Prielinksnių teorijos konspektas

Lietuvių kalbos prielinksniai skirstomi į senybinius ir naujybinius. Prielinksnis kartu su linksniu sudaro prielinksninę konstrukciją, kuri beveik visada reiškia ką kita negu grynas linksnis (pvz.: laukiu ryto).

Senybiniai prielinksniai yra tie, kurių negalima darybiškai susieti su kitais žodžiais. Senybiniai prielinksniai turi ne po vieną, o po keletą reikšmių. Svarbiausios iš jų – erdvės ir laiko reikšmės (pvz.: nuo pat ryto, iš laukų).

Naujybiniai prielinksniai – tai prielinksniai, kuriuos darybos ryšiais galima susieti su kitais žodžiais (pvz.: anapus, šalia, vvietoj, virš). Naujybiniai prielinksniai paprastai yra vienareikšmiai. Daugelis iš jų gali būti vartojami kaip prieveiksmiai (pvz.: Arti namų augo klevas (prielinksnis). Arti buvai, kai Dievas sveikatą dalijo (prieveiksmis).)

Dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje prielinksniai vartojami su trimis linksniais: kilmininku, galininku ir įnagininku.

Už ir po vartojami su keliais linksniais: po su kilmininku, galininku ir įnagininku, už su kilmininku ir galininku.

Lietuvių kalboje nevartotini prielinksniai barbarizmai (pvz.: apart).

Bendrinei kalbai netinka aiškiai tarminiai prielinksnių variantai (pvz.: terp vietoje tarp; par vietoje per).

Bendrinei kalbai gali netikti prielinksnio vvieta (sintaksės klaida) (pvz.: dėka draugo vietoje draugo dėka).

Prielinksnis gali būti pavartotas ne su tuo linksniu, kaip bendrinėje kalboje įprasta (pvz.: nubėgo iki tvorai vietoje nubėgo iki tvoros).

Kokia nors konkrečia reikšme gali netikti visa prielinksninė konstrukcija (pvz.: repetuojame du kartus įį savaitę vietoje repetuojame du kartus per savaitę).

Dažniausiai klaidingai vartojami prielinksniai: pas, ant, į, prie, prieš.

Pavojingiausi naujybiniai prielinksniai: metu, dėka, pagalba, vardan.