as, -ias, -a, -ia

(V. -i, -i, -os, -ios)

II. -us, -i

(V. -ūs, -ios)

III. -is, -ė

(V. -iai, -ės)

5. Laipsnis

6. Giminė, skaičius, linksnis

7. KKuo eina sakinyje:

a) pažyminiu (Žvelgiu į sraunią upę);

b) tariniu (Mūsų mokykla yra sena);

c) veiksniu (Parvažiavo jaunieji);

d) papildiniu (Sužydėjo pievų gėlės jaunam).

Įvardžiuotinių būdvardžių daryba

V. Jaunas + jis – jaunasis

K. Jauno + jo – jaunojo

N. Jaunam + jam –– jaunajam

G. Jauną + jį – jaunąjį

Įn. Jaunu + juo – jaunuoju

Vt. Jauname + jame – jaunajame

Įvardžiuotinių būdvardžių linksnių rašyba

Vienaskaita Daugiskaita

V. ― ―

K. ― – ųjų

N. ― ―

G. -ąjį, -ųjį, -įjį, -ąją -ąsias

Įn. ― ―

Vt. ― ―

SKAITVARDIS (kiek?, kelintas?)

(Vienas, pirmas, penki, dveji. )

Gramatiniai požymiai

1. Vieni kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais

2. Kiti kaitomi skaičiais ir linksniais

3. Treti kaitomi tik linksniais

4. Gali būti įvardžiuotinis

Gramatinio nagrinėjimo planas

1. Pagrindinė forma (vns. vard.l.)

2. Kalbos dalis (skaitvardis)

3. Paprastas ar įvardžiuotinis

4. Skyrius (jei kiekinis – poskyris)

5. Jei kaitomas – giminė, skaičius, linksnis

6. Kuo eina sakinyje:

a) veiksniu (Du bėga, du veja);

b) tariniu (Algis yra pirmas);

c) pažyminiu (Jų buvo trys broliai);

d) aplinkybe (Grįšiu kovo trečią).

Skaitvardžio skyriai yra šie:

1. Kiekiniai

2. Kelintiniai

Kiekinių skaitvardžių poskyriai yra šie:

1. Pagrindiniai (vienas, šimtas.)

2. Dauginiai (treji, penkerios.)

3. Kuopiniai (penketas, šešetas.)

4. Trupmeniniai (pusantro, pustrečio.)

Pastaba: dauginiai skaitvardžiai vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais.

ĮVARDIS

(aš, ttavas, visas, kažkas.)

Gramatiniai požymiai

1. Vieni kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais

2. Kiti kaitomi skaičiais ir linksniais

3. Treti kaitomi tik linksniais

4. Gali būti įvardžiuotinis

Gramatinio nagrinėjimo planas

1. Pradinė forma (vns. vard.l.)

2. Kalbos dalis (įvardis)

3. Skyrius:

a) Asmeniniai (aš, tu, mes, jūs.)

b) Sangrąžiniai (savęs, tavęs, sau.)

c) Savybiniai (savas, manas, tavas.)

d) Parodomieji (šis, šitas, šita, tas.)

e) Klausiamieji ir Santykiniai (kas, koks, kokia, kuris, katras.)

f) Pažymimieji (kitas, visos, kitoks.)

g) Nežymimieji (kažkas, kažin kas.)

4. Giminė, skaičius, linksnis

5. Kuo eina sakinyje:

a) veiksniu (Jis gerai mokosi);

b) pažyminiu (Paimk šitą knygą);

c) papildiniu (Pasitikėk savimi);

e) aplinkybe (Tavyje, TTėvyne, aš išaugau).

VEIKSMAŽODIS (ką veikia?, ką veikė?, ką veiks?, kas vyksta?)

(dainuoja, ėjo, šoks, mojuoja.)

Gramatiniai požymiai

1. Kaitomas skaičiais

2. Kaitomas asmenimis

3. Kaitomas laikais

4. Kaitomas nuosakomis

5. Gali būti sangrąžinis

Gramatinio nagrinėjimo planas

1. Pradinė forma (parašyti pagr.formas)

2. Kalbos dalis (veiksmažodis)

3. Nuosaka:

a) Tiesioginė (4 veiksmažodžio laikai)

b) Liepiamoji (bėgti + k → bėk)

c) Tariamoji (bėgti + tų → bėgtų)

4. Asmenuotė (nustatoma pagal es.l. III a.):

I asmenuotė ― galūnė -a (eina)

II asmenuotė ― galūnė -i (tyli)

III asmenuotė ― galūnė -o (rašo)

5. Laikai

6. Skaičius

7. Asmuo (aš – 1; tu – 2; jis,ji – 3.)

8. Kuo eina sakinyje:

a) veiksniu (Sportuoti yra sveika)

b) tariniu (Mes gerai mokomės)

Veiksmažodžio pagrindinės formos

1. Bendratis (ką veikti?)

2. Esamasis l. (ką veikia?)

3. Būtasis k.l. (ką veikė?)

Veiksmažodžio išvestinės formos

1. Būtasis daž.l.

2. Būsimasis.l.

3. Liepiamoji n.

4. Tariamoji n.

5. Dalyvis (veikiam. ir neveikiam. rūšis)

6. Padalyvis

7. Pusdalyvis

8. Būdinys

DALYVIS (Ką veikiąs? Ką veikęs?)

