Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe

Kauno kolegija

Ekonomikos ir teisės fakultetas

Apskaitos ir finansų katedra

Greta Baliukonytė FN4/1

Referatas

,,Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe”

Darbo vadovė:

Doc.mg Aušrinė Peleckienė

Kaunas,2004

Turinys

Įvadas……………………

………………….3

Kalbos kultūra- sudėtingas mokslas…

……………………..

.4

Kalbos kultūra mūsų

gyvenime……………………

……….5

Skolinių gausa jaunimo

tarpe…………………….

………6

Lietuvių kalbos kultūros klaidų

priežastys………………….

…..8

Internetinė

kalba…………………….

……………10

Dažniausiai sutinkami posakiai virtualiose

svetainėse:……….. ………10

Vardų ir pavardžių trumpinimai

……………………..

…..11

Televizija ir žargonai

……………………..

…………11

Netaisyklingi posakiai iš televizijos(LNK, TV 3, BTV) laidų

……………12

Kauno kolegijoje išgirsti posakiai …………………….12

Taip kalba studentai, draugai, šeimos nariai, pažįstami

………………13

Posakiai iš žurnalų, laikraščių, muzikantų lūpų, gatvės komentarų ir kitur

…….13

Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai, kurie nulat skamba Kauno

kolegijoje…. ….14

Nevartotinos naujosios ssvetimybės, kurie nuolat skamba jaunimo

tarpe……….14

Neteiktini vertiniai, kurie dažniausiai girdimi iš jaunuolių

lūpų……………15

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos, kuriuos nuolat vartoja

jaunuoliai……….15

Išvados…………………..

………………….17

Literatūra

……………………..

……………..18

Įvadas

Gimtoji kalba sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį.Mano

nuomone, kiekienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba, ją

tobulinti.

Mūsų visuomenė yra mažai išprususi, vartoja daug svetimybių iš Vakarų,

žargonus, tarmybes, kurių dėka mūsų gimtoji kalba skursta ir gali net po

kelių dešimčių metų visai išnykti. O ją labiausiai skurdina jaunimas- tai

mes. Juk niekam nepaslaptis, kad jaunuoliai per amžių amžius kraipydavo

savo gimtąją kalbą.

Norėčiau visus supažindinti su savo darbu, tai ,,Netaisyklinga kalba

jaunimo tarpe“.Jame gausu palyginimų, netaisyklingai vartojamų žodžių, jų

ištaisymas ir pan.

Turbūt visiems begalo įdomu kodėl pasirinkau šią temą..Pasirinkau

šią temą, kadangi visa tai yra man artima ir nuolat sutinkama. Esu pati

studentė, mano nuomone, rrašant šį darbą tai buvo vienas iš privalumų, nes

pati esu jauna ir nuolat supa jaunų žmonių būrys.

Darbo tikslas – supažindinti savo grupės draugus su netaisyklinga

kalba, kuri juos supa kiekvieną dieną.Taip pat, paviešinti jų daromas

klaidas, jas ištaisyti bei skatinti vartoti tik taisyklingus kalbos

kultūros žodžius ar sakinius.

Nebuvo lengva rašyti šį darbą, nes pati taip pat darau begalo daug

kalbos kultūros klaidų, bet rėmiausi lietuvių kalbos kultūros mylėtojų

knygomis, kuriose gausu paaiškinimų kaip taisyklingai kalbėti lietuviškai.

,,Nėra tokios menkos tautos,

nėra tokio niekingo žemės užkampio,

kur nebūtų vartojama sava kalba”.

M. Daukša

,,Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.

J. Balčiukonis

,,Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.

Vydūnas

Kalbos kultūra mūsų gyvenime

Gyvenime vienaip ar kitaip susidūriame su kalbos kultūra: tenka apie

ją girdėti mmokykloje, kolegijose, universitetuose, darbe ir net gatveje.

Daugelis net nesusimąsto kas yra ta kalbos kultūra ir kokia jos reikšmė.

Kalbos kultūra- tai kalbos taisyklingumas,o ji labai svarbi yra bendrinei

kalbai. Bendrinė kalba-tai visai tautai bendra viešojo bendravimo kalba,

kurios gausu raštuose, leidžiamojoje periodinėje spaudoje, televizijoje. Be

šios bendrinės kalbos neįsivaizduojame mokyklos, valstybinių ir kitų

viešojo bendravimo įstaigų.

Kalba, jos kultūra svarbi ir kiekvienai asmenybei. Ji padeda

kiekvienam kalbančiajam padeda sėkmingiau pasinaudoti visomis trimis kalbos

funkcijomis: informacine, emocine ir apeliacine.

Visi žinome, kad mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei-

indoeuropiečių proklabei. Apie ją, kaip apie vieną seniausių, kalbama

didžiausiuose pasaulio universitetuose. Bet kyla klausimas, kodėl kalbos

kutūros knygose daug kalbama apie klaidas. Juk pati kalbos kultūra- tai

norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas, o ne klaidos.

Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė mūsų tėvai, darželio

auklėtojos, mokytojai,o dabar jau ir dėstytojai. Kaip sakoma: „Gyveni ir

mokaisi“, o mokytis reikia visą gyvenimą. Tačiau dažnai patys nesugebame, o

gal ir nenorime branginti savo kalbos, teršiame ją kitų kalbų žodžiais,

posakiais, kurie nedera, netinka, yra svetimi.Tai darome mes, jaunuoliai,

mūsų draugai, šeimos nariai, pažįstami.

Bendrinė lietuvių kalba turi daug nespręstinų problemų. Viena iš jų

–Vakarų kalbų naujųjų skolinių vartojimas jaunų žmonių tarpe.

