Pasiruošimas 10kl. kalbėjimo egzaminui

Neseniai pasklido gandas, kad po septynių metų mūsų saulė sprogs. Tai fantastinė hipotezė, tačiau jeigu taip iš tiesu įvyktų, mes nieko negalėtumėm padaryti. Tačiau žmonija gali savo rankomis paspartinti mūsų planetos krizę, keisdama jos klimatą. Vos per šimtą metų, o gal ir greičiau, mums pavyko stipriai išbalansuoti temperatųrą, padidinti ir sustiprinti taifūnų, uraganų, potvynių dažnį. Ar tai grįžtami pokyčiai, ar jie iš tiesų esminiai, ir kas bus toliau?

Pagrindiniu žemės žūties kaltininku iš tiesų taps saulė, prieš kelis milijardus metų su mmėnuliu pagimdžiusi mūsų protėvius, paprasčiausius gyvus organizmus. Paprastai sakant, saulė jiems suteikė šiluminę energiją, o mėnulio sukelti potvyniai ir atoslūgiai, kūrė palankią terpę medžiagų apykaitos sistemoms formuotis. Ta pati saulė viską ir pražudys. Maždaug po milijardo metų, kai saulės ryškumas padidės 15%, žemės temperatūra padidės iki 60-ies ar net 70-ies laipsnių celsijaus. Išgaruos vandenynai, o atmosferoje neliks pagrindinių klimatą stabilizuojanciu dujų – anglies dioksido. Prieš tai žemės klimatas ir pati žemė patirs dar daug dramatiškų pokyčių: ne kartą planeta užklos lledynai. Drastiškai keičiantis sąlygoms, žmones pakeis kitos gyvybės formos. Tačiau, visa tai įvyks negreitai.

Ledynmečius sukelia orbitinių žemės parametrų pasikeitimai. Ledynmečiai ir anksčiau cikliškai kartojosi kas keliasdešimt tūkstančių metų. Yra manoma, kad ateityje mes jų taip pat sulauksime. Tačiau kyla klausimas kkada? Kalbant apie ateinantį šimtmetį ir apie jo pasikeitimus, nereikia jų maišyti su prognozėmis, kurios yra sudaromos keliasdešimčiai tūkstančių metų. Artimiausias ledynmetis turėtų prasidėti ne anksčiau kaip po 20-30 tūkst. metų.

Kam reikalingi tokios tolimos žemės ateities modeliai? Tai ne tik rašytojų fantastų pramoga, bet ir rimtų klimato tyrinėtojų užsiėmimas. Jais siekiama geriau suprasti planetų ir gyvybės evoliuciją. Galbūt tai padės rasti gyvybės pėdsakų kituose pasauliuose. Tačiau kur kas aktualesnės yra trumpalaikės prognozės, numatančios klimato pokyčius per artimiausią šimtmetį. Nuo to priklauso mūsų, ir mūsų palikuonių gyvenimo kokybė. Norėdami kuo tiksliau tuos pokyčius įvertinti, privalome suprasti, kaip veikia klimato kitimo sistema.

Ši sistema yra sudaryta iš trijų didelių blokų: sausumos, vandenyno ir atmosferos. Ir visi faktoriai, kurie paveikia vieną iš šitų ssistemos dalių, arba visas iš karto, jie kartu paveikia ir klimatą, pakeičia jo sąvybes. Per visą žemės istoriją įvyko kardinalių klimato pakitimų.

Prieš du milijardus metų, klimatas žemėje buvo kur kas tolygesnis. Egzistavo tik dvi klimato juostos, o vidutinė mūsų planetos temperatūra buvo dešimčia laipsnių aukštesnė negu dabar. Tačiau klimatas niekada nebuvo, ir negalėjo būti pastovus.

