Kalbos etiketas

Visuomenes egzistavimas neisivaizduojamas be galimybes bendrauti. Priimtinam

bendravimui reikalingos tam tikros taisykles – etiketas. Etiketu [pranc. etiquette] vadinamos paprociais virtusios žmoniu elgesio taisykles, kurios apima išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus (Kucinskaite, 1990, 3). Jis susiformaves kaip savitos ritualines bendravimo formos, privalomos visiems tam tikros bendrijos nariams. Taciau etiketas – ne tik elgesio išores dalykas, bet ir dvasines kulturos atributas

(Stoškus, 1981, 23).

Pagrindine bendravimo priemone paprastai yra laikoma kalba, kuri pirmiausiai parodo bendra žmoniu elgesio kultura. Taigi kalbine mandagumo išraiška yra vadinama kalbos etiketu. Jame slypi dvieju sistemu funkcijos ir ženklai: 1) kalbos – bendravimo priemones, minciu ir jausmu formuotojos ir reiškejos, 2) etiketo – tam tikru elgesio normu (Cepaitiene, 1997a, 75). Kalbos etiketas yra sritis, atskleidžianti ne tik bendravimo, bet ir mastymo buda, požiurio i pasauli ypatumus.

Šia savita sritimi ivairiu šaliu lingvistu imta labiau dometis XX amžiaus pabaigoje, taciau iki šiol Lietuvoje kalbos etiketo darbu nera labai daug. Dar mažiau aprašytas ivairiu socialiniu sluoksniu etiketas. LLietuvoje kai kuriuos etiketo aspektus tyrinejo G. Cepaitiene, B. Jasiunaite, A. Kucinskaite, K. Stoškus ir kt.

K. Stoškaus knyga „Etiketas ir žmoniu bendravimas“ (1981 m.) skirta kulturologinei etiketo analizei, istorinei etiketo raidai apžvelgti. Joje aiškinami etiketo prigimties, jo visuomenines funkcijos ir paskirties dalykai. Aprašoma etiketo vieta kulturoje, žmogaus reikšmingumas, pagarbos vaidmuo žmoniu bendravime. Kalbininkas teigia, jog etiketas – tai ne tik ritualines formules, atskleidžiancios tautu savitumus, bet ir kiekvieno žmogaus dvasines kulturos pasireiškimas.

A. Kucinskaite knygoje „Lietuviu kalbos etiketas“ (1985 m., 1990 m.) i lietuviu kalbos etiketo tautini savituma žvelgia kalbos kulturos požiuriu. Pasak autores, i šnekamosios kalbos žodi kaip kulturingo bendravimo priemone bei išraiška šeimoje ir svetur (su biciuliais, draugais, bendradarbiais, nepažistamais žmonemis) žiurima „kalbininko lituanisto akimis“ (Kucinskaite, 1990, 3). Šiek tiek kalbama ir apie jaunimo kalbai budingus ypatumus – pasisveikinimus, atsisveikinimus, kreipimasi ir pan. Trumpai užsimenama apie rašomosios kalbos dalykus (mokoma rašyti laiškus, sveikinimus, raštus). Ši knyga skirta kalbos praktikos reikalams.

Kalbininke B. Jasiunaite imasi tyrineti ne bbendro pobudžio, bet konkretesnius kalbos etiketo dalykus – atskiras kalbos etiketo situacijas (kreipinius, linkejimus), ju raiška kai kuriuose meniniuose tekstuose, atskirose tarmese. Nagrinejami tradiciniai gero linkejimai, kurie laikomi teigiamai konotuotomis kolektyvines kurybos formulemis (Jasiunaite, 1997, 19-30), lietuviu kalbos maloniniai kreipiniai (Jasiunaite, 1998, 43-59). Autorei rupi ne tik

