Referatas 10 klasės kalbėjimo žodžiu užduočiai

Į Ž A N G A

Temą “Žmogus ir gamta” pasirinkau norėdamas parodyti šiuolaikinių žmonių daromą nepataisomą žalą gamtai. Referate aš įvardinu transporto priemonių, gamyklų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Aprašau organizacijų, siekiančių išsaugoti švarią ir neužterštą gamtą, veiklą, taip pat pateikiu statistinius duomenis. Ieškant informacijos šiam referatui giliai į atmintį man įstrigo knygoje “Ekologija tavo namuose” parašyti Alio Balbieriaus žodžiai: “Jaučiu ir suvokiu ją (gamtą) kaip viso, kas yra, substanciją, kaip visų jos dalių (atomų, žiedadulkių, planetų, galaktikų) pasikartojimą, ryšius, jungtis. NNes gamta visur- kiekvienoje kūno ląstelėje, žmogaus sukurtuose “antriniuose” daiktuose. O ypač ją jauti akis į akį susidūręs su jos pirmapradėmis apraiškomis, natūralios gamtos salelėmis, išsibarsčiusiomis civilizuotame pasaulyje. Tų salelių vis mažėja, nes mes, patys to nenorėdami, lyg ir “atsiskyrėme” nuo gamtos, užsidengėm miestais, technika, popierių šūsnimis, pasinėrėm į savo problemų sūkurį, kažko kažkur nepamatėme, atrodėme protingesni negu iš tiesų esame, kovojom su gamta, bandėm ją įveikti – tiek praktiškai, tiek “teoriškai”.O dabar bandome “prisivyti” gamtą, ją gelbėti, saugoti. Pradedame ssuvokti, kas mus ištiks, jeigu negrįžtamai pažeisime biosferos ekologinius ryšius, apie kuriuos žinome tiek nedaug. Kalbame, mąstome apie gamtos ir žmogaus harmoniją, o lekiame vis greitėjančiu civilizacijos ekspresu į priekį, į nežinią, pakeliui teršdami upes ir ežerus, miškus, orą, dirvožemį.”. ŠŠi tema man yra labai svarbi, kadangi žmogaus ir gamtos ryšys vis labiau blėsta. Žmonės negailestingai kerta miškus, naikina ten nuo seno gyvenančius žvėris, teršia atmosferą. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie naujos gamtos apsaugos strategijos. Žmonės suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką. Vis plačiau imta vartoti gamtinės aplinkos bei aplinkos apsaugos sąvokas. Lietuvoje šios sąvokos teisiškai buvo įteisintos 1992 m. priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme aplinka įvardijama kaip “gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės ekosistemos”.

D Ė S T YY M A S

Žmonės vis plačiau naudoja įvairų transportą, pradedant vandens ir baigiant oro transportu. Laivai išmetamosiomis dujomis ir triukšmu aplinką teršia nedaug, tačiau dėl avarijų arba dėl aplaidumo vandens transportas prisideda prie upių, jūros vandens bei pakrančių teršimo. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra daugiau kaip pusė milijono įvairių automobilių ir jų skaičius nuolat didėja. Automobiliai teršia visas miesto teritorijas – gyvenamuosius ir pramones rajonus, miesto centro, ligoniniu ir sanatorijų zonas, poilsio zonas, todėl dideliuose miestuose jie yra pagrindinis atmosferos tteršimo šaltinis. Nustatyta, kad triukšmas, kurį kelia automobiliai, sudaro 80 – 90 proc. viso miesto triukšmo. Geležinkelio transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kai sąstatus tempia motorvežiai. Geležinkelio keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio magistralių, stočių teritorijose. Avarijų metu išsilieję gabenami pavojingi skysčiai arba kuras teršia orą, dirvožemį, vandenį. Lėktuvai teršia aplinką išmetamosiomis dujomis ir keliamu triukšmu. Kadangi dujos išmetamos dideliame aukštyje, jų poveikis miesto aplinkai nėra labai juntamas. Tačiau didelėse teritorijose ypatingai jaučiamas aviacinio triukšmo poveikis. Oro transporto tarša jaučiama tik prie oro uostų bei kilimo ir tupimo takų įtakos zonose. Neigiamas transporto išmetamu duju poveikis vertinamas kompleksiškai – kaip poveikis žmonių sveikatai, pramonei, komunaliniam ūkiui, žemes ūkiui ir želdiniams, rekreaciniams ištekliams. Matavimai rodo, jog daugelyje Vilniaus rajonų užterštumas švino aerozoliais buvo 3 – 18 kartų didesnis už leistiną, anglies monoksido kiekis piko valandomis viršijo normas 2 – 3 kartus, azoto oksidų kiekis buvo 1.5 – 2 kartus didesnis už leistiną.

