mokslas ir pazanga

Pasaulis, laikas, kartų kaita, mokslas – tai filosofinės abstrakcijos, kurios neišvengiamai įsilieja į kiekvieno homo sapiens gyvenimą. Tik ne visi žmonės savo nuobodžioj rutinoj bando išsiaiškinti buvimo Žemėje prasmę ar juolab pasekmes arba tai, kas nutiks, kai ilga kelionė pasibaigs sustojus plakti širdžiai. Tikrai nesuklysčiau teigdamas, kad tik elgetaujantys seniai arba besiglaudžiantys šaltuose alaus ar vyno baruose filosofai, aktoriai ar kitokį ekstremalių pojūčių kupiną gyvenimo kelią pasirinkę žmonės karts nuo karto susimąsto apie laiką, apie tai, kad vieną dieną baigsis vviskas, dėl ko kovota visą savo būties Žemėje laiką, dėl ko turintys atliekamų pinigų bylinėjasi teismuose arba pykstasi su artimiausiais ir mylimiausiais žmonėmis. Mes visi vienoj ar kitoj savo gyvenimo situacijoj elgiamės taip, lyg būtumėm nemirtingieji karžygiai Konanai ir princesės Ksenos. Pamirštame, kad, pasak Katalikų bažnyčios, Aukščiausiasis sukūrė žmogų, kuris iš kūdikio pavirsta jaunuoliu, po to augina savo vaikus, laidoja tėvus ir pats, atlikęs visas žmogiškąsias pareigas, išeina Anapus.

Antra vertus, šiandien, 21 amžiuje, nebemadinga neigti to, kas pernelyg akivaizdu. Laikas kkeičia pasaulį, keičia žmones. Juk keista internete skaityti straipsnį, kuriame aiškinama, kad vaikų, gimusių po 1985 m. indigo aura reikalauja kitokio auklėjimo, subtilesnio suaugusiųjų požiūrio į jų daromas klaidas. Prieš pora metų buvo ypač populiaru dėl skirtingos brandaus amžiaus žmonių iir jaunimo vertybių skalės kaltinti Vakarus su liberalia visoms sritims kultūra ir plūstančiomis per bemuites valstybių sienas sintetinėmis protą temdančiomis medžiagomis. Turbūt neįžeisiu savo močiutės pasakydamas, kad neišsiunčiau jai Kalėdinio atviruko dėl to, kad ji neturi elektroninio pašto dėžutės, kad man sunku suvokti, kaip močiutės jaunystės laikais žmonės neturėjo mobiliųjų telefonų ir mokėjimo kortelių – beje, šios išrastos tik 1948 metais, mobilieji telefonai, faksai – tik 1985 metais.

Akivaizdu, kad žmonių buitis darosi paprastesnė dėl įvairiausių išradimų, kad mokslo pažanga turi neabejotiną galią keisti mūsų gyvenimą. Kai žmogus pirmą kartą užsikūrė ugnį ir pasidarė akmeninį kirvuką, buvo milžiniška pažanga. Šiandien keliamos hipotezės apie egzistuojančią gyvybę Marse ir kuriamos vakcinos prieš mirtinas ligas. Prieš porą mėnesių interneto svetainėje buvo diskutuojama apie bbandymus sukurti vandeniu varomą automobilį bei ketinimus jau 2057 metais Marso planetoje turėti Žemės gyventojų buveines. Manau, būtina akcentuoti, kad daugelio pačių nerealiausių išradimų gimtinė yra Japonija – labiausiai mokslo vaisius skleidžianti šalis, kuri, būdama bene skurdžiausia gamtos išteklių, gyvendama ant nuolat drebančių uolų ir niokojama taifūnų, tapo viena turtingiausių pasaulio šalių. Panasonic firmos prezidentas sakė, kad XXI amžiuje didžiausias šalies turtas bus ne didelė teritorija, derlinga žemė, net ne gamtos ištekliai, bet mokslo žinių turintis jaunimas. Japonijoje sukurta puiki jjaunimo mokslinio lavinimo sistema nuo vaikų darželio iki universiteto ir net visuotinio mokymo po universiteto. Firma rūpinasi, kad jos gaminiai ir technologijos žengtų ne kartu su laikmečiu, o visada pralenktų laiką. Todėl negailima pinigų moksliniams tyrimams. Japonai nuolat pabrėžia, kad pirmiau žmonės, paskui aparatai, t.y. tik aukšta darbuotojų kvalifikacija padės sukurti gerus gaminius ir technologijas. Prie Toshiba firmos Tyrimų ir plėtros centro yra įkurtas Mokslo salonas – unikalus mokslo muziejus, kuriame žaismingai demonstruojami naujausi mokslo atradimai ir technologijos – nuo pasitinkančios kalbančios elektroninės papūgos iki veikiančių atominių reaktorių, magnetohidrodinaminių ir geoterminių generatorių bei ateities transporto maketų. Salone rodoma kompiuterių diriguojama elektroopera Visatos mintis, stulbinanti žiūrovą lazerių, skystųjų kristalų ir kitų elektronikos priemonių kuriamais šviesos ir stereogarsų efektais. Salonas puikiausiai propagavo Japonijos mokslo ir technologijų laimėjimus ir kryptingai auklėjo jaunimą. Ne veltui sakoma, kad Japonijoje miškų nedaug, tačiau svarbiausias Japonijos medis yra elektronikos medis. Tą medį maitinanti žemė – tai gerai išplėtota aukšta technologija, jo šakos – įvairios elektronikos ir telekomunikacijų sritys, o šviečianti ir šildanti saulė – rinka, tiekianti jam energiją ir gyvybę. Technologijos yra varomoji jėga, o pelnas, gautas rinkoje, yra jo gyvybingumo šaltinis.