mandagi kalbos etiketo raiška, bet ir neigiama konotacija turincios leksemos, kurios priklauso kalbos etiketo paribiui. Savo darbe „Endriejaviškiu pejoratyvine leksika (Neigiamieji žmogaus apibudinimai)“ B. Jasiunaite kalba apie „tikruosius“ keiksmažodžius – disfemizmus ir ju ššvelnesnius pakaitalus – eufemizmus, kurie skirstomi i ivairias grupes pagal kilme, tematika ir

daryba (Jasiunaite, 1995, 35-57). Autores pateikiami pejoratyvines leksikos pavyzdžiai, skirti ivairiems žmogaus ar gyvuliu vidaus bei išores trukumams nusakyti, kartais vartojami ir jaunimo kalboje.

Kalbininkes G. Cepaitienes darbuose aptariami ir bendri (kalbos etiketas kaip tautos mentaliteto atspindys, kalbos savitumas ir kt.), ir konkretus kalbos etiketo aspektai (kreipiniu, prašymu, dekojimu ir kitu kalbos etiketo formuliu raiška ivairiu žanru tekstuose, aptariami juose atsiskleidžiantys adresanto ir adresato santykiai). Kalbininke nagrineja ir tokius specifinius dalykus kaip kreipimosi žodžiai lyciu aspektu, advokatu kalbu etiketo ypatybes, šiauleniškiu kalbos etiketas ir kt. (publikacijas žr. literaturos saraše 53 puslapyje). 1996 metais

Šiauliuose išleistoje G. Cepaitienes knygoje „Kalbos etiketas ir mokykla“ kalbos etiketas ijungiamas i platesni Lietuvos bendraji kulturos fona ir filosofiškai iprasminamas. Autore, suvokdama kalbos etiketo mokymo(si) svarba jau mokykloje, šia knyga skira specialiai mokytojams. Tai reikšminga ir teorinio, ir praktinio pobudžio knyga, kurioje aptariamos ne tik ivairios tekstu rušys, kalbos etiketo situacijos, bet ir pateikiama metodiniu nurodymu, kaip mokyti(s) kalbos etiketo.

Pokalbiai internete

Populiarejant informacinems technologijoms svarbia vieta visuomeneje užeme internetas kaip informacijos šaltinis ir bendravimo priemone. Nekontroliuojama ivairaus pobudžio informacijos gausa bei bendravimo pasirinkimo galimybe atskleidžia neaprepiama interneto tematika. Galbut todel (nors pasaulinis kompiuterinis tinklas žmonijos istorijoje atsirado ne taip jau seniai) pastaruoju metu jis tapo neatsiejama daugelio žmoniu gyvenimo dalimi. Tai rodo ir toks faktas, kad interneto vartotojai jau laiko save atskira savita bendruomene, turincia savo tradicijas ir kultura: „bene placiausiai paplites ir daugelyje kalbu vartojamas interneto vartotoju, arba naršytoju, vardas yra internautai, o anglakalbiai interneto vartotojai save vadina dar ir nitizens (darinys iš angl. network citizens „tinklo pilieciai“), tuo ypac pabreždami sudara atskira socialini ir kulturini sluoksni“ (Rykliene, 2000a, 2).

Informaciniu technologiju visuomenei šiuo metu interneto tarnybines stotys teikia ivairias paslaugas:

1) pasaulini žiniatinkli;

2) elektronini pašta;

3) konferencijas (naujienu grupes);

4) tiesioginius pokalbius internete;

5) bylu siuntima;

6) bylu paieška;

7) radijo ir vaizdo laidu transliavima (Dagiene, Žandaris, 2002, 5).

Trys iš ju (2, 3 ir 4) skirtos bendrauti, kitos – keistis informacija. Šiame darbe aktualu pateikti bendravimo internetu pagrindinius bruožus.

