Rengimasis kalbai
Turinys
1. Retorikos referatas.
2. Hiatas
3. Trumpieji ir ilgieji balsiai.
4. Hiato, asimiliacijos ir degeminacijos pavyzdžiai.
5. Žodžių junginių kirčiavimas
6. Įvardžiuotinių formų vartojimas.
7. Skolinių skirstimas kalbos normų požiūriu.
8. Tarptautinių žodžių vartojimas.
9. Hiatas, asimiliacija,degeminacija.
10. Teisinio ir laisvo pobūdžio kalbos.
11. Specialybės teksto leksikos kirčiavimas.
12. Norminiai žodžiai.
13. Priesagų vartojamos.
14. Priešdėlių klaidų taisymas.
15. Vertiniai pagal reikšmę.
16. Dauginių skaitvardžių vartojimas.
17. Kreipinio reiškymas linksniu.
18. Sakinių taisymas.
19. Kalbos klaidų taisymas.
20. Klaidų taisymas.
21. Sematizmų taisymas.
22. Nevartotinų skolinių taisymas.
23. Sakinių taisymas.
24. Lieratūra.
Tema: Rengimasis kalbai (rengimosi etapai, tema, jos pavadinimas, kalbos intencija, tikslas, adresantas ir adresatas, kalbos situacija)
Tema: Rengimasis kalbai (rengimosi etapai, tema, jos pavadinimas, kalbos intencija, tikslas, adresantas ir adresatas, kalbos situacija)
Įžanga
Gyvenimas kelia savo uždavinius, verčia ggvildenti aktualias problemas, analizuoti konkrečius faktus, įvykius, reiškinius. Neretai mes visa tai išsakome kalbėdami. Šiame referate aš pamėginsiu aiškiai perteikti informaciją apie rengimąsi viešajai kalbai t.y. rengimosi kalbai etapus, temą ir jos pavadinimą, kalbos intenciją ir tikslą, adresantą ir adresatą, kalbos situaciją. Pradėsiu savo referatą nuo rengimosi etapų, po to smulkiau kiekvieną iš jų aprašydamas.
Dėstymas
Rengimosi etapai. Visų pirma derėtų numatyti, kiek laiko reikia, norint, kad kalba būtų tinkamai parengta .Kalbą reikia subrandinti, kad ji būtų įdomi klausytojui. Paprastai yra nurodomas 66-7 dienų laikotarpis, nusakant kiekvienos dienos uždavinius. Pagal knygoje „Iškalbos mokymas“ rengimosi kalbai užduotys išdėstomos nuo 7 iki 1 dienos, t.y.:
-išsirinkti temą; kalbos intenciją ir tikslą; nustatyti, kam, kada ir kur bus kalbama, paruošti projektą;
-surinkti reikiamą medžiagą bibliotekoje;
-suplanuoti kalbos dėstymą;
-parengti įįžangą ir pabaigą;
-pasirašyti kalbos tekstą;
-garsiai pasakyti savo kalbą. Ieškoti tinkamo žodžio, tobulinti sintaksinę išraišką;
-praktikuotis .
Tema ir jos pavadinimas. Rengiantis kalbai, pirmasis žingsnis – pasirinkti temą. Mes visi kievieną dieną kalbame daug ir įvairiomis temomis , tačiau išsirinkti kokį nors vieną dalyką ir apie jį įdomiai pakalbėti keletą minučių, yra tikrai nelengvas dalykas. Jeigu temą sunku sugalvoti, būtina peržvelgti savo hobį, interesus, patirtį, pavartyti enciklopedijas ir kt. Kai kurie dalykai gali patraukti dėmesį kaip potencialios temos. Patariama rasti tuos dalykus, kurie įdomiausi, ir padaryti jų sąrašus. Jei temą kas nors pasiūlė ir jūs ją priėmėt, jūsų teisė ją koreguoti, tikslinti. Reikia būti itin savikritiškam -įsitikinti, ar tema atitinka jūsų pasirengimą, psichologines savybes, moralinius, politinius nusistatymus. Tema turi signalizuoti, atkreipti dėmesį, būti llengvai įsimenama, sudominti, įžiebti norą ta tema daugiau sužinoti. Per daug ilgi ir teoriški pavadinimai atbaido. Jeigu norima klausytojus suaktyvinti, temą galima pristayti kaip klausimą.Labai svarbu, kad gerai intriguojančiai suredaguota, lengvai skaitomu šriftu išspausdinta, įtaigiai reklamuojama per radiją, televiziją informacija įgalina sukviesti auditoriją, besidominčią paskelbta tema.
