LANKYTINOS VIETOS

Kaunas Birštonas Kauno rajonas

KAUNAS

Visi keliai veda į Kauną

Kaunas – tai antrasis pagal dydį miestas, stambus mokslo, kultūros, pramonės, pramogų centras, svarbi kelių kryžkelė Lietuvoje. Čia kryžiuojasi svarbiausi Lietuvos keliai, geležinkeliai. Kaunas yra didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santaka, Lietuvos aviacijos lopšys.

Po Kauną galima organizuoti ekskursijas automobiliu, pėsčiomis, laivu, dviračiu, traukiniu, lėktuvu.

Pirmą kartą Kaunas istoriniuose šaltiniuose paminėtas Vygando Marburgiečio XIV amžiuje, tačiau archeologai tyrinėdami gausybę piliakalnių Kaune (net 9!), surado IX – X mūsų eros gyvenviečių liekanas. Tokia piliakalnių ddaugybė byloja, kad Kauno geografinė padėtis buvo itin svarbi.

Seniausias išlikęs mūro pastatas – Kauno pilis, arčiausiai dviejų upių santakos, išsaugojusi 13 amžiaus mūro pavyzdį, seniausią Lietuvoje.

Už pilies gynybinio griovio rymo Šv. Jurgio bažnyčia, XV – XVI amžių sandūroje ir Bernardinų vienuolyno pastatai primena, kad upių santaka lietuviams kadais buvo šventa, sakralinė vieta.

Kad Kaunas po Žalgirio mūšio tapo svarbiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybos centru byloja gausybė maldos namų. 15 – 16 amžiuje buvo pastatyta Šv. Gertrūdos bažnyčia prie kelio įį Vilnių, Antakalnio šlaite prie kelio į Klaipėdą Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Pati seniausia ir vertingiausia Kaune – Vytauto bažnyčia, vienintelė Lietuvoje pavadinta ne šventojo, o Vytauto Didžiojo vardu. Daugelis romantikos mėgėjų vadina Vilnių Gedimino miestu, o Kauną – Vytauto Didžiojo miestu. ŠŠi bažnyčia pradėta mūryti tada, kai Kaunas dar buvo pagoniškas miestas. Ji buvo skirta tiems, kurie atvyksta į Kauną prekiauti. Kauniečiai krikštą priėmė tik 1413 metais. Nežiūrint, kad Vytauto bažnyčią siaubė ir gaisrai, ir potvyniai, ir įvairaus plauko perėjūnai, ji puikiai išlaikė savo ankstyvosios gotikos formas. Bažnyčioje palaidotas žymus rašytojas, kultūros veikėjas, kunigas J. Tumas – Vaižgantas.

Greta Vytauto bažnyčios – vėlyvosios arba liepsnojančios gotikos paminklas Perkūno namai. Čia galite išgirsti legendą apie pastato sienoje rastą Dievo Perkūno skulptūrėlę, apie vaidilutes čia kūrenusias amžinąją ugnį, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi Hanzos pirkliams.

Kaunui tapus svarbiu prekybiniu miestu, centras nuo Kauno pilies persikelia į Rotušės aikštę. Jos centre dažnai romantikų vadinama “baltąja ggulbe” Kauno rotušė, amžių bėgyje net keletą kartų keitusi savo išorę, paskirtį. XIX amžiuje per Kauną buvo nutiestas pašto traktas Peterburgas – Varšuva ir Rusijos carai čia apsistodavę. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų. Nuo 1974 metų Rotušės puošniose menėse – Santuokų rūmai, o pastato rūsiuose – keramikos muziejus. XIX amžiuje kuklesni miesto svečiai apsistodavo arklių pašto stotyje, pastatytoje Rotušės aikštės pakraštyje. Čia mokslininko Tado Daugirdo iniciatyva buvo įkurtas muziejus. Dabar pašto stotyje įkurtas ryšių muziejus, pasakojantis aapie ilgą ir permainingą žmonių bendravimo istoriją. Kieme nuolat budi pašto karieta. Muziejaus salėje galime sužinoti, kad nuo 1839 metų per Lietuvą buvo nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija (1200 km ilgio). Čia pat galite stebėti vaško lydymo ir varpų liejimo krosnis, kadaise čia aikštėje gaminusias savo produkciją.

Su Rotušės bokštu (153 m) čia lenktyniauja ir šauna į dangų 2 Jėzuitų bažnyčios bokštai. Tai puikus baroko architektūros pavyzdys. Nežiūrint to, kad net keletą kartų perėjūnai bandė išvyti iš čia jėzuitus, kad ilgai bažnyčia buvo. sporto salė, pavyko atrestauruoti nepaprastai vertingą bažnyčios interjerą. Senosios kolegijos salėje muziejus primena, kad čia dirbo lenkų poetas Adomas Mickevičius. Prie gretimo namo vėl galima rasti memorialinę lentą, primenančią, kad čia gyveno poetas Antanas Baranauskas, kurį lankė garsi suomių rašytoja Maila Talvio.

Literatūrines senamiesčio tradicijas papildo G. Jakubonio skulptūra J. Mačiuliui – Maironiui. Su jo dainomis, giesmėmis mes budome ir kėlėmės 19 amžiuje, kovojome už nepriklausomos valstybės atkūrimą. Čia pat barokiniame pastate, kur gyveno Maironis, veikia literatūros muziejus, turtingiausias Lietuvoje subūręs ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių literatus. Greta masyvių viduramžiškų sandėlių – sporto muziejus. Juk Kaunas – tai lietuvių sportininkų kalvė ir Meka.

