Mano hobi

Kiekvienas žmogus turi vienokių ar kitokių pomėgių. Ne išimtis ir aš. Mane labiausiai dominantys dalykai yra du: DELFINAI ir KREPŠINIS. Apie juos ir papasakosiu.

Pradėsiu nuo delfinų.

Ištraukos “Jūreiviai Juos sutinka su dideliu susižavėjimu. Linksmi Jie visada skrenda pavėjui nuo vienos putotos bangos keteros ant kitos. Tai šaunuoliai, nešami vėjo. Sako, kad Jie neša sėkmę. Ir jeigu jūs, matydami šias džiūgaujančias žuvis, sugebėsite susilaikyti nuo triskartinio “valio”, tai tepasigaili jūsų dangus; arba tai reiškia, kad jūsų širdis akmeninė” ( G. Melvilis, “Mobi DDikas” ).

Pasakojimai apie delfinus mus pasiekia jau nuo senovės Antikos laikų. Jų atvaizdų galima rasti ant iškasamų senovinių monetų ir keraminių dirbinių, o olų piešiniuose šalia delfino neretai matomas žmogus. Šie gyvūnai dažnai sutinkami tautų, gyvenusių salose, mituose, ir čia jie dažniausiai yra žmogaus draugai ir pagalbininkai.

Delfinams jau nuo seniausių laikų buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Ypač jais susidomėta po to, kai 1930 metais Floridos delfinariume pirmą kartą buvo parodytas delfinų pasirodymas. Tačiau iki pat šiol delfinariumuose laikomų delfinų sstebėjimų nėra daug. Tyrimai dažniausiai atliekami dėl šiuos gyvūnus laikančių institucijų vidinių reikmių.

Nors gyvena vandenyje, delfinai – ne žuvys, o žinduoliai. Jie kvėpuoja oru, vis iškildami į paviršių. Beje, jie labai įdomiai miega – užplaukę ant seklumų ar tiesiog pplūduriuodami paviršiuje, visada atmerkę vieną akį, iš vandens iškišę bent vieną šnervę. Kartais miega net plaukdami, retkarčiais išlįsdami įkvėpti oro. Delfinai plaukia apytikriai 8 km/val. Iš viso gali pasiekti greitį iki 40 km/val., o kai labai skuba – šokinėja į orą.

.Elgsena – tai matomi koordinuoti gyvūno atsakai į aplinkos stimulus. Elgsenos tyrimai padeda suprasti gyvūnų sandaros ypatumų ir jų elgsenos ryšį, leidžia sužinoti, kaip vienoks ar kitoks elgesys padeda jiems išlikti ir daugintis.

Iš kur gyvūnas “žino”, kaip pasielgti, kaip reaguoti vienoje ar kitoje situacijoje? Iš kur jis “žino”, kad vienas objektas jam yra pavojingas, kitas – naudingas, o trečias – dėmesio nevertas? Yra trys “žinojimo” rūšys:

1. “Žinojimas”, paremtas paveldėjimu;

2. “Žinojimas”, įgytas individualiu patyrimu (išmokimu);

3. “Žinojimas”, įgytas mmąstymu.

Organizmo elgsenoje šie trys komponentai sudaro vienovę, nors jų santykis būna ir nevienodas. Vienuose veiksmuose vyrauja įgimti komponentai, kituose – įgyti, trečiuose – intelektiniai.

Įgimti komponentai yra paveldimi pagal tuos pačius dėsningumus, kaip ir morfologiniai požymiai. Jie yra gyvūnų rūšies istorinė patirtis, todėl atskirų vienos rūšies individų šie elgsenos komponentai yra vienodi.

Įgyti elgsenos komponentai – individualaus prisitaikymo prie aplinkos vaisius. Kiekvienos naujos kartos individai atsiduria bent šiek tiek pakitusioje aplinkoje. Vadinasi, jie turi gebėti keisti (modifikuoti) savo elgsenos įgimtus kkomponentus, papildyti įgimtus veiksmus išmoktais. Išmokimas užtrunka tam tikrą laiką. Efektyviau ir greičiau prisitaikoma, kai situaciniai uždaviniai sprendžiami mąstymu (intelektine veikla).

Gyvūnai neatlieka veiksmų šiaip sau. Jie savo elgsena siekia vienokio ar kitokio tikslo. Elgsenos skatintoju paprastai būna organizmo reikmė. Nuo jos priklauso elgsenos kryptingumas. Tikslas lemia elgsenos formą: maisto medžiagų trūkumas skatina mitybos elgseną, informacijos trūkumas – naujų situacijų ieškojimą ir pan.

Delfinai Lietuvoje.

Lietuvos jūrų muziejus kasmet gegužės 16 d kviečia į Tarptautinės jūros kiaulės (Baltijos delfino) dienos minėjimą. 1979 m. Klaipėdoje pradėtas kurti jūros muziejus, o 1986 m. – Delfinariumas, kuriame dabar pristatomi delfinų ir jūros liūtų pasirodymai.

Paskutinį kartą Baltijos jūros delfiną, vadinamą Baltijos jūros kiaule, Lietuvos žvejai Baltijos jūroje pagavo ir atgabeno į muziejų 2003 m. vasario 23 d. Tai retas delfinas. 2001 m. toks delfinas ne tyčia pateko į žvejų tinklus Melnragėje.

.Klaipėdos delfinariume laikomos Juodosios jūros afalinos (Tursiops truncatus ponticus). Jos priklauso bangininių (Cetacea) būrio dantytųjų banginių (Odontooceti) pobūriui. Pobūryje išskiriamos 5 šeimos ir 75 rūšys. Afalinos priklauso delfininių (Delphinidae) šeimai.

Afalinos paplitusios Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenyno vidutinėse platumose. Pagal paplitimą dar išskiriami 4 afalinų porūšiai:

1. Tursiops truncatus ponticus sutinkamos Viduržemio bei Juodojoje jūroje.

2. T. t. truncatus. Šis porūšis sutinkamas Atlanto vandenyne nuo šiaurinės Norvegijos, Islandijos, ppietinės Grenlandijos dalies iki pietinės Afrikos ir Brazilijos.

3. T. t. aduncus paplitusios Indijos vandenyne nuo Raudonosios jūros ir pietinės Afrikos iki Bengalų įlankos ir Australijos.

4. T. t. gillii – Ramiojo vandenyno gyventojos. Čia jų yra pietinėje Ochotsko jūros dalyje ir Japonų jūroje, prie Korėjos ir Japonijos, šiaurinės Amerikos ir Meksikos krantų. Taip pat jų yra ir prie Australijos bei Naujosios Zelandijos.