Kalbos intencija ir tikslas. Kai tema aiški, reikia numatyti kalbos intenciją t.y., ko siekiama: ar suteikti žinių? ar įtikinti? Kalba galima siekti informuoti, įtikinti, paskatinti veikti ar sužadinti jausmus:
-Jeigu kalbėtojo intencija yra informuoti, tai šis tturėtų aiškiai, tiksliai ir įdomiai perduoti informaciją.
-Jeigu kalbėtojo intencija yra įtikinti, tai šis turi stengtis kalbėti taip, kad klausytojai pakeistų požiūrį į kalbamą dalyką.
-Jeigu kalbėtojo intencija yra paskatinti veikti, tai šis turi raginti klausytojus imtis tos veiklos, kurią pats agituoja.
-Jeigu kalbėtojo intencija yra moloniai nuteikti klausytojus, ai šis turi papasakoti tai, kas įdomu, malonu ir naudinga žinoti.
Pagal kalbėjimo intenciją kalbos gali būti skirstomos į informacines, įtikinimo ir skatinimo bei progines kalbas.Suprasti kalbos intenciją yra būtina, nes jeigu ji neaiški, gali būti neaiškus ir kalbos tikslas, kuris tarsi tarsi seka paskui intenciją. Atsižvelgiant į pasirinktą intenciją, reikia nustatyti kalbos tikslą. Tikslas turėtų būti užrašytas pilnu sakiniu arba tik viena mintimi, o sudaryta frazė su bendratimi (paaiškinti, parodyti).
Adresantas ir adresatas. Adresantas – tas žmogus, kuris perduoda informaciją (kalbėtojas). Kokią temą jis pasirinks ir ką jis pasakys, priklauso nuo jo išsilavinimo, pažiūrų, įsitikinimų, interesų ir nuo to, kaip jis supranta adresatą ir situaciją. Rusų iškalbos specialistė . S.Ivanova išskyrė keturis kalbėtojų tipus: racionalųjį loginį, emocinį intuityvųjį, filosofinį ir „lyrinį“, arba meninį vaizdinį. Racionaliojo tipo kalbėtojas linkęs daugiau analizuoti reiškinius, svarstyti, argumentuoti, skandinti mintį žodžių gausybėje. Emocinio intuityvaus tipo kalbėtojas šneka aistringai, įsijautęs, tačiau kartais pameta mintį. „Filosofinės“ grupės kalbėtojai gali būti labiau aar ne tokie jausmingi, labiau ar ne itin linkę analizuoti. Šio tipo žmonėms būdingas pastovus domėjimasis kuria nors tema. Lyrinio, arba vaizdinio, tipo žmonės mąsto daugiau vaizdais, jų kalba būna neįprastai ryški, pilna epitetų ir jaudulio, bet tuo pačiu nenuosekli ir nepilnai argumentuota.
Kalbos situacija. Yra išskiriamos dvi pagrindinės viešojo žodžio vartojimo sritys: 1)formalioji (mitingų advokatų kalbos); 2)neformalioji (pranešimas, pristatymas, padėka). Viešosios kalbos vartojimo sritis – visur, kur yra kalbama dėl tam tikrų priežasčių susirinkusiems žmonėms. Kalbant formalioje aplinkoje, kalba būna labiau suvaržyta, tuo tarpu neformali aplinka leidžia laisviau jaustis, improvizuoti, vartoti įvairesnes raiškos priemones kalbėtojui svarbūs dalykai yra: kada kalbėti? kur? kiek bus klausytojų? kiek laiko turi trukti kalba? Žinodamas šiuos dalykus, kalbėtojas turi galimybę tinkamai pasirinkti temą, suformuluoti tikslą ir rengtis tai temai.