Savo tūriu senamiesčio fone išsiskiria arkikatedra – bazilika. Tai didžiausia bazilikinio tūrio bažnyčia LLietuvoje. Pradžioje, XV amžiuje, po Krikšto ji buvo parapijos bažnyčia. XIX amžiuje iš Varnių perkėlus į Kauną Žemaičių vyskupystę, ji tapo pagrindine vyskupystės bažnyčia. Nuo 1921 metų arkikatedra bazilika – arkivyskupo sostas. Bažnyčią puošia daug tapybos ir architektūros darbų. Ją puošė ir dabino daug žymių menininkų. Bažnyčioje gausu palaidojimų: čia ilsisi ir pirmasis Lietuvos Kardinolas V. Sladkevičius.

Greta arkikatedros bazilikos vingiuoja antrinė senamiesčio gatvė – Vilniaus gatvė, jungianti Kauno senamiestį su centru. Senamiesčio pakraštyje – Maironio gimnazija, kurioje kadaise posėdžiavo Lietuvos seimas ir kur buvo priimta pirma Lietuvos Respublikos Konstitucija. 1919 metais laikinąja Lietuvos sostine tapo Kaunas ir tada miestas ypač sparčiai augo. Priešais Maironio gimnaziją – 2 aukštų pastatas, statytas XIX amžiuje, tapo pirmojo Lietuvos prezidento rezidencija. Joje dirbo net trys prezidentai, kurių skulptūros puošia prezidentūros sodelį.

Tiek miesto centre, tiek senamiestyje, Kaune daugiausiai yra dviaukščių pastatų. XIX amžiuje carinė Rusijos vyriausybė Kauną pavertė pirmaeile tvirtove. Kariškiai puikiai išnaudojo unikalų Kauno reljefą. Dabar Kaune galima grožėtis net 11 panoramų. Gilios Nemuno ir Neries vagos, daugybė rėvų ir upelių išraižė aukštus stačius šlaitus ir suformavo be galo išraiškingą reljefą. Geriausia miesto centrą ir senamiestį stebėti nuo Aleksoto kalno. Čia įrengtas puikus keltuvas – funikulierius. Kaunas – vienintelis miestas Baltijos šalyse, kur galite nnaudotis šia transporto priemone. Neliko abejingas miestui ir prancūzų karvedys Napoleonas Bonapartas. Jo apsilankymą mena ir Napoleono namas Kaune, ir Napoleono kalnas (Jiesios piliakalnis). O štai XIX a. pabaigoje kariniai carinės Rusijos architektai Kauną apjuosė galinga gynybinių pastatų linija. Kauno tvirtovės – fortai, artilerijos bastionai, centriniai valdymo įtvirtinimai – vienintelis tokio masto kompleksas Europoje.

Miesto centro neįmanoma įsivaizduoti be garsios Laisvės alėjos. Tai ne vien prekybinis pasažas, bet kauniečių svečių mėgiama pasivaikščiojimų vieta, kultūrinis centras. Laisvės alėja gyva net 24 valandas paroje. Laisvės alėja ir prieigos buvo modernizuotos, rekonstruotos, užstatytos 1919 – 1939 metais Kaunui tapus laikinąja sostine. Laisvės alėjos gyventojams ir prekeiviams buvo keliami labai griežti reikalavimai. Namų fasadai, vitrinos, šaligatviai buvo nuolat plaunami, o poetė Salomėja Nėris Kauną vadino baltu miestu. 1921 metais Kaune rampos šviesą pirmą kartą išvydo opera “Traviata” ir tai įvyko gruodžio 31 dieną. Naujametinė “Traviata” tapo netgi tradicija, o Kaunas – lietuvių teatro lopšiu. Be abejo, prestižiškiausias yra Muzikinis teatras, kurio autoriai – Dubeneckis ir V. Landsbergis – Žemkalnis. Greta teatro pastato – miesto sienos fragmentas ir bokštas primena, kad XVI amžiuje čia buvo miesto siena. Priešais savivaldybės pastatą – Vytauto Didžiojo skulptūra dar kartą primena, kad esame Vytauto mieste. Skulptūros autorius – Vincas

Grybas, Paryžiaus dailės studijos auklėtinis.

Pati gražiausia aikštė centre – tai Vienybės aikštė su grakščia Laisvės skulptūra (autorius J. Zikaras), greta lietuvių tautos panteonas, kuriame skulptūros tų iškilių lietuvių, kurie XIX amžiuje žadino tautą, spausdino knygas, kad nepamirštume savo dainingos kalbos, išliktume. Čia paminklas tiems, kurie kovojo už laisvę, kurie pirmieji žuvo kovose. Ansamblį papildo ažūriniai kryžiai, atvežti iš įvairių Lietuvos vietovių, kur vyko nepriklausomybės kovos. Švenčių metu čia dedamos gėlės, vainikai, o karo istorijos muziejaus varpinė pripildo aikštę nuostabia varpų mmuzika.