Daugybė veiksnių nulemia klimato kaitą. Žinoma, geologinėje praeityje įtakos turėjo porcesai, vykstantys pačioje žemėje, t.y. žemės plutoje. Migravo žemynai, jie keitė savo vietą, išsiskaidė. IIš vieno – Gondvanos žemyno – pasidarė keli žemynai, kuriuos matome dabartiniame žemėlapyje. Tai iš karto paveike klimato kontinentalumą. Didelę reikšmę turi žemės orbitiniai parametrai, t.y. kaip žemė juda aplink saulę. Didelę reikšmę turi ir žemės paviršiaus struktūros pasikeitimai, augalijos, vandens telkinių, dirvožemio pasikeitimai. Taip pat reikėtų pridėti žemės geomagnetinį aktyvumą, saulės aktyvumą.

Vertėtų priminti, kas yra oro, o kas yra klimato pokyčiai. Neretai šios dvi sąvokos yra painiojamos.

Jeigu iškrito liūtis, arba dvi, tris savaites nelijo ir prasidėjo sausra, tai jokiu būdu nėra klimato anomalija. Tai yra viso labo oro anomalija. Galime ją pavadinti ilgalaike oro anomalija. Klimato anomalija derėtų vadinti tokius procesus, kurie trunka bent jau keletą, kelioliką metų.

Jau įrodyta, kad žemės klimatas kisdavo periodiškai. Visuotinius atšilimus keisdavo ledynmečiai. Žemynai susitikdavo ir vėl išsiskirdavo, išmirdavo augalų ir gyvūnų rūšys, o jas pakeisdavo kiti gyvi organizmai. Taigi, regis, nėra ko jaudintis, nes tas cikliškumas priklauso ne nuo mūsų, o nuo visatos kūrėjo valios, arba kitaip sakant, nuo dangaus kūnų judėjimo. Tačiau dabartinis augalų ir gyvūnų rūšių nykimas yra kiek kitoks nei anksčiau. Ir dėl to kalčiausi mes, žmonės.

Vieni mokslininkai kalba apie tolygų klimato šiltėjimą, susijusį su šiltnamio efekto intensyvėjimu. Dalis mokslininkų kalba apie banguojantį procesą, kai vyksta staigūs ppašiltėjimai ir atšalimai. Tačiau visi sutaria, kad problema yra.

Visus klimato pokyčius skirstome į grįžtamus ir negrįžtamus. Kai kurie pokyčiai nepasikartos niekada. Sakykime, toks žemynų išsidėstymas, koks jis yra dabar, ir toks, koks buvo prieš milijardą metų, žinoma, nepasikartos. Šie įvykiai yra negrįžtami. Prie grįžtamų pokyčių galime priskirti orbitinių žemės pokyčių sukeltus klimato svyravimus.

Prieš keturis milijardus metų saulė švietė 30% silpniau, nei dabar. O mūsų planeta apie savo ašį sukosi net dvigubai greičiau. Para truko tik 12 valandų. Tai negrįžtami pokyčiai, kadangi mūsų planeta aušta, jos sukimasis lėtėja, o saulė palengva kaista. Žmonijos veiksmai taip pat įgauna katastrofiškų, galbūt negrįžtamų mūsų klimatui pokyčių.

Žmogaus poveikis yra labai stiprus, staigus. Čia reikėtų paminėti žemės paviršiaus keitimą: miškų naikinimą, dirbamų laukų plitimą. Deginant kurą ir kitų gamybinių procesų metu į atmosferą yra išmetama daugybė „šiltnamio“ dujų. Tai anglies dvideginis, metanas, azoto suboksidai, įvairūs freonai. Visi jie stiprina šiltnamio efektą. Ir dabar žmogaus vaidmuo yra prioritetinis keičiantis klimatui.

Per praėjusį ketvirtį amžiaus potvynių metu kasmet žūdavo 13tūkst. žmonių, uraganų aukomis kasmet tampa 16tūkst., sausros ir jų sukeltas badas kasmet nusineša po 74tūkst. gyvybių. Materialiniai nuostoliai per pastarąjį pusšimtį metų išaugo 14 kartų. Dėl to anksčiau buvo galima kaltinti tik gamtos jėgas. Dabar prie viso to vis llabiau prisideda pati žmonija. Mat atmosferai šylant, dėl šiltnamio efekto susikaupusi energija turi kažkur išsilieti.