Išvados
Surinkęs informaciją ir ją pateikęs šiame referate padariau kelias išvadas, apibendrinimus: visų pirma, kad rengimosi kalbai pradžia – temos pasirinkimas. Antra, žinant, kokiai temai reikia ruoštis, numatoma kalbos intencija ir tikslas. Ir trečia, jog šie išvardinti etapai priklauso nuo trijų dalykų: adresato, adresanto ir situacijos.
Hiatas
Lietuvių kalboje hiatas tariamas. Pavyzdžiui: aorta, faraonas, hiatas, įeiti ir kt.
Trumpieji ir ilgieji balsiai.
Trumpieji balsiai: a, e, i, u.
Ilgieji balsiai: ė, y, o, į, ą, ę, ų, ū, kirčiuoti a ir e ttvirtagale priegaide.
Teismo proceso normos buvo tiesiogiai susijusios su materialine teise. Kartais proceso institutai turėjo įtakos atskirų nusikaltimų rūšiai nustatyti. Būdinga tai, kad proceso normų nevykdymas buvo laikomas nusikaltimu teismui. Teismo proceso įrodymai buvo rašytiniai dokumentai arba liudytojų parodymai, po to galėjo būti priesaika ir kiti tikri ženklai. Liudytojais galėjo būti krikščionys, geri ir neįtariami žmonės.
Hiato, asimiliacijos ir degeminacijos pavyzdžiai.
Hiato pavyzdžiai: aerodromas, aorta, reaguoti.
Asimiliacijos pavyzdžiai: mokesčiai, užsienis, pavyzdžiai.
Degeminacijos pavyzdžiai: pusseserė, perrašė, švarraštis.
Žodžių junginių kirčiavimas
Verslininkų aukcionas, geras treneris, policijos akademija, karti tabletė, ištiko bankrotas, skaičiuoja kalorijas, importuojama produkcija, užsisakiau enciklopediją, kandi replika, susitiko docentą, prezidiumo posėdis, narkotikas kokainas, įdomus projektas, metalinis robotas, parašyta hegzametru, vėluoja autobusas.
Įvardžiuotinių formų vartojimas.
Įvardžiuotinės formos vartojamos, kai norime vieną rūšį išskirti iš kitų rūšių (daiktą išskyrti iš kitų tos pačios rūšies daiktų) pvz. didelis žmogus (ūgis) Didysis kunigaikštis.
Skoliniai kalbos normų požiūriu skirstomi.
Barbarizmus (nevartotinus skolinius pvz. tapkės,tarka).
Tarptautinius žodžius.
Vartotinus skolinius (pvz. agurkas).
Tarptautinių žodžių vartojimas.
Tarptautinius žodžius vartojame kai nėra atitikmenų lietuvių kalboje (pvz. techniniai, medicininiai, lingvistiniai, teisiniai, politologiniai).
Hiatas, asimiliacija,degeminacija.
Žodžiai Hiatas Asimiliacija Degeminacija
Koeficientas +
Eksploatacija +
Užsienis +
Išsivystė +
Vykdymas +
Vežti +
Užtarti +
Išsirašė +
Biudžetas +
Algebra +
Grįždavo +
Ieškodavo +
17. Parašykite dvi kalbas – vieną teisinio pobūdžio, o kitą pasirinktą (1 puslapį).
Teisinio ir laisvo pobūdžio kalbos.
Specialybės teksto leksikos kirčiavimas.
Darbdavys gali pareikalauti,kad priimamasis dirbti pateiktų asmenį liudijantį dokumentą.
Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam
tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų tą išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų – jo gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito jį faktiškai auginančio asmens raštišką sutikimą. Karo prievolininkai privalo pateikti dokumentus, kad jie yra įsirašę į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją vietą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.
Norminiai žžodžiai.
