Poetų lentelė

Lietuvių poetų lentelė . Metai Kūryba , Aprašymas išvados ir pan. Motiejus šalkauskas

Autorius L.Kryptis Kūryba Trumpas ap. Išvados

Kristionas Donelaitis 1714-1780 Švietimo epochos rašytojas. Grožinės literatūros pradininkas prozos kūrėjas „Metai“ 1898m. Epinė poema.Poemą sudaro keturios dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“. Poema apie M.Lietuvos valstiečių gyv. Ir darbus. Kūrynije atsispindi Klasicizmo ir Švietimo epochų bruožai, yra didaktinių elementų. Valstiečiai skirstomi į gerus ir blogus, pagal klasicizmo principus. „Metuose“ ryški žmogaus ir gamtos paralele. Kiekviena dalis pradedama saulės motyvu. Kalba Sodri iir emocinga, kartais grubi. Donelaitis – lietuvių nacionalinės literatūros pradininkas, sukūręs pirmąjį meninį kūrinį – poemą“Metai“, patį reikšmingiausią visoje lietuvių literatūros istorijoje. K.Donelaitis yra parašęs ir ne viena pasakėčią. Tai didaktinės emocingos prozos meistras.

Maironis (Jonas Mačiulis) XIX a. pab. XX a. Pr. Romantikas Poetas „Pavasario balsai“ 1895m. Epinė ir draminė kūryba, Romantinės lyrikos Lt pradininkas Dėsningumas ir tobulumas priklauso Dievui, jo meilei ir gailestingumui. Žmogaus pasaulyje visuomeninė vertė -tautai ir tėvynei. Juntamas istorinės praeities svarbumas, žmogaus ir gamtos santykis. Skiriamas didelis dėmesys kkraštovaizdžio poetikai, praeities ir meilės tevynei idealizavimas. Pasaulis jaučiamas ir matomas kaip uždara vienovė. Maironis- klasikinių lt lyrikos normų kūrėjas, naujosios lyrikos pradininkas. Tautinio atgimimo poetas. Maironio lyriką, galime vadinti – aukščiausią 19a. Ltu. Kūrybos viršūnę

Balys Sruoga 1896-1947 Simbolistas, neoromantikas turintis eekspresionizmo impresionizmo apraiškų. poetas,prozininkas,dramaturga, teatrologas, „Milžino paunksmė“ -memuarų knyga (ironija,specifinė pasakojimo situacija) Kaip fašizmas paverčia žmogu žvėrimi. Taip pat yra parašęs ir keletą Komedijų. poezijos tikslas – individuali saviraiška. Poezija pasineria į išgyvenamos akimirkos pojūčius, filosofuojamos žmoguas būsenos. Eilėraštis pasižymi fragmentiškumu. Daug dėmesio skiriama Muzikinei eilėraščio instrumentuotei (rimas,ritmas,aliteracija,anonansas) Sruoga – poezijos modernintojas Sruoga- dramaturgas, dramos ir teatro tyrėjas,įvairiapusio talento rašytojas.

Vincas Mykolaitis Putinas 1893-1967 Simbolistas Poetas, filosofinės lyrikos kūrėjas prozininkas „Altorių šešėly“ 3dalių (3 žmog. Gyv. Etapų) egzistencinis psichologinis romanas. „Tarp dviejų aušrų“ eil. Rinkinys. Lyrika įsitenka tarp dviejų pasaulėjautos polių 1Pasaulio harmonijos,žmogaus vienybes su pasauliu pojūčiu 2Dizharmonijos,Dizomanco,konflikto ir maišto. Putino eilių pagrindas – gamta. Stebima grožio pažiūriu. Lyrinis „aš“ domisi būties paslaptimis,žmogaus sąsaja. trokšta priartėti prie pačios esmės.Jis klajūnas,šešėlis, vergas,stiprios dvasios,maištaujantis pprieš lemtį žmogus. Jaučiama Maironio įtaka, turtingų emocinių išgyvenimų skalė, gamtos vaizdai, kaip nuoroda į žmogaus sielą, vidinį pasaulį.Poetas atsigręžia į regimąjį pasaulį, fiksuoja išorinę jų įvairovę, tačiau vaizduoja simboliais.Svarbiausias dėmesys žmogaus sielos dramatizmui, sprendžiamos būties problemos

