Sintaksės klaidos

Kalbos kultūros savarankiškas darbas NR 4

Referatas

„Sintaksės klaidos“

TURINYS

ĮŽANGA 3

LIETUVIŲ KALBA 4

SINTAKSĖ 5

LINKSNIŲ VARTOJIMAS 6

PRIELINKSNIŲ VARTOJIMAS 12

IŠVADOS 19

NAUDOTA LITERATŪRA 20

ĮŽANGA

Mokantis gimtosios kalbos, be kitų dalykų, labai svarbu susifomuoti rašybos, skyrybos, praktinio kalbos vartojimo įgūdžius. Vadinasi, tenka atlikti daug ir įvairių mokomųjų bei kontrolinių užduočių. Mokant lietuvių kalbos, ieškoma vis įvairesnių darbo formų. Tikslas vienas – siekti, kad mokiniai gimtąja kalba gebėtų reikšti įvairią gyvenimo patirtį, perimti ir kūrybiškai plėtoti tradicinį lietuvių kultūros peveldą. Kad kalba galėtų vis geriau tenkinti padidėjusius mūsų visuomenės kultūrinius poreikius, ją reikia nuolatos tobulinti, dailinti, uugdyti visus jos stilius ir atmainas. Tik logiška, tikslia, aiškia, taisyklinga kalba galima tinkamai perteikti informaciją, deramai prisidėti prie kultūros ugdymo; be to, tobula kalba pati savaime yra kultūros vertybė. Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija.

LIETUVIŲ KALBA

Dėl panašios politinės padėties ir panašios XX amžiaus istorijos trys valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – svetimšaliams dažnai atrodo kaip sesės trynės ir visos vadinamos Baltų šalimis. TTačiau lingvistai linksta pabrėžti, kad tai nėra tikslu. Terminą baltai sukūrė vokiečių kalbininkas Ferdinandas Nesselmannas dar XIX amžiaus viduryje ir juo pavadino vieną indoeuropiečių kalbų, vartojamų rytiniame Baltijos jūros krante, šaką. Buvo germanų, romanų, slavų, atsirado ir baltų kalbų grupė. VVisą XX amžių lingvistikoje šis terminas ir tetaikytas giminiškoms baltų kalboms pavadinti: gyvosioms lietuvių ir latvių bei mirusioms prūsų, kuršių, žemgalių, sėlių, jotvingių, galindų. Tačiau estų kalba visai kitokia, ir ne tik nepriklauso baltų šakai, bet apskritai yra ne indoeuropiečių, o suomių-ugrų šeimos kalba. Todėl girdint terminą baltai nereikia pamiršti, kad tiek lingvisto, tiek lietuvio lūpos Estijos gali nepavadinti baltų šalimi.

Socialinės lietuvių kalbos istorijos duomenys rodo, kad Viduramžių Lietuvos valdovai ir didikai šnekėjo lietuviškai, tačiau kad Renesanso metu savo kalbą jie pakeitė lenkų kalba. Pagrindinė kultūros kalba Lietuvoje pamažu tapo lenkų kalba. Ir dėl to kartais lietuviai labiau linksta didžiuotis savo senaisiais valdovais, kalbėjusiais lietuviškai, bet atsainiai žiūrėti į tuos lietuvius, kurie įvairiais amžiais tos kalbos nemokėjo.

2001 metų pabaigoje vykdant VVyriausybės programas buvo pradėtas Lietuvių kalbos diegimas ir populiarinimas IT (Informacinių Technologijų) srityje. Buvo diegiami baziniai elementai. Šiuo metu toliau yra tęsiamas lietuvių kalbos diegimas sistemose ir jo rezultatai ir programos skelbiamos tinklapyje www.likit.lt.

SINTAKSĖ

Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija. Juk į ją paprastai įeina vis kiti žodžiai. Pavyzdžiui, veiksmažodis atitikti turi valdyti galininką (plg. žinomą patarlę Atitiko kirvis kotą), bet jeigu kas su atitikti rrusų kalbos pavyzdžiu vartoja naudininką, pasako ir atitinka dydžiui (= dydį), atitinka amžiui (= amžių), atitinka nuotaikai (= nuotaiką), atitinka reikalavimams (= reikalavimus) ar pan.

Sintaksės klaidas nelengva ir atpažinti, taisyti. Todėl čia sintaksės klaidos bus aptariamos plačiau.

Dažnesnės sintaksės klaidos – klaidingai sudaryti ar netinkamai vartojami žodžių junginiai, retesnės – netaisyklingai sudaryti ir netinkamai vartojami sakiniai, ypač sudėtiniai.

