Semantizmai

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. SEMANTIZMAI………………………..4

1.1. Nesuprasti lietuviški žodžiai……………………4

1.2. Perimtos svetimos reikšmės…………………….5

2. NETAISYKLINGI SAKINIAI……………………….10

IŠVADOS…………………………13

LITERATŪRA…………………………14ĮVADAS

Terminas „kalbos kultūra“ plačiau pradėtas vartoti keliasdešimt metų atgal. Kalbos kultūra galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius – tai kalbos kultūros pagrindas. Jokios kalbos grožybės negelbės, jei kalba bus netaisyklinga. Plačiąja prasme – kalbos kultūra, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką (kalba turi būti graži, vaizdinga, žodinga, įtaigi) ir kalbos etiką ((kalba kultūringa, mandagi). Kalbos kultūra yra tinkamas kalbos vartojimas – žmogus turi mokėti ne tik taisyklingai kalbėti, bet ir patraukti, sudominti.

Kalbos taisyklingumo kriterijus reikalauja atsisakyti to, kas ne sava (ypač kai turime savų pakaitalų) arba kas nesisteminga ar apskritai netaisyklinga.

Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, žodynas. Žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų yra trys grupės: barbarizmais (nevartotinos svetimybės), vertalai (nevartotini vertiniai) iir semantizmai (netinkama reikšme pavartoti žodžiai).

Šiame darbe plačiau panagrinėsiu semantizmus, kadangi kanceliarinėje kalboje, spaudoje, televizijos laidose, reklamoje yra daug leksikos klaidų, o tai skatina žmones netaisyklingus posakius vartoti bendraujant.

Darbo tikslas, analizuoti netaisyklingus sakinius bei atitinkamai siūlyti taisyklingas formas.

Darbo uždaviniai: 11. Išsiaiškinti netinkamai vartotinus posakius ir žodžius.

2. Pakeisti juos taisyklingais.

3. Patobulinti savo kalbos kultūros žinias.

Kalbos kultūra ir siaurąja, ir plačiąja prasme būtina kikvienam žmogui, nes ji yra vienas svarbiausių civilizuotos šalies, išsilavinuosio žmogaus pagarbos bendraujant požymis.1. Semantizmai

Semantizmai – savi žodžiai, tam tikruose kontekstuose pavartoti ne ta, tai yra netinkama, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai kenkia kalbos taisyklingumui ir yra dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. (Semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną).

Dažniausiai lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žžodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės.

Galime išskirti dvi daromų klaidų grupes: nesuprasti lietuviški žodžiai ir perimtos svetimos reikšmės.1.1. Nesuprasti lietuviški žodžiai.

Netinkama reikšme vartojamų lietuviškų žodžių nėra daug. Dažniau netinkamai pavartojami retesni, vienoje kitoje tarmėje užsilikę žodžiai.

Dažnai girdime ir matome žodį abuojas pavartotą reikšme „abejingas“: Nebūkime abuoji (= abejingi) nusikalstamumui. Tikroji šio žodžio reikšmė yra „piktas, nedoras, bjaurus, abejingas“: Saugokis jaučio jis aabuojas (= piktas). Tai nėra svetimų kalbų įtaka, todėl turime ieškoti vidinių priežasčių. Žodis abuojas pažįstamas rytinei Lietuvos daliai. Ten abuojas reiškia tą patį ką ir abejingas.

Dabartinėje kalboje labai dažnai girdime prieveiksmį aplamai vartojamą apibendrinamąja kalba: Aplamai paėmus, jo darbas vertinamas teigiamai. Su tokiu žmogumi aš aplamai nesikalbėčiau. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne būdvardis aplamas paaiškinamas taip: „paviršutiniškas, neapsukrus, žioplas, apytikris“, ir iš jo padarytas prieveiksmis aplamai, vartojamas tik su tokiais sakiniais: Jis dirba aplamai (=paviršutiniškai). Galėjau aplamai (=apytikriai) pasakyti kiek tai tęsis. Prieveiksmį aplamai galime keisti kitu preiveiksmiu apskritai, arba ta pačia apibudinamąja reikšme galima vartoti ir prieveiksminę konstrukciją iš viso, arba išvis: Jis aplamai (= iš viso, išvis) nieko nesupranta.