Gamtoje vyksta du svarbūs procesai: medžiagų migracija ir kaupimasis. Todėl pasklidusios atmosferoje iš pramonės įmonių išmestos dulkės, nuodingos dujinės medžiagos, aerozoliai nusėda ne vien arti sklaidos židinio, bet, oro srautų nešami, migruoja ir pasiekia labiausiai nutolusias Žemės vietas. Daug teršalų patenka iš atmosferos į dirvožemį dulkių, nuosėdų ir rūgščių kkritulių pavidalu. Žemės ūkyje naudojami chemikalai, cirkuliuojant orui, gali užteršti atmosferą arba patekti į podirvio vandenis bei nutekėti į atvirus vandens telkinius. Vartojant geriamąjį vandenį, kuris užterštas cheminėmis medžiagomis, net jei jų būtų ir labai mažas kiekis, galima rimtai ir ilgam laikui susirgti. Kai kurios vandenyje esančios cheminės priemaišos, taip vadinami kancerogenai, gali sukelti vėžį. Jei gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu taisyklės nėra pakankamai griežtos, labai išauga tikimybė susirgti vėžinėmis ligomis. 2000 metais

vos 13% kontroliuojamų upių buvo laikomos švariomis, 71% – nedaug arba vidutiniškai užterštomis, 16% – labai užterštomis. Be vandens Žemėje nebūtų gyvybės. Be maisto žmogus gali išgyventi iki dviejų mėnesių, be vandens – vos kelias paras. Vanduo sudaro apie 70 žmogaus kūno masės. Skirtingose žmogaus kūno dalyse vandens kiekis nevienodas: širdyje ir smegenyse jo yra apie 80%, kraujyje – 79%, limfose – net 96%. Žmogus miršta netekęs 12 ir daugiau procentų vandens. Nuo vandens priklauso organizmo vystymasis, augimas, fiziologiniai procesai.

Šiais laikais yra būdų, kaip nustatyti tolimos praeities temperatūrą. Tokie tyrimai rodo, kad Žemės atmosfera tris šimtus metų pastebimai šyla. Per pastaruosius 100-130 metų, šią išvadą patvirtina ir tiesioginiai stebėjimai: vidutinė metų temperatūra nesulaikomai kyla į viršų. Nors anglies dioksidas, kurį skleidžia automobiliai, yra nenuodingas, tačiau jį galima priskirti pprie atmosferą teršiančių medžiagų. Šios medžiagos kiekio padidėjimas atmosferoje gali sutrikdyti šiluminę pusiausvyrą Žemėje. Anglies dioksidas ir vandens garai sulaiko žemės atspindėtus infraraudonuosius spindulius, t.y. sulaiko šilumą. Šilumos kaupimo atmosferoje procesas vadinamas šiltnamio efektu. Anglies dioksido kiekis ore nuolat didėja. Ši medžiaga kaupiasi dėl dviejų priežasčių: medienos, akmens anglių, gamtinių dujų, benzino deginimo ir tropinių miškų nykimo. Per pastaruosius pusantro šimtmečio anglies junginių atmosferoje padaugėjo daugiau nei trečdaliu, metano – du su puse karto. Kompiuteriniai situacijos modeliai parodė, kad, jei ir toliau šitaip daugės šiltnamio dujų, XXI amžiaus pabaigoje vidutinė metinė temperatūra pakils 1-3,5 laipsnio. Metinės temperatūros pakilimas reikš visų klimato juostų pasislinkimą: pietinė tundros dalis virs taiga, o dabartinę taigą pakeis lapuočių miškai. Lietuvos klimatas bus panašesnis į Italijos. Keletas milijonų žmonių nebeteks galimybės įprastai ūkininkauti. Dar labiau pastebimas pokytis įvyks vabzdžių pasaulyje. Jų dauginimosi intensyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jei temperatūra pakils – vabzdžiai dauginsis greičiau, o jų natūralių priešų (paukščių, varlių ir kt.) taip greitai nepadaugės. Šiauriau patrauks daugelis tropinių ir subtropinių vabzdžių, mintančių krauju, o su jais gausime ir tropinių ligų – pavyzdžiui, maliariją. Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu plačiau vartoti suskystintas dujas, metilo ar

etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius, akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius. Dauguma naujų energijos šakų jau išbandyti ir pamažu

pradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus išplėsta nauja kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai.