Juodosios jūros afalinos paprastai šiek tiek mažesnės už Atlanto vandenyno afalinas. Juodosios jūros afalinų ilgis paprastai būna 235 –250 cm, kartais iki 310 cm, tuo tarpu, gyvenančių Atlanto vandenyne, ilgis paprastai būna 270 – 290 cm, kartais 350 –390 cm. Patelės yra mažesnės už patinus. Jos taip pat mažiau ir sveria. Būdami to paties ūgio, patinai sveria 20 – 30 kg daugiau už pateles. Paprastai Juodosios jūros afalinų svoris neviršija 350 kg. Patelės nuo patinų dar skiriasi ir tuo, kad patelių rostrumas yra šiek tiek ilgesnis ir siauresnis nei patinų. Apatinis žandikaulis ilgesnis už viršutinį. Būdinga kūno spalva nuo tamsiai pilkos iki šviesiai pilkos. Paprastai nugarinė dalis yra ryškiai tamsesnė už pilvinę.

.Delfinai gyvena ir veisiasi tik vandenyje. Dėl tokio gyvenimo būdo jų kūno sandara labai pakitusi. Kūno forma verstiška, aptaki. Kaklo nėra, nes jo slanksteliai labai trumpučiai, iiš dalies suaugę. Priekinės galūnės virtusios plaukmenimis. Jais kūnas tik vairuojamas, nes pagrindinis judėjimo organas yra raumeninga uodega su dviem horizontaliomis pelekinėmis skiautėmis. Nugarinio peleko pagalba yra palaikoma pusiausvyra. Po vandeniu gali išvystyti greitį net iki 40 km/ val.

Afalinos turi 86 – 88 vienodus, kūgiškus dantis. Jie sulaiko slidų grobį. Kvėpavimo organai prasideda viršugalvyje esančiomis šnervėmis. Jos susilieja į vieną bendrą angą. Ją uždaro vožtuvas. Plaučiai labai dideli, su daugybe alveolių. Smulkias bronchioles suveržia raumeninės skaidulos, todėl delfinui pasinėrus, esantis alveolėse deguonis geriau sunaudojamas. Kaupti organizme deguonį padeda didelis hemoglobino kiekis kraujyje bei raumenų mioglobinas.

Klausa išvystyta labai gerai. Delfinai sugeba kryptingai skleisti impulsais įvairaus dažnumo garsą, taip pat ir žmogui negirdimą ultragarsą. Nosies kanale bei oro maišuose sukeltos ultragarso bangos, atsimušusios nuo kaukolės, eina per riebalinį lęšį, ir pasiekusios objektą (pavyzdžiui, žuvį), grįžta į vidinę ausį per apatinį žandikaulį. Tokiais garsais ne tik palaikomi bandos tarpusavio ryšiai, bet ir tiriama aplinka. Akys nedidelės, uoslės organas sunykęs.

Oda plika, plona, lygi. Po ja būna storas riebalų sluoksnis. Riebalai yra termoizoliatorius, apsaugo nuo machaninių pažeidimų, be to, mažina bendrą kūno lyginamąjį svorį.

.Klaipėdos delfinariume delfinams stengiamasi suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Delfinai turi du baseinus: gyvenamąjį baseiną ir areną. Šie du baseinai

susisiekia siauru kanalu, juo vienu metu gali praplaukti tik vienas delfinas.

Gyvenamasis baseinas

Jo tūris 400 kubinių metrų. Yra suskirstytas tiklinėmis pertvaromis į keturis mažus baseinus, kurių kiekvieno plotas 4x4m, gylis 4 metrai, tūris 80 kubinių metrų. Viduryje – išėjimo į areną takas. Kairiajame šio tako gale – varteliai į areną, dešiniajame- “apendicitas”. “Apendicito” gylis 1 metras. Delfinai yra apmokomi įplaukti į “apendicitą”, kad lengviau jį būtų įmanoma ištraukti profilaktinės apžiūros metu, arba dėl kitų priežasčių. Į gyvenamąjį baseiną delfinai grįžta iiš arenos po pasirodymo. Kiekvienas delfinas turi savo voljerą, kur yra trumpam uždaromas, kad netrukdytų pasirodymo kitiems dalyviams (jūrų liūtams, sinchroninio plaukimo grupei ir kt.).

Pasirodymui pasibaigus, delfinai išleidžiami, ir plaukioja, kur nori.

Šiuo metu gyvenamasis baseinas laikinai yra padalintas šiek tiek kitaip dėl laukiamų naujagimių. Didesnioji jo dalis yra suapvalinta ir skirta besilaukiančiai mamai. Palei baseino sienas yra įleisti įtvarai su tinklais, kad gimęs jauniklis plaukdamas neatsitrenktų į sieną ir nesusižeistų. Mažesnioji baseino dalis palikta kitiems delfinams.

Arena

Baseino tūris 11600 kubinių metrų. Gylis 5,35 metro. Aukštis iki lubų 8 metrai, todėl čia delfinai “gali siekti šokimo į aukštį rekordų”. Salėje žiūrovams skirta 1032 vietos.

Vanduo imamas iš Baltijos jūros siurbliais. Vamzdžiais jis atkeliauja į delfinariumą, kur praeina penkių filtrų ssistemą. Išsifiltravęs vanduo praeina chloratorių. Chloro pilama 0,28 mg litrui vandens. Chloro dozė reguliuojama automatiškai. Po to vanduo patenka į boilerį, kur priklausomai nuo metų sezono, įšyla nuo 16 iki 22 laipsnių Celsijaus temperatūros. Vanduo patenka į baseiną. Kiekvieną dieną į baseiną dar supilama po 200 kg druskos, nes Baltijos ir Juodosios jūros druskingumas nesutampa. Kasdien įpilant po 200 kg druskos, delfinariume druskingumas pakyla iki 17 promilių. Vanduo baseinuose nuolat cirkuliuoja.

Delfinai buvo stebimi maitinimo, žaidimo, treniruočių, pasirodymų, poilsio, profilaktinės apžiūros metu. Buvo fiksuojami gyvūnų judesiai, atliekamų veiksmų įvairovė, trukmė ir gausumas per tam tikrą laiko tarpą.

Delfinai buvo stebimi nuo 1999 02 01 iki 2001 03 22:

· 1999 02 01 – 2000 06 01 delfinai buvo stebėti 2 kartus pper savaitę, po 6 – 8 valandas per dieną;

· 2000 06 01 – 2000 09 01 delfinai buvo stebimi 6 kartus per savaitę nuo 10 iki 19 valandos, porą kartų jie buvo stebimi ir naktį;

· 2000 09 01 – 2001 03 22 delfinai buvo stebimi 4 kartus per savaitę po 8 – 10 valandų per dieną..