(einąs, einanti, ėjęs, ėjusi, eidavęs)

Gramatiniai požymiai

1. Turi laikus

2. Kaitomas giminėmis, skaičiais, linksniais

3. Gali būti sangrąžinis

4. Turi įvardžiuotines formas

Gramatinio nagrinėjimo planas

1. Pradinė forma (vns.vard.l.)

2. Veiksmažodžio forma (dalyvis)

3. Rūšis (veikiamoji arba neveikiamoji)

Veikiamieji dalyviai

Laikai Priesagos Galūnės

Esam.l. -(i)ant-;

-(i)anč-;

-int-; -inč- -(i)ąs; -įs

-is; -i.

Būt.k.l. -(i)us- -ęs; -i.

Būt.d.l. -(dav)us- -ęs; -i.

Būs.l. -iant- -iąs; -i(s)

Neveikiamieji dalyviai

Laikai Galūnės Pavyzdžiai

Esam.l. -mas; -ma Einamas, -ma

Būt.l. -tas; -ta Eitas, -ta

Būs.l. -mas; -ma Būsimas, -ma

4. Įvardžiuotinis ar sangrąžinis.

5. Laikas.

6. Giminė,skaičius,linksnis.

7. Kuo eina sakinyje:

a) veksniu (Pavėlavusieji neįleidžiami)

b) tariniu (Strazdas atlėkęs pas karvelį)

c) pažyminiu (Pageltę lapai krenta)

d) aplinkybe (Pažaidę berniukai išsimaudė)

Pastaba:

Veikiamosios iir neveikiamosios rūšies dalyviai daromi iš atitinkamų veiksm. laikų išskyrus būtąjį neveikiamosios rūšies laiką, kuris daromas iš bendraties kamieno.

PRIEVEIKSMIS (kaip?kur?kada?.)

(Stipriai,rytoj,namie,daug,dviese.)

Nekaitoma kalbos dalis

Gramatinio nagrinėjimo planas

1. Kalbos dalis (prieveiksmis)

2. Skyrius pagal reikšmę:

a) Būdo (kaip? kokiu būdu?)

b) Kiekybės (kiek? kiek kartų? keliese?)

c) Laiko (kada? iki kada? kaip dažnai?)

d) Vietos (kur? iš kur?)

e) Priežasties (kodėl? dėl kokios priežasties?)

pagal kilmę:

a) Būdvardiniai (gražiai,šaltai)

b) Daiktavardiniai (pakeliui,namo)

c) Skaitvardiniai (keturiese,pirmyn)

d) Įvardiniai (kažkaip,kitur,visada)

e) Dalyviniai (pašėlusiai,deramai)

3. Laipsnis (jei laipsniuojamas)

4. Kuo eina sakinyje:

Sakinyje eina įvairiomis aplinkybėmis

PRIELINKSNIS

Nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais.

Su kilmininku vartojami prielinksniai:

Abipus, anapus, anot, ant, arčiau, arti, dėka, dėl, greta, įkypai, prie, viduj, vidury, virš, žemiau.

Su galininku vartojami prielinksniai:

Apie, aplink, į, įkypai, įstrižai, išilgai, kiaurai, pagal, palei, pas, paskui, per, po, pro.

Su įnagininku vartojami prielinksniai:

Po, su, sulig, ties.

Dalelyčių rašyba

Dale-lytė Rašoma kartu Rašoma atskirai

Ne 1. Kai virsta priešdėliu ir suteikia žo-džiui priešin-gą reikšmę.

2. Kai su įvardžiais koks, savas, įvardiniais prieveiks kaip, kiek sudaro ki-tokios reikš-mės žodžius. 1. Kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką.

2. Kai vartoja-ma tarp dviejų vienodų ar pa-našių žodžių.

Nebe Kai suteikia žodžiui prie-šingą reikšmę. Kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką.

Nė Visąlaik rašome atskirai

Tebete, be Su veiksma-žodžiais, jų formomis. 1. Su daiktav. ir kitais žo-džiais.

2. Kai turi ar, argi reikšmę.

Gi Su nnekaito-mais vieskie-meniais žodžiais. Su kaitomais vienskieme-niais, taip pat nekaitomais kelių skiemenų žodžiais.

Išimtis: nejaugi

Vis Tik su dalelyte gi. Kitais atvejais atskirai.

Per Visąlaik rašome atskirai

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai

1. Sudedamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtuku ir, kartotiniais ir. ir, nei. nei, tai. tai. Tais dėmenimis paprastai pasakomi vienu metu arba vienas po kito vykstantys reiškiniai ar veiksmai.

2. Priešinamojo bei gretinamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtukais o, bet, tačiau, tik. Šio sujungimo sakiniuose vieno dėmens turinys priešinamas arba gretinamas su kito dėmens turiniu.

3. Skiriamojo sujungimo sakinio dėmenys jungiami jungtukais ar, arba. Šio sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai ir veiksmai , kurių vienas šaliną kitą.

4. Paremiamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtukais tad, taigi, jungiamaisiais žodžiais dėl to, todėl, užtai, užtat. Šio tipo sakinių dėmenys susiję priežastiniais ryšiais: vieno dėmens turinys paremia kito dėmens turinį.