Lukiskiu aikšte

Rašinys

“Kaip aš issivaizduoju Lukiškių aikštę”

Ši aikštė siejama su Lietuvos nepriklausomybės kovų aukomis, tad ji yra vienas mūsų valstybingumo simbolių – būtent todėl aikštę reikia atnaujinti ir siekti, kad ji vėl taptų visuomeninio gyvenimo centru, kad kiekvienas pilietis pajaustų, kokia svarbi jam ši vieta.

Aikštės viduryje galėtu iškilti skulptūra „Laisvė“. Projektuotojai ten turės numatyti vietą vainikams bei gelėms padėti.

Manau po aikšte turės atsirasti požeminis garažas, viešieji tualetai, pagalbinės patalpos. Lukiškių aikštės projektuotojai privalės savo viziją susieti su Tautos namais ant TTauro kalno, Genocido aukų muziejumi ir net su komerciniu prekybos centru, kuris iškils buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje šalia Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios.

Jeigu Lukiškių aikstė turi reprezentuoti Vilniaus ir Lietuvos nepriklausomybę, kodėl nepastačius ten vieno didelio paminklo, kuriame būtų įamžinti įžymiausi tautos žmonės?

Be abejo, kiekvienas miestietis, kuris gyvena Lietuvoje (ir ypač Vilniuje), tikrai noretų šį miestą matyti tvarkingą. Bet be kiekvieno žmogaus indėlio, mūsų gyvenimas nepasidarys geresnis, ir tarkim, pastarajame mieste smogas nepamažės, kaip ir išvartytų šiukslių dėžių, iišlauzytų stulpų ar išdaužytų langų.. Ar galų gale apipaišytų Vilniaus sienų vadinamu – “grafiti”. Tiesiog norėtųsi, turėti aikštę, poilsiui.

Ji pirmiausia yra siejama su 1863 metų sukilimo aukų bei vėlesnių laikotarpių Lietuvos aukų simboliniu atminimu. Tačiau dar šiandieną savo išvaizda aaikštė primena ir sovietmečio laikotarpį.

Kita vertus, Lukiškių aikštė galėtu būti puiki poilsio ir pramogų vieta. Kadangi aikštė užima didelį plotą, čia užtetų vietos žmonių bendravimui, prasmingam laisvalaikio praleidimui. Iš tiesų norėtųsi, kad joję būtų daug žalumos, žydinčių gėlių ir krūmų. Būtų gerai turėti bent vieną aikštę, kurioje nesigirdėtų triukšmingo mašinų užesio. Jaukumo šiai vietai suteiktų didžiulis fontanas su įspūdingomis šviesos instaliacijomis.

Reikia žiūrėti į priekį, o ne atgal. Geras prūdas, su takais ir medžiais aplink, prūde prileista žuvų, kurias gali meškerioti vaikai be jokių leidimų. O jeigu norite, viduryje prūdo galima būtų pastatyti „laisvės“ skulptūrą ir fontaną, kad žuvims nepritrūktų deguonies. Taip pat būtų aktualu, kad žmogus eidamas Gedimino prospektu norėtų iki ten ateit. Ir ne tik pamatyti kažką įdomaus, bet iir pats sudalyvaut, t.y. gal užlipti laiptais, gal perlipti, gal užlipęs atsisėsti.

Manau, tai apskritai yra vieta ir galimybė padaryt kažką tokio neįprasto, kaip Paryžiui – Eifelio bokštas, kad vėliau tas monumentas taptų Vilniaus simboliu. Jos negalime užstatyti didesniais statiniais – tai suardytų aikštės mastelį, ansamblį su Šv. Jokūbo bažnyčia. Siūlomi požeminiai statiniai ir vienas – pusiau požeminis su įstiklintu stogu – noras įtikti tiems reikalavimams. Tai daryti reikia atsargiai, maketas turėtų būti naturalizuotas, kad nepadarytume klaidų, neuždengtume bažnyčios. Želdiniai nuo vvakarinės aikštės pusės turėtų būti intensyvesni, nes transporto čia važiuoja daug, o triukšminga aplinka suardo rimtį, ramybę, želdyniai, manau, turėtų prislopinti mašinų ūžesį, bei valytų ir taip smarkiai užterštą Vilniaus orą. Pasodinkime ąžuolų. Be želdinių aikštės nesutvarkysime, nes jie pirmiausia ir krinta į akis, lankytojams. Stulpų – memorialų skaičių gal reiktų ir sumažinti, kad išvengtume vienodumo, monotonijos.

Štai dar viena mintis: Kiekvienais metais daugelyje Europos valstybių miestų vyksta Kalėdinės mugės, sukuriančios šventinę nuotaiką bei pateikiančios daugybę dovanų ir siurprizų. Tokios mugės sutraukia daugybę lankytojų iš visos šalies bei užsienio.

Akį traukia lyg pasakose išpuošti prekybininkų nameliai, viliojantys kepinių, karšto vyno kvapais, didelių Kalėdinių prekių asortimentu. Visa tai vilios ne tik mėgautis Kalėdinės mugės teikiamais malonumais, bet ir leis artimiau pažinti kraštą bei tradicijas!

Tokią Lukiškių aikštę aš įsivaizduoju netolimoje ateityje.