Žemaičių berods iš tiesų reiškia „aišku, žinoma, neabejotina, be kalbų“: Jie, berods (= rodos) giminės. Berods (= Rodos, turbūt, matyt), jie pažystami.1.2. Perimtos svetimos reikšmės

Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą. Sovietmečio spauda, pilna pompastikos, atgarsių sustabarėjusių štampų, stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino, prastėjo lietuvių šnekamosios kalbos kultūra.

Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi.

Daryti (atidaryti, uždaryti) ttinka atidaryti, uždaryti duris ,langus, skrynią, atidaryti naują mokyklą. Netinka: Atidaryti, uždaryti akis (= atsimerkti, užmerkti, užsimerkti); atidaryti atminimo paminklą (= atidengti); atidaryti, uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti). Vietoj daryti, atidaryti burną, geriau išsižioti, vietoj atidaryti butelį geriau atkimšti.

Dėti(s), už(si)dėti – vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama, užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima dėti, uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, skrybėlę akinius, kuprinę. Netinka kam kitam dėti, uždėti ar pačiam užsidėti drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, megztinį, švarką, paltą reikia vilktis, užsivilkti, apsivilkti; kojines, kelnes, pirštines reikia mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną – segtis; batus – autis, apsiauti; šlepetes galima ir įsispirti; diržą – juostis; kaklaraištį, raištį – rištis, auskarus – segtis; žiedą, apyrankę – mautis; skarelę, skarą – rištis arba gobtis. Kai rusų kalbos pavyzdžiu viską tik užsidedame ir nusiimame, išstumiame iš kalbos daug gerų savų veiksmažodžių.

Nuimti, nusiimti – vartotini daugiareikšmiai veiksmažodžiai. Nuimama, nusiimama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje, taigi galima nuimti ką nuo lentynos, nusiimti kepurę, skrybėlę, akinius, kuprinę, nuimamas derlius ir pan. Bet drabužius, avalynę, papuošalus, reikia nusivilkti (ne nusirengti); kojines, pirštines – nusimauti; batus – nusiauti; laikrodį – nusisegti ir t.t. Nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis: panaikino (ne nuėmė) baudą, apribojimus, muitus, llengvatas; nutraukė (ne nuėmė) stipendiją, priemoką; uždraudė, atšaukė (ne nuėmė) spektaklį, laidą, filmą; sumažino (ne nuėmė) nuovargį, skausmą.

Sangrąžinis veiksmažodis gautis ir paprastasis veiksmažodis gauti lietuvių kalboje yra visiškai atskiri žodžiai. Gauti gali būti aiškinamas: „pasidaryti turinčiam, įgyti“ (Gavo pinigų, algą, darbą; Gavau laišką; Ko norėjai, tą gavai); „ turėti, privalėti“ (Gausi važiuoti į mišką. Gausi nueiti į parduotuvę.); tarmiškai „griebti, stverti“ (Aš mesiu, tu gauk.). Veiksmažodžio gautis nurodomos dvi reikšmės: „Taisytis, gaivintis“ (Daržai po lietaus gaunasi. Mama gaunasi (sveiksta) po ligos.); „Vykti, keliauti“ (Kur gauniesi? Kaip man nusigauti į kitą miesto galą). Svetimos kalbos įtaka stengiasi suvesti šiuos žodžius į porą visai neturimos reikšmės pamatu. Pvz.: Man nesigauna šio uždavinio atsakymas (= aš negaunu, man neišeina). Netaisyklinga veiksmažodžio vartosena ypač įsišaknijo šnekamojoje ir rašomojoje kalboje tarybiniais laikais. Pvz., Gaunasi (= susidaro) įspūdis; Kas iš to gavosi (=išėjo)?

Sangrąžinis veiksmažodis rastis tarmėse vartotas gana plačiai ir ne viena reikšme. Tačiau dabartinėje kalboje jį dažniausiai pakeičia priešdėline forma atsirasti. Vietoje: Iš kur radaisi?, sakoma: Iš kur atsiradai? Nė viename lietuvių kalbos žodyne nėra rastis reikšme „būti“, o kaimynai slavai, germanai – turi. Todėl ir mes per daug nesivaržydami skolinamės: Palangos poliklinika randasi (=yra) Vytauto gatvėje. Kur tu dabar randiesi (=esi)?

