mažasis princas

Trumpa autoriaus dosjė

Antuanas de Sent-Egziuperi (1900-1944) – įdomus 20 a. pirmosios pusės prancūzų rašytojas. Jis buvo lakūnas, todėl patyrė daug nuotykių, pavojų, pabuvojo daugelyje kraštų. Jo asmenybė ryški, turtinga, veržli, o kūryba labai savita. Vaizduodamas savo paties arba draugų gyvenimo įvykius, A. de Sent-Egziuperi suteikia jiems filosofinės prasmės. Nepaprastai originalūs yra rašytojo vartojami simboliai, glaudžiai susiję su giliu humanistiniu jo požiūriu į žmogų bei žmonių tarpusavio santykius. Antuano de Sent-Egziuperi visos knygos yra savaip įdomios ir idėjiniu, ir meniniu ppožiūriu. Pritaikydamas savo ir draugų patirtus išgyvenimus jis parašė romanus “Pašto skrydis”(1928), “Nakties skrydis”(1931),antrojo pasaulinio karo metais sukūrė “Laišką įkaitui”, “Citadelė”. Tačiau geriausiomis ir populiariausiomis A. de Sent-Egziuperi knygomis tapo “Žemė, žmonių planeta” ir “Mažasis princas”.

Literatūrinė srovė, kūrinio žanras

“Mažasis princas“ – filosofinė pasaka, išleista anatrojo pasaulinio karo laikotaroiu . Ši knyga skirta suaugusiesiems, dėl ko autorius iš karto atsiprašo vaikų. Nors turinys pasakiškas, rašytojas kalba ir apie rimtus dalykus: apie žmogaus likimą, jo gyvenimo prasmę.

Pavadinimas, tema

“Mažasis princas”- ttai pagrindinio veikėjo, auksaplaukio berniuko, nusileidusio iš nežinomos planetos, vardas. Knygoje pasakojama apie jo įgyjamą patirtį lankant kitas planetas, tarp jų ir žemę.

Pasakotojas

Kūrinio pasakotojas kartu yra ir veikėjas. Tai lakūnas, kurio lėktuvas sudūžta Sacharos dykumoje. Čia jis susipažįsta ir ssusidraugauja su berniuku, atkeliavusiu iš kitos planetos. Pasakotojas įkūnija autorių. Minimi pačio A. de Sent- Egziuperi vaikystės žaidimai ir prisiminimai.

Kam skiriamas dėmesys

Kūrinyje didžiausias dėmesys skiriamas žmonių tarpusavio santykiams. Aplinka, peizažai, tik padeda juos išryškinti. Visi veikėjai yra labai charakteringos asmenybės. Daugumos jų būdo ir išvaizdos bruožus autorius aprašo gana trumpai, bet labai taikliai, tad nesunkiai galime vaizuotėje susidaryti jų portretus, kurie visi yra skitingi ir saviti. Kūrinyje kiekviena detalė, įvykis, vieta, veikėjas yra labai reikšmingi, turi perkeltinę reikšmę.

Vertybių sistema

Kūrinyje aukštinamos tikrosios dvasinės vertybės: meilė, draugystė, atsakingumas. Pabrėžiama, kad geriausiai jas supranta vaikai, naiviu ir tyru susižavėjimu žvelgiantys į aplinką, dar nesugadinti materialaus pasaulio jie sugeba suaugusiam žmogui nereikšmingose smulkmenose įžvelgti įstabius dalykus, nes visko nevertina pagal to ddaikto piniginę vertę. Nors knyga parašyta kaip pasaka vaikams, tačiau visi herojai ir nutikimai turi kur kas gilesnę pamokomą reikšmę.

Kūrinys tarsi skatina skaitytojus į viską žvelgti nepavirsutiniškai, matant tik išorę, o stengtis pamatyti vidų, kuris akimis nėra matomas – jį galima įžvelgti tik širdimi. Skatinama jaustis atsakingais ne tik už save, bet ir už viską kas vyksta aplinkui, kas gera ir kas bloga. Raginama pasimokyti iš svetimų ydų ir kovoti su savosiomis, pažinti žmones, susidrauganti su pačiais geriausiais.

Kūrinio erdvė, llaikas

Veiksmas vyksta vidury Sacharos dykumos, ten prieš šešeris metus nuo nuotykio aprašymo laiko nukrito pasakotojo, kuris taip pat yra veikėjas, lėktuvas.

Veikėjai

Pasakotojas – lakūnas, kurio lėtuvas nukrito Sacharoje, tai žmogus nusivylęs suaugusių pasauliu, ir nors prisitaikęs prie aplinkinių, tačiau neprarandantis vilties surasti bendraminčių, tikrų draugų, kuriems rūpėtų ne materialūs dalykai, o dvasinės vertybės.

Mažasis princas – berniukas po ilgų kelionių po asteroidus atskridęs iš kitos mažytės planetos į žemę, aukso spalvos plaukais, pimenančiais javų laukus ir gelsvu šaliku. Jis nėra paprastas vaikas, savo tyrumu, jautrumu, dvasiniu grožiu berniukas tikras princas. Su dideliu susidomėjimu vaikas stengiasi pažinti aplinką, ieško draugų ir atsakymų į savo klausimus.

