Rašinys pagal iliustraciją.

Vėl žiema. Už lango susikibusios šoka mažytės baltos snaigės. Languose ir vitrinose šaltukas kruopsčiai raižo gėles. Beldžiasi į langą nuogos medžių šakos.

Žinau, tau žiema patinka. Tik nesuprantu kodėl? Šaltukas skruostukus gnaibo, miestas lyg išmiręs. Stovi vieniši medžiai ir kažkur ten toli, drebančia šviesele apšviečia gatvę liudnas žibintas.

O aš- lietuvių kalbos pamokoje, žiuriu pro langą ir svajoju. Svajonėmis bandau nusikelti į žemės kamputį, kuriame šilta, gera ir linksma. Man pavyko!

Štai aš. Danguje ritinėjasi saulutė, barsto saulės spindulėlius ir šilumą aplinkiniams. Visi ttokie linksmi ir draugiški. Viena mergina priėjo prie manęs, atsargiai paėmė mano ranką ir nusivedė mane per miestą. Sustojome. Aš apsidairiau, atsisukusi norejau paklausti, kur ši mergina mane atvedė, bet ji..mergina dingo. Apsidairiau dar kartelį, bet jos niekur nebuvo matyti.

Staiga pamačiau paplūdimį ir jame gulinčius žmones. Nubėgau prie jūros, pamačiau ir netekau žado. Tai buvo nuostabu. Žiūrėjau į jūrą, vanduo buvo toks skaistus tarsi krištolas. Galėjai matyti jūros dugną ir joje plaukiojančias margaspalves žuveles.

Visą pavakarę vaikščiojau pakrante, stebejau saulėlydį. Buvo ttaip romantiška, pasijutau tokia vieniša ir liūdna. Šalia nebuvo nė vieno mano draugo. Liūdėti ilgai neteko. Susipažinau su linksmu ir draugišku vaikinu ir jis pasiūlė man prisidėti prie jo draugų. Buvo labai įdomu ir linksma. Visą naktį šnekučiavomės ir šokome. BBuvo taip gera, kad pamiršau tą liūdesį ir nuovargį, kuris mane kankino.

Likome dviese, draugai išsiskirstė, o vaikinas pakvietė mane pasivaikščioti. Sutikome saulę dviese. Ilgai vaikščiojome pakrante, kalbėjome apie viską. Jaučiausi taip, lyg jį bučiau sutikusi labai seną, artimą sielai draugą. Staiga sustojome, norėjau paklausti, kas nutiko, bet jis švelniai apkabino mane, pasilenkė ir jau norėjo kažką man sakyti.

. Bet šių žodžių nebeišgirdau, išgirdau tik mokytojos balsą, liepiantį eiti man prie lentos. Kaip ir visada, kas nors išsklaido pačias gražiausias svajones. Tikiu, kad jį sutiksiu savo svajose ir sužinosiu, ką jis man norėjo pasakyti. O tau, mielas drauge, tariu „sudie“ , nes turiu bėgti mokytis.