Įdomu, kad japonų gyvenimo trukmė yra viena iš ilgiausių pasaulyje ir jie rūpinasi gyvenimo kokybės ggerinimu. Todėl naujausia elektronika ir technologijos (branduolinio magnetinio rezonanso, ultragarso, radiacinės terapijos ir kt.) taikomos žmonių gydymui. Sukurti dirbtiniai inkstai, rankos, kojos ir kiti organai, klausos ir kalbos aparatai, pacientų nuolatinio sekimo sistemos, aplinkos kontrolės, vėžio terapijos, erdvinio matymo aparatai akliesiems ir t.t.

Mano nuomone, patys svarbiausi yra išradimai, padedantys kovoti su žiauriausiomis ligomis – kasmet milijonų žmonių gyvybės siūlą nutraukia AIDS, vėžys. Šiandien prognozuojama, kad vakcina, nugalinti vėžį, pagaliau bus sukurta tik po dešimtmečio. O per paskutiniuosius metus ypač populiarios tapo diskusijos apie eksperimentus su embrionais, iš kurių išgaunamos kamieninės ląstelės. Gali būti, kad tokiu būdu bus išrastas visų baisiausių pasaulio ligų priešnuodis. Tačiau bendro sutarimo neranda net Europos Sąjungos institucijų vadovai. Svarbūs šiam reikalui ir religiniai motyvai – Bažnyčia remia mokslo plėtrą, nes mokslas ir tyrimai turi egzistencinę reikšmę žmonijai bei yra svarbūs ekonomikos vystymui, gyvenimo kokybės kėlimui. Mokslas ir tyrimai įgyja visišką Bažnyčios pripažinimą tiek, kiek yra įsipareigoję bendrajam gėriui ir pagarbai žmogaus orumui – teigiama viename katalikų bažnyčios viršūnių pranešime. Čia taip pat pabrėžiama, kad Bažnyčia nurodo ir tam tikrus pavojus, kada naujojo pažinimo siekime gali būti paneigiamas asmens orumas ir atsirasti nepagarba žmogiškajai gyvybei. O iš embrionų išgaunant kamienines ląsteles sunaikinama užsimezgusi žmogaus gyvybė. Todėl nedrįsčiau pprieštarauti Europos Tarybos sprendimui nefinansuoti tokio pobūdžio tyrimų tol, kol nebus bendro visų Europos Sąjungos narių sutarimo. Antra vertus, nuoširdžiai suprasčiau priešingą nuomonę, kuri skambėtų iš mirtina liga sergančio kūdikio motions lūpų – juk tie tyrimai yra pulsuojanti viltis išgelbėti gyvybę.

Sunku prognozuoti, kaip gyvens ir kuo tikės mano proanūkiai.. Turbūt juos supsianti aplinka primins dabar kino teatruose rodomus fantastinius filmus. Bijau, kad lygiai taip, kaip dabar galima nusipirkti žmogų arba narkotikų, po poros amžių bus prekiaujama klonuotomis žmogaus kūno dalimis.. Sunku prognozuoti mokslo pažangos progreso pasekmes – juk atsiranda teorinė galimybė tapti nemirtingais. Vis dėlto šiandien man svarbus senelių pasakojimas apie kelionę sostinėn važimu, tempiamu arklio ir apie maldų knygos skaitymą prie žibalinės lempos. Gražūs ir močiutės siuvinėti lininiai rankšluosčiai. Juk kartais taip pavargsti nuo sintetinio elektroninių gudrybių prisotinto nenuoširdaus pasaulio..