kalbos kultura aukstojoje mokykloje

1. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai

Trumpalaikis tikslas – Universitete dėstančių dėstytojų kalbos tobulinimas. Rūpinimasis jų individualios šnekos turtinimu, tobulinimu, tikslingesnių raiškos priemonių atrinkimu ir panaudojimu dėstant paskaitas, bendraujant su studentais.

Ilgalaikis tikslas – taisyklingai kalbantys dėstytojai skatins studentus kalbėti taisyklingai.

2. Problema

Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė tėvai, darželio auklėtojos, mokytojai. Dabar daugiausia bendraujame su dėstytojais. Todėl norėtume, kad patys dėstytojai geriau kalbėtų. Jie pirmiausia turėtų iš savo kalbos išmesti visokiu žodelius biškį, nu ir t.t. Taisyklingai kalbančių dėstytojų tturime mažai, o studentų – dar mažiau. Turbūt didžiausia bėda, kad nemokame rišliai, nuosekliai reikšti minčių, ilginame balsius, vartojame daugybę nelietuviškų žodžių (davai, karočė, diorginti).

Iš tiesų, dėstytojas – autoritetas studentui. Ir daug ko, net nesąmoningai, specialiai nemokomas, studentas išmoksta kaip tik iš jo. Kultūringos (ar nekultūringos) kalbos – taip pat.

3. Grupės analizė

Projektas yra taikomas Fizikos ir Matematikos fakulteto dėstytojams.

4. Projekto įgyvendinimo metodai

Rengti specialius kalbos kultūros kursus dėstytojams, ruošti seminarus, skaityti paskaitas, kviesti kalbininkus bei leisti kalbos kkultūros patarimų knygutes dėstytojams. Vieną dieną mokslo metuose pavadinti “Kalbos Diena”.

Projekto įgyvendinimo etapai:

1) Rengti specialius kalbos kursus dėstytojams. Tik išklausę šiuos kursus ir išlaikę egzaminus dėstytojai galės dirbti su studentais.

2) Seminarų ir paskaitų vedimas. Juose dėstytojai galės tobulinti savo kkalbą, siūlyti vartotinus savo dalyko terminus, diskutuoti jiems rūpimais kalbos kultūros klausimais.

3) Susitikimų su kalbininkais rengimas. Porą kartų į semestrą gali būti rengiami susitikimai su kalbininkais. Dėstytojai galėtų gauti atsakymus į jiems rūpinčius kalbos kultūros klausimus, sužinoti naujausią savo dalyko terminologiją, taisyti nevartotinus terminus.

4) Kalbos kultūros patarimų knygelės. Tokia knygelė galėtų būti leidžiama kiekvienam dalykui atskirai. Kiekvienas dėstytojas galėtų pasitikslinti būtent su jo dalyku susijusius terminus.

5) Kalbos diena. Šią dieną būtų galima skirti studentų pastaboms apie dėstytojų kalbos kultūrą, išleisti laikraštuką apie dažniausiai dėstytojų vartojamus netaisyklingus posakius, juokingas frazes ir t.t.

5. Biudžetas

Pinigų paskirstymas šiam projektui įgyvendinti:

Kam skiriama Suma Laikotarpis

Specialūs kalbos kultūros kursai 250lt – 1 dėstytojui 1 semestras

Seminarai ir paskaitos 50lt – vienam dėstytojui 1 semestras

Honoraras kalbininkams 500lt 1 semestras

Kalbos kultūros patarimų knygelės leidimas 1000lt 1 semestras

“Kalbos diena” 500lt 2 semestrai

Patalpų nnuoma 2000lt 2 semestrai

Atlyginimai darbininkams 1000lt semestras

6. Ataskaita.

Nelengva su dėstytojais – reikalą gadina ambicijos. Geras specialistas, o jam staiga bus prikišama, kad nemoka kalbos. Juk iš tikrųjų, jeigu specialybės dalykai dėstomi taisyklinga kalba, tada nėra reikalo įsivesti specialią kalbos kultūros discipliną. Specialybės dėstytojai su studentais dirba daug – po 4 valandas per savaitę. Jie ir turėtų įkvėpti. Trūksta ir lituanistų iniciatyvos.

Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Žodis aptarnauja žmogų visose jo ggyvenimo srityse: kultūros, meno, literatūros, technikos, buities. Todėl lietuviškas žodis turi būti ne tik gerbiamas ir branginamas, bet juo reikia mokėti naudotis, ypač dirbant atsakingą švietėjo ir agitatoriaus darbą.