Problemos su kuriomis susiduria jauni zmones

Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra žalingų įpročių plitimas, nedarbas bei mokamas mokslas. Jaunimas labiausiai vertina šeimą bei darbą, mažiausiai jam reikšminga – politika. Tai paaiškėjo po Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) užsakymu bendrovės „RAIT“ atlikto 2004-ųjų m. jaunimo situacijos Lietuvoje tyrimo.

Žalingus įpročius kaip pagrindinę problemą įvardijo per 57 proc. apklaustų 14-29 metų jaunuolių. Antra pagal svarbą problema – nedarbas (50 proc.), o mokamas mokslas atsidūrė trečioje pozicijoje (38 procentai).

Apklausti vyresni nei 30 metų Lietuvos gyventojai labiausiai akcentavo jjaunimo nedarbo problemą (69,8 procentai). Taip pat svarbiomis buvo įvardintos užimtumo trūkumo, didelio nusikalstamumo bei būsto įsigijimo problemos.

Pasak VJRT sekretoriaus Juozo Meldžiuko, apibendrinus apklausos duomenis, paaiškėjo, kad nesėkmingas integravimasis į darbo rinką bei užimtumo stoka yra vieni svarbiausių neigiamų veiksnių, sąlygojančių daugelį kitų jaunimo problemų atsiradimą – žalingų įpročių plitimą, negalėjimą užsimokėti už mokslus bei įsigyti būstą.

Darbas jaunimo vertybių skalėje yra antroje vietoje po šeimos – net 96,7 proc. apklausoje dalyvavusiųjų teigė, kad jiems darbas yra labai svarbus ar ssvarbus. Nežiūrint to, 64 proc. jaunimo nedirba jokio darbo. Iš jų 15 proc. teigė negalintys rasti darbo, likusioji dalis sakėsi nedirbantys, nes mokosi ar studijuoja.

„Nepaisant darbo programų įvairovės, akivaizdu, kad darbo biržų veikla didelės įtakos jaunimo nedarbo problemos sprendimui neturi. TTai viena iš priežasčių, dėl ko jauni žmonės galimybių susirasti darbo ieško svetur“, – sakė J. Meldžiukas. Anot jo, valstybė turi imtis papildomų iniciatyvų, siekiant padėti spręsti tiek nedarbo, tiek kitas opias jaunimo problemas.

Nors 60 proc. apklausoje dalyvavusių jaunuolių teigė savo problemas sprendžiantys patys, didžioji dalis (56 proc.) respondentų pritarė nuomonei, kad darbu turėtų aprūpinti LR Vyriausybė. Palyginti su 1997 m. atliktos Lietuvos jaunimo apklausos rezultatais, taip manančiųjų kiek sumažėjo – 1997 m. jų buvo 67 procentai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad retas jaunuolis imasi iniciatyvos pradėti savo verslą ir tokiu būdu sprendžia nedarbo problemą. Vos 3,6 proc. apklaustųjų turi savo verslą, o dauguma dirbančio jaunimo yra samdomi darbuotojai – 96 procentai.

„Neigiamai vertintinas ir tas faktas, kad net 76 proc. jaunų žžmonių mano, kad norimą darbą padeda gauti pažintys, o geru išsilavinimu pasitiki tik 46 proc. apklaustųjų“, – sakė J. Meldžiukas.

Anot jo, išsiaiškinus dabartinę Lietuvos jaunimo situaciją, jaunimo politika turi būti orientuojama ne tik į jaunimo organizacijų veiklą, pasiekiančią nedidelę ir tik aktyviojo jaunimo dalį. Taip pat turi būti sprendžiamos ir opiausios jaunimo problemos bendrų Lietuvos socialinių problemų kontekste. „Valstybė, jaunimą traktuodama kaip visuomenės grupę, turinčią specifinius poreikius bei problemas, turi surasti būdus, padėsiančius spręsti šios grupės problemas, kylančias darbo santykių, iišsilavinimo įgijimo, užimtumo bei kitose socialinėse sferose“, – teigė J. Meldžiukas.

Atliekant jaunimo situacijos tyrimą, be aktualiausių problemų taip pat buvo aiškinamasi ir šiuolaikinio jaunimo vertybinės nuostatos. Net 99 proc. apklaustų 14-29 metų asmenų nurodė, kad jiems vertingiausia yra šeima. Jaunimo vertybių skalėje darbas yra antroje vietoje (97 proc.), trečioje – materialinė gerovė bei išsimokslinimas (po 97 procentus). Kaip mažiausiai svarbią jaunimas nurodė politiką (41 procentas).

„Džiugina apklausos rezultatai, atspindintys, kad šeima jauniems žmonėms yra labai reikšminga. Beje, jaunimas šeimą ne tik labai vertina, bet ir labiausiai ja pasitiki. Šeima pasikliauja net 97 proc. apklausos dalyvių, bankais – 81 proc., trečia pagal pasitikėjimą seka Bažnyčia (71 procentas). Deja, jauni žmonės labiausiai nepasitiki valstybės institucijomis”, – sakė J. Meldžiukas.

Šių metų kovo-gegužės mėnesiais atliekant jaunimo situacijos Lietuvoje tyrimą, tiesioginio interviu būdu pagal iš anksto parengtus klausimynus buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis šimtas 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Išsakyti nuomonę dėl jaunimo problemų buvo prašomi ir vyresni nei 30 metų respondentai. Taip pat buvo rengiami „ekspertų“ interviu bei fokusuotos grupinės diskusijos. Vienas pagrindinių tyrimo tikslų – analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip atskira visuomenės dalis bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti šiuolaikinio jaunimo problemas, jaunimo aaktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines nuostatas bei bendrą situacijos Lietuvoje vertinimą.

Apie Valstybinę jaunimo reikalų tarybą

Valstybinė jaunimo reikalų taryba (VJRT) buvo įkurta 1996 metais, LR Seimui priėmus Jaunimo politikos koncepciją, įvardinusią pagrindinius jaunimo politikos principus bei valstybės institucijas, atsakingas už jaunimo politikos principų ir uždavinių įgyvendinimą. Tarybos misija – įgyvendinti priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įgyti kuo geresnį išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų ir pilnavertį visuomenės gyvenimą. VJRT yra formuojama pariteto principu: 6 Tarybos nariai yra skiriami valstybinių institucijų, 6 deleguoti nevyriausybinės skėtinės organizacijos – Lietuvos jaunimo reikalų tarybos (LiJOT).