Ji sunkiai skausmą (pernešė,pakėlė,iškentė). Ar (neperdedi,neperlenki) taip kalbėdamas? Sunku tave (perprasti,perkąsti). (Apturėjau,patyriau) didelę gėdą. Drabužiai dūmais (atsiduoda,trenkia,smirda). Pažadą privalėjai (ištesėti,išpildyti,įvykdyti). Man įgriso tavo (išmetinėjimai,priekaištai,prikaišiojimai). Tavo laikysena (netaisyklinga,neteisinga). (Susimylėk,pasigailėk), aš daugiau taip nesielgsiu. Nustebome sužinoję, jog kaimynai turi tokią (išdirbtą,atidirbtą,išbaigta,tobulą) technologiją. Todėl ir (atpuolė,atkrito) reikalas ten eiti. Ji labai greitai suspėjo man viską (išguldyti,išsipasakoti,išdėstyti).
Priesagų vartojamos.
-ikl- jungiklis
-ėj- jungėjas
-tuv- garintuvas
-tuk- pieštukas
-toj- paskirstytojas
Priešdėlių klaidų taisymas.
Priešdėlių klaidos dažniausiai atsiranda dėl priešdėlių painiojimo ir nelietuviškos kilmės priešdėlių vartojimo. Svetimų kalbų įtakai labiau pasiduoda veiksmažodžių priešdėlių vartosena Tam prielaidas sudaro priešdėlinių veiksmažodžių rreikšmių gausumas. Taigi priešdėlių klaidas reikėtų taisyti gerai žinant, koks priešdėlis yra tinkamesnis arba patikrinant, ar tai nėra nelietuviškos kilmės priešdėlis. Pavyzdžiui: priešdėlis -ap netinka ten, kur reikia priešdėlio –iš,-su,-už (apmokėjo už butą =sumokėjo už butą). Didelė klaida vartoti slaviškos kkilmės priešdėlį -da vietoj kitų lietuviškų priešdėlių ar žodžių:dadėk =įdėk, darašyk =prirašyk.
Vertiniai pagal reikšmę.
Medžiaga balinti – baliklis Įrankis, konservams atidaryti – atidarytuvas
Skystis dažams tirpinti – tirpiklis Įrankis buteliams atkimšti – atkimštuvas
Dezodorantas orui gaivinti – gaiviklis Žmogus, kuris pripildo dujų balionus – pripildytojas
Prietaisas jungti – jungiklis Mašinėlė, sultims išspausti – spaudiklė
Laidas pailginti – pailgintuvas Žmogus, kuris virina – virintojas
Mašina krauti – krautuvas Medžiaga skiesti – skiediklis
Medžiaga dėmėms išimti – išėmiklis Prietaisas perjungti – perjungiklis
Prietaisas liepsnai paskirstyti – paskirstytuvas Žmogus, kuris krauna – krovėjas
Kaistuvas uogoms garinti – garintuvas Prietaisas akumuliatoriui įkrauti – įkroviklis
Dauginių skaitvardžių vartojimas.
Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais daiktavardžiais (pvz. keturi metai).
Kreipinio reiškymas linksniu.
Kreipimasis yra tik šauksmininko linksniu (pvz. Sauliau, Egle, Algi, direktoriau, daktare, mokytojau, viršininke, dėstytoja).
Sakinių taisymas.
Dėl ko Jūs, gerbiamasis gydytojau, šiandien nerimaujate?
Kas Jus labiausiai dėl tokios reklamos jaudina?
Neramink mmanęs, tai labai didelė nelaimė.
Technologiniai pokyčiai neišvengiamai lemia lingvistinius pokyčius.
Tai pačių studentų pageidavimas.
Pakviesk, kai tau manęs reikės.
Šios temos viena kitai artimos.
Šitos paskaitos glaudžiai susijusios.
Raištis tamprus, kai užverži – spaudžia.
Abi šalys glaudžiai bendradarbiauja.
Dabar dailininkė palaiko glaudžius ryšius su Prahos konservatorija.
Studentas netaisiklingai sukirčiavo žodį “ automobilis “.
Policininkai mano atžvilgiu pasielgė neteisingai.
Aukštas intelekto lygis.
Teisingai ištaisykite klaidas.
Susitikime dalyvavo žymūs pareigūnai.
Per seminarą buvo džiaugiamasi aukštais pasiekimais.
Dainavo aukšto tembro balsu.