Ne vienas suvokiame per didelį svetimų žodžių antplūdį ir matome, kad

kyla realus pavojus ir mūsų kultūros, mūsų kalbos savitumui. Pastebėtina,

kad ir lietuvių kalbos fonetika, tartis įgauna angliškų ypatybių, kinta jų

sintaksė, įsigali net tam tikra žodžių tvarka sakinyje. Lietuvių kalboje

Vakarų naujųjų skolinių gausa siaurina mūsų žodyną, jo plėtą, kenkia jos

žodingumui ir savitumui. Yra net realus pavojus,kad mūsų gimtoji lietuvių

kalba gali išvis išnykti.

Skolinių gausa jaunimo tarpe

Jau geras dešimtmetis kai pastebimas gausesnis svetimybių, hibridų,

naujadarų, žargoninių žodžių vartojimo polinkis.Žinoma, nėra nė vienos

visiškai grynos klabos, kuri nevartotų svetimų kalbų žodžių, bet taip pat

yra gerai žinoma, kad pernelyg didelis susižavėjimas kitų kalbų žodžiais ir

labai intensyvus jjų vartojimas žeidžia kalbos sistemą,o taip kalba praranda

savo savitumą. Tai rodo nykstantį tautinį tapatumą, tautų niveliaciją. Visi

naujieji skoliniai užima gana svarbią vietą daugelyje dabartinių kalbų,

taip pat ir mūsų kalboje. Skoliniai rodo istorinę kalbų sąveiką, santykius

su kaimynais ir kartais yra vienas iš kalbos leksikos papildymo būdų.

Taigi, tautų ir kalbų ryšiai skatina ir skolinių vartojimą. Kiekvienos

tautos išeities taškas- išsaugoti etninę kultūrą. Mano nuomone, mes

pasauliui esam įdomūs tiek, kiek esame saviti.

Vakarų kalbų skolinius vartoja įvairių profesinių žmonės:

verslininkai, bankininkai, ekonomistai, politikai. Šiuo metu kaip tik ir

plūstelėjo didžiausia jų banga (akcizas, investicija, dividentai,

subsidija,.).Dalis terminų buvo vartojami jau prieškario Lietuvoje, o dabar

grįžta iš pasyvios vartosenos į aktyviąją.Be daugelio iš jų būtų sunku

išsiversti, nes neturime tikslių lietuviškų atitikmenų. Tiesiog jau tapo

mada angliškai pavadinti muzikos grupę ar firmą.Šie naujadarai ypač

linksmai atrodo šiuolaikiniui jaunimui- tai mums.Šiems visiems kalbos

pokyčiams ypač ir esame imlūs. Kodėl dažnai, kalbant apie skolinius,

pabrėžiama, kad jaunimo kalboje gausu skolinių? Galima išskirti keletą

priežasčių. Visų pirma, daug lengviau prisitaikantys ir imlesni pokyčiams

yra jauni žmonės; kintantis kiekvienos kartos požiūris į tradicines

vertybes, rodo pakitusį požiūrį ir į kalbą, tautinio tapatumo suvokimą.

Tapatumas – savotiškas savivokos aktas, žmogus pats kuria savo tapatybę.

Prisitaikydama prie istorinės visuomeninės situacijos jaunoji karta taikosi

prie kintančio pasaulio. Intensyvesnis visuomenės kultūrinis, politinis,

ekonominis gyvenimas, bendravimas su kitomis valstybėmis, kkultūromis, kalbų

sąveikos, natūralus naujų reiškinių ir daiktų įvardijimo poreikis, lemia

gausesnį skolinių vartojimą. Antra, jaunimas visais laikais siekia

išsiskirti: elgesiu, išvaizda, kalba. Tam ir susikuria įvairių socialinių

grupių žargonai . Jis ypatingai prisideda prie kalbos išpėtimo, įterpdami

tarptautinius žodžius į savo kalbą. Tačiau jaunimas daug neigiamos įtakos

kalbai daro vartodamas žargoninius žodžius, svetimybes. Ypač šiuo metu

jaunimo kalba kenčia nuo įkalinimo įstaigose naudojamo žargono, kuris labai

plinta tarp mokyklinio jaunimo. Jaunimui taisyklingai trukdo kalbėti tai,

kad jaunimas mažai skaito grožinę literatūrą, liaudies pasakas, mažai

dainuoja dainų. Jo žodyno turtingumui neužtenka televizijos filmų, laidų ar

internetinės kalbos. Jeigu televizijos ir radijos kalbų taisyklingumas yra

kontroliujamas, tai internete jaunimas gauna netaisyklingos kalbos

pavyzdžių, kad jaunimo tėvams ir mokytojams, dėstytojams norisi jaunimą

izoliuoti nuo šios kalbos,bet.