Kaunas – tai stambus kultūros centras, turtingas muziejais. Vienybės aikštėje galite aplankyti karo istorijos muziejų, kurio fundatorius generolas Nagevičius jam atidavė savo didelę ginklų kolekciją, kuria dabar didžiuojasi. Tame pačiame pastatų komplekse – Dailės muziejus su be galo turtinga Čiurlionio dailės galerija. Juk pagrindinė šio nuostabaus menininko kūrybos dalis – šio muziejaus nuosavybė. Kitoje Putvinskio gatvės pusėje – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus iniciatyva susispietė viso pasaulio velniai. Nelabieji surado kelią į Kauną, nežiūrint nei geležinės uždangos, nei kitų kliūčių, nemažai jų aatvyksta ir dabar iš įvairių pasaulio kampelių, todėl tiksliai pasakyti jų skaičiaus neįmanoma.

Laisvės alėjoje – net du muziejai: Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir Žilinsko dailės galerija, garsėjanti turtinga vakarų Europos meistrų tapybos kolekcija.

Senamiestyje papildomai galima aplankyti Medicinos ir farmacijos muziejų, SStulgos muzikos instrumentų muziejų.

Kirtus Aleksoto tiltą, kitoje Nemuno pusėje – jau kitas etnografinis rajonas. Jeigu senamiestis, centras, nauji rajonai yra Aukštaitijoje, tai Aleksotas – Suvalkijoje. Aleksotas – tai Lietuvos aviacijos lopšys. Čia į dangų kilo pirmieji lėktuvai, čia prieš 70 metų lietuviai laukė “Lituanikos”, skridusios iš JAV, Niujorko. Senajame aerouoste dažnai vyksta įvairios šventės, čia yra net 2 muziejai: aviacijos ir gaisrų gesinimo. Nuošaliuose Fredos šlaituose – botanikos sodas, turtingas savo augalų kolekcija, išsidėstęs nepaprastai vaizdingoje vietovėje. Kaune yra vienintelis Lietuvoje Zoologijos sodas. Kauno marių pašonėje – Liaudies buities muziejus. Tai miniatiūrinė Lietuva. Nuo prieplaukos prie Kauno HES į buities muziejų galima plaukti laivu. Kauno marios išsiliejo 1959 metais, pastačius Kauno hidroelektrinę. Kauno marių pusiasalyje, Pažaislyje, yra baroko architektūros perlas LLietuvoje – tai Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas. Šis ansamblis – mini Italija Lietuvoje. Čia Kristupo Paco užsakymu dirbo garsūs italų meistrai. Vienuolynas lankytojus priima ir dabar.

Kauno marių pašonėje veikia poetės Salomėjos Nėries memorealinis muziejus, čia vyksta poezijos pavasariai.

Kaunas garsus savo aukštosiomis mokyklomis. Į Kauno medicinos universitetą atvyksta studijuoti iš viso pasaulio, sakoma, kad Kaune gerai paruošiami medikai. Kauno priemiesčiuose mokosi žemės ūkio specialistai, būsimieji veterinarai. Kaunas – tai technokratų miestas. Kauno technologijos universitete paruošiama daugiausia specialistų. Centre – Vytauto DDidžiojo universiteto pastatai, laboratorijų korpusai, taip pat konservatorija, Kūno kultūros akademija.

Paprastai šalti, lėti kauniečiai tampa ugningais italais, kada žaidžia kauniečių mėgstama krepšinio komanda “Žalgiris”. Kauniečiai dideli šio nuotaikingo žaidimo fanai. Miesto gyventojai taip pat dideli aviacijos sporto fanai. Juk pirmą kartą pasaulyje po tiltu skrido padangių asas J. Kairys. Kauno skraidytojų mokykla pasižymi savo aukšta kvalifikacija. Į Kauną mokytis skraidyti atvyksta jaunuoliai iš daugelio šalių.

Gurmanų Kaune laukia daug maitinimo įstaigų, čia galima pasmaguriauti, paragauti ne vien lietuviškus patiekalus.

Sveiki atvykę į mūsų miestą! Nuoširdžiai Jūsų laukiame!

BIRŠTONAS

1. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Neogotikinė, pastatyta 1990-1909 metais.

2. Paminklas Vytautui Didžiajam

Skulptorius Gediminas Jokūbonis. Paminklas atidengtas 1998 m. liepos mėn, kurorto šventės metu. Skulptūra iš rausvo granito, apie 4.5 m aukščio, pastatyta prie Vytauto kalno.

3. Rašytojo B.Sruogos biustas

Iš Nacių koncentracijos stovyklos Štuthofe 1946 m. grįžusiam lietuvių rašytojui B.Sruogai birštoniečiai pastatė biustą, atsidėkodami už kūrinį „Dievų miškas“, kuris ir buvo parašytas Birštone. Autorius Giedrius Plechavičius.

4. Takas stalinizmo aukų atminimui

Stačiame Nemuno šlaite, kairiajame krante stovi liaudies meistrų išdrožinėtos medinės skulptūros, simbolizuojančios skausmą ir artimųjų netektį stalinistinio režimo metais.

5. M.Mažvydo skulptūra

Skulptoriaus V.Žuklio skulptūra pirmosios lietuviškos knygos autoriui.

6. Dekoratyvinė skulptūra „Mergaitė su dūdelėmis“

Autorius R.Antinis (jaunesnysis). Prie Birštono miesto savivaldybės aadministracinio pastato.

7. Skulptūra „Mergaitė su medūza“

8. Biuvetė

Birštonas yra žymus savo mineraliniu vandeniu. Biuvetė – vieta, kur jūs galite atsigerti mineralinio vandens.

