Kuprelis I.Šeiniaus romane

Kuprelis-I.Šeiniaus romano pagrindinis veikėjas.Tokią Pravardę jis gavo todėl,kad nukrito nuo statinės,labai susimušė ir jam išaugo kupra.Kuprelis gyveno ir dirbo malūne.Darbas jam buvo pagrindinis užsiėmimas.

Kuprelio išvaizda nelabai patraukli : išbalęs veidas,sudžiūvę,smailūs pirštai,plona,tiesi nosis,bet akys labai vikrios.Jis labai įsigilinęs į darbą,malūnas jam tarsi jo paties dalis.Galbūt todėl,kad ilgą laiką jis dirbo malūne.

Ignasėlio ir Kuprelio ryšys užsimezgė gana greitai.Nors iš pradžių Kuprelis buvo nedrąsus,tačiau uždavęs Ignasėliui klausimą pats pastūmėjo jų tolesnį pokalbį.Ignasėlis paprašė Kuprelio jam pasipasakoti ir Kuprelis sutiko,nes jautė,kad šiam žmogui jis ggali išsipasakoti ir kad jis jį supras.

Kuprelio meilė Gundei prasidėjo tada,kai jis ją pamatė giedojimo repeticijoje.Vieną vakarą Gundė į repeticiją atėjo viena,be draugės,todėl paprašė Kuprelio,kad ją palydėtų namo.Jis buvo nedrąsus.Lydėdamas ją namo mažai kalbėjo su ja,ir galvojo,kaip ką nors pasakyti.Grįžęs namo Kuprelis susimąstė,ar Gundė tikrai jį myli.Ši mintis jam nedavė ramybės,bet jis stengėsi apie tai negalvoti. Po kiek laiko Gundė su Kupreliu nuprendė pabėgti iš Skardžių ir susituokti.Bet sutartą vakarą Gundė nepasirodo.Jis labai kankinosi.Ieškojo jos visur,netgi buvo nuvykęs i Jeruzalę,vildamasis jją rasti? Kuprelis palūžo,nes neteko savo gyvenimo meilės,prasmės,ir tada jau viskas buvo nesvarbu.Nuo tada jis pradėjo dirbti malūne,kitame kaime,taip bandydamas užsimiršti.

Kuprelis-gamtą jaučiantis žmogus.Jis mėgdavo žiūrėti į saulėlydį,melstis saulei,dangui,žvaigždėms.Tai jam buvo lyg nusiraminimas dėl prarastos meilės.Gamta padėdavo jam užsimiršti.Gamtą jis siedavo ssu Dievu : “ jaučiu Dievą mažiausioj gėlelėje,beržyne,ore,vandenyje,dirvoje. “

Kuprelis-mąstytojas.Dažnai filosofuodavo apie sielą : “ sielą galima nužudyti kaip paukštį ar sudėvėti kaip rūbą „.Šis veikėjas taip pat dorovingas,tikintis,nes dažnai galvodavo apie Dievą : “ Dievu tikėti ar jį pajusti nereikia eiti į bažnyčią ar važiuoti Jeruzalėn.Jis yra tiek pat čia ir šitam malūne „. Tai jam buvo atrama.

Tai gana įdomi asmenybė.Joje mane labiausiai žavi tas,kad jis Gundės nekaltino gėl to,kas įvyko.Jis užsisklendė savyje ir niekam nesiskundė,kaip jam blogai.Manyčiau,tai stipri asmenybė,nors atrodo kartu ir silpna,palaužiama.