Jaunimo kalbos sritys, kuriose daugiausia pasitaiko skolinių, yra

pramogos, laisvalaikis, muzika, kompiuteriniai žaidimai. Patyrinėjus

jaunimui skirtų leidinių(ypač žurnalų „Panelė‘, „Cosmopolitan“) kalbą

matyti, kad didelę skolinių dalį sudaro įvairios sąvokos, įvardijančios

bendruosius dalykus (tokie kaip ,,barbecue“, ,,boys`as“, ,,bon ton“ duty

free parduotuvės, ekstremalas, ,,gents“ (džentelmenas) hapeningas, joy

savaitgalis ,,junk-food“, ,,kinderis“ orror (siaubas), ,,pampersai“,

,,vivacoloras“ ir pan.). Labai gausi skolinių vartojimo sritis yra muzikos

stilių ir su muzika susijusių reiškinių pavadinimai (pvz.: acid house`as,

acid jazz, ,,ambient trance“, ambientas, black metalas, blackmetal,

britpopas, dance, dark wave, death metalas, disco, drum`n`bass, dub,

eurobytas, eurodisko, fank-soul, folk, funk, funky, gangsta repas,

glamrokas, grunge, hardkoras, hardrockas, heavy

metal, hip-hopas, house,

jungle, kantri (country), pankrokas, progressive house, raprock, ruspop,

soul, soulas, techno, trance, triphopas, ,,underground`as“; ,,bestas“,

bestselerinis, ,,clubmix“ ,,didžėjus“, diskžokėjas, eurobeat`inis, fanas,

fanatas, fanklubas, grandas, hitas, klipas, koveris, megahitas, miksas,

miksuotojas, pankas, remiksas, semplas, singlas, topas, ,,unplugged“). Kaip

matyti iš pavyzdžių, skolintais žodžiais (dažniausiai originalo kalba,

kartais gavę lietuvišką galūnę) pavadinami ne tik vėliau atėję muzikos

stiliai, bet ir lietuvių kalboje jau turintys nusistovėjusią formą (blues –

bliuzas, jazz – džiazas, rock – rokas). Skoliniai dažni bendraujant,

ekspresyviai išsakant savo vertinimą (pvz.: again, cool crazy, fainas,

hello, help, seksova/s, sexy, sorry, topinis ir pan.). Ypač mėgstama

dainuoti anglų kalba, nors nuo seno žinoma, kad daina visais laikais buvo

ir yra tautiškumo saugotoja. Dabar nueita taip toli, kad kai kurie

lietuviai dainininkai kuria tekstus tik anglų kalba ( „Amberlife“,

„Skamp“). Taigi svetimus žodžius girdime nuolat koncertuose, jaunimo

renginiuose, per televizija bei radijo laidas.

Drąsiai galima teigti, kad didelė dalis moksleivių ir studentų nemaža

laisvalaikio dalį praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Tai

atsispindi ir jų kalboje. Visų pirma, žaisdami kompiuteriu, kurio terminija

dar nėra iki galo nusistovėjusi, jie perima visus kompiuterinės technikos

skolinius, antra, sukaupia ir platina skolinius, funkcionuojančius

kompiuterinių žaidimų srityje (pvz.: akountas, bagas, boxas, decoderis,

deface, displejus, downloadinti, draivas, fagas, failas, geimas, geimeris,

geiminti, geimpadas, geimplėjus, hakeris, hardas hardvaras, hostingas

hotkeys, instalinti, interfeisas, kartridžas, kileris, lameris logas,

loudinti, notepadas, offline online, overklokeris, pakas, pasvordas

peidžeris, portas postingas, reverberis, roketdžampas, root, rulezas,

saitas, seivinti, užfleiminti, užsiloginti ir pan.) .

Kalbos kultūra- sudėtingas mokslas

Mano nuomone, kalbos kultūra – gana nuobodus ir sudėtingas mokslas.

Kalbos klaidų įvairovė tikrai didelė. Jų pasitaiko ne tik leksikoje, bet

taip pat morfologijoje, žodžių daryboje, sintaksėje, fonetikoje,

kirčiavime.

Lietuvių kalbai visą laiką grėsė svetimybės, kažkada ypač rašytinei,

dabar visų pirma sakytinei. Kaip žinote, rašytinė lietuvių kalba pradėjo

formuotis tik XVI amžiuje, o XVIII amžiuje ji religiniuose raštuose jau

buvusi taip užteršta, kad mažai kas buvo likę lietuviško (sakykim, „Broma

atverta ing viečnastį“). Jau tada atsirado kalbininkų (Ostermejeris,

Milkus), kurie polemizavo su tokių raštų autoriais, stengėsi religinių

knygų kalbą priartinti prie liaudies šnekamosios kalbos.

Į lietuvių kalbą su kultūros, mokslo, technikos plėtra visą laiką

veržėsi svetima terminija. Su šiuo reiškiniu kovojo kurdamas savus

naujadarus jjau Širvydas, vėliau Daukantas, o ypatingu purizmu šioje srityje

pasižymėjo XIX a. pabaigos -XX pradžios atgimimo veikėjai. Dėl kalbos

likimo sielojosi J. Jablonskis: „Mūsų tauta nuo senų senovės kentė visokias

svetimas įtekmes, kurios gerokai sugadino ir tautos kalbą“. Buvo stengtasi

visiems svetimos kilmės žodžiams surasti lietuviškus atitikmenis. Daugelis

tada sukurtų žodžių praturtino mūsų kalbą, pvz.: vietoj disciplinos įvestas

naujas žodis drausmė, vietoj akcentuoti – pabrėžti, egoistas – savimyla,

embrionas – gemalas, flora – augmenija ir daugelis kitų. Buvo tuomet

sukurti ir tokie žodžiai, kurie kalboje neprigijo, nesugebėjo išstumti

tarptautinio žodžio ir dabar skamba gana juokingai, pvz.: vypsonė

(teatras), oramieris (barometras), orovė (klimatas), mokysta (metodika).

Šiuo metu prie Lietuvos Respublikos Seimo veikianti Kalbos komisija ir

Terminijos institutas intensyviai ieško atitikmenų labai sparčiai

plintantiems visų pirma angliškiems žodžiams. Surastas žodis ne visada

sėkmingai prigyja, ypač buitinėje kalboje. Jeigu naujadaras sunkiai

ištariamas, negražiai fonetiškai skamba, pernelyg ilgas ar nevisiškai

atskleidžia tikrąją žodžio reikšmę, jis niekaip neišstumia iš mūsų kalbos

svetimybės. Nauji taiklūs žodžiai, kuriais Kalbos komisija džiaugiasi kaip

greitai prigijusiais, tai: sauskelnės vietoj pampersų (neprigijo siūlomi

vystukai), traškučiai vietoj čipsų, savaitgalis vietoj vykendo, javainiai

vietoj miuslių, dešrainis vietoj hotdogo, elektrinis paštas vietoj e-mailo.

