Mirties bausmė

Nuo 1994 metų mirties bausmės panaikinimas yra būtinas reikalavimas kiekvienai valstybei, stojančiai į Europos Tarybą. Mirties bausmės panaikinimas yra ir narystės Europos Sąjungoje sąlyga. Šiandieną Europoje mirties bausmė nevykdoma nė vienoje valstybėje: arba ji panaikinta, arba jos vykdymui yra paskelbtas moratoriumas.

Paprastas žmogus iš gatvės yra visiškai įsitikinęs – kai yra demokratija, valstybė visuomet atsižvelgs į daugumos piliečių valią. Šiandien Lietuvoje susiklostė idomi padėtis – nors visuomenė vienareikšmiškai pasisako už mirties bausmės išsaugojimą (įvairių sociologinių tyrimų duomenimis, to nori 70 – 880 proc. gyventojų), tačiau Seimas beveik vienbalsiai ją panaikino. Šis Seimo sprendimas ir Konstitucinio Teismo nutarimas, kad mirties bausmė prieštarauja Lietuvos Konstitucijai,ir 1998 mirties bausmė buvo panaikinta. Dar kartą buvo atkreiptas dėmesys į dvi problemas: kiek politinė valdžia demokratinėje valstybėje turi atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir kokias priemones gali taikyti valstybė, siekdama apginti savo piliečius?

Nors Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neginčijamas, mirties bausmės problema vis dar aktuali daugeliui Lietuvos gyventojų. Ir mirties bausmės atnaujinimas (yra ypač sudėtinga kriminogeninė padėtis, oo Lietuvos gyventojai baiminasi pavojingų nusikaltimų) išliks realus.

Visuomenė yra teisinga ir darni tik tuomet, kai žmogus joje jaučiasi saugus, kai jis žino, kad valstybė jį apgins ar bent jau atkurs pažeistą teisingumą. Tradiciškai už sunkiausius nusikaltimus valstybė taikė mirties bausmę. TTuo visuomenė apsaugoma dvejopai: iš bendruomenės pašalinamas pavojingas visuomenei asmuo ir kartu potencialūs nusikaltėliai atgrasomi nuo žiaurių nusikaltimų. Tačiau pastaruoju metu pasaulyje krinta į akis mirties bausmės panaikinimo tendencija.

Dvejopa lieka ir Bažnyčios bei teisėsaugininkų pozicija. Per diskusiją Konstituciniame Teisme Vilniaus arkivyskupas metropolitas A.J.Bačkis ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras išsakė nuomonę, kad nors mirties bausmė ir nėra humaniška, tačiau visuomenės saugumo sumetimais ji dar galėtų kurį laiką būti taikoma.

žmonių saugumą atspindi ne vien daugiau ar mažiau nužudymų, nors būtent šie nusikaltimai ir kelia žmonėms daugiausia baimės. Pastaraisiais metais nusikalstamumo lygio augimas, taip pat smurtinių nusikaltimų skaičiaus parodo realų saugumo laipsnį. Tai vertintina kaip viena iš svarbiausių prielaidų, kodėl dauguma žmonių reikalauja maksimaliai griežtų bausmių ir yra linkę pritarti mirties bausmei, kkuri, jų manymu, yra būtina saugumą užtikrinanti priemonė.