Kalbos dalys

Prieveiksmis:

savarankiška linksniais bei asmenimis nekaitoma kalbos dalis, aiškinanti veiksmažodį ar būdvardį, paprastai sakinyje eina aplinkybe. Pagal reikšmę jie yra skirstomi į 6 skyrius:

Būdo: atsako į klausimus kaip? kokiu būdu?;

Kiekybės: atsako į klausimus kiek? kiek kartų? keliese?;

Vietos: atsako į klausimus kur? iš kur?;

Laiko: atsako į klausimus kada? kuomet? kuriuo laiku? kaip dažnai?;

Priežasties: atsako į klausimus kodėl? dėl kokios priežasties?;

Linkmės: rodo kur link?.

Gramatinio nagrinėjimo planas:

1) Kalbos dalis, 2) Skyrius (pagal reikšmę ir darybą), 3) Laipsnis (jei laipsniuojamas), 4) Kuo eina sakinyje.

Prielinksnis: <

nesavarankiška nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu, pats vienas negali

atsakyti į sakinio dalies klausimą, eiti sakinio dalimi. Ji sieja linksniuojamąjį žodį su kitomis kalbos

dalimis. Prielinksniai gali eiti su šiais linksniais: kilmininku, galininku, įnagininku. Skirstomi į:

1) senybinius: ant, apie, be, iš, į, nuo, pas, per, po, prie, pro, su, už.

2) naujybinius: abipus, anapus, aplink, kitapus, paskui, pirma, šiapus, žemiau.

Jungtukas:

nesavarankiška, nekaitoma kalbos dalis, jungianti sakinio dalis ar sakinius ir nurodanti jų gramatinį bei reikšminį centrą. Skirstomi į ttris grupes:

Sujungiamieji: jungia sakinio dalis ir sakinius: ir, bei, bet, o, tačiau, arba, ar, todėl.

Prijungiamieji: jungia šalutinius sakinius su pagrindiniais: kad, jog, kai, kol, jei, jeigu, nes.

Dalelytė:

nesavarankiška, nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakinio dalims ar sakiniui papildomų prasminių atspalvių.

Jaustukas: <

nesavarankiška, nekaitoma kalbos dalis, kuria reiškiame įvairius jausmus, vartojame, reikšdami draudimą, liepimą, raginimą, komandą.

Ištiktukas:

nesavarankiška, nekaitoma kalbos dalis, kuria reiškiame įvairiuų veiksmū sukeltus garsus, vaizdus ar pujūčius. Gramatinio nagrinėjimo planas:

Skaitvardis:

savarankiška kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta?, jie yra skirstomi į kiekinius ir kelintinius.Kiekiniai pagal reikšmę ir vartojimą skirstomi į:

1) Pagrindinius: vienas, -a, du, dvi, penki, -ios,(2-∞);

2) Dauginius: vieneri, -ios, dveji, -os, penkeri, -ios(1-9;);

3) Kuopinius: dvejetas, ketvertas, devynetas(1-9);

4) Trupmeninius: viena antroji, trys aštuntosios.

Kelintiniai skaitvardžiai (pirmas, -a, ketvirtas, -a) panšūs į būdvardžius: jie kaitomi giminėmis, gali būti įvardžiuotiniai.

Gramatinio nagrinėjimo planas:

1) Pradinė forma(vardininkas); 2) Kalbos dalis(skaitvardis); 3) skyrius, jei kiekinis-poskyris;

4) Sudėtis (vientisinis, sudurtinis ar samplaikinis); 5) Giminė, skaičius, linksnis (jei kkaitomas);

6) Kuo eina sakinyje.

Daiktavardis:

savarankiška kalbos dalis, nusakanti daiktų, reiškinių ar įvykių pavadinimus, atsako į klausimą kas?, kaitomas giminėmis, linksniais, skaičiais, skirstomas į tris linsniuotes.

Gramatinio nagrinėjimo planas:

1) Pradinė forma, 2) Kalbos dalis, 3) Giminė, skaičius, linksnis, 4) Kuo eina sakinyje.

Būdvardis:

savarankiška kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri?, kaitomas giminėmis, linksniais, skaičiais, bei yra laipsniuojamas,gali būti įvardžiuotinis ir laipsniuojamas.

Gramatinio nagrinėjimo planas:

1) Pradinė forma, 2) Kalbos dalis, 3) Giminė, skaičius, linksnis, 4) Kuo eina ssakinyje.

Įvardis:

savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina, vartojama vietoje

keturių vardažodžių – daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio ir dalyvio. Kai kurie įvardžiai gali būti

sangrąžiniais. Įvardžiai yra skirstomi į aštuonius skyrius:

1) asmeniniai: aš, tu, jis, ji; 2) sangrąžinis: savęs;

3) savybiniai: manas, -a, tavas, -a; 4) parodomieji: anas, -a, toks, -ia, šis, -i;

5) pažymimieji: kitas, -a, visas, -a; 6) klausiamieji: kas? koks? kokia?

7) santykiniai: kas, koks, kokia; 8) nežymimieji: kažkas, kažkoks, -ia.

Gramatinio nagrinėjimo planas:

1)Pradinė forma, 2) Kalbos dalis, 3) Skyrius (asmeninis, savybinis ar sangrąžinis), 4) Giminė, skaičius,

linksnis, 5) Kuo eina sakinyje.

Veiksmažodis:

savarankiška kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą arba būseną ir atsako į klusimus ką veikia, -ė, davo, veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?. Būna sangrąžiniai (prausiasi, nusinešė) ir beasmeniai (maudžia, temsta). Kaitomi nuosakomis, kurių yra trys: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji-geidžiamoji.

Veiksmažodžiai kaitomi skaičiais (vienaskaita, daugiskaita) ir asmenimis: pirmas amuo-aš, mes; antras asmuo-tu, jūs; trečiasis asmuo-jis, ji, jie, jos (šio asmens veiksmažodžių vienaskaitos ir daugiskaitos galūnės vienodos).

Veiksmažodžių formos yra pagrindinės ir išvestinės:

Pagrindinės yra bendratis, esamojo laiko 3-ias asmuo. Iš jų kamienų daromos kitos, išvestinės, formos.

Išvestinės yra būtasis dažninis ir būsimasis laikas, tariamoji ir liepiamoji-geidžiamoji nuosaka, dalyviai, padalyviai, pusdalyviai, būdinia, ir siekiniai.

Gramatinio nagrinėjimo planas:

1) Pradinė fforma, 2) Kalbos dalis, 3) Nuosaka, 4) Giminė, skaičius, linksnis, 5) Kuo eina sakinyje.