Labai nenoriai traukiasi iš vartosenos tokie žodžiai, kaip

antai: parkingas, ofisas, popkornai, imidžas, nors turi neblogus

lietuviškus atitikmenis, jau nekalbant apie kompiuterinę techniką. Terminai

dar tik kuriami. Ne visus spėjama sukurti laiku, kol dar neįsigalėjęs

svetimas žodis.

Lietuvių kalbos kultūros klaidų priežastys

Nuolat girdėdama begalo daug netaisyklingų žodžių, frazių, sakinių

pabandžiau išskirti tam tikras kalbos kultūros klaidų priežastis:

1. Kitų kalbų poveikis. Jis labai pavojingas, nes dėl kitų kalbų

poveikio atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikia

leksiką: atsiranda be reikalo pasiskolintų žodžių – barbarizmų, pavyzdžiui,

iš lenkų kalbos plėmas (= dėmė), iš rusų kalbos skladas (= sandėlis), iš

vokiečių – biškį, biskį (= truputį, šiek tiek), iš anglų imidžas (=

įvaizdis); dažnai lietuviškas žodis pavartojamas ne sava reikšme: žino (=

moka) kalbą; nusiimk (= nusivilk) paltą; medžiagos sąstatas (= sudėtis).

Kalbos sistemą labiausiai griauna iš kitų kalbų paimti sintaksės dalykai:

Skambina ant pianino (= pianinu); savaitės laikotarpyje (= per savaitę);

sausros rezultate (= dėl sausros).

2. Tarmių poveikis. Dėl tarmių poveikio pasitaikančios klaidos

paprastai nelaikytinos didelėmis. Dažniausiai tai tik oficialiajai kalbai

neteiktini dalykai, o laisvuosiuose kalbos stiliuose beveik visada įmanomi.

Vengiama tik siaurai paplitusių tarmybių, ypač leksikos. Juk retai

vartojamų žodžių arba jų reikšmių daugelis gali nesuprasti. Vartodami

tarmiškus žodžius vargiai susikalbėtume. Ne kiekvienas susigaudys, kad

pietų aukštaičių žodis klupstis – tai „kelis“, vakarų aukštaičių dulpšti –

„pamažu dirbti“, žemaičių kūlis – „akmuo“, kelplustu – „greitai, skubomis“.

Oficialiuosiuose kalbos stiliuose vengiama rytų aukštaičių kelintinių

skaitvardžių su baigmeniu -likis: vienuolikis, dvylikis. (bendrinėje

kalboje yra vienuoliktas, dvyliktas.), tarminių (paprastai su

menkinamuoju atspalviu) mažybinių priesagų – žemaičių kalnalis „kalnelis“,

dalies žemaičių paršuitis „paršelis“, pietų aukštaičių paukštynas

„paukštelis“. Tam tikrų savitumų esama tarmių morfologijoje. Vengiama pietų

aukštaičių tariamosios nuosakos formų būtau, turėtau; būtai, turėtai, nors

Salomėja Nėris intymumo įspūdžiui sustiprinti rašo: Kad pavirstau pilku

lauko smėliu. Be reikalo miestuose plinta sintaksės žemaitybė šėrė iš

rankos, spyrė iš kojos (bendrinėje kalboje čia įprastas priemonės

įnagininkas šėrė ranka, spyrė koja).

Bendrinei kalbai pavojingesnė ne kaimų, o miestų gyventojų kalba, nes

tai dažniausiai būna tarmės ar net kelių tarmių ir bendrinės kalbos mišinys

be aiškesnių dėsnių ir sistemos, dažnai ssu įvairiais slengo ar net žargono

elementais.

3. Žargonas ir slengas. Kai kas šį reiškinį vadina apskritai žargonu,

bet daug kas skiria žargoną ir slengą, ir, atrodo, galima skirti, nors šie

dalykai susipynę, aiškių ribų nėra.

Žargonas – labai netaisyklinga, tyčia iškraipyta (net pažeidžiant

gramatikos sistemą), vulgari, įvairiomis svetimybėmis užteršta kalba.

Žargoniškai šnekant net siekiama, kad pašaliniai ne viską suprastų. Yra

nusikaltėlių, gatvės žargonas. Būdingi žargono bruožai – žodžių trumpinimas

ar kitoks iškraipymas: egzas „egzaminas“, stipkė „stipendija“, studis

„studentas“, univerka „universitetas“, konserva „konservatorija“, matieka

„matematika“, kompas „kompiuteris“, trolis ar trolikas „troleibusas“,

svetimų darybos priemonių, ypač priesagų, vartojimas: saviakas „saviškis“,

vidiakas „vaizdo magnetofonas“, kramtoškė „kramtukė, kramtomoji guma“,

auklioškė (arba klyfa) „auklėtoja“. Gana daug leksinių žargonybių, ir

beveik visos jos imtos iš svetimų kalbų – dažniausiai iš rusų, dabar – ir

iš anglų: blatnas „itin apsukrus“ ir blatniakas „apsukruolis“, chebra „sava

šutvė“ ir chebrantas, -ė „draugužis, -ė“, naglas „įžūlus“, krūtas „kietas“

(apie žmogų). Jaunoji karta linkusi žargonybes atnaujinti, keisti.