Dirvožemis – viršutinis, fizikinio ir cheminio dūlėjimo labiausiai išpurentas Žemės plutos sluoksnis, per daugelį tūkstančių metų susidaręs iš dirvodarinės uolienos. Tai svarbiausias gyvybės substratas, gebantis duoti augalų derlių. Daugiausia dirvožemį teršia pramonės ir energetikos įmonės bei žemės ūkyje naudojamos trąšos. Teršalai įį dirvožemį patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, autotransporto išmatomosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis, tręšiant ir panašiai. Svarbiausi jų – organinės ir mineralinės rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, naftos produktai. Sunkieji metalai į dirvožemį patenka iš atmosferos vykstant natūraliems biosferos reiškiniams (pvz., išsiveržus ugnikalniams) ir dėl žmonių ūkinės veiklos. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos į dirvožemius patenka pesticidai. Daugelis jų yra nuodingi ir pavojingi dirvožemyje gyvenantiems organizmams. Dirvožemiai pasižymi ir antiseptinėmis savybėmis, t.y. neleidžia vystytis į dirvožemį patekusiems patogeniniams ligų sukėlėjams. TTačiau labai užterštuose dirvožemiuose šios savybės būna prislopintos, todėl dirvožemis gali tapti pavojingų infekcinių ligų židiniu.

Aktyviausiai Lietuvoje gamtosauga rūpinasi organizacija, pasivadinusi “Lietuvos Žaliųjų Judėjimas”. Šiuo metu vykdomos dvi programos: “Mėlynosios vėliavos” programa ir “Gamtosauginės mokyklos programa”. Lietuvoje Mėlynosios vėliavos programą kkoordinuoja nevyriausybinė aplinkosauginė organizacija Lietuvos žaliųjų judėjimas. Mėlynosios vėliavos programa yra skirta savivaldybėms plėtojančioms turizmo paslaugas. Savivaldybės, turinčios Fondo reikalavimus pagal ES direktyvas atitinkančius paplūdimius ir prieplaukas, gali juose vasaros sezonui iškelti Mėlynąją vėliavą. Aplinkosauginio švietimo fondo nustatyti reikalavimai paplūdimiams ir prieplaukoms skirstomi į keturias grupes: vandens kokybė, aplinkosauginis švietimas, aplinkosauginis valdymas, paslaugos ir saugumas. Lietuvos žaliųjų judėjimo bei Aplinkosauginio švietimo fondo įgalioti asmenys privalo tikrinti ar paplūdimys bei prieplauka sezono metu atitinka keliamus reikalavimus. Vėliava turi būti nuleidžiama, jei aptinkama trūkumų. Pakelti ją leidžiama tik tada, kai visi trūkumai pašalinami. Gamtosauginių mokyklų programą vykdo Aplinkosauginio švietimo fondo atstovas Lietuvoje – Lietuvos žaliųjų judėjimas. Gamtosauginės mokyklos – gerai žinoma ir pripažinta programa visoje Europoje. Ji pradėta įgyvendinti 1994 metais. Kaimyninės

šalys LLatvija ir Estija šioje programoje dalyvauja jau nuo 2001 metų. Gamtosauginių mokyklų programa orientuoja mokyklas į praktinę gamtosauginę veiklą, skatina mokyklų bendruomenių aktyvumą. Kiekvienais metais Pasaulinis aplinkosauginio švietimo fondas (FEE) per nacionalinį programos koordinatorių susirinkimą apdovanoja mokyklas, sėkmingai dirbančias aplinkosaugos srityje ir atitinkančias Gamtosauginėms mokykloms keliamus kriterijus, Gamtosauginės mokyklos pažymėjimais ir Žaliosiomis vėliavomis. Žaliosios vėliavos apdovanojimą skiria nacionalinė komisija. Žalioji vėliava suteikiama tik vieneriems metams, tad mokykla, apdovanota šiuo tarptautiniu apdovanojimu turi tęsti savo pradėtą darbą.

