Mano kalba-mano garbe

Rašinys

,,Mano kalba-mano garbė‘‘

A, a, b, c, č, d tai-raidės, kurios atsirado labai, labai seniai prieš kelis šimtus metų. Vėliau mūsų protėviai raides bandę jungti ir iš jų gimė garsas.

Vienas žymiausių Lietuvos rašytojų Jonas Basanavičius yra nusipelnęs žmogus. Jis kūrė žodžius

juos tobulino ir naudojo savo kalboje tam, kad suprastume ką norime pasakyti. Taigi mes savo kalbą turime gerbti ir puoselėti, nes ji yra mūsų gimtoji ir tikroji kalba.

Aš gimiau 1990 metais. Taip kaip ir kiekvienas mažas vvaikutis nemokėjau nei šnekėti nei tarti raidžiu. Vėliau mane mokė tarti pirmuosius žodžius. Kiek daug reikia pastangų ištarti tą žodį, kuris taip sunkiai taręsi, bet sukaupus jėgas bandau pasakyti bent garsą ir tuo jau džiaugiuosi.

Mano pirmasis žodis buvo ‚,Mama“ man jis gyvenime yra svarbus. Šis žodis reiškia labai daug: tai gerumo, švelnumo, šilumos, meilės simbolis. Aš džiaugiuosi, kad turime savo kalbą kuri yra tokia graži gal, net iškili.

Nors šiais laikais mūsų kalba tampa ne gražesnė, o smunka žemyn jji krenta i duobę kuri yra labai gili. Nesuprantu kaip žmonės negerbia savęs ir niokoja mūsų didžiausią turtą tai yra kalbą. Naudoja svetimybes, šneka necenzūriniais žodžiais ir labai daug žmonių iškraipo tikruosius lietuviškus vardus. ,,Nukerta“ žodžių galūnes taip sutrumpina žodį iir jo reikšmę. Kalbėti taisyklingai privalome kiekvienas. Nesvarbu, koks mūsų amžius, kokios tautybės, kokios kilmės esame.

Mano manymu, didelę įtaką kalbai daro nuo vaikystės girdima tėvų kalba. O tėveliai tikrai taisyklingai nešneka, namuose nevartojama taisyklinga kalba, joje pilna svetimybių ir nevartotinu žodžių. Tai yra didelė problema ir ją išspręsti labai sunku. Nors mokykloje mokiniai mokomi lietuvių kalbos kultūros, bet ir toliau vartoja netaisyklingus žodžius, svetimybes. Galbūt reikėtų pradinėse klasėse daugiau dėmesio skirti vaiku šnekamajai kalbai, daryti projektus, žaismingai mokytis. Taip jie lengviau įsimintų savo klaidas ir taisyklingiau kalbėtų.

Pastebėjau, kad draugai vis dažniau vartoja tokius žodžius kurių nežino arba, net tinkamai neištaria. Arba labai daug žodžių vartoja iš kitų šalių kalbos. Pavyzdžiui, rusų, vokiečių, o ypač anglų. Girdžiu kaip kkalba jaunimas ir atkreipiu dėmesį i jų kalbą. Sakinys prasideda lietuviškai, bet i jį įsipina ir angliški ir rusiški žodžiai. Tačiau aš pati neretai vartoju svetimybes kažkaip draugų kompanijoj, net nejauti kaip pavartoji netinkama arba nelietuviška žodį. Bet namie kalbu visai kitaip kalba pasikeičia, dingsta svetimybes ir iš angliškų terminų atsiranda lietuviški.

Žinau, kad šie žodžiai nesuteikia man ir mano kalbai jokio žavesio, tačiau draugai taip kalba ir aš pritampu prie to net nenorėdama.

Beje, pastebėjau, jog Lietuvos valstybė bei televizija susirūpinus ddėl lietuvių kalbos kultūros.Net

du televizijos kanalai transliuoja laideles skirtas kalbos taisymui. Jose rodomos kasdienines situacijos kaip žmonės vartoja netinkamus ir klaidingus žodžius. Tada juos visada ištaiso lietuvių kalbos specialistai ir paaiškina kaip reikėtų ta žodį tarti, vartoti ir nurodo jo reikšmę.

Norėčiau, kad mūsų kalba taptų kaip senovėje. Man ji labai graži ir įdomi. Net kai kurie žodžiai

lyginasi su mitologija, burtais, raganystėm. Mane tai labai domina.Be to įdomu paklausyti kaip kalba senyvo amžiaus žmonės jų tarimas visai kitoks negu dabartinės kartos žmonių . Norėčiau žinoti visų senovės Lietuvių vartojamus žodžius ir jų reikšmę.

Taigi rašau šį rašinį tam, kad jis būtų perskaitytas, pakritikuotas. Man malonu, kad esame išskirtiniai turime vienintele savo gimtąją ir gražią kalbą. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė, šneku lietuviškai. Ir visiems galiu pasakyti ,,Mano kalba-mano garbė‘‘ .