Bendrauti internete galima dviem budais: sinchroniniu ir nesinchroniniu (žr. 1 pav., p.10). Jie skiriasi tuo, jog, bendraujant sinchroniniu budu, pašnekovu vietos koordinate

nesutampa, taciau sutampa laikas, bendraujant nesinchroniniu budu nesutampa nei laiko, nei vietos koordinates. Panašus šie budai savo dialogiška (klausimo – atsakymo) forma ir kalbos ypatybemis (apie tai žr. šio skyriaus poskyryje 2.2. Elektroninis diskursas – nauja kkalbos atmaina).

Kaip matyti, nesinchroniškai bendraujama elektroniniu paštu ir konferencijose. Kadangi elektroninis paštas paprastai yra dvieju asmenu tarpusavio bendravimo priemone („vienas – vienam“ modelis), nenuostabu, jog jis ne visada ir ne visiškai tenkina žmoniu bendravimo reikmes. Konferencijos – tai vienas iš budu ivairiomis temomis bendrauti kompiuteriu ne tik dviems, bet ir keletui ar daugybei žmoniu („vienas – vienam“ ir „vienas – daugeliui“ modeliai). Kartais jos vadinamos forumais, skelbimu lentomis ar naujienu grupemis

(Dagiene, Žandaris, 2002, 6).

Bendravimo internete budai.

Bendravimas internete

sinchroninis nesinchroninis

tiesioginiai pokalbiai pokalbiu svetainese el.paštas konferencijos (naujienu grupes)

Internetas suteikia galimybe užmegzti „gyva pašnekesi“ daugiau nei su vienu žmogumi realiame laike – tuo metu prie tinklo prisijungusiems vartotojams. Šiame darbe nagrinejami butent lietuvišku interneto pokalbiu svetainiu vadinamieji tiesioginiai pokalbiai, todel svarbu trumpai aptarti ju specifika.

Tiesioginiai pokalbiai internete

Tiesioginiai pokalbiai internete – tai pokalbiu raštu vienu metu su keliais pašnekovaissistema. Dažniausiai internete pokalbiu svetaines vadinamos anglišku žodžiu chat. Šis žodis reiškia „šnekuciavimasi, pašnekesi“ (ALKŽ, 2004, 83), taigi tai tarsi nieko neipareigojantis pasišnekejimas. Šiuo žodžiu internete vadinamos ir lietuviškos pokalbiu svetaines. Pasak A. Ryklienes, pokalbiai internete yra „improvizaciniai tekstai, kuriami bunant internete ir laika taupant kaip pinigus“ (Rykliene, 2000b, 4) (išskirta darbo autores – R.J). Galima paabejoti cituojant išskirta teiginio dalimi –

pokalbiu svetainese bendraujancio jaunimo pasišnekejimu pobudis vargu ar rodo tai, jog cia galvojama apie laiko ir pinigu taupyma.

Pašnekesiai vyksta specialiuose pokalbiu svetainese esanciuose virtualiuose kambariuose, dar vadinamuose kanalais. Kiekvienas kanalas turi savo pavadinima, arba pokalbio tema, kuri turetu atspindeti, kas ir apie ka ten kalbasi. Pokalbiu svetaineje www.beta.lt yra tokie pokalbiu kanalai: Bendras, Draugai, Russian, Pažintys, Intymas, E-vartai, Smelio deže, Ultra; www.chat.lt kanalai: Bendras, LGames, MediaSearch, Top100, Books, Drauguziai, Lietuva. Kaip matyti, dažniausiai pavadinimas nieko konkretaus nepasako, o kartais visiškai neatitinka pokalbiu turinio, kuri neretai lemia tuo metu kanale esanciu pašnekovu nuotaika, tos dienos ivykiai bei aktualijos (pvz., Lietuvos krepšinio komandos pralaimejimas ar koks politinis skandalas). Tad prieš patekdami i viena ar kita kanala niekada nežinome, apie ka ten bus šnekama. Kaip mineta, virtuali bendrija – tai nauja musu bendruomenes atšaka su savo paprociais. Ju neišmanantis cia gali buti lengvai šokiruotas nešvankiu diskusiju, keiksmažodžiu srauto ir, atrodytu, visiško chaoso.