.Orientacinė – tiriamoji elgsena padeda pažinti aplinką ir suvokti jos objektus. Šios elgsenos akstinas yra smalsumas. Delfinų smalsumas labai didelis. Jo skatinami, ddelfinai apžiūrinėja naujus objektus, manipuliuoja jais. Atsiradus naujam daiktui baseine, delfinų smalsumas pasireiškia kūno padėties pakitimu, galvos pasukimu, naujo daikto apžiūrinėjimu ir echolokacinių garsų skleidimu. Iš pradžių naujas objektas tyrinėjamas iš tolo, vėliau prie jo prisiartinama visai arti. Yra bandoma paliesti, patampyti. Įlipus į vandenį sinchroninio plaukimo grupės merginoms, buvo stebimas delfinų išgąstis, pagreitėjąs plaukimas ir daug echolokacinių garsų. Pirmiausiai Gabiukės smalsumas nugalėjo baimę. Ji greitai priplaukė, bakstelėjo vienai merginai, ir vėl greitai nuplaukė tolyn. Kadangi neigiamo atsako nesulaukė, baksnojimas greitai tapo žaidimu..

.Žaidžia įvairaus amžiaus delfinai, tačiau dažniausiai jaunikliai. Su amžiumi žaidybinis aktyvumas silpnėja. Patinų žaidimai baigiasi jiems lytiškai subrendus. Patelės žaidžia ir po lytinio subrendimo. Jos dažnai yra jauniklių žaidimų iniciatorės.

Žaidimus būtų galima suskirstyti į dvi formas:

1. Manipuliacinius žaidimus;

2. Grupinius žaidimus.

Manipuliacinius žaidimus skatina įvairūs išorės objektai, tiek nauji, tiek įprastiniai. Šiuos žaidimus dar būtų galima pavadinti pavieniais, nes yra žaidžiama ne su grupės nariu, o su kokiu nors objektu. Klaipėdos delfinariume įprastas žaidimų objektas yra kamuolys. Delfinai jį gali net ir visą valandą stumdyti rostrumu po baseiną, mėtyti jį virš vandens rostrumu ar uodega, taip pat stengtis jį panardinti. Panašiai žaidžiama su lankeliu. Delfinai jį stumdo ar, užsidėję ant krūtinės peleko, tampo po baseiną. DDažnai į tokius žaidimus yra įtraukiamas ir žmogus.

Mėgstama žaisti ir su žuvimi. Su ja žaidžiama dažniausiai tada, kai delfinai jau yra pasisotinę. Žuvis yra mėtoma į orą, gaudoma ir vėl mėtoma.

Su žuvimi yra žaidžiama ir grupiniuose žaidimuose. Tada numestą žuvį gaudo net keletas delfinų, vėl ją numeta ir vėl gaudo. Žaidimas baigiasi, kai kuris nors delfinas žuvį praryja. Taip pat žuvis dažnai yra nešiojama burnoje taip erzinant kitą delfiną.

Prie grupinių žaidimų taip pat yra priskiriamas ir vienas kito vaikymasis, grupiniai šuoliai.

Kaip žaidimo dalyvis gali būti ir žmogus. Delfinai jį sekioja taškydami, priversdami bėgti ar slėptis. Buvo bandyta žmogų aptaškyti iš dviejų pusių, kad žmogus, bėgdamas į bet kurią pusę, vis tiek būtų aptaškytas.

Svarbus grupinių žaidimų momentas – partnerio veiksmų ir pozų suvokimas. Signalai (pozos, judesiai, garsai) padeda įvertinti žaidimų partnerių esamus ir net būsimus veiksmus. Grupiniuose žaidimuose jaunikliai išmoksta atpažinti kitų gyvūnų būsenas ir signalus. Manipuliaciniai žaidimai padeda kaupti patyrimą apie aplinkos objektus.

“Delfinų praleistas laikas ne žaidimams – tai laikas praleistas veltui” (K. Prayor)..

.Komforto elgsena – tai visuma veiksmų ir refleksų, kuriais gyvūnas kuriasi jaukią, švarią ir patogią aplinką..

.Pastebėta, kad didžiausias šilumos pertekliaus kiekis yra atiduodamas per plaukimo organus – uodeginį ir nugarinį peleką, bei krūtinės pplaukmenis, kuriuose yra daug kraujagyslių. Jos išsidėsčiusios prie pat kūno paviršiaus[10]. Pelekai atlieka šilumos laidininko vaidmenį. Jie šilumą perduoda į vandenį. Tokia jų funkcija tampa itin gerai pastebima tada, kai delfinas ilgesnį laiką būna sausumoje. Palyginus su kūnu, pelekai atrodo labai karšti. Išdžiūvusi ir perkaitusi oda gali sutrūkinėti.

Taip pat šiluma atiduodama ir per nuolat skalaujamą burną.

Delfinai, kaip ir kiti gyvūnai reaguoja į vandens temperatūros kaitą. Esant pernelyg šiltam vandeniui, delfinų aktyvumas žymiai sumažėja: jie mažiau plaukioja, daugiau gulinėja, nenoriai treniruojasi. Vandens temperatūrai nukritus, jie tampa daug aktyvesni..

.Vandens žinduoliams būdingas polifazinis miegas (kelis kartus per parą). A.Supino (1977) duomenimis, delfinų didieji pusrutuliai ilsisi pakaitomis: kada vienas miega, kitas budi. Toks vieno pusrutulio miegas reikalingas tam, kad užtikrintų visiškai nepavojingą kvėpavimą vandens terpėje .

Delfinai miega vandens paviršiuje su nuleista žemyn ir atpalaiduota uodega . Silpnu uodegos mostu kas 10 – 30 sekundžių pasikelia į vandens paviršių, kadangi per kvėpavimo pauzę jie suspėja šiek tiek nugrimzti. Tada reflekso dėka įvyksta įkvėpimas. Išoriškai yra sunku nustatyti ar delfinas miega, ar ilsisi. Tokie miego – ilsėjimosi intervalai trunka nuo 30 sekundžių iki 2 minučių. Mažiausias aktyvumas stebimas nuo 19 iki 22 valandos.

.Pagrindinė kvėpavimo funkcija – aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dvideginį.

Delfinų iškvėpimas – įkvėpimas vyksta labai trumpai – 0,2 – 0,5 sekundės. Po to seka kvėpavimo pauzė, kuri trunka labai įvairiai: nuo 10 sekundžių iki 2 minučių, kartais net iki 15 – 20 minučių. Įkvėpimas – iškvėpimas vyksta refleksiškai, iškišant galvą iš vandens raumeningos uodegos stipriu mostu žemyn. Refleksiškas galvos iškišimas, norint įkvėpti, apsaugo nuo vandens patekimo į plaučius audrų metu (laisvėje) ir net miegant.. Tačiau kvėpavimo aktas nevyksta kiekvieną kartą iškišus galvą iš vandens. Delfinai dažnai išnyra ir neįkvėpdami vvėl neria gilyn. Be to, jie gali valandų valandas gulėti vandens paviršiuje, ir neneriant, kvėpuoti skirtingais intervalais.