Statyti – geras daugiareikšmis

veiksmažodis. Šio žodžio pateikiama net vienuolika reikšmių: rugius į gubas stato; stalą statysime prie lango; statyti sargybą; čia automobilius statyti draudžiama; namą, paminklą, tiltą statyti; kilpas, tinklus stato; spektaklius stato; pieną statydavo į namus; statyti kam nors alaus; statyti ką prie darbo; „duoti užstatą“. Dažnai statome tai., ko neįmanoma pastatyti: pvz. Keliai yra ne statomi, o tiesiami, negali būti kelių statybos darbų ir kelių statytojų. Taip pat niekas nestato organizmo, todėl netinka kalbėti apie organizmo statybines medžiagas. Negalima statyti:

• Vartotojant ssiūlomo klausimo ar reikalavimo kėlimo reikšme: Prašom statyti (=kelti) kandidatus. Asmeninius interesus stato (=kelia ) aukščiau už visuomeninius.

• To ką reikia sudaryti ar parašyti: Dar nesustatė (=nesudarė) darbo grafiko. Sustatė (=surašė) nusižengimo protokolą.

• Kelių ir įvairių trasų (kai nėra statybos). Tiltai, žinoma, statomi.

• Visuomenės ir valstybės: Statome (=Kuriame) savo valstybę, savo ateitį.

• Į eilę, jeigu joje nestovima, o tik sudaromi eilės sąrašai.

• Pavyzdžių, o tik laikyti pavyzdžiu. Dar galima: rodyti kaip pavyzdį.

Veiksmažodžio sutikti gali būti šios reikšmės: sutikau draugą; išdidžiai ssutiko nuosprendį; sutikome Naujuosius metus; gali sutikti akys, mintys; jis sutiko palaukti; sutinka (sugyvena) gerai. Dabartinėj lietuvių kalboje, sutikti vartojame reikšme „rasti“. Pvz, Romane dažniausia iš tropų sutinkamas (=yra, randamas, vartojamas) palyginimas.

Netaisyklingą reikšmę gali gauti ir tik viena kuri nnors žodžio forma. Taip atsitiko veiksmažodžio esamojo laiko trečiajam asmeniui reiškia, vartojamam įterptiniu žodžiu. Tai rusiškojo įterptinio žodžio vertinys, kuriam turime senų, autentiškų pakaitalų, pvz.: Reiškia (=Vadinasi) oras slegia daiktą. Reiškia (=Vadinasi) veltui aš kalbu. Reiškia visada tinka veiksmažodiška vartosena: Ką tas žodis reiškia? Sveikata daug reiškia. Jie jam reiškia pagarbą.

Atskirą svarbią grupę sudaro priešdėliniai veiksmažodžiai (daliniai semantizmai), kurią nors savo reikšmę gavę iš kitų kalbų, dažniausiai sovietmečiu iš rusų kalbos. Taisant, reikia ne kito žodžio, o tik kito priešdėlio arba kartais užtenka priešdėlį numesti. Dažniausiai tai veiksmažodžiai su priešdėliais: ap-, at-, iš-, pa-, per-, pra-, pri-, už-,pvz.: apmokytii, atleisti, išdirbti, išimti, išjungti, išlaikyti, iškristi, iššokti, iššauti, pajungti, pakelti, paskaičiuoti, pavesti.; pergyventi, pernešti, perspėti,.; prabėgti, praeiti, pravažiuoti.; pribūti, priimtii iir t.t.

Pasitaiko ne sava reikšme pavartotų gerų daiktavardžių.

Sąstatas gali būti tiktai traukinio vagonų. Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: Medžiagos sąstatas (=sudėtis); komisijos, komiteto, komandos, choro, orkestro, sąstatas (=sudėtis).

Ratas ir ratelis turi po keletą reikšmių. Pvz.: Ateityje gali niekas nebevartos verpimo ratelio. Nešoksim ratelių, nebus ir šios reikšmės. Pasiliks tik mažybinis daiktavardis, padarytas iš žodžio ratas (mažas ratelis). Taigi lietuviškojo ratelio reikšmė linkusi siaurėti, o rato plečiasi ir gadina kalbėjimo stilių, mąstyseną. Pvz. Ji plėtė savo pažystamų ratą (= bbūrį). Pranešėjas apėmė platų klausimų ratą (= daug klausimų). Visur svetima ir negerai, kur tik ratas vartojamas „būrio“, „grupės“, „sferos“, „srities“ reikšme.