Vytautas Mačernis 1921-1944 „Žemininkas“ Egzistencinės jausenos rašytojas, domėjosi filosofija,gilinosi į filosofinę žmogaus egzistencijos prasmę Vizijos – vieno vakaro regėjimai, tai filosofinių eilėraščių ciklas. 7vizijos – atgimstanti praeitis regėjimuose,subjekto susitikimai su protėviais namuose .Sonetai griežtos formos kūriniai. Sonetų ciklas „metai“ buvo sumanytas,kaip vizijų tesinys Vizijų“ savitumas – ttai laisva forma, išsiliejanti netaisyklingu eiliavimu ir šis ciklas yra vienitelis užbaigtas. Vizijų tikslas-nerimą paversti kūrybą, kuri prasmingos egzistencijos salyga ir galimybė. Sonetai traktuojami kaip universumas- pradžių pradžia. Autorius ieškojo paraleliu ir skirtumų tarp gamtos ir žmogaus. Noras atskirti žmogaus pasaulį tarp gamtos pavidalų, motyvuojant,kad žmogus turi sielą ir amžiną ilgesį. Chaosas, senatvė mirtis- laikomi RUDENIO ženklais, vanduo – mirties ženklas.

Eil.būsenos – liūdesys,apatija,graudumas,nuovargis,nusivylimas,kentėjimas,išdidumas. Jis – klausiantis poetas.

Jo kūryba šviečia žmogiškumo, meilės, gyvenimo prasmės šviesa. Poeto lyrika pradėta kaip neoromantizmo tąsa, toliau tolsta nuo neoromantinės tradicijos ir tampa humanistine filosofine

lyrika. V.M. Kūrybos žmog. Gyvena nuolatinėje troškimų situacijoje. Laimė ir meilė Mačerniui- pavargusios iliuzijos. Mačernis (apie save)- vakarų kultūros žmog. skeptiškas, anksti pasenęs,nejautrus Mačerniui būdinga abstraktoka kalba, polinkis į alegoriją.

Henrikas Radauskas 1910-1970 išeivis,estetinės jausenos rašytojas.Kūryb.artima surrealistams,neoromantikams ,neoklasicistams ir simbolistams. Europietiškas poetas. Eilėraščiai – modernūs,orginalūs ir savotiški. Eil rinkiniai „Fontanas“ „Strėlė danguje“ Knyga „Eilėraščiai“ eilėraštis – sudėtingos struktūros, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta.. Eilėraščio struktūra siejasi su mitais, kultūros, meno vaizdais. Metamorfozė yra ir eilėraščio veiksmas, ir metaforos principas. Svarbus netikėtumo efektas. Būdingos spalvų, garsų asociacijos, perėjimai iš aukštojo stiliaus į žemąjį, įvairūs derinimai, jungimai, ironija.Poetas pasikliovė ne jausmais, o intelektu ir vaizduote. Jausmas liejasi laisvai, tiesiogiai, o intelektas ieško pastovesnių formų. rašytojas estetas.

Jis ssiekė,kad jo kūryba būtų originali,savita,o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėraščius sunku

priskirti konkrečiai srovei. H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė,įvairių srovių samplaika. Radausko poezija laužo lietuvių literatūros tradicijas. Jo kūryba negali būti supainiota su niekieno kito. H. Radauskas – lietuviško eilėraščio meistras.

