Radausko eilėračio interpretacija

„Rytas geleinkelio stoty__Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais,

Jo vilgiai spindi bėgių geleim

Dangus ir mikas , ir peronas gimsta čia,

Kur buvo vien tik tamsuma grai.I nebuvimo , i nakties , i nerimo

Iėmęs mėto tolius ir medius,

Pajutę spindulius į pievą beriamus

Pravirksta rasos , kad reikės nudiūt.Stoty budėtojas bučiuoja suadėtinę

(Sapne , po laikrodiu , kurs rodo tris po keturių).

Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis

Ir Morsė mirksi spindinčiu variu.Ant ydro stiebo rytas kelia inkilą,

Raudoną dėmę tarp alių berų.

Du virbliai peasi ant geleinkelio

Dėl saujos saulės avių.Interpretacija

H.Radauskas visą laiką sstengėsi nebūti toks,kaip kiti.Jis siekė,kad jo kūryba būtų originali,savita,o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėračius sunku priskirti konkrečiai srovei.

H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė,įvairių srovių samplaika. Ne iimtis ir eilėratis „Rytas geleinkelio stoty“.

Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia,ireikiamos H.Radausko idėjos,jo filosofija.Eilėratyje labai aikiai jaučiama,permainų,naujovių, laisvės dvasia.Vaizduojamas naujos eros,naujo pasaulio gimimas,verlus naujovių atėjimas.Bet visos ios naujovės – tai ne dangaus dovana,tai atkaklaus darbo rezultatas.

Juk H.Radauskas taip tikėjo mogumi,jo sugebėjimu kurti,nestovėti vietoje.Jo manymu,

visas is pasaulis sukurtas mogaus rankomis,jo ilgu ir atkakliu ddarbu.Taip ir eilėratyje po truputi rykėja vaizdas,kontūrai,nors dar ir tolimi,nerykūs:

„I nebuvimo , i nakties , i nerimo

Iėmęs mėto tolius ir medius,“.

Visos ios naujovės,ie pakitimai luoja sau nuo kelio visą senąją tvarką su visais jos alininkais.

Nors tai kai kam irgi sukelia sskausmą:

„Pravirksta rasos , kad reikės nudiūt“.

Bet tai neivengiama,visų permainų metu yra joms besiprieinančių,nepatenkintų.Ta

senosios tvarkos stoika ramybė,idilikas pasaulėlis vaizduojama trečioje strofoje:

„Stoty budėtojas bučiuoja suadėtinę,“,

„Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis

Ir Morsė mirksi spindinčiu variu.“.

Bet ir čia jau įsisuko permainų vėjas,kurį simbolizuoja vir lovos kabantis laikrodis, rodantis nesustabdomą laiką ir praneantis apie artėjantį rytą,atneantį naują gyvenimą.

Galutinai ioms naujovėms konkretus pavidalas suteikiamas paskutinėje strofoje:

„Ant ydro stiebo rytas kelia inkilą,“.

Juk inkilas-tai naujos gyvybės,pavasario,diugių permainų ir pasikeitimų simbolis.O ydra spalva sukuria auktą,didiulę erdvę,kurioje nėra ribų svajonėms,siekiams ir troki-

mams.Juk permainos daromos tikintis viską pakeisti į gerąją,o ne į blogąją pusę,todėl joms ir suteikiama ydra-svajonių ir vilties spalva.Sekančioje eilutėje dar labiau iryki-

namas kontrastas tarp senosios tvarkos ir ateinančių naujovių.is kontrastas sukuriamas naudojant dvi prieingas spalvas:

„Raudoną dėmę tarp alių berų.“.

O jjuk gamtoje,tarp alių berų,niekada nerasi rykiai raudonos spalvos.Būtent is nenatūralus derinys ir pabrėia prieingybę nusistovėjusiai tvarkai.

Negali poetas pamirti ir kitos ios revoliucijos pusės.Tai ta visuomenės dalis,kuri nesuvokia naujų idėjų svarbos ir kvailai peasi dėl materialių dalykų,pamirdama auk-

tesnes vertybes.Jiems rūpi tik savi reikalai,tik juos liečianti materialioji io perversmo pusė:

„Du virbliai peasi ant geleinkelio

Dėl saujos saulės avių.“.

Bet kad ir kaip tai būtų ema-tai neivengiama,nes visada atsiras monių,kuriems jie patys yra svarbesni u bendrus visuomenės interesus.

Skaitant H.Radausko kūrybą niekada nebūna nuobodu.Savo netikėtais isireikimais iir sugretinimais poetas neleidia monotonijai paimti virų.O kadangi visi ie įdomūs sąskambiai dar yra įvilkti ir į nuostabaus rimo rūbą,tai skaityti poeto kūrybą yra tikras malonumas.Bet tai nereikia,kad jo kūryba neturi minties.Mintis yra ,tik ji paslėpta po virutine,puikių sąskambių,plotme.Neretai notint ją učiuopti reikia iifruoti daugybę simbolių,bet tai tik padaro eilėračio skaitymą įdomesniu.Todėl drąsiai galime teigti,jog H.Radauskas-ne tik vienas originaliausių,bet ir vienas įdomiausių lietuvių poetų.