9. Vytauto kalnas.

Tai vienas aukščiausių ir žinomiausių piliakalnių Lietuvoje. Birštono piliakalnis žinomas jau nuo

19 – ojo amžiaus. Piliakalnio šlaitai gana statūs, iki 20 m. aukščio. Vytauto kalno viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė, kurios plotis yra apie 3,5 metro. Piliakalnis apipintas legendomis. Čia po medžioklės ilsėdavosi ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas.

10. Škėvonių atodauga

Tai gamtos paminklas. Atodangos aukštis 31 m., ilgis palei upę apie 560 m..

Birštono seniūnija

Paverknių piliakalnis

Jis dar vadinamas „Ginkaus kalnu“. Dalis piliakalnio nuslinkusi į Verknės upę. Likusi dalis įspūdingai

atrodo giliame, jaukiame upės slėnyje.

Matiešonių kaimas

Tai kalbininko, baltų kalbų tyrinėtojo, filosofijos mokslų daktaro J. Kazlausko gimtinė. Sodyboje pastatyti 8 stogastulpiai. 8 medinių skulptūrų ansamblis yra tarsi apgaubtas 2 aukštais stogastulpiais, žyminčiais svarbiausius saulės laidos taškus Matiešonių horizonte: žiemos saulėgrąžos (gruodžio 21 – 22) ir vasaros saulėgrąžos (birželio 21 – 22) dienomis.

KAUNO RAJONAS

| VVilkijos miesto ir Vilkijos apylinkių seniūnijos | Zapyškio seniūnija/ Ežerėlio seniūnija |

Akademijos seniūnija/Ringaudų seniūnija

1. Poeto A. Vištelio – Višteliausko sodybos vieta, įamžinta paminkliniu akmeniu.

Gaižėnų km.

2. Obelynės parkas. Jame yra mokslininko, gamtosaugininko, akademiko, biologijos mokslų daktaro, profesoriaus Tado Ivanausko sodyba, įrengtas memorialinis muziejus

Obelynė

3. Pyplių piliakalnis kairiajame Nemuno krante, prieš Nevėžio ir Nemuno santaką. Žmonės pasakoja, kad piliakalnį supylė Napoleono kareiviai, sunešę kiekvienas po kepurę žemės.

Kačerginės girininkijos126 kv.

4. Virbališkių piliakalnis prie Nemuno žiedo

Ringaudų km.

5. Botaniko profesoriaus Liudo Vailionio sodyba

6. Karvelių ąžuolas

7. Kamšos botaninis – zoologinis draustinis

Alšėnų seniūnija

1. Legendinio partizanų vado, vieno iš didžiausių ir reikšmingiausių Lietuvos pokario istorijos herojų Juozo Lukšos – Daumanto žuvimo vieta

Pabartupio kaimo pamiškėje, 9 km. nuo Garliavos

2. Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę (1990 m.)

Digrių kapinės

3. Paminklas Dariaus ir Girėno skrydžiui atminti. Pastatytas 1933 m., nugriautas 1965 m., atstatytas 1989 m.

Padainupio km.

4. Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai

Pažėrų kaimo giraitė

5. Pažėrų kaimo bažnyčia

Pažėrų kaimas

6. Pavasarininkų paminklas

Pažėrų kaimo kapinės

7. Milžinkapių pušis

Girininkų kaimas

Babtų seniūnija

1. Paminklas legendinių lakūnų – Dariaus ir Girėno skrydžiui atminti. Pastatytas 1933 m., nugriautas 1965 m., atstatytas 1989 m.

Ant Stabaunyčios kalno

2. Koplytstulpiai.

Babtų parapijos 250 m. jubiliejui

Babtų 600 m. jubiliejui

Lietuvos tremtiniams atminti

Rašytojui K. Puidai prie jo

kapo

Babtų bažnyčios šventorius

Babtai

Babtai, Kauno g.

Panevėžiuko kapinės

3. Žydų genocido aukų kapai

Babtų šilas

4. Muniškių bažnyčia ir šventorius

Muniškių kaimas

5. Panevėžiuko Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčios ir šventoriaus architektūrinis ansamblis. Žalvarinis varpas (1639 m.) – taikomosios dekoratyvinės dailės paminklas bažnyčios šventoriuje

Panevėžiuko kaimas

6. Žalgirio mūšio memorialinis parkas prie Cinkiškio kaimo, kuris buvo pradėtas kurti 1990 m., minint 580-ąsias Žalgirio mūšio metines. 10 ha plote yra pasodinta daug želdinių, medelių, pastatyta 13 stogastulpių ir 1 koplytstulpis

Ties Cinkiškio kaimu, šalia automagistralės

7. Paminklas 1863 m. ssukilėliams

Kaunas-Klaipėda Karalgirio km.