Salomėja Nėris 1904-1945 neoromantikė, kūryba turi ir simbolistinių bruožų. Eilėraščių rinkiniai „Anksti rytą“ „Pėdos smėlyje“ „Per lūžtantį ledą“ „Diemedžiu žydėsiu“ „Dainuok, širdie, gyvenimą“ „Lakštingala negali nečiulbėti“ „Mano kraštas“ poemos „Eglė Žalčių karalienė“ Pabrėžiamas gamtos grožis, lyrinis subjektas atviras,artimas gamtai,derinamos realistinės detalės simboliai.Yra simbolistinių kūrybos Bruožų: gyvenimas žemėje – tik akimirka amžinybėje. Poetės lyrika – daininga ir melodinga. Daina yra jos eilėraščių pirmavaizdis. Erdvė aiškiai apibrėžta ir atpažįstama. Laiko kaita paaiškinama, priežastinga. Erdvė ir laikas vienas su kitu susije – sudaro vientisą pasaulio paveikslą. neoromantikė, lyrikė, mažųjų lyrinių formų (eilėraščių, miniatiūrų) kūrėja. Ankstyvojoje lyrikoje ji atskleidė jaunystės polėkį, brandžiausiuose eilėraščiuose įkūnijo būties trapumo jausmą Tautosakos patirtis S. Nėries lyriką pasiekė per gamtos išgyvenimą, moteriškumo šilumą ir meilės ilgesį. ypatybės: nuoširdumas, paprastumas, dainiškumas, stiprus gyvenimo džiaugsmas, jaunystės pojūtis.Labai gražiai į rinkinius įsilieja vaiko, vaikystės tema.

Judita Vaičiūnaitė Moderniosios lyrikos kūrėja egzsitencinės jausenos poetė, didžiausia vertybė grožis, meilė,atmintis ir gebėjimas mylėti gyvenimą. Eileraščių rinkiniai, taip pat „kanonas barborai radvilaitei“, „4 portretai“, Kęstutaičiai restauracija“ – istoriniai eilėraščiai. J. Vaičiūnaitė sąmoningai kkonstruoja savo poetinį pasaulį, pabrėždama jo matmenų skirtingumą nuo empirinės tikrovės. Poetė nevengia sąvokinio žodyno (erdvė, tūris, simetrija), geometrizuotų linijų.dažnai Vaičiūnaitės eilėse geometrija supoetinama, erdvė personifikuojama. Daiktai, metonimiškai susieti su žmogaus išgyvenimais, pakartoja jų ritmą. Intesyvus jausmas, kaip ekspresionistinėje tapyboje, keičia išorinį pasaulį. . Jos lyrikoje skrupulingai saugomas asmenybės indentiškumas, ištikimybė sau. eilėse stipriai jaučiamos buities ribos. Kūryboje nebūdingas švelnumas, sentimentalumas. Daug rašoma apie vaikyste, miestą, istorija. Stengiamasi nevartoti mažybinių formų. lyrika keičia tradicinę poetiškumo sampratą, kurios romantinė poezija. Jos eilėraščiuose dažnai neišlaikoma strofos simetrija, nėra melodingų pakartojimų, nugludintos pabaigos. Eilėraštis – nedidelis šnekos fragmentas, prasidedantis daugtaškiu ar jungtuku ir taip pat netikėtai pasibaigiantis. Ilgose, grafiškai suskaidytose eilutėse beveik nejuntame metro inercijos. Tolimi, bet gilūs rimai stiprina trūkčiojančio, sujaudinto kalbėjimo įspūdį. Lyrikoje veikia trys kontekstai Biblijinis. Kultūrinis ir Biografiniz Ryški gamtos amžinumo tema.

Aidas Marčėnas 1960m. Postmodernistas Dingusi riba tarp poezijos ir prozos. Kūrybai būdinga bohemiškumas ir nonkonformizmas Eilėraščių rinkiniai „Šulinys, Angelas, Dulkės, Vargšas Jorikas“. Taip pat rašė Sonetus. Kūryba intelektuali, pagrindinis kalbos principas metafora Eilėraštyje jaučiamas žaidimas Poetinio žodžio savasties ieško tarp kraštutinumų – konkretumo ir abstraktumo, žodžio ir daikto. Išnyksta konkretus veiksmas, nelieka kryptingo dvasios judesio. Veiksmą, procesą pakeičia motyvai, figūros, išsidėstymas. Nepaisoma tradicinių kalbos normų,Reiškiniai menkai susieti sintaksiškai-