„Policininkas“ buvo faraonas, dabar – mentas, „pinigai, doleriai“ buvo

frankai, dabar – babkės, kartais – faniera. Jau nebemadinga senosios kartos

žargonybė fainas „puikus“, bet atsiranda dar baisesnių naujų: iš rusų

kalbos tūsas ar tūsovkė „pasilinksminimas, šokiai, vakarėlis“, iš anglų –

kreizas „pusprotis, pakvaišęs“. Kartais suteikiamos neįprastos žargoniškos

reikšmės saviems ar tarptautiniams norminiams žodžiams: gabalas

„šiuolaikinės muzikos kūrinys“, barakas „bendrabutis“, supakuoti „suimti“.

Atlaidžiau žiūrima į slengą – jį

kartais pavartoja ir rašytojai,

vertėjai. Slengas – tai kalba su žodžiais ir posakiais, vartojamais tam

tikrų profesijų (jūrininkų, sportininkų, dailininkų.) arba tarpsluoksnių

žmonių – paauglių, jaunimo. Jeigu slengas per daug neužterštas svetimybėmis

(be krūtas vyrukas, be tipo, be tūsovkė ir pan.), laisvuosiuose stiliuose

jis toleruojamas, nes kalbą gyvina, daro spalvingesnę: Tu, brol, visai

nusišėrei (t.y. iškvaišai), kliedėt (t.y. nesąmones šnekėti) pradedi, gal

prisiliuobei „prisigėrei“? – vaizdingai sako jaunuolis jaunuoliui. Kalbos

labai nepagadins ir savas „mados žodis“ varom, pavartojamas reikšmė „einam,

vykstam, važiuojam“ – baisiau būtų rusiškieji pošli, pojechali.

Kovoti su paauglių ar jaunimo slengu nėra didelio reikalo: jaunieji jį

visada turėjo ir turės, kad atsiskirtų nuo senesniųjų. Vėliau daugelis

išauga, kaip išaugama iš trumpų kelnaičių. Nebent galima priminti, kad,

tarkim, vietoj špargalka nė kiek ne prastesni savi žaismingi žodžiai

šnibždė ar pašnibždukas, o jeigu jau vartojame svetimybę, tai nors rinkimės

variantus be slaviškos priesagos -ka: špargalė, šperė, špurė.

4. Reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas. Taisytinų (labiau stiliaus

požiūriu) dalykų atsiranda, kai vieno stiliaus terminus, žodžius, posakius

neapgalvotai keliame į kitą, pavyzdžiui, mokslinio stiliaus pasakymą regos

organai vartojame llaisvuosiuose stiliuose, kur tinka tik akys, o štai kiek

tarmiškas buities kalbos posakis sopa galva netinka moksliniame stiliuje,

kur įprasta skauda galvą. Standartinis administracinės kalbos posakis

naudotis autobusų paslaugomis keistai skambėtų buitinėje kalboje, kur

sakome ne Dažnai naudojuosi autobusų paslaugomis, o dažnai važiuoju

autobusais.

Interneto kkalba

Šiais laikais labai svarbią jaunimo gyvenimo vietą užima kompiuteris

ir internetas. Nuo pat šių išradimų sukūrimo, jie buvo tobulinami,o jų

pritaikymo galimybės buvo plečiamos. Pradžioje internetas buvo naudojamas

tik duomenų perdavimui,o vėliau buvo kuriamos virtualios svetainės, kur

žmonės galėjo susipažinti su siūloma produkcija,dar vėliau buvo kuriamos

svetainės, kuriose lankytojai galėjo už tam tikrą mokestį bendrauti su

kitais, susipažinti su naujais žmonėmis ir t.t. O tai ypač viliojo jaunus

žmones!

Kuo toliau, tuo vis labiau pigo internetas, kurio kainos pasiradė

peieinamos kiekvienam eiliniam piliečiui.

Viso to pasekoje, šiuo metu, norint susiekti su kitose šalyse

gyvenančiais draugais, giminėmis, mes neprivalome siųsti paprastų laiškų ar

jiems skambinti. Užtenka turėti prie tarptautinio tinklo prijungtą

kompiuterį.Gi tai išties patogu!? Taigi paklausa kompiuterių ir interneto

auga ir mes dabar laisvai galime bendrauti su žmonėmis neišeidami iš namų,o

to ppasekoje atsirado virtualūs pokalbių kambariai, nelietuviškai vadinami

„Chat‘ais“. Juose renkasi žmones, norintys pabendrauti. Atrodytų viskas

puiku, jaunimas bendraus dar labiau, bet .

Rašydama šį darbą pasidomėjau interneto svetainėmis .Visų blogiausia

yra tai, jog taupant laiką, yra naudojami begalės trumpinių, kurie kartais

yra net nelietuviški. Vartojamos užsienio kalbų, dažniausiai anglų

abecėlėje esančios raidės, tokios kaip „w“, „q“, ar „x“, o skirybos ženklai

naudojami emocijomis reikšti , pvz: „:)“, „:/: ir t.t.Deja, yra nevengiama

vartoti ir giliai į mūsų gimtąją kalbą įsišaknyjusių rusiškų keiksmažodžių,

kurie taip pat yra rašomi sutrumpintai.

Dažniausiai sutinkami posakiai virtualiose svetainėse:

• Nusipirkit naują printerį(= spausdintuvą), nes šitas sugedęs.

• Kai grįšiu namo, parašysiu tau gražų e-mailą( =elektroninį

laišką),ok(= gerai)?

• Kodėl davei man suėjusį( = netinkamą naudojimui) kompaktą?

