Lapino paveikslas V.Krėvės „Skerdžiuje“

Lapino paveikslas V.Kreves „skerdziuje“

Lapinas-tai senas kaimo skedzius.Jis kas ryta kelia visus is miego,dumdamas ragan ir pliauskindamas botagu.Lapinas stiprus,nors zemo ugio,bet drutas kaip stipriai zemen iauges seno azuolo apsamanojes kelmas,visas apzeles ir zilas it zydinti obelis,seniausias is visu tame kaime gyvenanciu seneliu.

Skerdzius neturejo dideliu turtu.Kas vasara gane gyvulius-„pulkininkavo“,o Lapiniene rinko uogas,kremblius,nesiodavo artiman miestelin ir pardavinedavo zydams.Ziema vyras mezge tinklus,bradinius,o kai nebuvo tokio darbo,mezge motrims pedkes,jo zmona verpe ukininkems pakulas.

Skerdzius dare visiems vaikams svilpukus,suko vamzdelius,kitiems duodavo botagu papliauskinti,ragan padumti.Pasakojo senis vvaikams ivairias melagingas pasakas apie lapes,vilkus,volunges,apie laumes,vakarais gaudancias vaikus,ypac tuos,kurie senesniu neklauso.

Bet mire viena ziema Lapiniene,liko senas Lapinas naslys.Pradejo visi ji nuo to laiko erzinti ir kirkti,kaip kuris moka.Vieni taip sau,kad pasijuoktu,kiti net skaudziai uzgaudami.Bet senis nepykdavo,neuzsigaudavo.

Lapinas zmonems tikrai reikalingas.Kai jo nera zmones tai is kart pajaucia:karves pareina is lauku kaip plokstes,kitos visai nepareina,tik velai vakare moterys vos ne vos randa jas vasarojuje.

Lapinas buvo is tokiu zmoniu,kurie netiki i Dieva,taciau ir neneigia jog jis yra.Senis nemokejo nei katekizmo,nei „„Teve musu“.Lapinas tikejo,kad Dievas yra visoje gamtoje ir kiekvienas gyvas augalas yra mazas stebuklas.Jis buvo tvirtai isitikines,kad mirs tada,kai „mirs“ir jo liepa.Seniui liepa buvo labai brangi.Abu jie buvo seni,kazkuo panasus.Skerdzius mane,kad zmogus be misko suskursta.Jis visda sake „ne sodinti giria rreikia,bet myleti“.

Karta kaimynas nukirto senaja liepa.Lapinas tai pamates tik galva sulingavo,bet visus jausmus uzlaike giliai viduje.Visa nakti skerdzius sapnavo bloga sapna.O sapnas buvo sunkus.Visa nakti blaskesi senis ir dejavo per miega.Ryte ji purte saltis.Visa diena jis net nesikele is lovos,piemenys isgyne vieni,be jo.Po kaima pasklido zinia,jog mirsta skerdzius.Sujudo moterys,susirupino ligoniu:viena atnese virtos vistienos,kita sviesto svara,trecia-desimti kiausiniu.Visi ramino seni,sake,kad jis tik persalo,kad praeis.Taciau vakarop senis visai susilpo ir neistveres is paskutiniuju nusigreze sienos link ir ramiai numire.