Būdvardžių vartojimo klaidų pasitaiko retai. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nustato tokias būdvardžio pilnas reikšmes: „visiškai užimtas, pripildytas, nepraimtas“ (Kibiras pilnas vandens. Galva pilna visokių minčių.); „daug turintis“ (Obelis pilna žiedų. Diktante pilna klaidų.); „kupinas (rūpesčio, baimės)“ (Jis pilnas džiaugsmo/ pasiutimo); „ištisas, netrūktinas“ (Pilnieji ir nepilnieji sakiniai.). Pilnas, nevartojama reikšme „visas“ ar „visiškas“ (Cechas veikia pilnu (= visu) pajėgumu. Gydytojai tikisi pilno (= visiško) mergaitės pasveikimo.); geriau vengti ir reikšme „išsamus“: Aiškinimas nebuvo pilnas (= išsamus). Prieveiksmis pilnai ir jį pakeičiantis pilnutinai taip pat nevartojami. Pvz.: Nė vienas iš jo projektų pilnai (=iki galo) neįvykdomas. Pilnai (=visiškai) galime patenkinti užsakovą.

Teisingas ir teisingai tinka kalbant, jog kas nors atitinka tiesą, tikrovę: teisingas aiškinimas, teisingas uždavinio sprendimas; teisingai išaiškino; geras pasakymas „teisingas žmogus“, kur.is neapgaudinėja, nemeluoja; teisingas galima vartoti ir reikšme „pelnytas“: teisinga bausmė; teisingai nubaudė; taip pat reikšme „vertas patenkinti“: teisingas (arba pagristas) reikalavimas. O netinka kalbant, jog kas nors atitinka taisykles. Tuomet reikia vartoti „taisyklingas, norminis, geras“, o vietoj teisingai – „taisyklingai, gerai“, vietoj neteisingai – „netaisyklingai“, bet trumpiau, gyviau – „klaidingai, negerai, blogai“: Turi būti teisingas (=taisyklingas, norminis, tinkamas, ggeras) tarimas, kirčiavimas. Nevartotina ir reikšmėmis „tinkamas, reikiamas, prideramas, kultūringas“: Turi būti teisingas (tinkamas, reikiamas) akių atstumas nuo knygos. Svarbu teisingai (tinkamai) įžeminti elektros įrenginius. Reikia vengti ir žodžio reikšme „tikslus“: Pasakykite teisingą (= tikslų) laiką. Laikrodis rodo neteisingai (= netiksliai, blogai). Pritariant kieno mintims ar pasakymui, geriau vartoti ne teisingai, o savus pritarimo žodžius: taip, tikrai, teisybę, iš tiesų, iš tikrųjų, gerai, puiku.

Pasitaiko nevartotinų apibendrinamųjų žodžių ir įterpinių. Iš tokių „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“ minimi bendrai, matomai (regimai), reiškia. Bendrai tinka reikšme „kartu“: Bendrai gyvenam, bendrai dirbam. Netinka bendrai apibendrinamąja reikšme vietoj apskritai: Bendrai (=Apskritai) jis neblogas žmogus. Matomai (regimai) – tinka kaip dalyviniai prieveiksmini: Padėk tuos daiktus matomai (regimai), t.y. kad visi matytų. Nei matomai, nei regimai netinka įterpiniu: Matomai (=Matyt) jis nebeateis (=tiktų ir turbūt, tikriausiai). Jūs, matomai (matyt; turbūt; tikriausiai; ko gero), apsirikote.

Dalis semantizmų ateina kaip mados žodžiai. Norint kalba išsiskirti iš kitų ir nepajėgiant savam žodžiui suteikti kokią netikėtą reikšmę, dažniausiai jį nusižiūrima iš svetimos (paprastai rusų, kartais kokios kitos) kalbos ir iš tiesų sava kalba ne turtinama, o tik gadinama. Šitaip vietoj patraukti, sužavėti, atsiranda papirkti arba nupirkti; vietoj sukakti (apie metus) – stuktelėti; vietoj pasirodyti netinkamai – (ne) pasišiukšlinti; vietoj apkvailinti, apgauti – iišdurti; vietoj apvilti, netesėti – pavesti;

Svetimos kalbos įtaka paprastai paveikia šalutines žodžio reikšmes. Pagrindinė reikšmė nepažeidžiama, tačiau kiekvienas žodis natūraliai turi daugiau ar mažiau šalutinių reikšmių, tų reikšmių gali ir daugėti, ir mažėti. Štai tuo remiasi svetimų kalbų įtaka, semantinei žodžio apimčiai.