Daugelis avarijų Lietuvoje, tik dėl eismo dalyvių greičio taisyklių nesilaikymo.
Mane tiesiog sukrėtė tai, ką pamačiau.
Esu įsitikinęs savo tteisumu.
Durtinė žaizda buvo gili ir labai kraujavo.
Kolegos artimiesiems pareiškėme užuojautą.
Išmokome naują temą.
Organizmas greičiau įsisavina maisto medžiagas.
Reikia įsavinti per šiuos metus policijos sukaupta patyrimą.
Dėl stipraus apendicito jį skubiai nuvežė į ligoninę.
Trūksta darbo jėgos.
Labai griežtai kalba.
Peilis buvo aštrus.
Jei vairuoji mašiną, turi mokėti kelių eismo taisykles.
Blogai mokėdamas prekybos darbo specifika, negali dirbti net mažoje parduotuvėje.
Jis nežinojo kalbos kultūros reikšmės, todėl jos nemokėjo.
Tu žinojai, kad jis melavo, bet nieko nesakei.
Nepatenkinamam pažymiui parašė šie studentai.
Kita stotelė – “Teisės universitetas”.
Grįšim prie šitos temos kitų metų balandžio mėnesį.
Sekantys jį vyrai atrodė labai įtartinai.
Tuo tikslu turėtų būti įgyvendintos kitos priemonės.
Išnagrinėję kontrabandos nusikaltimo priežastis, galime padaryti šias išvadas.
Reikėjo ilgai vargti, kol vyriausybė patvirtino.
Turėjau daug sunkių bylų.
Nemėgstu stovėti eilėse.
Tokių skundų nagrinėjimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Dėl narkotinių medžiagų draudimo yra pasirašyta visa eilė tarptautinių konvencijų.
Kalbos klaidų ištaisymas.
Apie tai ir reikėjo paklausti.
Naujoji bažnyčia tampa objektu karštoms diskusijoms.
Užsakovas jam suteikė neribota laisvę.
Vykstant diskusijoms (diskutuojant) atsirado šis projektas.
Juos trumpam uždarė į daboklę.
Neatsižvelgiant į tai privalome viską dar kartą apsvarstyti.
Nepaisant to turime pasielgti garbingai ir pasakyti jam tiesą.
Kai vyras grįžta iš žjejybos, jo drabužiai kvepia žuvimi.
Gerbiami pirkėjai, daugiau 4 tūkstančius kainuojančias prekes parduodame išsimokėjimui.
Tai reguliuoja tarptautinės sutartys.
Ekspertai teigė, kad I.M. galėjo mirti ne nuo jai suduotų smūgių , o dėl to, kad krisdama aatsitrenkė į kietą daiktą.
Galima važiuoti į Anglijos aukštąsias mokyklas studijuoti kalbą.
Studentai tikriausia niekada nebuvo pasyviausia visuomenės dalis.
Nuostolių dėl to nėra.
Pinigų jie reikalavo grasindami.
Tai sukelia žmogui įtampą.
P.M. dėl galvos smegenų sutrenkimo paguldytas į traumotologinį skyrių.
Išlaužę duris vagys išnešė įvairios patalynės.
Taigi kelių prižiūrėtojams, o taip pat keleiviams gali būti daug vargo.
Grupės draugų pokštas ją įskaudino.
Rementis šiuo faktu iškelta baudžiamoji byla.
Mūsų nuomone kaltas automobilio “Opel Ascona” vairuotojas, neparodęs, kad suks į dešinę.
Klaidų ištaisymas.