Visos mūsų žemės atžvilgiu klimato pokyčiai yra reikšmingi tuo, kad juos sunkiau pastebėti paprastam žmogui, plika akimi. Tačiau sekant spaudą, televiziją galima sužinoti apie tuos kataklizmus, kurie gerokai pagilėjo. Europoje vyksta potvyniai, o Azijoje nesibaigia sausros. Vyksta dykumėjimo porcesai.

Per netrumpą gyvybės istoriją žemėje įvyko penki didieji išmirimai, kuriuos sukėlė periodiniai klimato svyravimai, arba kosminio mąsto katastrofos, tokios kaip didžiojo meteorito susidūrimas su žeme. Dabar, regis, artėjame prie šeštosios katastrofos slenksčio, kadangi keisdami klimatą žmonės suardo nusistovėjusios gamtos pusiausvyra: masiškai nyksta gyvūnų ir augalų rūšys.

Temperatūros augimas per pastaruosiuos 20-25 metus neįtelpa į jokius rėmus, neatitinka jokių dėsningumų. Todėl buvo pradėta šnekėti apie žmogaus poveikį, apie šiltnamio efektą. Kandagi atmosferoje daugėja anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio“ dujų ir stiprėja šiltnamio efektas, per pastaruosius šimtą metų temperatūra pakilo apie šešis ir šešias dešimtasias laipsnio dalis, o per dvidešimt pirmąjį amžių oro temperatūra prie žemės, apatinėje troposferoje, dar turėtų pakilti apie du, tris laipsnius.

Modeliuoti klimatą ilgesniam laikotarpiui sunku, nes jo pokyčiai vis labiau priklauso nuo žmonių veiklos, o ne tik nuo tradicinių veiksnių tokių kaip: saulės aktyvumas, žemės judėjimas aplink saulę, ugnikalnių išsiveržimas ir pan. Todėl mokslininkai

sukurė kelis klimato kaitos scenarijus priklausomai nuo to, kaip augs gyventojų skaičius, arba kaip vystysis pramonė. Kas nutiks, jeigu žmonija toliau nepaliaujamai dauginsis ir terš gamta bei atmosferą? Pesimistinis scenarijus teigia, jog per 100 metų temperatūra žemėje gali pakilti net 4-iais laispniais, tačiau ne visuose regionuose vienodai.

Ryškiausi pokyčiai yra numatomi vidutinėse ir poliarinėse platumose, šiaurės pusrutulyje. Antarktida yra sudaryta iš tokio didelio kiekio ledo ir sniego, kad per artimiausius šimtą metų neturėtų patirti didelių pokyčių, tačiau arkties ledynai iš daugiamečių ggali tapti netgi sezoniniais, t.y. vasaros metu labai sumažėtų ledo plotai, padidėtų sugeriamos energijos kiekiai, dar labiau stiprėtų atšilimas, susiaurėtų amžino įšalo zona. Kalnų ledynai jau dabar tirpsta ir jų vanduo patenka į vandenynus ir pastarųjų lygis kyla. Taigi, vandenynų lygis per artimiausius šimtą metų gali pakilti 20-40cm. Taip pat vyks vidutinių klimato juostų persislinkimai šiaurės kryptimi. Jiems vykstant išnyksta atskiros gyvūnų ir augalų rūšys. Taip pat visa tai yra susieta su atskiromis ekonomikos šakomis. Ir dabar jau yra šalių, kkurios turi tam tikrus modelius ir juos praktiškai pritaiko: kokias kultūras auginti ir kurioje teritorijoje, nes klimatas nuolat keičiasi. Šios valstybės bando grūdines kultūras išdėstyti besikeičiančio klimato atžvilgiu taip, kad gautų didžiausią ekonominį efektą.