NETAISYKLINGI SAKINIAI

1. Su tuo buvo surištas (= susietas) ir valdymo funkcijų formavimas.

Žodžio rišti(s) negalima vartoti reikšme sieti(s). (Vadybos pagrindai)

2. Aplamai (=apskritai) jis vengia rizikuoti, bet imasi tai daryti, jei numatomas atlyginimas pakankamai didelis.

Preiveiksmis aplamai nevarotinas reikšme „apskritai“, nes jis vartojamas tik apibūdinamosiomis reikšmėmis paviršutiniškai, apytikriai. (Ekonomikos teorijos pagrindai)

3. Įmonė neša (= duoda) didelį pelną.

Nešti nevartotinas reikšme „priimti, duoti“. (Verslo žinios)

4. Gaunasi (= taip išeina), kad pinigų prieaugis padėjus juos į banką , yra vienas paprasčiausių nedarbinių pajamų gavimo būdų.

Gaunasi nevartotina savaimine rezultatine reikšme, geriau būtų „išeiti, atsitikti“. (Verslo žinios)

5. Įmonės vadovas gerai žino (=pažįsta) visus savo pavaldinius.

Žinoti nevartotina reikšmėmis „išmanyti, pažinti“. (Vadybos pagrindai)

6. Reikalavimai turi būti vieningi (= vienodi/ bendri/ tokie patys).

Paprastai vieningi gali būti tik žmonės, o kalbant apie daiktus, reiškinius, vartotina „vienodas, bendras, tas pats“. (Verslo ir vadybos įvadas)

7. Pilnos (=visos) sudėties komitetas.

Pilnas, pilnai paprastai sakoma kalbant apie pripildymą, todėl netinka baigtumo, išsamumo reikšme. (Verslo žinios)

8. Mokesčių našta labiau užgula (=slegia) vartotojo pečius, jeigu yra apmokestinama tokiu pat mokesčiu

prekė, kurios paklausa neelastinga.

Užgulti nevartotina reikšme „slėgti“. (Ekonomikos teorijos pagrindai)

9. Užsakymus reikia atlikti glaustais terminais (= greitai/ per trumpą l.aiką).

Reikia vengti sudėtingų išsireiškimų kaip glausti terminai, geriau vartoti paprastesnius „greitai, per trumpą laiką“. (Verslo ir vadybos įvadas)

10. Būtina paskaičiuoti (= apskaičiuoti) didžiausią šių rodiklių reikšmę.

Paskaičiuoti nevartotinas reikšme tiksliai „apskaičiuoti, suskaičiuoti“. (Ekonomikos teorijos pagrindai)

11. Nutarimas buvo priimtas išeinant iš susidariusios padėties (= atsižvelgiant į susidariusią padėtį).

Išeinant iš susidariusios padėties nevartotina reikšme „remiantis kuo, vadovaujantis kuo, atsižvelgiant į ką“. (Verslo žinios)

12. Svarbiausia – užinteresuoti (= ssuinteresuoti, sudominti) pirkėją.

Netinkamai pavartotas priešdėlis už-; nevartotinas ir reikšme „suinteresuoti, sudominti“. (Verslo ir vadybos įvadas)

13. Firmos vadovai išskyrė (= (pa)skyrė, davė) premijas savo darbuotojams.

Išskirti galima šeimą, sudėtinę dalį, bet pinigu, skypą ir pan. reikia „(pa)skirti/ duoti“. (Verslo žinios)

14. Atlikus užskaitą (= įskaitą) įmonių skolos sumažėjo.

Netinkamai pavartotas priešdėlis už-, reikėtų sakyti įskaita. (Verslo žinios)

15. Tai yra pilnai (=išsamiai) atliekamas tyrimas.

Pilnai reikėtų vengti reikšme „išsamiai“. (Verslo ir vadybos įvadas)

16. Būtina praanalizuoti (= išanalizuoti)mažose įmonėse esančią padėtį.

Praanalizuoti nevartotinas reikšme „išanalizuoti“ (netinkamai pavartotas priešdėlis pra-). (Verslo iir vadybos įvadas)

17. Verslininkas pirmiausia turi statyti (= iškelti) sau klausimą, kam jis tarnauja, žmogui ar pasipelnymui.

Vartotina kelti klausimą arba klausti, o ne statyti klausimą. (Verslo ir vadybos įvadas)

18. Prekės mokesčiai yra išjungti (= išskaičiuoti, atimti) iš pradinės jos vertės.

Išjungti nnevartotina reikšme „išbraukti, atleisti“, taip pat ir „išskaičiuoti, atimti“. (Verslo ir vadybos įvadas)

19. Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: .