Žodžių junginiai dažniausiai būna taisytini, kai parenkamas ne tas linksnis ar ne ta prielinksninė konstrukcija, t.y. prielinksnis, einantis su linksniu. Neretai klystama, kai šiaip jau taisyklinga padalyvio forma tam tikruose žodžių junginiuose vartojama ydingai, dažniausiai vietoj pusdalyvių arba dalyvių. Kartais netinkamai pavartojami ir patys pusdalyviai bei dalyviai.

Suabejojus dėl kokių sintaksės dalykų, reikia tikrintis sintaksės klausimus nagrinėjančiose knygose. Linksnių, prielinksnių, bendraties, padalyvio ir pan. vartosena yra trumpai aprašyta „Kalbos praktikos patarimuose“ (1985), „Lietuvių kalbos žinyne“ (2000). Tikrinamės ir mokyklinėse gramatikose, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (1997). Atskiromis temomis yra ir specialių knygų, pavyzdžiui, Jono Šukio „Linksnių ir prielinksnių vartojimas“ (1984) bei jo „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai; vartosena ir normos“ (1998).

LINKSNIŲ VARTOJIMAS

Vardininkas

1. Lietuvių kalboje apibrėžtas daiktų kiekis (kai kiekis pasakytas arba apibrėžtumas numanomas) reiškiamas vardininku.

Pvz.: Prašau, pakartokite žodžius.

Neapibrėžtas kiekis reiškiamas kilmininku (dažnai prie veiksmažodžių būti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti).

Pvz.: Ir čia gali būti ppaklaidos (=paklaidų).

2. Ne vardininkas, o kilmininkas vartojamas, kai daiktavardis pasako medžiagą, maisto produktus.

Pvz.: Vandenilis (=vandenilio) yra įvairių kūnų sudėtyje.

3. Kreipinį reikia reikšti ne vardininko, o šauksmininko linksniu.

Pvz.: Mokytojas (=Mokytojau), noriu paklausti.

4. Prie veiksmažodžio tapti einantis daiktavardis turi būti vartojamas ne vardininko, o kilmininko linksniu.

Pvz.: Jis tapo žinomas advokatas (=žinomu advokatu).

Pastaba. Prie veiksmažodžio tapti einantis būdvardis vartojamas vardininko linksniu. Pvz.: Ji tapo graži, dar nuostabesnė.

Kilmininkas

1. Kilmininkas nevartotinas:

1.1 Prie prieveiksmių mažiau, daugiau.

Pvz.: Susirinko daugiau šimto (=kaip/negu/nei šimtas; per šimtą) žmonių.

1.2 Prie veiksmažodžių prieiti, prisiliesti.

Pvz.: Priėjom bendros nuomonės (=prie bendros nuomonės; bendrą nuomonę). Ranka prisilietė žemės (=prisilietė prie žemės).

1.3 Posakiuose: turėjo didelio poveikio (=didelį poveikį), didelės įtakos (=didelę įtaką), milžiniško pasisekimo (=milžinišką pasisekimą), paliko gero įspūdžio (=gerą įspūdį), kėlė didžiulio susidomėjimo (=didžiulį susidomėjimą).

Pastaba. Neapibrėžto kiekio kilmininku reiškiama: turėti gėdos, sąžinės, proto, noro.

1.4 Mėnesio dienai reikšti.

Pvz.: Kelinto (=Kelinta) šiandien?

2. Žodis siekti vartojamas su kilmininku (pvz.: siekti tikslo), bet pasiekti – su galininku.

Pvz.: Jis pasiekė tikslo (=tikslą).

3. Taisytinas kilmininkas tokiuose pasakymuose: paspaudė draugo (=draugui) ranką, pasižiūrėjo į jo akis (=jam į akis), sukasi mano (=man) galva. (Galima sakyti, kad jei rūpi pats (visas) žmogus, vartojamas naudininkas, jei akis, ranka (atskirai) – kilmininko linksnis).

Naudininkas

Naudininkas nevartotinas:

1. Su veiksmažodžiais atitikti, kkreipti (dėmesį), kviesti, pasitikėti, tikėti, užjausti.

Pvz.: Bausmė turi atitikti nusikaltimui (=nusikaltimą). Kreipkite dėmesį tarimui (=į tarimą). Kviečiu šokiui (=šokti, pašokti). Aš tau (=tavimi) nepasitikiu. Jie seseriai (=sesers) neužjautė.

2. Su būdvardžiais godus (-i), šykštus (-i). Keistina kilmininku.

Pvz.: Godus pinigams (=pinigų).

3. Kai priklausymą objektui tiksliau nusako kilmininkas.

Pvz.: Paprašiau švarkui (=švarko) alkūnę užlopyti. Reikia patikrinti šiems vaikams (=šių vaikų) sveikatą.