Rožė – išdidi ir aikšinga gėlė, auganti mažojo princo asteroide, ji tikra koketė, bet nors mėgstanti pasigirti ir pasipuikuoti išvaizda bei savo keturiais spygliukais, jos manymu galinčiais apginti nuo visų pavojų, Rožė viduje iš tiesų yra trapi ir pažeidžiama.

Lapė – mažojo princo draugė, kurią jis sutiko žemėje ir prisijaukino. Iš vienos pusės ji tik paprastas žvėriukas, medžiojantis vištas ir besislapstantis nuo medžiotojų žmonių, tačiau iš kitos – ji labai protinga butybė, išmokiusi mažąjį princą vertinti ir puoselėti draugytę, matyti aplinkinių ne tik išorę, bet ir vidų, jaustis už juos atsakingu.

Gyvatė – kaip ir lapė nėra paprastas gyvūnas, jji galinga, tačiau vieniša, dėl to puikiai supranta mažojo princo namų ilgėsį ir sutinka jam įgelti, kad tokiu būdu jis galėtų grįžti į savo planeta pas mylimą rožę, savo kūną palikęs žemėje.

Asteroidų gyventojai, kuriuos aplakė mažasis pincas tarsi atsipindi skirtingas žmonių ydas, jie tarpusavy panašūs tuo, jog aplinkinius mato per savo asmenybės prizmę.

Karalius – pirmojo asteroido gyventojas, įsisiautęs į purpurą ir šermuonėlių mantiją, įsivaizduoja esąs pats galingiausias valdovas, kuriam paklūsta visa visata. Nors karalius savo išdidumu ir atrodo gana apsurdiškas ir juokingas, tačiau mažasis pricas iš jo išmoksta vieną naudingą pamoką: jei valdovas nori, kad jam paklustų pavaldiniai – jo įsakymai turi būti protingi.

Tuščiagarbis – žmogus gerokai per geros nuomonės apie save, tai egocentrikas, kuriam aplinkiniai rūpi tik tol, kol jį garbina.

Girtuoklis – labiausiai nuliūdinęs mažąjį princą žmogus, gyvenantis užburtame rate: geriantis, kad užmirštų, jog jam gėda, kad yra girtuoklis.

Biznierius – labai rimtu save vadinantis vyras, užsiėmęs žvaigždžių skaičiavimu ir įsivaizduojantis, kad jos priklauso jam. Per visą gyvenimą jis nuo savo darbo buvo atsitraukęs tik tris kartus. Biznieriaus istorija parodo, kad kartais žmonės būna tokie užsiėmę besistengdami susikrauti kuo didesnius turtus, jog net nebeturi laiko jais pasidžiaugti.

Žibintinikas – labai mažo asteroido gyventojas, kurio vienintelio užsiėmimas mažajam princui neatrodo bbeprasmis, nes jis stengiasi dėl kitų. Kiekvieną vakarą įjugia žibintą, o rytą jį išjungia, tik bėda ta, kad dienos jo planetoje trunka vieną minutę, tad jis neturi laiko net miegoti. Žibintinikas – žmogus be nuomonės, gyvenantis griežtai pagal absurdiškas nuostatas.

Geografas – iš pirmo žvilgsnio atrodo labai prasmingą darbą dirbantis vyras, besidomintis aplinka ir norintis kitiems perduoti savo žinias. Deja yra ne visai taip. Geografui rūpi tik tai, kad jis užima svarbias pareigas. Jis surašo sausus faktus, o aplinkos grožis jo nedomina.

Archetipai

Šulinys – susijęs su ‚,gelmių vandenimis‘‘ , jame slypi paslaptingos galios, simolizuoja aukštesnio lygio pažinimą, dvasinę atgaivą.

Rožė – gėlė mitologijoje simbolizuojanti Adonio ir Afroditė amžiną nelaimingą meilę.

Baobabai – dideli ir galingi medžiai, pasakojime simolizuojantis žmonių ydas, su kuriomis tik jas pastebėjus reikia nedelsiant kovoti, kol jos dar nespėjo išsikeroti.

Dykuma – išdžiuvusi, negyvenama vietovė, kurioje vyksta veiksmas, ji tarsi atspindi žmonių susvetimėjimą, vienatvę, nykų vidinį pasaulį.

Avis – pasakojime šis gyvūnėlis simbolizuoja pavojų meilei ir draugystei, mažasis princas žinojo, jei neapdairiai elgsis su savo avimi, kurią jam padovanojo lakūnas, ji dėl savo kvailumo ir nesupratingumo gali nugraužti jo brangiąją rožę.

Teksto kalba (stilius)

‚, Mažasis princas‘‘ – filosofinis kūrinys, tačiau parašyta pasakos forma, jo kalba nėra įmantri, pasakojama paprastai, kasdienškai,

nerasime knygoje ir sudėtingų filosofinių terminų, tačiau ,,Mažajame prince‘‘ kalbama metaforomis. Daugelis veikėjų yra personifikuoti, visi turi savo išskirtinius charakterius, gali mąstyti, jausti, pasidalinti savo patirtimi. Nuotykiai ir išgyvenimai, kuriuos patiria mažasis princas turi perkeltinę reikšmę, verčiančią susimąstyti, skatinančią būti geresniais žmonėmis.