Sekantis nevartotinas reikšme: 1. „štai kas; štai“; 2. „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą). (Verslo žinios)

20. Mūsų būstinė randasi (= yra) Kaštonų gatvėje.

Rastis nevartotinas reikšme „būti“. (Verslo žinios)

21. Tuomet smulkiosios įmonės atsiekia (= pasiekia) neblogų rezultatų.

Atsiekti nevartotina reikšme „pasiekti“. (Ekonomikos teorijos pagrindai)

22. Šį projektą derėtų prafinansuoti (= finansuoti) iš rezervų fondo.

Prafinansuoti nevartina reikšme „finansuoti“, netinkamai pavartotas priešdėlis pra-. (Verslo žinios)

23. Įmonė įsiskolinusi (=skolinga) bankui 20000 Lt.

Netinkamai pavartota sangrąžinė forma. (Verslo žinios)

24. Reikia prakontroliuoti (= pakontroliuoti) įmones, kad ataskaitos būtų pateiktos laiku. Prakontroliuoti nevartotina reikšme „(pa)kontroliuoti“. (Verslo ir vadybos įvadas)

24. Šis įvykis buvo išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) per televiziją.

Prakomentuoti nnevartotina reikšme „(pa)komentuoti“. (Verslo žinios)

25. Norint atidirbti (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) projektą nepriekaištingai, reikia nuodugniai išnagrinėti visas smulkmenas.

Atidirbti nevartotina reikšme „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“. (Vadybos pagrindai)

26. Įmonės vadovui pavyko užmanyti (= sumanyti, sugalvoti) naują šios problemos sprendimą.

Užmanyti nevartotina reikšme „sumanyti, sugalvoti“. (Verslo žinios)

27. Vedantis motyvas (= pagrindinis motyvas), kodėl bankrutavo bendrovė, buvo skolos.

Vedantis geriau keisti į „svarbiausias, pagrindinis“ bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan. (Vadybos pagrindai)

28. Komiteto sąstatas (= sudėtis) turi būti labai greižtas.

Sąstatas gali būti tik ttraukinio vagonų, todėl nevartotina reikšme „sudėtis“.(Verslo ir vadybos įvadas)

29. Miesto taryba šį projektą neseniai atkoregavo (= pakoregavo).

Atkoreguoti nevartotina reikšme „(pa)koreguoti“. (Verslo žinios)

30. Tolimesnė finansinė situacija įmonėje priklauso nuo plano išpildymo (= įvykdymo).

Planą reikia įvykdyti, o ne išpildyti. (Verslo žinios). IŠVADOS

Kalba – kiekvieno iš mūsų veidrodis. Ilgiau su žmogumi pabendravus, iš kalbos galime daug ką spręsti apie jo išsimokslinimą ir išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę.

Taisomų žodžių vartojimo dažnumas daro kalbą netaisyklingą. Žodžius, kuriems yra atitikmenų ir lietuvių kalboje, nesunku pašalinti, o kai kurios svetimybės bus įteisintos kaip tarptautiniai žodžiai. Šiam darbui reikia ne tik kalbininkų susitelkimo, bet ir kalbančiosios visuomenės kultūros, nacionalinio pasididžiavimo savo kalba, kuri tikrai nėra prastesnė už kokią kitą didelės tautos kalbą.

Dabar man atrodo, kad saviems žodžiams, turintiems ne tik skirtingų, bet ir bendrų reikšmių, galima leisti laisvai konkuruoti. Nuo vienos ar kitos raiškos formos įsigalėjimo kalbai skriaudos nebus.

LITERATŪRA:

1. PAULAUSKIENĖ, Aldona. Lietuvių kalbos kultūra. Kaunas, 2000. 256 p. ISBN 9986-13-764-0.

2. ŠUKYS, Jonas. Lietuvių kalba. Kaunas, 2001. 164 p. ISBN 5-430-03264-6.

3. http://www.lkz.lt/;

4. http://www.lki.lt/;

5. http://ualgiman.dtiltas.lt/kalbos_kultura.html;

6. http://www.vlkk.lt/klaidos/zodyno4.html;

7. http://www.adgloriam.lt/lt/main/s/K/semantizm;

8. http://vki.lrs.lt/klaidos1-4.html;