Kai kurios naujienu grupes turi tvarka prižiurincius žmones, vadinamus administratorius, kurie aatrenka, kuriuos tekstus galima viešinti internete. Pokalbiu svetainese tokios griežtos kontroles nera ir i jas gali patekti ižeidimai, kvaili gincai, nes bendraujama tiesiogiai. Nors cia taip pat galima pastebeti tam tikra hierarchija, kai seniau besilankantis, ar šia pokalbiu svetaine sukures žmogus gali pašalinti tam tikram laikui nepageidaujamus asmenis iš svetaines. Ir nebutinai tai bus padaryta už keiksmažodžius – tiesiog už bet ka. Apie

tai žinant, tyrinetose svetainese bandyta pažiureti, galbut pokalbiu dalyviai pagarbiau elgiasi su šiais, lyg ir aukštesne padeti užimanciais, žmonemis. Taciau išskirtinio elgesio nepastebeta, i juos kreipiamasi ivardžiu tu ir kalbama taip pat familiariai, kaip ir su kitais.

Pasirinkus norima kanala, kuriame tuo metu bendrauja ivairus skaicius žmoniu (bendraujanciuju skaicius nera ribojamas), pokalbio dalyviai išvardijami kurioje nors kompiuterio ekrano vietoje (kaireje ar dešineje). Dalyviai gali rašyti iš karto visiems kanale esantiems pašnekovams. Visu dalyviu pranešimai vienas po kito pasirodo ekrane. Toks bendravimas kanale rodo vieša pokalbi. Norint asmeniškai parašyti vienam ar kitam asmeniui,

užtenka spusteleti kairiji peles klaviša ant rreikiamo slapyvardžio ir atsiveria langas, kuriame bendrauti galima tik dviese, t.y., privaciai. Neretai to ir pageidauja kanale esantys dalyviai, pvz.: [Dziumbrauskas14] merginos 14-15 metu is vilniaus lauksiu privatoj ! (Chat02.12, 3). Šiame darbe nagrinejami vieši pokalbiai.

Bendravimo interneto pokalbiu svetainese ypatinguma sudaro ir tai, jog pokalbio dalyviai nemato ir negirdi vienas kito, „jokios reikšmes cia neturi nei fizines žmogaus ypatybes, nei socialinis statusas, o viskas, ka vienas apie kita žino pašnekovai, dažnai tera vardas“ (Rykliene, 2001, 84), kuriuo pasivadina kiekvienas, kuris apsilanko kanale. Neoficialus bendravimas internete, galimybe susikurti norima ivaizdi, laisva atmosfera leidžia žmonems pasivadinti ne tikruoju vardu ir pavarde, o slapyvardžiu, kuris kanale automatiškai pridedamas prieš kiekviena pašnekovo fraze.

Lietuviškuose tinklalapiuose pokalbiai pradejo plisti neseniai, todel šiuo metu interneto svetainiu, kurios leidžia dalyvauti tiesioginiuose pokalbiuose, nera itin daug, taciau galimybe tuo pat metu kalbetis ivairiomis temomis su skirtingose vietose esanciais skirtingais žmonemis, neformali ir demokratiška aplinka lemia tai, kad vis daugiau jaunimo (ir ne tik) valandu valandas praleidžia prie interneto. Kadangi interneto terpe dar yra formuojama paciu

ja besinaudojanciu asmenu, tad cia formuojasi savita kalba.

Naudota literature:

1. www.mokslocentras.lt

2. www.google.lt

3. A. Kucinskaite knygoje „Lietuviu kalbos etiketas“

4. K. Stoškaus knyga „Etiketas ir žmoniu bendravimas“

Turinys

1. Pokalbiai internete

2. Bendravimo internete budai

3. Tiesioginiai pokalbiai internete

4. Kalbos etiketas