Literatūros epochos

LIT. EPOCHA (AMŽIUS) BRUOŽAI RAŠYTOJAI IR SVARBIAUSI KŪRINIAI

ŠVIEČIAMASIS

(18a.) Gamtos ir natūralumo aukštinimas.

Žmogus iš prigimties yra geras, natūralus gamtos vaikas, išradingas, veiklus.

K.Donelaitis „Metai“

M.Valančius, S.Stanevičius, A.Strazdas

ROMANTIZMAS

(18a. pab. – 19a. pr.) Dėmesys tautos praeičiai.

Jausmų aukštinimas.

Svajonių pasaulio vaizdavimas.

Meilė gamtai.

Poetizuojama, idealizuojama. Žmogus trokšta nepasiekiamo, nori keisti. Vienišas, maištaujantis, linkęs aukotis, svajoti. Konfliktiška asmenybė A.Mickevičius „Vėlinės“, „Ponas Tadas“, „Krymo sonetai“

S.Daukantas, A.Baranauskas „Anykščių šilelis“

Maironis „Pavasario balsai“, „Jaunoji Lietuva“

REALIZMAS

(19a. vid. – 20a.) Kasdienybės vaizdavimas.

Visapusiškai atskleista tikrovė.

Tipiški žmogaus charakteriai.

Priežastis – pasekmė.

Objektyvus gyvenimo vaizdas.

Stilius aiškus, be puošybos elementų. Žmogaus charakterį lemia aplinka, vaidmuo. Veiksmas atskleidžia ccharakterio savybes J.Biliūnas (novelės)

V.Kudirka

Šatrijos Ragana „Sename dvare“

Vaižgantas „Pragiedruliai“

V.Krėvė „Skirgaila“

V.M.Putinas „Altorių šešėly“

IMPRESIONIZMAS

(19a. IIp. – 20a pr.) Nuolatos kintatis, „ritmingas“ pasaulis.

Svarbus ne daiktas, bet jo sukeltas įspūdis.

Pirmenybė sutemai, prieblandai. Žmogaus išgyvenimai perkeliami į gamtą, dinamika, perėjimas nuo aplinkos prie vidinės būsenos I.Šeinius „Kuprelis“

Šatrijos Ragana

SIMBOLIZMAS

(19a.pab. – 20a.pr.) Fiksuoja nematomus žmonių ryšius su pasauliu.

Subjektyvumas, dėmesys jausmui, jo kaitai, muzikalumas, meniškumas.

Poetinės tikrovės pamatas – simbolis. Žmogus abejojantis, ieškantis, galingas ir menkas. Ieško harmonijos su pasauliu. Emocijos – nuo džiaugsmo iki nevilties. V.M.Putinas „Tarp dviejų aušrų“

B.Sruoga, J.Baltrušaitis

EKSPRESIONIZMAS/

FUTURIZMAS

(20a.pr.) Antimiesčioniškumas. Biologizmo akcentavimas. Brutalus riksmas.

Netikėtumo, išraiškingumo ssiekimas.

Kuriamo vaizdo laisvas asociatyvumas, į vieną centrą sutelkiami atsiminimai, palyginimai.

Vidinė žmogaus įtampa, maištaujantis kūrėjas J. Savickis (novelės – žmogaus samprata, ironija)

K.Binkis, S.Šemerys, P.Tarulis, J.Tysliava, J.Žengė

AVANGARDAS „KETURI VĖJAI“

(1924-1928m.) Prieš gyvenimo, kalbos, minties normas.

Eksperimentavimas su garsais.

Naujos žodžių reikšmės, naujadarai.

Šlovinamas miestas, originalumas.

Žmogus atsiduoda gyvenimo ttėkmei, azartiškas, gyvybingas. Išgyvena maišto ir laisvės pilnatvę. Bohema – natūrali erdvė. K.Binkis, P.Tarulis, J.Tysliava, J.Žlabys-Žengė

NEOROMANTIZMAS

(19a.pab. – 20a.pr.) Lyrizmas, gamtos poetizacija, tautosakos stilizacija

Psichologinis meilės atidengimas, dvasingumas, grįžimas prie mitų ir praeities.

Tik nuojautos, vaizduotė atveria žmogaus paslaptį.

Intymi pasakojimo tonacija

Laisva asmenybė, intymūs jausmai, ilgesys S.Nėris, J.Aistis, A.Miškinis, B.Brazdžionis, Vydūnas

A.Vaičiulaitis „Valentina“

B.Sruoga „Milžino paunksmė“

EGZISTENCIALIZMAS

(20a. V-VI dešim.) Žmogaus egzistencija: kodėl turi mirti, kaip gyventi. Malonumai atveda į nusivylimą, absurdo dramas. Žmogus gali rinktis: arba visas pasaulis, arba jo siela. Atsakingas už savo veiksmus A.Škėma „Balta drobulė“

V.Mačernis „Vizijos“

B.Sruoga „Dievų miškas“

LIT. EPOCHA

(AMŽIUS) BRUOŽAI RAŠYTOJAI IR SVARBIAUSI KŪRINIAI

SIURREALIZMAS

(20a. III-V dešim.) Irracionalūs (protu nesuvokiami) vaizdai.

Pasąmonės srauto, kuriame vyrauja praeities fragmentai, vizijos, sapnai, perteikimas.

Dėmesys instinktų pasauliui.

H.Radauskas (estetas)

EGZODAS „ŽEMININKAI“

(20a.) Praradimų ir nevilties poetika

Išeivio dalios tragizmas

Ryšys su tautosaka, istorija

Atsisake neoromantinės estetikos

Dėmesys moderniems kultūros tyrinėjimams, naujausioms filosofijos kryptims, naujoms Vakarų meno tradicijoms.

Paneigiama poezija, aatvirai deklaruojanti patriotines, religines vertybes.

Žmogus Lietuvos praradimą išgyvena skausmingai, tačiau žvelgia filosofiškai, ieškodamas būties žemėje prasmės. K.Bradūnas, A.Nyka-Niliūnas, H. Nagys, M.Katiliškis, A.Škėma, H.Radauskas, Liūnė-Sutema, V.Mačernis

ŠIANDIENINĖ LITERATŪRA

Proza. Sąmonės srautas, menamoji kalba, pakitusi žmogaus koncepcija, pabrėžiama prigimtis, pasąmonė, iracionalumas, charakterio kaita nuo vientiso prie fragmentiško, vaizduotės pasaulis – groteskas, fantastika, sapnas, kalbos polifoniškumas, „žemojo“ stiliaus, slengo išaugimas

Poezija. Poetinio pasaulio sąlygiškumas, kultūrų kontekstas, lyrinio „aš“ susiskaidymas, jo balso polifoniškumas, eksperimentavimas su kalba. Nuo dainiškosios lyrikos iki grotesko.

Eseistika. Subjektyvusis samprotavimas

Dramos: J.Marcinkevičius trilogija „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“

Proza: JJ.Aputis, R.Granauskas, V.Juknaitė, S.Šaltenis, B.Vilimaitė

Poezija: S.Geda, M.Martinaitis, N.Miliauskaitė, J.Vaičiūnaitė, T.Venclova

Esė: S.Geda, V.Juknaitė, D.Kajokas, M.Martinaitis, S.Parulskis