Vardų ir pavardžių trumpinimai

Jeigu senovėje vaikai kalbą išmokdavo tik iš tėvų, nes buvo mokomi

slapta tik namuose. „ Kai motina prie ratelio verpdama mokė mažylius

skaityti“. O dabar vaikai kalbą girdi ne tik iš tėvų, bet ir per

televiziją, radiją, vaikų darželiuose ir mokyklose. Jaunimui labai

nepatinka ilgi žodžiai, ypač pavardės ir vardai. Jie sugalvoja įvairius

trumpinius, kurie tampa populiarūs, pavyzdžiui vardas „Kęstas – Kėša,

Mindaugas – Mindė, Kristinos – Kristės“. Ypač šiuo metu jaunos moterys

nutarė atsisakyti pavardžių su galūnėmis -ienė ir -uvienė. Jos net teismo

būdu atsisako lietuviškų pavardžių sudarymo taisyklių. Ir pasilieka

pavardes su vyriškomis galūnėmis. Pavyzdžiui „ ne Simutienė ,o Simutis, ne

Rudienė ,o Rudis.

Vyresnios kartos žmonės labai nustemba, kai išgirsta bjaurų vardo

sutrumpinimą. Jie taip pat nustemba, kai ir mažamečiai vakai jau moka

ištarti šiuos trumpinius. Daugelis jaunimo vardo trumpinių įterpia kai

pasakoja į labai smagią istoriją , kuri vos ne kas trečias žodis

„pagražinamas“ keiksmažodžiu.

Televizija ir žargonai

Regis, tapo įprasta ir televizijos laidose girdėti tokių kalbos

„perliukų”, kad ausys kaista. O apie kalbos branginimą, puoselėjimą net

minties negali būti. Kalba taip, kaip nori, kaip kam atrodo. Veltui

kalbininkai grūmoja, taiso, įvairių užduočių sugalvoja, net laidas apie

taisyklingą kalbėjimą rengia. B. Sruogos žodžiais tariant, „Et, tuščia

jų.” Nesvarbu, kaip pasakysi. Svarbu, kad apskritai ką nors pasakysi. Tad

pažvelkime į save, pasiklausykime, kaip kalbame. Gal nenorėsite tikėti, jog

šie posakiai tikrai išgirsti TV laidose. Bet aš net jų pavadinimus

užrašiau! Tai „Nomeda”, „Tv pagalba” ,” Paneles tv”, “ Labirintai”,

„Versija”, „Farai”, „Srovės”, „Teismas” ir kitos.

Taigi ,daug valandų sėdėjau žiūrėdama televizorių, buvau atidi per

paskaitas (dėstytojams taip pat reikėtų kalbos kultūros vadovėlį pavartyti

, bet nelengva su dėstytojais – reikalą gadina ambicijos. Geras

specialistas, o jam staiga bus prikišama, kad nemoka kalbos. Juk iš

tikrųjų, jeigu specialybės dalykai dėstomi taisyklinga kalba, tada nėra

reikalo įsivesti specialią kalbos kultūros discipliną. Specialybės

dėstytojai su studentais dirba daug – po 4 valandas per savaitę. Jie ir

turėtų įkvėpti. Trūksta ir lituanistų iniciatyvos.), pašniukštinėjau grupės

draugų, draugų būryje, net šeimos narių, giminių kalbų pasiklausiau. Ir ką

gi?! Manau reikėtų daugiau dėmesio skirti savo taisyklingos kalbos

tobulinimuisi. Paskaitykite jūs..

Netaisyklingi posakiai iš televizijos(LNK, TV 3, BTV) laidų

• Ir vėl jis pasimetė (=sutriko), kai jį užkalbino žurnalistas.

• Reikia siekti pilnos (=visiškos) nepriklausomybės.

• Tai yra pilnai (=išsamiai) atliekamas tyrimas.

• Pilnos (=visos) sudėties komitetas.

• Rezultatai buvo įvertinti pilnai (=įvertinti visi).

• Reikia sudėti vieningą (=bendrą) paveikslą.

• Įmonė vieningai (=bendrai) sprendžia problemas.

• Matomai (=matyt, galbūt, turbūt) ji padėjo tą daiktą kitur.

• Jis įmetė 50 taškų ir tuo pačiu (=taip) tapo nugalėtoju.

• Mes turime pasirašę eilę (=daug) autorinių sutarčių.

• Po to nusikaltimo sekė dar visa eilė (=įvyko dar nemaža) kitų.

• Projektų vertinimo komisijoje turėtų būti įvairių sričių

specialistų, ypatingai (=ypač) finansų ir aplinkosaugos.

• Ataskaitos, ypatingai (=ypač) projektų turinio, nėra

analizuojamos.

• Mums reikia dar daug ko mokytis iš užsieniečių, ypatingai (=ypač)

taupumo.

• Naujos specialybės, ypatingai (=ypač) Viešbučių vadyba, labai

paklausios.

• Vakarais pasportuoti čia susirenka daug mėgėjų, ypatingai

(=ypač) moterų.

• Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas).

• Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti)

šunys.

• Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo).

• Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet

nebesusitiksime.

• Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)?

• Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas

vaizdas.

• Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove).

• Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės

politikos programa.

• Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio

politiką.

• Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas.

Kauno kolegijoje išgirsti posakiai

• Tai gaunasi (=susidaro) tūkstančio

litų skola.

• Ar Jūs skaitote (=manote), kad tai sąžininga?

• Skaičiau, kad tas darbas vedamas (=vykdomas, vyksta).

• Žinoti gimtąją (=mokėti) kalbą reikia kiekvienam.

• Pasirinkime teisingą (=tinkamą) kintamąjį.

• Neteisingai (=netaisyklingai) parašei tą žodį.

• Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką,

tai jai) mano vaikas visai negabus.

• Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik

kas link pinigų (= pinigais).

• Kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju ((= O apie vestuves tai

dar negalvoju).

• Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta).

• Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų.

• Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti

laisvanoriškai (= savo noru).

Taip kalba studentai, draugai, šeimos nariai, pažįstami

• Tinimą nuima (=pašalina, sumažina) vonelės su kaštonais.

• Iš nusikaltėlių buvo išimti (=paimti, atimti) šautuvai.

• Priėmusi vonią (=išsimaudžiusi) Marta išgeria arbatos.

• Jelena visada užsidėdavo (=užsimaudavo) šiltas kojines.

• Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, ddaugiau negu (nei)

šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių.

• Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau

negu (nei) penkis puslapius).

• Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą

ir ugdo juose ((= jų) gėrio pradus.

• Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis labiau –

humoristas ar žurnalistas)?

• Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo

būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas

išsiugdė tvirtą charakterį).

• Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos).

• Serga tymais lengvoje formoje (= lengva forma; lengva tymų forma).

• Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime?

• Nusipirkau kumpio formoje (= forminio kumpio).

• Kelinto (= Kelinta) šiandien? – Spalio antro (= antra, antroji).

Posakiai iš žurnalų, laikraščių, muzikantų lūpų, gatvės komentarų ir kitur

• Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo

sąlygų) susitarsime.

• Pensijas mokės lapkričio devinto (= devintą).

• Atostogausiu nuo liepos penkiolikto (= ppenkioliktos).

• Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą.

• Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina.

• Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo).

• Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų).

• Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų).

• Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų;

kartais išberia odą).

• Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas

• Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi?

• Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kkredito grąžinimo

sąlygų) susitarsime.

Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai, kurie nuolat skamba Kauno kolegijoje

Klaidos : Galimi klaidų taisymai:

 

|bulkelė, bulkutė |= bandẽlė, bandùtė |

|fara |= žibiñtas |

|grafkė, grapkė, grafkutė |= žiogẽlis; segtùkas |

|grimeris, -ė, grimierius, -ė |= grimúotojas, -a |

|kaldra |= añtklodė |

|kalnierius |= apýkaklė |

|knopkė, knopka |= 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. |

| |smeigtùkas |

|kūdas, -a |= líesas, -à |

|(su)kūsti |= (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti |

|tapkės |= šlepẽtės, šliùrės |

|ženyti(s) |= tuõkti(s); vèsti; tekė́ti |

Nevartotinos naujosios svetimybės, kurie nuolat skamba jaunimo tarpe

Klaidos : Galimi klaidų taisymai:

|hamburgeris |= mėsaĩnis, mėsõs suvožtìnis |

|čipsai |= (bùlvių) traškùčiai |

|e-mailas, imeilas |= elektròninis pãštas |

|hotdogas |= dešraĩnis |

|hotelis |= viẽšbutis |

|imidžas |= į́vaizdis; perk. r. var̃das, véidas |

| |(kartais  ìšvaizda) |

|ofisas |= į́staiga (kartais bū́stinė, biùras, |

| |kontorà, rãštinė) |

|sponsorius, -ė |= 1. rėmė́jas, -a; 2. mecenãtas, -ė |

|sponsorystė |= 1. paramà, rėmìmas; 2. mecenãvimas |

|steikas |= (amerikiẽtiškas) kepsnỹs, dìdkepsnis|

|popkornai |= (kukurū̃zų) spragė̃siai |

Neteiktini vertiniai, kurie dažniausiai girdimi iš jaunuolių lūpų

Klaidos: Galimi klaidų taisymai:

|neužilgo |= netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: |

| |Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; |

| |Veikiai) prasidės sėja. |

|savistoviai |= savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas|

| |įpratęs savistoviai (= savarankiškai) |

| |tvarkytis. Sūnusjausavistoviai (= |

| |savarankiškai, nepriklausomai) gyvena. |

|ant tiek |= ttaĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) |

| |nusilpusi, kad be lazdos nepaeina |

|kaip taisyklė |= paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= |

| |Paprastai) pirmiausia brangsta naftos |

| |produktai. |

|kas liečia |= (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo |

| |sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo |

| |sąlygų) susitarsime. |

|kaž)kaip tai |= 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis |

| |(kaž)kaip tai |

| |(= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: |

| |Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš |

| |šios padėties. |

|prie ko |= kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes |

| |čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= |

| |niekuo dėta). |

|ant sveikatos |= į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis |

| |ant sveikatos |

| |(= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! |

| |[linkėjimas] |

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos, kuriuos nuolat vartoja jaunuoliai

Klaidos : Galimų klaisų taisymai:

|apsivesti |= vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti |

| |(kalbant apie merginą); susituokti. |

|bendrai |nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: |

| |Bendrai |

| |(= Apskritai) jis neblogas žmogus. |

|davinys |nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų |

| |daviniai |

| |(= duomenys) teikia vilčių. |

|gyvybingas, -a |nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a |

| |vartoti“: gyvybingas(= nepasenęs, tinkamas |

| |vartoti) gglaistas, skiedinys, gyvybingi (= |

| |nepasenę, tinkamivartoti) dažai, vaistai ir |

| |pan. |

|įpakavimas |nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti |

| |popieriniame įpakavime (= popierinėje |

| |pakuotėje). |

| | |

|matomai (regimai) |nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: |

| |Matomai |

| |(Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą |

| |pasitarti. |

|nu(si)imti sagę, |nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, |

|auskarus, laikrodį, |išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“ ;|