labiau kitais būdais. Atsisakoma loginės tvarkos, skirybos ženklų. Idealizmas nėra optimistiškas. Iškyla gyvenimo beprasmybės problema. fatalizmas, bejėgiškumas,vienatvė, naikinantis laikas. Dažnai kuriamos niūrios nuotaikos. Kūryba- pasaulį gelbstinti jėga. Atsiskleidžia subtili irnonija. Marčėno kūryboje brėžiama ryški riba tarp meno ir tikrovės,tarp buities ir būties,stengiamasi patraukti į dvasinių vertybių sferą. Išryškėja vienatvės tema. Miesto kultūros suformuotas asmuotvirtinantis savo egzistenciją ne gamtos reiškiniu, bet žmogaus vertybių sistemoje. Vartojamas religinis, mitologinis, biblinis tautosakinis,biografiniskontekstas. Tai poetas estetas, atskiriantis klasikines eilėraščio tradicijas.

Autorius L.Kryptis Kūryba Trumpas ap. Išvados

Justinas Marcinkevičius 1930 klasikinių llietuvių poezijos tradicijų tęsėja. Poetas dramaturgas eseistas, kltūros veikėjas. Draminė trilogija „mindaugas“ „katedra’ „mažvydas“ Esė „tekančios upės vienybė“, „dienoraštis be datų“ Kūryba pilna liaudies dainų ir pasakų motyvų. Pagrindinės temos Meilė, Tevynė, Lietuva Kalba Eilėraščiai santūrūs, šiek tiek melanchoniški. Daug archetipųm ypač ten, kur kontekstas siekia agrarinę kultūrą.Ypatingai didelė pagarba Motinai ir Moteriai. Žodynas neįmantrus, gausu labai talpių metaforų. Draminė trilogija- bandymas poetiškai perteikti Lietuvos praeitį ir istorinius įvykius. Tėvynė pakelta į Dievo lygmeni, labaj svarbi autoriui. Poetas priklausė „trisdešimtųjų metų gimimo“ poetų kkartai, kuri ideologinis deformacijos metais literatūrai sugrąžino bendražmogiškąsias vertybes, atgaivino tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją, estetinius literatūros vertės kriterijus Filosofinį kūrybos pagrindą sudaro tėvynės meilė ir kalba. taip pat kalba ir kultūra suvokiama kaip tautos išlikimo salyga.

Janina Degutytė 1928-1990 romantikė, klasikų aatstovė. Eil,. Rinkiniai „Ugnies Lašai“ „Šiaurės vasaros“ Kūryba subtili ir savita. Tematika istorija, gimtoji kalba, tėvynė, meilė, gyvenimo prasmė. Problematika Maksimalizmas ir gyvenimas siekiant vertinti save maksimaliai Tvarkinga, nuosekli ir aiški kalba. Natūralus lyrinis aš“ reiškia lemia natūralų kalbos vartojimą. Asmeniški eilėraščiai atspindintys biografines autorės gyvenimo dalis. Degutytės kūryba buvo priešprieša politizuotai literatūrai, ji buvo savita jausminga ir romantiška. Svarbi Lyrikos meninė priemonė – Antitezė (viskas juoda arba balta, aukštai arba žemai) . Lyrinis „as“ maksimalistas, jausminga ir paprasta asmenybė. J.D. S. Nėries tradicijų puoselėtoja ir tesėja. lyrinio atvirumo kūrėja, ieškojusi jungčių tarp gamtos, kultūros, tarp žmogaus būvimo tėvynėje ir pasaulyje. Poetė išaukština tikrą meilę, ištikimybę, tėvynę, pareigą, atmintį, tiesos svarbumą žmogui.

Lietuvių poetų lentelė . Metai Kūryba , Aprašymas išvados ir ppan. Motiejus šalkauskas