Delfinų kvėpavimas delfinariume skaičiuojamas 10 minučių ir apskaičiuojamas pagal formulę : k = n / t , kur k – įkvėpimų – iškvėpimų kartai per minutę; n – visas įkvėpimų – iškvėpimų skaičius; t – laikas (10 minučių). Skaičiuojama, kai gyvūnas plaukioja normaliai, t. y. kai jis nesiilsi ir kai neišdykauja, kadangi ilsintis kvėpavimas sulėtėja, o išdykaujant – padažnėja.

.Medžiagų apykaitos atliekos iš organizmo ppašalinamos šlapimo ir ekskrementų pavidalu. Šalinimo mechanizmai veikia refleksiškai. Delfinai gali tuštintis bet kuriuo paros metu ir kelis kartus per parą. Tuštindamiesi delfinai neužima jokios ypatingos pozos, ir gali tai daryti plaukdami, gulėdami vandens paviršiuje ar ant platformos. Normaliai ekskrementai vvandenyje iš karto suyra ir išsisklaido. Jokios reakcijos į tuštinimąsi (prieš, po ar per jį) nebuvo pastebėtos.

.Delfinai serga įvairiomis ligomis. Apie tai, kad gyvūnas blogai jaučiasi ar serga, galima spręsti iš jo elgesio: pakinta kvėpavimo dažnumas, mažai valgo ar visai atsisako žuvies, vangiai plaukioja, daugiau gulinėja, smarkiai sumažėja aktyvumas, silpnai ar visai nereaguoja į jį supančią aplinką, žmones. Delfinai gali pradėti kosėti, ekskrementai vandenyje nesuyra. Pavojingiausia liga delfinams – rožinė infekcija, kuri gali baigtis mirtimi, praėjus keletui valandų po pirmųjų simptomų pasirodymo . Delfinai dažnai serga plaučių uždegimu, skrandžio opomis, be to, jų vidaus organuose užregistruota 11 helmintų rūšių.

A.Tomilinas (1977) ir V. Belkovičius (1969) rašo, kad delfinai iš visų gyvių labiausiai rūpinasi savo gentainiais. Išgirdę pagalbos šauksmą, jie skuba įį nelaimės vietą, dažnai nepaisydami sau gresiančio pavojaus. Tačiau delfinų elgsenos nelaisvėje tyrimai rodo, kad grupės narių tarpusavio santykiai yra gana sudėtingi ir ne visada sutampa su numatytais elgesio principais, o ypatingai, kai tai susiję su pagalbos teikimu savo gentainiams. N.L. Krušinskaja ir K. Prayor taip pat pabrėžia, kad delfinai gali būti ne tokie “altruistiški”, kaip buvo manyta anksčiau. Prijaukinti delfinai dažnai ignoruoja ir vengia sergančio gyvūno.

.Nėštumas trunka 11 – 12 mėnesių. Kaip taisyklė, gimsta 1 jauniklis. Liemens ir uužpakalinių galūnių nebuvimas leidžia delfinams gimdyti gana didelį jauniklį, kuris būna 1/2 – 1/3 mamos kūno ilgio ir sveria 10 – 15 kg. Delfiniukai gimsta po vandeniu ir uodega į priekį. Pirmas įkvėpimas vyksta savarankiškai dėl kvėpavimo reflekso. Delfiniukams būdingas “imprintingo” reiškinys ( mama jis laiko tą, kurią pamato pirmą po gimimo). Mama neleidžia jaunikliui nuplaukti į šoną nė per pusmetrį, o ir jis lengvai laikosi šalia mamos, kadangi jį tiesiog neša vandens srovė, atsirandanti plaukiant mamai. Tik gimęs jauniklis neturi geros koordinacijos, todėl gali atsitrenkti į baseino sienas. Kad jis nesusižeistų, baseino sienos aptempiamos tinklais. Jaunikliai maitinasi motinos pienu, kurio riebumas 50 %. Todėl delfiniukas greitai auga – šešių mėnesių būna 1,7 –1,8 m ilgio, metų – 2 m. Pradžioje pienu maitinasi kas 10 – 30 minučių, vėliau intervalai tarp maitinimų išauga. Gabiukė pienu maitinosi iki metų, nors pirmą kartą žuvį paragavo būdama 4 mėnesių.

.Delfinai gyvena bandomis, todėl nuolat bendrauja vieni su kitais. Jie kartu maitinasi, žaidžia, poruojasi, kartu prižiūri jauniklius, ginasi, pešasi ir kt.

Delfinų pasaulis – tai, visų pirma, garsų pasaulis. Delfinai girdi ir išleidžia garsus iki 150 000 hercų dažnio, tuo tarpu žmogus – tik iki 20 000 hercų. Delfinai turi labai mažas vidines ausis, ttodėl daugelis tyrinėtojų netiki, kad garsai galėtų patekti būtent per jas. Manoma, kad garsus delfinai suvokia per apatinį žandikaulį, kadangi jame yra daug nervinių galūnių, kurios neatlieka kitų funkcijų. Be to, šios nervinės galūnės nueina į vidinę ausį. Apatinis žandikaulis užpildytas riebaline medžiaga, per kurią garsas patenka į žandikaulio vidų, o per jį – į vidinę ausį.

Delfinai išleidžia dviejų tipų garsus: pirmieji – tikslūs, aiškūs impulsai (spragsėjimai), antrieji primena švarų, aiškų švilpimą. Spragsėjimai nėra ištisiniai, jie periodiškai kartojasi. Jų dėka delfinai tyrinėja supančią aplinką, daiktus. Be to, manoma, kad būtent šiais spragsėjimais delfinai bendrauja, kadangi šie signalai keičiasi priklausomai nuo delfinų elgesio. Ištisinis švilpimas, matyt, taip pat naudojamas perduodant kokią nors informaciją. Garsus delfinai išleidžia per nosies kanale esančius oro maišus, išsidėsčiusius prie kvėpavimo angos.

Įrodymų apie tai, kad delfinai kalba, t. y. naudoja žodinę informaciją, iki šiol nėra. Kai kuriuos garsus delfinai išleidžia tik būdami tam tikroje būsenoje, ir visai kitokius garsus, būdami kitoje situacijoje. Kartojantis tai pačiai situacijai ar būsenai garsai kartojasi ir yra vienodi.

Priklausomai nuo individo emocinės būklės, švilpimo ar spragsėjimo trukmė labai varijuoja – nuo trumpų fragmentų iki ilgo, nepertraukiamo signalo. Išsigandus švilpimas darosi vis trumpesnis ir ne toks inensyvus, o išgąsčiui didėjant, švilpesiai girdimi vis rečiau. TTyla – taip pat viena iš bendravimo formų, – jos buvimas taip pat suteikia tam tikros informacijos.