8. Rašytojo K. Puidos kapas Panevėžiuko kapinėse ir buvęs dvaras Puidynės kaime.

Panevėžiukas

9. Generolo, gydytojo ir archeologo, Kauno Karo muziejaus ir vadovo Vlado Nagevičiaus buvusio dvaro sodyba.

Žemaitkiemio kaimas

10. Zacyšiaus buvusio dvaro sodyba.

Zacyšiaus kaimas

11. Aluonos hidrografinis draustinis

Babtų seniūnijos šiaurinis pakraštys

12. Karalgirio akmuo (geologinis kraštovaizdžio objektas). Matmenys: aukštis-1,88 m; ilgis-3,45 m; plotis-3,1 m; apimtis-10,1 m. Šis didžiulis pegmatoidinis granitas su biotitu, kadaise gulėjęs Karalgirio girioje, priklausiusioje didiesiems Lietuvos kunigaikščiams, atsidūrė Karalgirio kaimo ganykloje. Melioratoriai jį iškasė ir atvilko prie kelio į ČČekiškę. 1975 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas respublikinės reikšmės paminklams.

Karalgirio kaimas

13. Nevėžio dvilypis ąžuolas (botaninis kraštovaizdžio objektas).

Auga Dasiūnų kaime

14. Ąžuolas galiūnas (botaninis kraštovaizdžio objektas).

Auga Bakšių miške

Čekiškės seniūnija

1. Čekiškės miestelis – urbanistikos paminklas, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 11600 m. Tai savaimingai susiklosčiusio radialinio plano miestelis.

Čekiškė, 12 km į pietus nuo Ariogalos, prie kelio į Vilkiją.

2. Čekiškės bažnyčia – XVII a. architektūros paminklas.

Čekiškės kaimas

3. Paminklas nepriklausomybės akto signatarui, ministrui pirmininkui (1919 m.), filosofui, mokslų daktarui, teisininkui, profesoriui Pranui Dovydaičiui.

Čekiškės bažnyčios šventorius

4. Senosios žydų kapinės.

Gegužėnų kaime

5. Dubysos ichtiologinis draustinis. Draustinio tikslas – išsaugoti žiobrių nerštavietes. Dubysos upė nuo Klumpės malūno iki Nemuno (Kauno ir Jurbarko rajonuose): plotas-15 ha. Kauno rajone ši upės atkarpa teka per Čekiškės ir Vilkijos seniūnijas.

Čekiškės ir Vilkijos seniūnijos

Domeikavos seniūnija

1. Lentainių (Radikių) piliakalnis ir senovės gyvenvietė.

Radikių kaimas

2. Unikali „ab“ spaustuvė. Ši spaustuvė – Karo muziejaus pogrindinės rezistencinės spaudos filialas. Joje buvo spausdinama draudžiama literatūra, skelbianti tiesos, tautos laisvės idėjas.

Salių kaimas, Neries upės ššlaitas

3. Lietuvos kankinių skulptūrų parkas. Prie Domeikavoje sparčiai statomos Lietuvos kankinių bažnyčios pradėtos statyti skulptūros – Lietuvos tautos kančių kelias. 14 skulptūrų vaizduos mūsų tautos kančią ir tragiškus istorinius įvykius.

Prie Domeikavos bažnyčios

4. Gynybinio žiedo statiniai. Išlikę 17 Kauno tvirtovės antrojo gynybinio žiedo statinių (blindažų). Manoma, kad jie statyti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jie betoniniai, dviejų tipų: šaudyti ir slėptuvėms. Tai vienintelė ir geriausiai išlikusi tokio tipo įtvirtinimų grupė.

Domeikavos seniūnija

Garliavos seniūnija

1. Namas, kuriame gyveno knygnešys, aušrininkas, provizorius K. AAglinskas (1885-1924 m.).

Garliava, K. Aglinsko gatvė

2. Paminklas knygnešiams (1997 m.). Koplytstulpio autorius – tautodailininkas A. Fokas.

Prie Garliavos viešosios bibliotekos

3. Paminklas 1991 m. sausio 13-osios dienos įvykiams atminti. Koplytstulpio autorius S. Straigis.

Garliavos vidurinės mokyklos kiemas

4. Koplytstulpis „Lietuvių tautos kančiai atminti“. Autorius A. Teresius

Garliava, Vytauto g. 68

5. Paminklas Garliavos valsčiaus kariams ir savanoriams.

Garliava, Vytauto gatvė

6. Senosios žydų kapinės.

Garliava, Stadiono gatvė

7. Paminklinis ansamblis partizanams. 1988-1990 m. Lietuvos tremtinių sąjungos iniciatyva pastatytas paminklinis ansamblis partizanams. Šalia palaidoti partizanų palaikai.

Jonučių kapinės

8. Žydų genocido aukų kapai.

Panevėžiukas

9. Trejos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinaitės.

Juragių, Stanaičių ir Teleičių kaimuose

10. Paminklas išnykusiems Jonučių ir Narsiečių kaimams. 1995 spalio 16 d. pastatytas paminklas išnykusių kaimų žmonėms. Autorius A. Drulia.

Jonučių kaimas

11. Paminklas 1948 m. žuvusiems „Tauro“ būrio partizanams. Autoriai J. Petraitis ir A. Švirinas.

Jonučių kaimas

12. Rašytojo K. Borutos namas, kuriame 1938 -1941 m. jis gyveno nuolat, o 1942-1962 m. gyveno su pertraukomis.

Pajiesio kaimas

13. Jiesios kraštovaizdžio draustinis.

Karmėlavos seniūnija

1. Karmėlavos piliakalnis, vadinamas Pilimi. Aplink jį susikūrė gyvenvietė. Manoma, kad XVI a. Karmėlavos piliakalnyje buvo gynybinis dvaras.