Jie padarė nesunkius, visuomenei mažiau pavojingus nusikaltimus. Charakterizuojami teigiamai, nusikalto pirmą kartą; nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik penkeri metai ir naujų nusikaltimų nepadarė, todėl jiems neskiriamos maksimalios bausmės už padarytus nusikaltimus. Smirnovas nežinojęs, kad kratos metu iš jo paimtos dvi kupiūros po 100 JAV dolerių ir viena kupiūra 20 JAV dolerių vertės yra netikros. Tai siejama su K.M. veiksmais. G. praneša, kad kalbama dėl “štukos”, t.y. 1000 dolerių. Šio pokalbio metu išaiškėja, kad reikia įsigyti jau “poltyniką”, t.y. 1500 padirbtų dolerių. Jeigu teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, R.K. veiklą vietoj savivaldžiavimo pakeis į sunkesnį nusikaltimą, tai taip pat galės paskirti ir griežtesnę bausmę. Kadangi svarbiausios priežastys, lemiančios kontrabandą, jau yra aptartos, tai žinant iš LR BK 312 str. galima apibendrinti jos būdus. Baudžiamojo proceso uždavinys yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikaltimus. PPirmiausia reikėtų išaiškinti, kas apskritai yra teisės pažeidimas. Greitai ir išsamiai surašytas protokolas yra tvirtas garantas teisingai išnagrinėti bylą ir teisingai priimti sprendimą.
Sematizmų ištaisymas.
Patrulinė policija vaikšto gatvėmis ir tiek.
Aš manau, kad pistoletas “Makarov” patykimiausias ginklas.
Vairuotojas, nenorėdamas važiuoti į policiją, jam siūlė pinigų.
Studentai, aš už jus atsakau.
Jums bauda bus šimtas litų ir gausite du balus.
Visi protokolai yra papkėje.
Ar tavo automobilis su dygliuotom padangom.
Kalvarijų gatvėje daug pažįstame.
Susieti su padegimais ką nors-sunku.
Reikia sekti tų firmų krovinius, kurie nuolat, nors ir sutvarkomi tranzito dokumentai, neišvyksta iš Lietuvos.
Nevartotinų skolinių taisymas.
Automobilis truputį apgadintas. Ūia 18, užregistruokite auoįvykį. Pasukite neprivažiave tilto į dešinę. Reikia užtverti gatvę, nes neužilgo pajudės kolona. Būdavo aprašomos autoavarijos ir jų priežastys, pateikiama išsami analizė. Iš pateiktų 428 klausimų į trečdalį negalima atsakyti dėl davinių stokos. Matyt kometa lems labai svarbius įvykius. Jis šiuo metu arba automobilių stovėjimo aikštelėje, arba kontoroje. Į antrą kursą priėmė tiktai tuos, kurie konkurso keliu surinko 12 balų. Jis pradėjo dažnai nelankyti paskaitų. Aš negaliu žiūrėti, kaip jūs elgiates. Policininko specialybę jis pasirinko pats. Teisėjai į jo elgesį žiūrėjo neigiamai. Tas pilietis dažnai viršija leistina greitį. Ant rankinės buvo užklijuotas lipdukas. Vis tik ne viskas tarnavo apibrėžtam tikslui. Kitoje kelio pusėje buvo prekybiniai kioskeliai, o dabar, pasižiūrėk, kaip
gražu. Nors ir labai sirgau, nadarbingumo lapo nutariau neprašyti. Vadinasi, balsuojame už anksčiau pateiktą pasiūlymą.
Sakinių taisymas.
Stipriai nusigerdavo ir visas dienas valkataudavo. Įsilaužėlis pats pasidavė policininkams. Dėl kilančių kainų, daugelis žmonių nebegali nusipirkti būtiniausių prekių. Greitai prasidės studentų atostogos. Dėl susirinkimo manęs neklauskit – aš nieko nežinau. Ar toliau mokysiuos, apie tai dar negalvoju. Tardymo skyriaus adresas . . Kažkas barėsi ir keikėsi laiptinėje. Reguliariai jis lankosi pas gydytoją. Nagrinėjant bylą dalyvauja šie asmenys . . Važnyčiojo girtas, todėl ir pateko ppo ratais. Aš nelabai noriu teistis.
LITERATŪRA
Lietuvių kalbos enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2000m.
Tarptautinių žodžių žodynas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985,1999 m.
Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas. 1996 m.
Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra. 2001 m.
Laikraštis “Respublika”, LR darbo sutarties įstatymas, V.Sirutavičius “ Nusikaltimai ir visuomenė 20 amžius Lietuvoje”.
Nauckunaitė Z. Iškalbos mokymas.
Bielinėnė E. Iškalbos menas. Vilnius 2001 m.