Klimato pokyčius europiečiai labiausiai pajus žiemomis. Jos bbus šiltesnes. Pvz., Lietuvoje vidutinė žiemos temperatūra kils, ir dvidešimt pirmojo amžiaus pabaigoje bus 5-6 laipsniais aukštesnė. Mūsų šalies klimatas tampa vis labiau jūrinis.

Šiaurinė Azijos dalis pajus didžiausius atšilimo efektus. Čia vidutinė metinė temperatūra gali pakilti net 8-iais laipsniais. Ir tuo didesnis pavojus yra amžino įšalo zonai, taip pat teritorijose, kur vyrauja žemi krantai, iš jūros atkovotose teritorijose, tokiose kaip Olandija, kurios ir taip nedaug pakilusios virš vadenyno. Jos paprasčiausiai gali išnykti iš žemėlapio. Be Olandijos tai taip pat gresia kai kuriems salynams.

Kaip minėjome, šiltnamio efektą sukelia į atmosferą išmetamos dujos, kurių susidaro deginant anglį, naftos produktus, įvairios kitos žmonių veiklos metu, t.y. anglies dvideginis, metanas, freonai ir t.t. Tos dujos kaupiasi atmosferoje, sulaiko vis daugiau saulės šilumos ir bbendra planetos temperatūra kyla. Tirpstant ledynams žemės paviršius sugeria dar daugiau šilumos ir taip prasideda grandininė reakcija.

Didžiausią nerimą kelia freonų išmetimas į atmosferą. Šios dujos daugiausia išmetamos yra chemijos pramonės įmonių, jos susidaro dažų, lako gamybos proceso metu. Jos ne tik stiprina šiltnamio efektą, bet ir ardo ozono sluoksnį. Bet tai nėra blogiausia jų savybė. Blogiausia yra tai, kad šios dujos gali išsilaikyti nuo 70 iki 2-3 šimtų metų.

Tarp įvairių pasaulio mokslo centrų, kuriančių klimato scenarijus, išsiskiria Pentagono ataskaita. JJoje rašoma, kad apie 2020 metus Didžiojoje Britanijoje įsivyraus sibirietiškas klimatas, o keli Europos miestai bus užtvindyti nuolat kylant vandens lygiui vandenynuose. Kitus pasaulio rajonus ims alinti sausros. Klimato svyravimai pasaulyje sukels visuotinius neramumus, įnirtingas kovas dėl maisto ir vandens, prasidės tautų judėjimai ir globaliniai konfliktai. Pentagono ataskaita skamba kaip apokaliptinio filmo scenarijus. Kiek čia yra tiesos?

Savi marškiniai arčiau kūno. Mums, aišku, sunku dabar įsivaizduoti žemės žūtį po milijardo metų ir pradėti dėl to jaudintis. Tačiau jau ir dabar savo kailiu galime patirti, ką reiškia, kad ir nedideli klimato pokyčiai: erkių invazija į Lietuvos miškus, ar kraujasiurbių mašalų nelegali migracija į Druskininkus iš Baltarusijos yra tik pirmieji esminių klimato pokyčių pranašai. Šitų parazitų, matyt, musu šalyje bus vis daugiau, jiems nė motais, kad Lietuva jau yra Europos sąjungos narė. Erkių, mašalų ir kitų gyvūnų pasieniečiai nesustabdys. Juk jie juda ten, kur palankesnės gyvenimo sąlygos, visai kaip žmonės. Todėl klimatui šiltėjant jie ir migruoja. Kita vertus, Lietuvoje nyksta eglės, kadangi šiems medžiams čia augti jau per šilta. Stebėdami tokius augalų ir gyvūnų pasaulio pokyčius, mokslininkai neabejoja šiltnamio efekto egzistavimu.