Miestelio pakraštyje, ant aukšto Neries kranto

2. Paminklas ir muziejus kraštotyrininkui B. Buračui. Mokytojas Balys Buračas 1944-1954 m. dirbo ir gyveno Karmėlavos pradžios mokyklos pastate. Tai vienas žymiausių praeities lobių rinkėjų, aistringas ffotografas, liaudies dailės, papročių tyrinėtojas, pėsčias ir dviračiu apkeliavęs Lietuvą. 1997 m., minint B. Buračo 100-ąsias gimimo metines, Karmėlavos vid. mokyklos skverelyje pastatytas koplytstulpis (aut. E. Banys). Mokykloje įrengtas muziejus.

Karmėlavos B. Buračo vidurinė mokykla Vilniaus g. 54

3. Knygnešio J. Bielinio sūnaus, socialdemokratų partijos veikėjo Kipro Bielinio – vieno iš rezistencijos pradininkų Lietuvoje – namai.

Biruliškių kaimas

Lapių seniūnija

1. Lapių dvarvietė. Lapių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1591 m. XVII a. pirmoje pusėje dvaras su mūriniais reprezentaciniais rūmais priklausė Žemaitijos seniūnui J. A. Lackiui. Dvaro pastatai ir rūmai sunaikinti 1655 m. per karą su Rusija.

Lapės

2. Lapių reprezentacinės pilies liekanos. Manoma, kad pilis pastatyta arba rekonstruota XV-XVI a. Pilies rūmai buvę 2-3 aukštų, sienų storis – 1,11-1,52 m. Išlikusiose sienose yra 11-os ambrazūrų liekanų. Tad galima teigti, kad pilis buvo ne tik rezidencinė, bet ir gynybinė.

Lapės

3. Paminklas paskutiniajam Nepriklausomos Lietuvos ministrui pirmininkui Antanui Merkiui. Tarpukario laikotarpiu jis nusipirko Lapių dvarą.

Mažosios Lapės

4. Lapių bažnyčia. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Lapėse pastatyta 1620 m. Ji turi renesanso architektūros bruožų, vienbokštė, stačiakampio plano, mūrinė, tik viršutinis bokšto tarpsnis medinis. Tai respublikinės reikšmės architektūros paminklas.

Mažosios Lapės

5. Drąseikių atodanga (geologinis gamtos paminklas). Atodangos ilgis – 100 m, aukštis 31 m, mažai apaugusi, stati. Matyti moreniniai sluoksniai – kvartero uuolienos. Pirmojoje virš salpinės esančioje Neries terasoje ties Drąseikiais rasta akmens amžiaus stovyklų pėdsakų bei neolito dirbinių – strėlių antgalių, rėžtukų, gremžtukų. Atodanga 1964 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu, o 1985 m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams.

Drąseikių kaimas

Lapių girininkijos 137 kvartalas, dešinysis Neries krantas

6. Lapių geomorfologinis draustinis. Jo plotas 1168 ha.

Lapių miestelis – Stavidvario miškas

Raudondvario seniūnija

1. Raudondvario buvusio dvaro architektūrinis ansamblis, kurį sudaro renesansinės pilies rūmai, atsatyti XVII a., šiaurinė ir pietinė oficinos, oranžerija, liokajaus namas, arklidės, ūkvedžio namelis, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė. Nuo XIX a. pradžios dvaras priklausė grafams Tiškevičiams. Dvaras nukentėjo nuo gaisrų, karų, per 1830-1831 m. sukilimą. 1856-1877 m. rūmus rekonstravo L. C. Anikinis. Karui baigiantis (1944 m.) rūmai ir oranžerija buvo sudeginti. 1962-1967 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilis buvo atstatyta, paryškinti šio statinio renesansiniai bruožai. Šiuo metu pilies rūmuose įrengta grafų Tiškevičių ir J. Naujalio ekspozicija.

Raudondvario miestelio aukštutinėje Nevėžio slėnio trasoje

2. Muzikos patriarcho, kompozitoriaus J.Naujalio sodybos vieta ir paminklas (autoriai L.Žuklys ir G.Baravykas), pastatytas 125–ųjų J.Naujalio gimimo metinių proga.

Raudondvaris

3. Raudondvario bažnyčia, šventoriaus kryžiai. Bažnyčioje yra statula, brangesnė už pačią bažnyčią. Šiai skulptūrai – 150 metų. Ją savo mirusiai žmonai ir kūdikiui užsakė grafas B.J.Tiškevičius iš Florencijos menininko L.Pompalianio. Skulptūra

kainavo 60 tūkst., o bažnyčios pastatymas – 45 tūkst. aukso rublių.

Raudondvaris

4. Rezistentų kapinės. Prasidėjus Atgimimui, 1988 m. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė surado rezistencijos dalyvių palaikus. Juos perlaidojo ir 1989 m. supylė kapines, pastatė paminklinį ansamblį.

Raudondvaris

5. Raudondvario kapinės. Jose palaidotas Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas K.Veverskis, Lietuvos kariuomenės pirmojo pulko vadas, generolas Galvydis-Bykauskas ir architektas, Tiškevičių dvaro ir klebonijos statybų organizatorius C.Anikinis.

