Rašau Jums apie tai, ką mūsų jaunimas galėtų padaryti, kad mažėtų skurdas

Skurdas – opi šių dienų problema. Su skurdu ir nepritekliumi susiduria ne tik dauguma Afrikos bei Azijos žemynų gyventojų. Su šia problema susiduria ir nemažai Europos valstybių. Viena jų – Lietuva.

Norėčiau paklausti : ar kada nors jums teko pažvelgti į alkano žmogaus akis? Jei taip, tai žinau, kad niekad negalėsite šio žvilgsnio pamiršti. Deja, tačiau dar daug šeimų Lietuvoje kenčia dėl nepritekliaus, daug suaugusių ir vaikų užmiega alkani. Kokia sskurdo priežastis? Manau, kad pagrindinė priežastis yra nedarbas. Daug žmonių negali rasti darbo, nes yra nepakankamai išsilavinę: neturi reikiamų žinių diegti naujas technologijas, dirbti kompiuteriais, valdyti sudėtingą techniką.

Labai dažnai skurdžiai gyvena asocialios šeimos, kurių dauguma yra alkoholikai ir narkomanai. Tai – didžiausias mūsų šalies skurdulys. Valstybė šelpia bedarbius, daugiavaikes šeimas. Skaudu, tačiau reikia pripažinti, kad nemaža dalis daugiavaikių šeimų yra asocialios. Tokiose šeimose iš valstybės gaunamos pašalpos yra prageriamos, vaikai alksta ir skursta, dažnai būna ligoti, išsekę ir pikti. Pikti aant visų tų žmonių, kurie gyvena geriau. Lyg kerštaudami, tokie vaikai pradeda vogti, tyčiotis bei smurtauti. Daugelis neturi jokios galimybės mokytis ir tobulėti. Ką jaunimas galėtų padaryti, kad mažėtų skurdas? Jaunimas, mano manymu, turi labai daug galimybių pagerinti esamą padėtį LLietuvoje. Aš, kaip paauglė, teigiu, kad jaunimas yra mūsų viltis bei šviesa į geresnę mūsų visų ateitį bei šviesesnį rytojų.

Pirmiausia reikia labai stengtis, kad Lietuvos jaunimas siektų mokslo aukštumų. Išsilavinę žmonės kurs naujas darbo vietas, galės valdyti sudėtingiausius technologinius procesus, sieks gerai apmokamo darbo.

Pažangus jaunimas turėtų skatinti savo pažįstamų, kaimynų vaikus lankyti mokyklas, padėti jiems įsilieti į mokyklų bendruomenes. Aš manau, kad mūsų jaunimas privalo padėti asocialių šeimų vaikams, nes kitaip jų ateitis bus labai miglota. Suaugę jie neteks galimybės susirasti gerai apmokamą darbą, toliau kęs skurdą ir nepriteklių, versdami tai kęsti ir savo vaikus.

Jauni žmonės turėtų atsisakyti alkoholio bei narkotikų vartojimo, nes daugumą skurdžiai gyvenančių žmonių sudaro alkoholikai ir narkomanai. Retas iš jų suvokia, kad alkoholikai ir narkomanai yra lligoniai, kurie degraduoja ir neturi jokios ateities. Dauguma jų tampa valkatomis, kurie praranda savo namus bei užgyventą turtą. Dėl savo žalingų įpročių yra atleidžiami kad ir iš menkai apmokamo darbo. Netekę pagrindinio pajamų šaltinio – darbo tokie žmonės ima vogti, kad galėtų prasimaitinti, išlenkti taurelę ar susileisti narkotikų dozę. Jiems stengiasi pagelbėti „Caritas“. Kartą per dieną garuojanti karštos sriubos lėkštė ir atriekta duonos riekė gelbsti nuo bado, kuris yra neatsiejamas valkatų, alkoholikų bei narkomanų gyvenimo palydovas.

Norėčiau paminėti ir sąvartyną. Tai ddar viena elgetų ir visokio kitokio plauko valkatėlių oazė. Jie knisasi atliekose, gyvena iš kartono bei statybinių atliekų pastatytuose nameliuose, geria, mušasi, žudosi ir gimdo vaikus. Paaugę vaikai lyg skruzdėliukai ropoja šiukšlių krūvomis, renka tuščius butelius, metalą bei maisto atliekas. Visai kaip ir jų tėvai. Tai lyg užburtas ratas. Čia skurdas kaip koks aštuonkojis savo čiuptuvais laiko taip stipriai, kad tokiam žmogui didžiausia svajonė belieka nusiprausti po tekančia karšto vandens srove.

Manau, kad dabartinis jaunimas, atsisakydamas visų įmanomų žalingų įpročių, padės ne tik sau, bet prisidės prie Lietuvoje esamo skurdo mažinimo.

Kaip dar galima kovoti su skurdu? Mūsų jaunimas turi padėti savo bendraamžiams dalyvauti įvairių paramos fondų veikloje, gerumo akcijose, labdarose. Labai svarbi pagalba yra senyvo amžiaus žmonėms, kurie gyvena žemiau skurdo ribos. Mažos pensijos, brangūs vaistai bei nuolat didėjantys mokesčiai. ir dar kiekvieną dieną senkančios jėgos, centų skaičiavimas bent duonai. baisu, bet tokia šių dienų realybė. Mūsų jaunimas privalo padėti tokiems senoliams ne tik materialiai, bet ir įvairiais gerais darbais. Palaikykime juos morališkai, pasakykime daug gerų ir šiltų žodžių, suteikime jėgų gyventi!

Pasaulis yra tobulas ir jame neturi būti vietos skurdui. Atsimerkime, apsidairykime ir padėkime tiems, kuriems mūsų visų pagalba yra reikalinga. Nubūkime abejingi vieni kitiems, padarykime viską, kad mūsų gyvenimas bbūtų gražesnis ir mielesnis. Tai, mano manymu, yra raktas į šviesią ateitį ir į geresnį gyvenimą. Gyvenimą, kuriame nėra vietos skurdui.

Tegul krykštauja vaikai ir džiaugiasi laimingi tėvai. Tegul gyvenimo vingių išvagoti senolių veidai nusišypso kad ir bedante šypsena, tačiau nuoširdžia ir tikra. Tegul kiekvieno iš mūsų namai visada kvepia šilta duona.

Parašiau jums šitą laišką, mano mielieji, ir manau, kad man pritarsite. Graudu, tačiau nusišypsokite. Ir tada kai parduotuvėje vietoj ledų porcijos sau jūs nupirksite kepalėlį duonos senukui, pajusite, kad tapote ypatingi. Tai- nepakartojamas jausmas!

Mūsų pasaulis yra gražus, belieka tik įžvelgti jo spalvas. O spalvotame pasaulyje turi būti gera gyventi visiems!