Delfinai kai kada išleidžia ir kitokio tipo garsus, pavyzdžiui, gyvūnas stipriai sučiaupia žandikaulius, taip išleisdamas garsų gergždžiantį garsą. Jis reiškia pavojų kitam delfinui ar narui, jeigu jie persekioja gyvūną. Kartais delfinai išleidžia po vandeniu didelį oro burbulą pro kvėpavimo angą, kuris kildamas į paviršių duoda kliuksėjimo garsą. Jo reikšmė neaiški, bet galbūt reiškia jaudinimąsi, smalsumą ar tiesiog norėdamas atkreipti į save dėmesį.

Delfinai taip pat gali keistis informacija prisilietimais, pavyzdžiui, stipriai kandžiodamiesi jie pyksta, o lengvai – kviečia žaisti. Taip pat tam tikros informacijos gali suteikti ir kūno padėtis, pavyzdžiui, stipriai atsisukdamas delfinas gąsdina kitą delfiną, esantį šalia.

..Tarp motinos ir vaiko per visą gyvenimą lieka glaudus ryšys. Tik gimus jaunikliui, mama neleidžia jam nuplaukti į šalį nė per pusmetrį ir nuolat jį prižiūri. Tačiau, būdamas vos kelių savaičių amžiaus, jauniklis jau stengiasi pasprukti nuo mamos, kad ištyrinėtų viską, kas yra jo aplinkoje. Iškilus mažiausiam pavojui, mama skuba pas savo mažylį, tačiau dažniausiai šis tai supranta, kaip žaidimą. Praradusi kantrybę, mama mažylį baudžia jį apkandžiodama arba prispausdama prie baseino dugno. Tada jauniklis nurimsta, tačiau dažniausiai neilgam.

Nors jaunikliai pienu maitinasi iki metų, tačiau jau būdami 4

– 6 mėnesių paragauja ir nedidelių žuvų. Mama nuolat stebi, kad jis negaudytų daug žuvies. Pirmą dieną mama leido Gabiukei suvalgyti vos vieną žuvį. Visas kitas Gabiukei mestas žuvis, atimdavo mama. Vėliau didesnėms ir daugiau aštrių kaulų turinčioms žuvims mama nukąsdavo galvą ir tik po duodavo žuvį jauniklei.

Dažnai prie mamos ir mažylio prisijungia kita suaugusi patelė, vadinamoji “tetulė”. Ji padeda mamai prižiūrėti mažylį, prižiūri jį, kai mama ilsisi.

Net ir praėjus dvejiems metams po Gabiukės gimimo, mama dar ir dabar jją prižiūri, o iškilus pavojui skuba pas ją. Dabar jos abi konkuruoja dėl atliekamų triukų, žuvies ir žmogaus dėmesio, ir nė viena nenusileidžia kitai..

.Delfinai su jūrų liūtais sugyvena draugiškai, kadangi tarp jų nėra konkurencijos dėl maisto ar teritorijos (jūrų liūtai turi atskirą gyvenamąjį baseiną). Delfinai su jūrų liūtais susitinka tik per pasirodymus. Pasirodymų metu, jei delfinai lieka arenoje, jie dažnai maišo jūrų liūtams Lėjai ir Henriui. Maišyti pasirodymą jūrų liūtams labiausiai stengiasi Gabiukė. Jai tai puikus žaidimas ir dienos ppaįvairinimas. Prie žaidimų dažnai prisideda ir kiti delfinai. Daugiausiai problemų kyla su kamuoliu, kurį delfinai atiminėja iš jūrų liūtų. Tada dažnai kyla konfliktai – jūrų liūtai, gindami savo “darbo įrankį”, dažnai apkandžioja delfinus, o ir šie stengiasi atsilyginti tuo pačiu. <

.Apie žmogaus ir delfino draugystę mus pasiekia pasakojimai jau nuo seniausių laikų. Žmogus yra aktyvioji bendravimo su gyvūnais pusė. Jis sąmoningai siekia jų draugystės. Žmogus delfinams nėra vien tik maisto šaltinis, prižiūrėtojas, gydytojas ir kt. Jis – ir žaidimų objektas. Atėjus ryte, delfinai pasitinka darbuotojus aukštais šuoliais iš vandens, labai panašiai, kaip šuo pasitinka šeimininką, vizgindamas uodegą. Jei žmogus eina pro baseiną, nekreipdamas dėmesio į delfinus, beveik visada jis bus aplietas vandeniu, ar po jo kojom iš baseino bus išmestas koks nors daiktas ar žuvis. Net ir treniravimas yra pagrįstas draugišku bendravimu..

.Treniravimas – tai, visų pirma, bendravimas, kurio metu treneris stengiasi išaiškinti delfinui, ko jis iš jo nori. Klaipėdos delfinariume delfinai neverčiami elgtis prieš jų natūralią prigimtį. Todėl visi ttriukai, rodomi lankytojams, – natūrali elgsena. Laisvėje jie taip pat aukštai šokinėja, verčiasi ore, žaidžia su įvairiais rastais daiktais. Tiesa, laisvėje jie nešoka valso pagal klasikinę muziką ir nežaidžia krepšinio. Tačiau laivėje jie puikiai gali stovėdami apsisukti, o delfinariume juos belieka išmokyti suktis pagal trenerio rankos sukimosi dažnumą. Krepšinio žaidimas – taip pat nesudėtingas triukas. Pirmiausiai išmokoma laikyti burnoje kamuolį, vėliau atiduoti jį treneriui, aukštai iššokant iš vandens, o dar vėliau trenerio vietoje pastatomas krepšinio lankas.

Treniruojant gyvūną reikia skatinti net uuž menkiausią pažangą. Skatinti galima paglostant, pakasant ar žuvimi. Mėgstamiausias paskatinimas, aišku, – žuvis. Treniravimas prasideda nuo signalo “tuoj gausi žuvies” įvedimo. Jo pagalba galima įtvirtinti reikalingus momentus būtent tada, kai jie daromi. Šiam signalui naudojamas ultragarsinis švilpukas. Taip galima kiekvieną kartą skatinti už šuolį aukščiausiame jo taške, tuo pačiu padidinant tikimybę, kad delfinas stengsis iššokti kuo aukščiau.