Raudondvaris

6. Kačiūniškės buvusio dvaro sodyba

Bubių kaimas

7. 1918 m. vasario 16-osios akto signataro Jono Vailokaičio ir jo brolio kunigo Juozo Vailokaičio kapas

Paštuvos bažnyčios ššventoriaus kapinės

8. Paštuvos bažnyčia. Paštuvos šv. Barboros medinė bažnyčia, statyta 1923 m.

Paštuva

9. Paštuvos senkapiai

10. Madonos (šv. Marijos) paminklas, kuris 1934 m. buvo pastatytas Kulautuvoje. 1956 m. statula perkelta į bažnyčios šventorių, o postamentas nugriautas. Paminklas atstatytas 1990 m. spalio 28 d.

Kulautuvos bažnyčios šventorius

11. Rašytojos Stasės Jasiūnienės ir knygnešio, apdovanoto knygnešio medaliu, Stasio Buloto kapai

Kulautuvos kapinės

12. Nevėžio kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas, kad išsaugotų raiškų Nevėžio senslėnį ir jo kraštovaizdį bei retuosius augalus.

Raudondvario ir Užliedžių seniūnijos, Nevėžio slėnis

13. Nerėpos entomologinis draustinis. Įsteigtas, kkad apsaugotų vienintelę Lietuvoje žinomą kalninių apsiuvų radimvietę.

Prie Kulautuvos miestelio

14. Pavejuonio entomologinis draustinis. Šis draustinis įkurtas išsaugoti kraujalakinio (drugių rūšis) populiacijai.

Raudondvario sen., Lamankos miškas

15. Karklės ichtiologinis draustinis, kurio tikslas apsaugoti upėtakių nerštavietes.

Raudondvario sen., Pakarklės miškas

Rokų seniūnija

1. Koplytstulpis knygnešiui, felčeriui P.Varkalai. JJis priešinosi caro režimui, už lietuviškos spaudos platinimą 1904 m. pateko į kalėjimą.

Girininkų kaimas

2. Paminklas Dangstytės kaimo žmonėms. Pastatytas 1997 m.

Karmėlavos B. Buračo vidurinė mokykla, Vilniaus g. 54

3. Jiesios kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas 1960 m., norint išsaugoti vertingas mokslui Kiesios upės slėnio atodangas su kvartero sluoksniais ir kreidos luitais, erozinius šlaitus, krantus bei retuosius augalus, vabzdžius.

Jiesios slėnis nuo jos žiočių Nemune iki Vyčiaus ir Maišio intakų

Samylų seniūnija

1. Dubravų piliakalnis

Dubravų kaimas

2. Samylų piliakalnis

Samylų kaimas, Kauno marių kairysis krantas

3. Kauno marių regioninis parkas. Įsteigtas 1992 m., norint išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio žemutinės dalies kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.

Kauno ir Kaišiadorių rajonai

Taurakiemio seniūnija

1. Margininkų šv. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir varpinė. Medinė bažnyčia įdomi savo architektūra. BBažnyčioje yra vertingas taikomosios dailės kūrinys – žalvarinis varpas (1862 m.)

Margininkų kaimas

2. Kauno marių regioninis parkas

3. Arlaviškių botaninis draustinis (kadagynas)

Užliedžių seniūnija

1. Koplytstulpis Lietuvos armijos vadui Kaziui Veverskiui, žuvusiam 1944 12 28.

Kairysis Nevėžio krantas

2. Žemųjų Kaniūkų laisvamanių kapinės, pradėjusios veikti 1937 m.

Žemųjų Kaniūkų kaimas

3. Bivylių senkapiai. Manoma, kad šis kapinynas likęs iš II tūkstanmečio pradžios. 1978 m. kapinyne rasta daug apdegusių žalvarinių dirbinių, degintų kauliukų ir žirgo dantų.

Nevėžio kairysis krantas

4. Nevėžio kraštovaizdžio draustinis

Vandžiogalos seniūnija

1. Vandžiogalos bažnyčia, šventorius, vvarpinė. Šventoriuje palaidoti 1963 m. sukilimo dalyviai A.Chmielevskis, Dackevičius ir broliai Vilkevičiai.

Vandžiogala

2. Paminklas Ibėnų kaimo tragedijai atminti. Ibėnų kaimas buvo sudegintas per 1963 m. sukilimą. Jo žmonės, 30 šeimų, ištremti į Sibirą. Ištremtųjų vieton buvo atkelti rusų tautybės žmonės. Minint sukilimo 135-ąsias metines, pastatytas koplytstulpis. Autorius A.Teresius.

3. Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 15-mečiui paminėti. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 80-metį 1998 m. spalio 29 d. paminklas atstatytas.

4. Senosios žydų kapinės ir žydų genocido aukų kapai

5. Koplytėlė su šv. Jono Nepomuko skulptūra

Vilkijos miesto ir Vilkijos apylinkių seniūnijos

1. Vilkijos miestas – urbanistikos paminklas. Vilkijos senoji gyvenvietė datuojama IV-II tūkst. pr. m. e. Rašytiniuose šaltiniuose Vilkija minima 1462 m., 1450 m. čia buvusi muitinė.

Vilkija

2. Brolių A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus. Name, kuriame įkurtas muziejus, 1862-1863 m. gyveno kunigas, tautosakininkas, leksikografas ir etnografas A. Juška.

Kauno Mažoji g. 2

3. Vilkijos senosios kapinės, kuriose yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai koplytstulpiai – architektūros paminklai, knygnešių daraktorių kapas.