Žmogaus sveikatą lemia daugelis veiksnių, ttarp jų ir genetinis polinkis, gyvenimo būdas, maistas, socialinė ir ekonominė būklė, galimybė gauti tinkamą sveikatos priežiūrą. Pastovi žmogaus sveikatos ir išlikimo sąlyga priklauso nuo aplinkos išteklių (oro, vandens, maisto, būsto), taip pat ir nuo klimato, socialinių bei ekonominių sąlygų. Europos regiono šalyse dažniausiai žmonės miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Pagrindiniai įrodyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir rūkymas. Taip pat turi įtakos nutukimas, nepakankama fizinė veikla ir per didelis riebalų ir druskos kiekis maiste. Kancerogeninių cheminių preparatų poveikį yra sunku nustatyti, nes trūksta tikslių tyrimo duomenų. Dažniausiai cheminiai kancerogenai į žmogaus organizmą patenka iš oro (nevisiškai sudegusio gamtinio kuro produktai, pasyvus kvėpavimas cigarečių dūmais, automobilių išmetamos dujos). Vandens ir maisto užterštumas pesticidais bei kitomis organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis taip pat gali sukelti vėžį. Didelę problemą sudaro buitinių ir pramonės atliekų naudojimas bei perdirbimas, nes jų kancerogeninės sudedamosios dalys mažai suyra ir kaupiasi aplinkoje. Svarbiausios kvėpavimo takų sistemos ligos – tai bronchitas, emfizema ir astma. Pastaraisiais metais nuo šių ligų mirštama rečiau nei aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tai labiausiai pastebima tarp 45 – 65 metų amžiaus žmonių, ypač tarp Vakarų Europoje gyvenančių vyrų. Rūkymas yra pagrindinis plaučių ligos rizikos veiksnys. Oro uužterštumas tiek lauke (pvz., eismas, smogas), tiek patalpose (pvz., buitinės dulkės, pelėsių sporos blogai sukonstruotuose pastatuose) taip pat dulkėta darbinė aplinka yra svarbūs šios ligos veiksniai.

I Š V A D O S

Turėti ar būti? Ši E.Fromo tezė labai tiksliai apibūdina tą ribą, ties kuria šiandien turime sustoti ir apsispręsti: turėti ar būti? Žmogus dar turi pasirinkimo laisvę. Laisvę panaudoti savo proto ir kūrybos galią, galinčią padėti žmonijai išmokti gyventi negriaunant viso, kas gyva žemėje, pagrindą. Žinoma, tai nereiškia, kad norint išgyventi, reikia grįžti prie pirmykščio žmogaus gyvenimo būdo. Laikmečio rodyklių atgal nepasuksime. Dabar žmogus neįsivaizduoja gyvenimo be patogumų bei technikos stebuklų ir, suprantama, jis neketina jų atsisakyti. “Mažiau turėti, bet būti” – su tokia nuostata į įvairiausius sveikos aplinkos išsaugojimo judėjimus įsijungia vis daugiau ir daugiau pasaulio žmonių. Nė vienas organizmas Žemėje negyvena izoliuotas. Kiekvienas augalas ar gyvūnas priklauso dinamiškai grupei, kuri vadinama ekosistema. Tai ne tik gyvųjų būtybių, bet ir negyvosios medžiagos bei spinduliuojamos Saulės energijos visuma. Visa Žemė yra viena didžiulė ekosistema. Ekosistemos gali susidaryti ir suirti natūraliai arba dėl žmogaus veiklos. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje žmonijos protas siūlo pasauliui pasukti į subalansuotosios plėtros kelią. Žinome termino “ekologinė pusiausvyra” aiškinimą, žinome kas atsitinka, kai ji būna pažeista. Logiškai mąstant, jjeigu žmonija, tenkindama savo ekonomines ir socialines reikmes, stengsis nepažeisti ekologinės pusiausvyros, galima teigti, kad ji kartu užtikrins žmogaus teisę į sveiką ir pilnavertį gyvenimą. Bet iš tiesų toks posūkis žmogui nėra lengvas, nes ilgą laiką būdamas vien tik gamtos išteklių vartotojas, šiandien jis verčiamas galvoti plačiau, derinti savo veiksmus ir investuoti ne vien tik į pelną duodantį verslą. Tad svarbu, kad valstybė negailėtų lėšų ir laiko piliečio, kuris savo gyvenimą tvarkytų pagal subalansuotosios plėtros principą. Šiuo požiūriu aplinkosauginio švietimo, mokymo ir visuomenės informavimo tikslas būtų toks – išmokyti kiekvieną visuomenės narį rūpintis ne vien savimi, bet ir aplinka kurioje jis gyvena ir dirba. Nes nuo oro ir geriamojo vandens švaros

priklauso žmogaus sveikata, o kartais ir gyvybė.