|žiedą ir pan. | |

|nu(si)imti suknelę, |nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, |

|apsiaustą, švarką, |švarką, paltą ir pan.“ |

|paltą ir pan. | |

|pervesti |nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į|

| |kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas |

| |pareigas ir pan. |

|prabalsuoti |nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, |

| |subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau |

| |prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome|

| |balsuoti). |

|praklausyti |nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: |

| |praklausyti |

| |(= perklausyti) įrašą,praklausyti (= |

| |išklausyti)paskaitą ir pan. |

|prakomentuoti |nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo |

| |išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) |

| |per televiziją. |

|prakonsultuoti |nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę |

| |dėstytojas jau prakonsultavo (= |

| |(pa)konsultavo). |

|prakontroliuoti |nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: |

| |Prakontroliuokite |

| |(= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų |

| |pateiktos laiku. |

|pravažiuojantis, |= nuolatinis, mėnesinis bilietas. |

|pravažiuojamas bilietas| |

|statyti grafiką, planą,|= (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį; |

|tvarkaraštį | |

|statyti radiatorių, |nevart. r. „įrengti,

įtaisyti, pritaisyti, |

|variklį, skaitiklį ir |(į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir |

|pan. |pan.“; |

|statyti telefoną |nevart. r. „(į)vesti telefoną“. |

|ligonio, pastato stovis|= ligonio, pastato būklė; |

|dvasinis, moralinis |= dvasinė, moralinė būsena. |

|stovis | |

|už(si)pilti benzino, |= į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų |

|kitų degalų (į |degalų. |

|automobilį) | |

|vedantis, -i, |= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji |

|vedantysis, -čioji |specialistas, -ė; |

|specialistas, -ė | |

|žinoti |nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= |

|  |moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino |

|  |(= neišmano) technikos; 3. „„pažinti“: Vadovai |

| |turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius. |

Taigi , regis, apie kalbos kultūra mažai kas ką žino, o ką jau čia

kalbėti apie jos vartojimą. Negi niekam neįdomu sava, nuostabi, gimtoji

kalba? O gal tiesiog niekas nenori apie ją gidėti?Bet juk be tos

taisyklingos kalbos pamažu nyks ir tauta.Kad taip nenutiktų, prašau visų

didelių ir mažų bentvieną minutę per dieną skirti savo taisyklingajai

kalbai, juk per savaitę jau bus 7 minutės, o per metus 365 minutės..

Suprask:

be kalbos nėra tautos,

be kkalbos nėra žmogaus,

be kalbos nėra minties.

Išvados

Nagrinėtoji medžiaga rodo, kad sekimas svetimomis kalbomis, žargonais

skurdina mūsų gimtąją kalbą. Akivaizdu, kad naujieji skoliniai bendrinėje

lietuvių kalboje vartojami nesilaikant pagrindinių lietuvių klabos

principų: taisyklingumo, pastovumo, savitumo.

Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė

žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Žodis

aptarnauja žmogų visose jo gyvenimo srityse: kultūros, meno, literatūros,

technikos, buities. Todėl lietuviškas žodis turi būti ne tik gerbiamas ir

branginamas, bet juo reikia mokėti naudotis, ypač dirbant atsakingą

švietėjo ir agitatoriaus darbą.

Skolinių, žargonų atsirado ir atsiras kalboje. Jų vartoseną reikės

nuolat stebėti ir tvarkyti, nes mūsų kalbos, galingųjų kaimynų godžiamos

negalime palikti savieigai.Bet svarbiausia yra tai , kad visuomenė norėtų

vartoti savo- lietuvių kalbos žodžius,o ne svetimus. Taigi būtina ugdyti

bendrą visuomenės, ypač mūsų- jaunimo, nepakantumą plūstantiems į mūsų

kalbą skoliniams, žargonams, tarmėms, tada greičiau bus pastebimi mums

nepriimtini žodžiai ir geriau bus ieškoma jiems pakaitų.

Taigi, ar išlaikys lietuvių kalba savo savitumą ? Juk tai priklauso

tik nuo mūsų pačių. Juk pati visuomenė turi suprasti, kokia vertybė yra

kalba, o juk ją mums niekas negali atstoti.

Todėl aš labai prašau savo bendraamžių – jaunesnių ir vyresnių –

gerbti ir tausoti savo senelių ir prosenelių išsaugotą lietuvių kalbą ir

kalbėti savo kalba taisyklingai be žargono.

Jeigu kalba išliks,

Gyva išliks Lietuva.

Kalbai sunykus,

Nebus Lietuvos,

Nebus lietuvninkų.

J. Basanavičius

Atmink:

Mirusi kalba – mirusi tauta,

Paliegusi kalba – paliegusi tauta.

J. Basanavičius

Literatūra:

1. Paulauskienė A. ,,Lietuvių kalbos kultūra”,K., 2001.

2. Šukys J. ,,Lietuvių kalbos kultūra visiems”, K., 2003.

3. Kniūkšta P. ,,Kalbos vartosena iir tvarkyba”, Lietuvių kalbos

institutas, 2001.

4. Gaivenis K. ,,Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys”,

Lietuvių kalbos institutas, 2002.

5. ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodynas‘‘, V., 2000 arba kompiuteriniai

variantai;

6. Jakaitienė E. ,,Lietuvių kalbos leksikologija“,V: Mokslas, 1980.

7. Piročkinas A. ,,Administracinės kalbos kultūra“,V: Mintis, 1990.

8. Pudaitienė V., Vitkauskas V. ,,Vakarų kalbų naujieji skoliniai“,V:

Enciklopedija, 1998.

9. Peleckienė A. ,,Kalbos kultūra“, V.,1998.

10. www.kaunodiena.lt .

11. www.lietuvosrytas.lt .

12. www.panele.lt .

13. www.emokykla.lt.

14. www.cosmopolitan.lt .

15. www.lki.lt/leidiniai/k_k .