Vilkijos miestas

4. Senosios žydų kapinės, kurias iš visų pusių juosia miškas

Vilkijos miesto pietrytinė dalis

5. D. ir Z. Kalesinskų aukštesnioji liaudies amatų mokykla

Vilkijos miestas

6. Rezistentų užkasimo vieta Vilkijoje prie upelio. Jiems miesto kapinėse pastatytas įspūdingas paminklas.

Miesto kapinės

7. Jaučiakių piliakalnis ir alkalnis. Tai ankstyvojo feodalizmo llaikotarpio paminklas. Spėjama piliakalnyje buvusią 1369 m. kryžiuočių sunaikintą Paštuvos pilį

Į rytus nuo Vilkijos, tarp dviejų bevardžių upelių

8. Žydų genocido aukų kapai. Čia palaidota apie 8500 žydų, nužudytų 1941 m. rugpjūčio mėn., gyvenusių aplinkiniuose miesteliuose.

Jaučakių kaimo miškas

9. Ringovės piliakalnis – ankstyvojo feodalizmo laikotarpio archeologijos paminklas, įeinantis į Panemunės gynybinių įtvirtinimų grandinę, karų su kryžiuočiais liudininkas.

Ringovės kaimas, 3 km už Vilkijos, prie kelio Kaunas-Jurbarkas

10. Kunigo, 1963 m. sukilimo vado Antano Mackevičiaus suėmimo vieta. Pastatytas ąžuolinis koplytstulpis ir didžiulis paminklinis akmuo.

5 km. Nuo Vilkijos, Ringovės kaimas

11. Paštuvos botaninis draustinis. Įsteigtas, kad išsaugotų Nemuno šlaituose esančias Vidurio Lietuvos lygumų miško augalijos bendrijas, retuosius augalus.

Pakarklės miškas

12. Pastriūnės botaninis draustinis. Įsteigtas, siekiant išsaugoti etalonines Vidurio Lietuvos miško augalų bendrijas.

Padauguvos miškas

13. Ringovės entomologinis draustinis. Didžiausias rajono entomologinis draustinis, kurios plotas – 209 ha. Įsteigtas, norint išsaugoti būdingas pietinių drugių populiacijas. Draustinis apima Nemuno šlaitus, Ringovės piliakalnį.

Tęsiasi apie 4 km dešiniąja kelio puse nuo Vilkijos.

14. Dubysos ichtiologinis draustinis. Dubysos upė nuo Klumpės malūno iki Nemuno; plotas – 15 ha. Draustinio tikslas išsaugoti žiobrių nerštavietes.

15. Panemunių regioninis parkas

Prie Dubysos žiočių

Zapyškio seniūnija / Ežerėlio seniūnija

1. Zapyškio šv. Jono Krikštytojo gotikinė 1578 m. bažnyčia. Tai brangus ir labai vertingas XVI a. lietuviškosios gotikos paminklas. Nuo XX a. pr. kulto rreikalams nenaudojama. Vasarą čia vyksta bažnytinės muzikos koncertai, kultūriniai renginiai.

Kairysis Nemuno krantas

2. Zapyškio senosios kapinės ir koplyčia. Tai įdomus XIX a. vid. romantizmo epochos statinys, turintis didelę kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę.

3. Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui (1989 m.). Gražiai ir simboliškai įkomponuotas tarp trijų ąžuolų, jis parodo lietuvių tautos tvirtumą.

Zapyškio miestelis

4. Paminklas poetui aušrininkui Andriui Višteliui-Višteliauskui. Atidengtas 1989 09 01. Skulptorius S. Žirgulis.

Kluoniškių kaimas

5. 1963 m. sukilėlių kapai. Pastatytas paminklinis akmuo.

Kuro girininkija

6. Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis

Altoniškių kaimas

7. Jadagonių senkapiai ir koplyčia

Jadagonių kaimas

8. Žydų senosios kapinės ir žydų genocido aukų kapai, kuriuos mena paminklai.

Dievogalos ir Kluoniškių kaimai

9. Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę

Braziūkų kaimas

10. Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui paminėti. Nugriautas 1955 m., atstatytas 1991 m.

Ežerėlis, Liepų g.

11. Liepa Motinėlė – botaninis kraštovaizdžio objektas. Liepos aukštis – 26 m, skersmuo – 2.3 m, liemens apimtis – 7 m. Liepos viduje galėjo tilpti net septyni žmonės. 1960 m. liepa paskelbta gamtos paminklu, o 1987 m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams.

Braziūkų kaimas

12. Šilagirio pušis – botaninis kraštovaizdžio objektas. Pušis tikra gražuolė, auganti miško gilumoje. Jos aukštis – apie 30 m, o skersmuo – 85 cm. 1960 m. paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. priskirta vietinės reikšmės paminklams.

Šilagirio miškas, 37 kvartalas

13. Liekės kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas, kad

išsaugotų sudėtingos gemorfologinės struktūros erozinį Liekės upelio žemupio slėnį bei savitą kraštovaizdį. Draustinio plotas –204 ha. Čia auga paprastieji kardeliai.

Prie kelio Zapyškis-Kriūkai ir tęsiasi Liekės slėniu 5 km.

14. Novaraisčio ornitologinis draustinis. Jo plotas 827 ha. Įsteigtas 1986 m., kad išsaugotų pietvakarių Lietuvoje ypač vertingas retųjų paukščių perimvietes ir poilsio vietą migruojantiems paukščiams.