Lietuvos svietimo istorija

LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJA 1864-1904

Aforizmai apie kalbą ir knygas

„ Jeigu kalba išliks, gyva išliks Lietuva,

Kalbai sunykus, nebus Lietuvos,

Nebus lietuvninkų.“

J. Basanavičius

Nors mūsų tėvynė Lietuva nėra didelė , palyginus su kitomis valstybėmis, ta-

čau turi tikrai didelę, bet kartu ir kraujo nusinešusią Lietuvos švietimo istoriją.

Iš pradžių viskas buvo rusiška: tikyba, kalba, papročiai, apeigos. Jei stačiati-

kybė būtų virtusi valstybine religija, Lietuva būtų visiškai surusėjusi.“ Rusų

pradų atkūrimo“ politika nulėmė ir krašto valdymą. Jis buvo valdomas ne Ru-

sijos imperijos įstatymais, oo įvairiomis“ laikinosiomis taisyklėmis“. O tos tai-

syklės suteikė didelių įgaliojimų: tremti žmones, konfiskuoti turtą, šalinti val-

dininkus, skirti pinigines baudas. Tai ir buvo labai žiauru.skaudu.

Buvo norėta surusinti visą kraštą, tuoj atkreipė dėmesį į mokyklas. 1864m.

Parapinės mokyklos buvo uždarytos, o jų vietoje pradėta steigti vien rusiškas,

valdžios išlaikomas mokyklas. Mokyklos programoje buvo numatyta mokyti

ir lietuvių kalbos, bet tik tam, kad būsimieji mokytojai galėtų bent susišnekėti

su savo būsimais auklėtiniais. Rusų valdžia norėjo, kad Lietuvos gyventojai į-

gytų tik elementarų raštingumą: išmoktų rusiškai rašyti, sskaičiuoti, melstis ir

giedoti cerkvėje. Tačiau prievartinis rusų kalbos mokymas skatino tik dar di-

desnį lietuvių prisirišimą prie lenkų ir lietuvių kalbų. Tais pačiais metais buvo

įsakyta lietuviškus raštus( elementorius, oficialius leidinius, skaitymo knygas)

spausdinti rusiškomis raidėmis( kirilica).1865m. uždraudė spausdinti ir įsivežti

iš užsienio bet kkokius leidinius lotynišku raidynu. Po metų šis draudimas buvo

skirtas ir lietuviškai spaudai gotišku raidynu, naudotu Prūsijos lietuvių.

Lietuvių spaudos draudimas galiojo net 40 metų. Maldaknygės imtos laikyti

pavojingos valstybės saugumui. Spaudos draudimas stabdė lietuvių kultūros

augimą. Kita vertus, spaudos draudimas, šiurkštus persekiojimas skatino gy-

ventojų pasipriešinimą rusų valdžiai. Buvo išties kraupūs metai. Kunigus stebė-

jo policija, negalimojo statyti kryžių pakelėse, pardavinėti religinius ženklus.

Buvo labai daug draudimų. Nuo tokių draudimų Lietuva turėjo visiškai surusėti.

To buvo ir tikėtasi. Nuo tokių tautinių, religinių ir kitų diskriminacijų žmogui da-

rėsi ypač sunku gyventi. Spaudos draudimo metais (1864-1904) Lietuvoje nu-

kentėjo apie 3 tūkst. knygnešių. Daugelis jų atsidūrė Sibire ir ten vargo. Mūsų

liaudis aktyviai pasipriešino tuomet, kai caro valdžia norėjo pasinaudoti pra-

dine mokykla, kaip įrankiu padedančiu surusinti mūsų kraštą. Valstiečiai nne-

leisdavo savo vaikų, ypač dukterų, į valdžios pradines mokyklas.

Slaptosios lietuvių periodinės spaudos atsiradimas buvo 1883 m. pavasarį.

Tuomet Ragainėje išėjo pirmasis lietuviško laikraščio „Aušra“ numeris. Jo pir

masis redaktorius buvo gydytojas Jonas Basanavičius. Bet 1886 m. nustojo

eiti „Aušra“. 1889-1905 m. ėjo naujas laikraštis „Varpas“. Jį leisti sumanė

Vincas Kudirka. Kaip tik šiame laikraštyje buvo išspausdinta V. Kudirkos „Tau-

tinė giesmė“ , vėliau tapusi Lietuvos himnu. Buvo ir daugiau laikraščių, bet ne

tokių svarbių.Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose daug dėmesio buvo skirta

Lietuvos praeičiai, stengtasi sužadinti tautinę lietuvių ssavigarbą, meilę savo

kraštui. Buvo skatinta puoselėti lietuvių kalbą. Laikrašty „Aušra“ buvo ra-

šoma, jog tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Tuomet atėjo laikas prisiminti lie-

tuviui, jog jis privaląs drąsiai jaustis esąs lietuvis- tai teisėta ir garbinga.

1896 metais per laikraščius ir raginimus buvo pradėta propaguoti Lietuvos

nepriklausomybės idėjas. Susikūrė lietuvių partijos.

Praėjo 40 metų, kol Rusijos valdantieji sluoksniai pagaliau suprato, kad spau-

dos draudimas buvo klaida, kurią reikia kuo greičiau ištaisyti. Ir štai 1904 metais

gegužės 7 d. caro vyriausybė panaikino lietuvių spaudos draudimą. Tas aktas reiškė lietuvių tautos egzistavimo pripažinimą. Šis rusų valdžios žingsnis buvo svarbus lietuvių tautos laimėjimas: buvo sukurtos palankesnės sąlygos tautinės kultūros raidai. Tik lietuvių pastangomis, nepasidavimu rusų įtakai buvo sugrą-

žinta buvusi tvarka. Šaunuoliai mūsų lietuviai..

Suprask:

Be kalbos nėra tautos,

Be kalbos nėra žmogaus,

Be kalbos nėra minties.

Atmink:

Mirusi kalba-mirusi tauta,

Paliegusi kalba-paliegusi tauta.