Delfinai nėra visada paklusnūs. Tai ką daryti, jei gyvūnai neklauso ir išdykauja? Geriausia bausmė vadinama “time – out”. Tuo metu, kai delfinas išdykauja, treneris tiesiog pasiima kibirą su žuvimi ir, parodęs, kad pyksta, tvirtu žingsniu išeina iš baseino kelioms minutėms. Bet kokį gyvūną galima išmokyti bet kokio pratimo, jei tik gyvūnas gali tai padaryti fiziškai. Būdų, kaip išmokyti delfiną padaryti kokį nors pratimą, yra tiek, kiek yra trenerių. Kiekvienas pratimas yra suskirstomas į daug smulkių elementų. Išmokius vieno elemento, jis yra tobulinamas, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Treniruotei pasibaigus, žuvies duodama daugiau nei treniruotės metu. Tai lyg kompensacija už tai, kad treniruotė pasibaigė.

Na, o dabar apie antrąją šalies religiją – krepšinį.

Tarp kitų XX a. stebuklų yra ir šimtametis KREPŠINIS. Šis žaidimas pradėjo savo kelią dviejų grupių po devynis studentus kūno kultūros pamokoje ir iš pradžių buvo užsibrėžęs kuklų tikslą paįvairinti studentų pratybas. Jis bbuvo naujas, labai paprastas, kartu neturėjo ribų tobulėti. Ir svarbiausia – itin humaniškas. Atlaikęs didžiulę kitų sporto šakų bei veiklos rūšių konkurenciją, XX a. užkariavo milijonų žmonių: vaikų, paauglių, jaunuolių, suaugusiųjų – širdis, pelnė pritarimą, pasitikėjimą ir netgi nepaprastą meilę. Visuose planetos žemynuose, bemaž dviejuose šimtuose šalių bei teritorijų, daugiau kaip 250 milijonų žmonių žaidžia šį nuostabų žaidimą, jo gimtinėje vadinimą BASKET – BALL, Ispanijoje bei Kuboje – BALONESTO ir t. t. Lietuvoje naujasis žaidimas kažkada buvo vadinamas BASKETBOLU ir KREPŠIASVYDŽIU, galiausiai gavo gražų, kaip ir pats žaidimas, vardą – KREPŠINIS.

Krepšinis buvo reikšmingas ne vienam šimtui, tūkstančiui Lietuvos merginų ir vaikinų. Krepšinis yra troškimo objektas ir idealas, kai mums iš tiesų sunku, jis suranda mums gerų draugų, kai pasijuntame vieniši – vertina mūsų jėgas ir sugebėjimus, teikė viltį ir pasitikėjimą, skatino siekti naujų aukštumų. Tad šiandien vertindami sporto , taip pat krepšinio, vaidmenį žmonių gyvenime, nepamirškime tų gerų, kartkartėmis ir nelengvų pamokų, kurias davė krepšinis, rengdamas visų pirma jaunimą didžiajam žaidimui – GYVENIMUI.

Jau 100 metų mūsų planetoje žaidžiamas krepšinis. Jo skiriamasis bruožas yra tas, kad taikinys, į kurį reikia įmesti kamuolį, yra ne ant žemės, kaip daugelio kitų žaidimų, o iškeltas virš žaidėjų. Dažnai klausiama, ar panašūs žaidimai nebuvo žinomi aanksčiau.

Žaidimus su kamuoliu, kuris buvo metamas į aukštai pakabintą taikinį, žaidė Vidurio Amerikos žemių gyventojai actekai, majai, inkai dar VII a. pr. m. e. gražiai įrengtose šventyklų kiemų nevienodo dydžio (paprastai 30 – 38 m ilgio ir 6 – 15 m pločio) aikštelėse.

Primenančios didžiąją lotynišką raidę I ir juoda ir juoda arba žalia linija padalytos pusiau aikštelės galuose, prie akmens sienų, maždaug 3 m aukštyje būdavo įtaisomas ornamentuotas akmeninės plokštelės su iškalta skyle – taikiniu, nedaug didesniu už žaidimo kamuoliuką. Kamuoliukas iš “verkiančio medžio ašarų” – kaučiuko dervos – gerai atšokdavo. Žaisdavo dvi komandos po 3 – 11 žaidėjų. Komandų vardai “Saulė”, “Mėnulis”, “Vasara”, “Žiema” reiškė mirštančias ir atgyjančias jėgas, gėrio ir blogio kovą. Kamuoliuką atmušdavo neįprastais būdais: petimi, dilbiu, šlaunimis. Kapitonų vadovaujamos komandos stengdavosi įmušti mažąjį įvartį – pataikyti kamuoliuką į varžovo ginamą sieną, arba didįjį įvartį – įmušti kamuoliuką į aukštai pakabintą taikinį. Nepaprastai šoklus kamuoliukas ir mažas taikinys reikalavo didžiulio žaidėjų akylumo bei vikrumo, juolab kad ir žaidimo taisyklės buvo griežtos. Įmušus didįjį įvartį komanda nugalėdavo ir būdavo dosniai apdovanojama valdovų ir žiūrovų. Pralaimėjusios komandos kapitonas galva arba širdis dažnai būdavo aukojama dievams.

Actekų žaidimas, vadinamas TLAČTLI, buvo žaidžiamas 166 x 28 m dydžio aikštėje. Žaidėjai turėjo

tikslą įmesti kamuolį į akmeninį ratą, iškeltą 10 m nuo žemės. Iš pradžių šis žaidimas buvo religinis: aikštės buvo puošiamos dievų atvaizdais, kitais tikėjimo simboliais; ilgainiui virto liaudies žaidimu, neatsiejama indėnų genčių tarpusavio bendravimo dalimi.

Pirmąjį tų metų pusmetį Lietuvoje krepšinis gyveno dar įprastą gyvenimą: vyko vidaus varžybos, daug rungtyniauta su kaimyninėmis Latvijos bei Estijos komandomis.

Lietuvos krepšininkai (vyrai ir moterys) pirmą kartą dalyvavo oficialiose TSRS varžybose. 8 stipriausių TSRS miestų turnyre, kuris vyko Leningrade, rungtyniavo Kauno moterų ir vyrų rinktinės. Moterys uužėmė ketvirtą , o vyrai – šeštą vietą. Įdomu, kad vyrų turnyrą laimėjo Talino rinktinė, kurioje gerai žaidė jaunasis I. Kulamas.

Balandžio mėnesį Kaune įvyko Pabaltijo šalių krepšinio rinktinių turnyras. Pirmąją varžybų dieną Sporto halėje beveik 3 tūkstančiai žiūrovų matė Lietuvos krepšininkų pralaimėjimą Estijos komandai. Lietuviai tose rungtynėse pasiekė savotišką netikslių baudų metimų rekordą: iš 11 metimų tikslus buvo. tik 1.

Rekordinis komandų skaičius dalyvavo Pietų Amerikos moterų krepšinio čempionate, kurį surengė Peru sostinė Lima. Susirinko 6 šalių rinktinės. Pirmą kartą rungtyniavo KKolumbijos krepšininkės. Po ketverių metų pertraukos antrą kartą žemyno čempionėmis tapo Čilės krepšininkės, kurios finale įveikė argentinietes 20: 17. Trečia buvo Peru rinktinė.