Migruojantys paukščiai yra artimieji, kurie žiemoja Europoje ir tolimieji, kurie žiemą praleidžia Afrikoje. Taigi, vidinis migracijos valdymas yra visiškai skirtingas. Jeigu žiemojantys EEuropoje jaučia klimato pakitimus, tai tie, kurie išskrenda i afrikines žiemavietes, jų nejaučia. Jiems stimulas skristi atgal yra dienos ilgis, vidinė programa. Ir tie, kurie atskrenda nekeisdami sąlygų, nepataiko į vabzdžių piką. Vabzdžių pikas (metas, kai gamtoje labai daug vabzdžių), būna anksčiau, negu paukščiai parskrenda. Atsiradus paukščių jaunikliams, jų nebūna kuo maitinti. Dabar tiek Europoje, tiek Lietuvoje yra stebimas paukščių rūšinio sąstato sudėties kitimas.

Per praėjusį šimtmetį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 1,5 laipsnio. Daugiausia atšilo žiemos ir pavasariai. Net ir toks, iš pažiūros nedidelis, temperatūros pokytis stipriai paveikė gamtą.

Geriausiai jaučiasi rūšys, esančios arialo viduryje ir prastesnės sąlygos egzituoti yra arialo pakraščiuose. Yra pastebima, kad tos rūšys, kurios peri Lietuvoje šiaurinio arialo dalyse, pagal populiacijos būklę jos yra kaip centre. Tai reiškia, jog vyksta arialo persislinkimas.

Dabar esame parengę du klimato kaitos konvencijos pranešimus, juose tiesiogiai dalyvauja mūsų mokslininkai. Tai yra daroma norint įvertinti klimato pasikeitimo poveikį įvairioms ekosistemoms ir taip pat yra teikiami pasiūlymai kaip šiuos pokyčius sušvelninti.

Naudodami palydovus ir kitas šiuolaikines priemones, meteorologai stebėtinai tiksliai prognozuoja orą. Jeigu mes jau galime numatyti orą kelioms dienoms į priekį, galbūt jau galime ir jį valdyti? Juk būtų puiku išmokti valdyti ir kontroliuoti klimatą: sukelti lietų, išvengti susros, arba ppotvynių. Tokie oro valdymo eksperimentai yra atliekami nuo seniausių laikų, pradedant šamanų užkalbėjimais ir baigiant raketų šaudymais į debesis, kad gegužės 1-osios parado metu Maskvoje šviestų saulė.

Keisti oro sąlygas šiek tiek mokame labai mažose teritorijose. Sodininkai žino, kad norint sodą apsaugoti nuo gresiančios šalnos, reikia jį uždūminti, tai sulaiko šilumą ir neleidžia šalnai pakąsti sodinukų.

Žurnale oras („Weather“) Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas pažadėjo ketvirtį milijono dolerių tam, kas sugebės pakeisti sausą šios šalies klimatą lietingesniu. Deja, tikslingam oro masių valdymui reikėtų tiek daug energijos, kad kol kas apie tai galima tik svajoti.

Nors tos technologijos žinomos jau 50 metų, jos nėra labai efektyvios todėl, kad labai tiksliai reikia parinkti vietą, laiką ir cheminės medžiagos kiekį.

Lietui sukelti naudojamas sausas kristalas arba sidabro jodido kristalai, kurie sukuria kondensacijos centrus debesyse. Vandens dalelės sulimpa, padidėja ir iškrinta lietaus pavidalu. Tačiau yra būtina tiksliai parinkti tų dalelių koncentraciją ir vietą, antraip iš to debesies lietaus nesulauksite, arba sulauksite krušos. JAV jau prieš kelis dešimtmečius atsirado kompanijų siūlančių fermeriams lietų. Panašiais metodais buvo vaikomi krušos debesys nuo vynuogių ir tabako plantacijų. Netrukus prasidėjo skundai. Fermeriai duodavo savo kaimynus į teismą už tai, kad šie esą pavogė iš jų lietų. Gamtoje, o ypač atmosferoje,

viskas susiję. Vienoje vietoje pataisius – kitoje sugadinama.