Pirmą kartą TSRS vyrų ir moterų krepšinio čempionatas vyko Lietuvoje. Po 24 vyrų ir moterų komandas rungtyniavo dėl XXVII čempionato apdovanojimų Vilniaus valstybiniame stadione įrengtose krepšinio aikštėse.

Lietuvos atstovai LKKI krepšininkai finalinėse čempionato varžybose įveikė pajėgią Maskvos VVS ekipą 45: 36, bet paskui jiems ėmė nesisekti. Susižeidė S. Butautas ir V. Sersevičius, ir lietuviai pramirkusioje, slidžioje aikštėje pralaimėjo Tbilisio “Dinamo” komandai 20: 25 ir Tartu studentams 24: 48. Pagal taškų santykį užėmė ketvirtą vietą. TSRS čempionais tapo O. Korkijos vadovaujama Tbilisio “Dinamo” komanda.

Kauno krepšininkės užėmė penktą vietą.

Per šešiasdešimt metų krepšinis nuėjo labai įdomų raidos kelią, įgijo savitą išraišką, sudėtingą turinį. Tą patikino žymusis JAV treneris A. Rapas. Turėdamas galvoje visų pirmą JAV krepšinį, jis rašė: ”Žaisdamas regbį visos šalies komandos taiko maždaug vienodą žaidimo sistemą, o krepšinio komandos, dargi vienos valstijos, žaidžia įvairiais stiliais. Šalies rytuose, pavyzdžiui, mėgstamiausias „perdavei kamuolį ir bėk jo vėl gaudyti” stilius. Tai vadinamojo profesionalaus stiliaus variantas, kurį tobulai mokėjo “Original Celtics” komanda. Iki šiol jį naudoja dauguma profesionalų komandų. Taip žaidžiant reikia puikiai valdyti kamuolį, toks stilius labiausiai tinka toms komandoms, kurių žaidimas grindžiamas ne kolektyviais, o individualiais veiksmais. Šios žaidimo sistemos idėja tokia: krepšininkas, perdavęs kamuolį partneriui, tveria užtvarą jo gynėjui, pasisuka ir bėga krepšio link vėl gauti kamuolio.

Užteks apie krepšinio istorijos raidą. Dabar truputį apie šiuolaikinį Lietuvos krepšinį.

Šiuo metu Lietuvos kkrepšininkai yra vieni pajėgiausių pasaulyje. Tai atspindi pasiekti rezultatai paskutinėse svarbiausiose oficialiose tarptautinėse krepšinio varžybose (3 vieta Sidnėjaus olimpinėse vyrų krepšinio varžybose 2000 metais, 1 vieta Europos vyrų krepšinio čempionato varžybose 2003 metais ir 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse nugalėta JAV komanda, sudaryta iš NBA žvaigždžių.). Džiugu yra tai, kad šiame sezone NBA klubuose rungtyniaus rekordinis skaičius lietuvių, t.y. 6 (Žydrūnas Ilgauskas, Darius Songaila, Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Linas Kleiza ir Martynas Andriuškevičius). Džiugus yra ne tik šis sezonas. Ir 2004-2005m. sezone lietuvių pavardės skambėjo tarp šimto geriausiųjų pasaulio krepšininkų:

Vieta

Žaidėjas

Šalis

Komanda

Lyga

Shaquille’as O’Nealas

JAV

„Miami Heat“

NBA

Kevinas Garnettas

JAV

„Minnesota Timberwolwes“

NBA

Dirkas Nowitzki

Vokietija

„Dallas Mavericks“

NBA

Timas Duncanas

JAV

„San Antonio Spurs“

NBA

Lebronas Jamesas

JAV

„Cleveland Cavaliers“

NBA

Kobe Bryantas

JAV

„Los Angeles Lakers“

NBA

Steve’as Nashas

Kanada

„Phoenix Suns“

NBA

Allenas Iversonas

JAV

„Philadelphia 76ers“

NBA

Amare’as Stoudamire’as

JAV

„Phoenix Suns“

NBA

Jermaine’as O’Nealas

JAV

„Indiana Pacers“

NBA

Dwyane’as Wade’as

JAV

„Miami Heat“

NBA

Pau Gasolis

Ispanija

„Memphis Grizzlies“

NBA

Tracy McGrady

JAV

„Houston Rockets“

NBA

Ronas Artestas

JAV

„Indiana Pacers“

NBA

Emanuelis Ginobili

Argentina

„San Antonio Spurs“

NBA

Shawas Marionas

JAV

„Phoenix Suns“

NBA

Ray Allen

JAV

„Seattle SuperSonics“

NBA

Brad Miller

JAV

„Sacramento Kings“

NBA

Andrejus Kirilenka

Rusija

„Utah Jazz“

NBA

Peja Stojakovičius

Serb. Ir Juodk.

„Sacramento Kings“

NBA

Benas Wallace’as

JAV

„Detroit Pistons“

NBA

Chrisas Webberis

JAV

„Philadelphia 76ers“

NBA

Yao Ming’as

Kinija

„Houston Rockets“

NBA

Mike’as Bibby

JAV

„Sacramento Kings“

NBA

Šarūnas Jasikevičius

Lietuva

Tel Avivo „Maccabi“

Eurolyga

Eltonas Brandas

JAV

„Los Angeles Clippers“

NBA

Gilbertas Arenas

JAV

„Washington Wizards“

NBA

Larry Hughesas

JAV

„Washington Wizards“

NBA

Vince’as Carteris

JAV

„New Jersey Nets“

NBA

Paulas Pierce’as

JAV

„Boston Celtics“

NBA

Anthony Parkeris

JAV

Tel Avivo „Maccabi“

Eurolyga

Carlosas Boozeris

JAV

„Utah Jazz“

NBA

Chauncey Billupsas

JAV

„Detroit Pistons“

NBA

Richardas Hamiltonas

JAV

„Detroit Pistons“

NBA

Dejanas Bodiroga

Serb. Ir Juodk.

„Barcelona“

Eurolyga

Antawnas Jamisonas

JAV

„Washington Wizards“

NBA

Tony Parkeris

Prancūzija

„San Antonio Spurs“

NBA

Grantas Hillas

JAV

„Orlondo Magic“

NBA

Jasonas Kiddas

JAV

„New Jersey Nets“

NBA

Steve’as Francisas

JAV

„Orlondo Magic“

NBA

Marcusas Brownas

JAV

Maskvos CSKA

Eurolyga

Lamaras Odomas

JAV

„Los Angeles Lakers“

NBA

Zachas Randolphas

JAV

„Portland Trail Blazers“

NBA

Jorge Garbajosa

Ispanija

Malagaos „Unicaja“

Eurolyga

Žydrūnas Ilgauskas

Lietuva

„Cleveland Cavaliers“

NBA

Richardas Jeffersonas

JAV

„New Jersey Nets“

NBA

Drew Goodenas

JAV

„Cleveland CCavaliers“

NBA

Rashardas Lewisas

JAV

„Seattle SuperSonics“

NBA

Michaelas Finley

JAV

„Dallas Mavericks“

NBA

Stephonas Marbury

JAV

„New York Knicks“

NBA

Tanoka Beardas

JAV

Kauno „Žalgiris“

Eurolyga

Kenyonas Martinas

JAV

„Denver Nuggets“

NBA

Kirkas Hinrichas

JAV

„Chicago Bulls“

NBA

Corey Maggette’as

JAV

„Los Angeles Clippers“

NBA

Rasheedas Wallace’as

JAV

„Detroit Pistons“

NBA

Michaelas Reddas

JAV

„Milwaukee Bucks“

NBA

Joe Johnsonas

JAV

„Phoenix Suns“

NBA

Dwightas Howardas

JAV

„Orlondo Magic“

NBA

Jasonas Richardsonas

JAV

„Golden State Warriors“

NBA

Arvydas Macijauskas

Lietuva

Vitorijos „Tau Ceramica“

Eurolyga

Chrisas Boshas

JAV

„Toronto Raptors“

NBA

Gianluca Basile

Italija

Bolonijos „Fortitudo“

Eurolyga

Nikola Vujčičius

Kroatija

Tel Avivo „Maccabi“

Eurolyga

Eurelijus Žukauskas

Lietuva

Stambulo „Ulker“

Eurolyga

Bobby Simmonsas

JAV

„Los Angeles Clippers“

NBA

Samas Cassellas

JAV

„Minnesota Timberwolwes“

NBA

Shareefas Abdur-Rahimas

JAV

„Portland Trail Blazers“

NBA

Baronas Davisas

JAV

„Golden State Warriors“

NBA

Maceo Bastonas

JAV

Tel Avivo „Maccabi“

Eurolyga

Tayshaunas Prince’as

JAV

„Detroit Pistons“

NBA

Mehmetas Okuras

Turkija

„Utah Jazz“

NBA

Luisas Scola

Argentina

Vitorijos „Tau Ceramica“

Eurolyga

Carmelo Anthony

JAV

„Denver Nuggets“

NBA

Emeka Okaforas

JAV

„Charlotte Bobcats“

NBA

Jamaalas Tinsley

JAV

„Indiana Pacers“

NBA

Louisas Bullockas

JAV

Madrido „Real“

Eurolyga

Manuelis Calderonas

Ispanija

Vitorijos „Tau Ceramica“

Eurolyga

Troy Murphy

JAV

„Golden State Warriors“

NBA

Carlosas Arroyo

Puerto Rikas

„Detroit Pistons“

NBA

Denisas Marconato

Italija

Trevizo „Benetton“

Eurolyga

Kurtas Thomasas

JAV

„New York Knicks“

NBA

Ramūnas Šiškauskas

Lietuva

Trevizo „Benetton“

Eurolyga

Hydayetas Turkoglu

Turkija

„Orlondo Magic“

NBA

Milošas Vujaničius

Serb. Ir Juodk.

Bolonijos „Fortitudo“

Eurolyga

Marko Jaričius

Serb. Ir Juodk.

„Los Angeles Clippers“

NBA

Igoris Rakoševičius

Serb. Ir Juodk.

Valensijos „Pamesa“

ULEB taurė

Gregoras Fučka

Italija

„Barcelona“

Eurolyga

Antoine’as Walkeris

JAV

„Boston Celtics“

NBA

Andre Milleris

JAV

„Denver Nuggets“

NBA

Dejanas Milojevičius

Serb. Ir Juodk.

Belgrado „Partizan“

Eurolyga

Quentinas Richardsonas

JAV

„Phoenix Suns“

NBA

Jasonas Terry

JAV

„Dallas Mavericks“

NBA

Juanas Carlosas Novarro

Ispanija

„Barcelona“

Eurolyga

Raferas Alstonas

JAV

„Toronto Raptors“

NBA

Andrija Žižičius

Kroatija

„Barcelona“

Eurolyga

Udonis Haslemas

JAV

„Miami Heat“

NBA

Chrisas Mihmas

JAV

„Los Angeles Lakers“

NBA

Fabricio Oberto

Argentina

Valensijos „Pamesa“

ULEB taurė

Joshas Howardas

JAV

„Dallas Mavericks“

NBA

100

Andrew Bogutas

Australija

Jutos univ.

NCAA

Apie Lietuvos krepšinio praeitį, šiandien, mes galim sužinoti iš 3 valandų trukmės DVD filmo „Lietuvos krepšinis 1930 – 2004“.

Autentiška Lietuvos prezidento A.Smetonos kalba atidarant 1939m. Europos čempionatą Kaune. Lietuvos rinktinės triumfas Stokholme 2003 m., garsusis Sabo „ančiukų šokis“ ir skaudusis pusfinalis 2004 m. Atėnų olimpiadoje – visos šios Lietuvos krepšinio istorijos akimirkos sudėtos į šį puikų DVD. Lietuvos televizijos ir kompanijos „Baltic Optical Disc“ išleistame trijų valandų trukmės eenciklopediniame filme vos sutilpo visos svarbiausios Lietuvos krepšinio istorijos datos ir pergalės. Diske taip pat pristatomi garsiausi mūsų šalies krepšininkai, treneriai, apžvelgiamos reikšmingiausios pergalės.

Mano mėgstamiausias visų šalių krepšininkas yra amerikietis „Denver Nuggets“ įžaidėjas, 165cm ūgio mažylis, Earl Boykins‘as. Jo sugebėjimai (esant tokio žemo ūgio) yra tiesiog neįtikėtini. Paskutiniajame 2004-2005m. sezone jis pelnė 839 taškus, atliko 295 rezultatyvius perdavimus, blokavo net 3 varžovų metimus, po krepšiais atkovojo 143 ir perėmė 51 kamuolį. Atliko 100 klaidų ir surinko 84 pražangas. Iš viso rungtyniavo 1849 minutes, per kurias pataikė 42% mestų dvitaškių, 32% tritaškių ir 88% baudų. Earl Boykins gimė 1977 metais Klivlende ir mokėsi Eastern Michigan mokykloje. NBA lygoje jis rungtyniauja 6 sezonus.

Naudota literatūra:

http://www.geocities.com/delfinologija

„Lietuvos ryto“ priedas „Krepšinis“, 2004 10 05, Nr.39 (304)

Kompiuterinis žaidimas „NBA live 2005“

Stanislovas Stonkus “Krepšinis 100 žingsnių per pasaulį”, K. 1991