Devintame dešimtmetyje buvo atliktas vienas eksperimentas. Norėta padidinti kritulių kiekį dykumingose rajonuose. Po preliminarių apskaičiavimų eksperimentams buvo pasirinkta viena Ispanijos teritorija. Po dviejų metų paaiškėjo, kad vandens per mažai ne dėl lietaus, o dėl debesų trūkumo. Na, o debesų mes pagaminti nemokame.

Pajutusios ne kokią klimato ateitį pranašaujančius pokyčius, pasaulio valstybės sukruto ir mėgina atstatyti pažeistą ekologinę pusiausvyrą. Dabar jau oficialiai sutarta mažinti į atmosferą išmetamų dūjų, pavyzdžiui anglies dvideginio ir kitų, didinančių ššiltnamio efektą kiekį. Kinija mėgindama sustabdyti Gobio dykumos slinkimą Pekino link, pradėjo 8 milijardų vertės aplinkos inžinerijos porjektą, dabar jau vadinamą „Žaliaja Kinijos siena“. Tokiu lokaliu ir globalių klimato gerinimo ir mikroklimato tobulinimo pojektų yra atliekama labai nemažai.

Miškų nykimas, ypač atogrąžų miškų kirtimas, intensyvi žemdirbystė, gaisrai stipriai griauna nusistovėjusį žemės klimato balansą. Iškirtus žaliuosius plotus sugeriama mažiau šiltnamio dujų, o miškų vietą užima dykumos. Sodindama trijų tūkstančių mylių ilgio medžių sieną, Kinija ketina išauginti genetiškai modifikuotus medžius, chemiškai sutvirtinti kopas, nnaudoti kitas naujausias technologijas. Specialistai mano, kad efektyvesnės būtų politinės ir ekonominės priemonės: vandens kainos padidinimas, gyvūlių bandos sumažinimas ir pan. Trumpai sakant, reikia keisti žmonių elgesį ir valstybių politiką, pvz., finansiškai padėti toms šalims, kurioms atogrąžų miškų kirtimas yra ssvarbus pajamų šaltinis.

Dykumėjimas yra viena iš baisiausių problemų. Ji pasidarė ašti dvidešimto amžiaus 7-8-ame dešimtmečiuose ir jau dabar dykumos plinta nesustabdomai. Per metus visame žemės rutulyje prisideda tiek dykumų, koks yra Lietuvos plotas.

Vienas iš pagrindinių tarptautinių dokumentų, Kioto protokolas, nustatė pagrindinius reikalavimus kiekvienai valstybei, kiek jos turėtų sumažinti i atmosferą išmetamų dujų kiekį. Deja, jis dar neįsigalėjo, kadangi protokolą ratifikavo tik 44% šalių. Jo reikalavimų kol kas nepaiso JAV ir Rusija – didžiausios atmosferos teršėjos pasaulyje.

Yra nustatytas kriterijus, kad iki 2010-2015 metų turi būti sumažintas aplinkos teršimas iki lygio, koks jis buvo 1990 metais.

Ne visos šalys sutinka riboti šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą, kadangi tai stabdo pramonės vystymasi. Lietuva daugiau kaip du kartus sumažinusi tų dujų kkiekį, irgi turės spręsti panašią dilemą.

Kas bus su mūsų sparčiu vystymusi? Su mūsų pramone, energetika? Ir svarbiausia, su atominės elektrinės uždarymu? Turime nacionalinę energetikos strategiją, kurioje nėra plačiai įvertinta kaip mes įgyvendinsim Kioto protokolo reikalavimus.

Ateities klimato pokyčiai priklausys nuo mūsų veiksmu dabar. JAV, Rusija ir sparčiai besivystanti Kinija turi laikytis Kioto protokolo. Visos valstybės turi skatinti žmonių sąmoninguma. Reikia galvoti apie pasaulį, kuriame gyvens mūsų palikuonys. Ne viską lemia pinigai, tačiau kol tai suprasime, gali būti per vėlu.