4. Naudininku reiškiant laiką:

4.1 Naudininkas nevartojamas, kai žymima laiko riba, iki kurios kas nors atliekama.

Pvz.: Bulvės pasodintos gegužės 15 dienai (=iki gegužės 15 dienos). Darbus nudirbsim liepos 1 dienai (=iki liepos 1 dienos).

4.2 Naudininkas vartojamas dienai arba šventei žymėti, kai šiai dienai ar šventei skiriamas nurodyto veiksmo rezultatas (yra tikslo atspalvis) (Pvz.: Pasiuvo drabužį Naujiems metams. Prisikepiau pyragaičių gimtadieniui. Skilandį pasilik rugiapjūtei.).

4.3 Naudininkas nevartojamas, kai reiškiant laiką, nėra tikslo reikšmės.

Pvz.: Nesustojo nė valandėlei (=nė valandėlės). Pavėlavai pusvalandžiui (=pusvalandį).

5. Reiškiant tikslą slankos veiksmažodžiai (eiti, bėgti, važiuoti, skristi, plaukti, pulti, siųsti, vykti, rinktis, kviesti ir kt.) reikalauja tikslo aplinkybės, išreikštos kilmininku (galima keisti ir bendratimi).

Pvz.: Išėjo poilsiui (=poilsio). Ateik pietums (=pietų, pietauti).

Pastaba. Prie netaisyklingo naudininko dar gali būti bendratis; ji taisant išlieka. Pvz.: Atvyko tardytojas nusižudymui (=nusižudymo) ištirti.

6. Reiškiant paskirtį abstrakčiųjų daiktavardžių naudininkas keistinas bendratimi.

Pvz.:

Vieta rūkymui, sėdėjimui (=rūkyti, sėdėti).

Galininkas

1. Veiksmažodis atstovauti reikalauja ne galininko, o naudininko linksnio.

Pvz.: Simas atstovavo mūsų grupę(=grupei).

2. Galininkas (kaip ir vardininkas) nevartojamas, kai kalbame apie neapibrėžtą daiktų kiekį. Vartotinas neapibrėžto kiekio kilmininkas (paprastai jo reikalauja veiksmažodžiai daryti, rasti, duoti, teikti, turėti, pirkti, mokėti).

Pvz.: Geologai rado silicio gabaliukus (=gabaliukų) (kiekis nežinomas ir suvokiame, jog rado ne visus silicio gabaliukus, kiek iš viso gali būti).

3. Veiksmažodžiai su priešdėliu ne- reikalauja kilmininko.

Pvz.: Kai kurias mašinas (=Kai kurių mašinų) neparuošė darbui. Ilgai nepamirš nnuoširdžius žodžius (=nuoširdžių žodžių).

Pastaba. Daugiausia vartotinas kilmininko linksnis ir tada, kai prie neigiamo veiksmažodžio yra teigiama bendratis. Pvz.: Nebuvo kam įgulą (=įgulos) maitinti.

4. Reiškiant tikslą, prie slankos veiksmažodžių ir bendraties nevartotinas galininkas (taip pat nevartotinas naudininkas). Reikia vartoti kilmininką. (Tai yra konstrukcijose „slankos veiksmažodis+bendratis+galininko linksniu išreikštas daiktavardis“ bei „slankos veiksmažodis+ galininko linksniu išreikštas daiktavardis+bendratis“ galininkas keistinas kilmininku).

Pvz.: Nusiuntė į Vilnių organizuoti leidybinį darbą (=leidybinio darbo).

Ateis jus (=jūsų) pamokyti.

5. Paskirties reikšme prie konkretų daiktą (įrankį, priemonę, prietaisą, mašiną, medžiagą, žmogų, ggyvulį ir kt.) reiškiančio daiktavardžio vietoj galininko su bendratimi vartotinas naudininkas su bendratimi.

Pvz.: Turiu lentų apkalti sienas (=sienoms apkalti). Įsitaisė mašiną linus minti (=linams minti).

6. Klaidingai vartojamam galininkui su bendratimi taisyti taikytina tokia taisyklė: jei prie veiksmažodžio ar būdvardžio ggali būti sakomas vienas naudininkas (pvz.: batai man (kam?) patogūs; indas, skirtas (kam?) vaisiams) tada netinka galininkas su bendratimi; taisome naudininku su bendratimi.

Pvz.: Tvartas patogus (kam?) gyvulius laikyti (=gyvuliams laikyti). Žodis tinka (kam?) apibūdinti lietuvių kolektyvą (=lietuvių kolektyvui apibūdinti). Furgonas skirtas (kam?) vežioti sprogstamąsias medžiagas (=sprogstamosioms medžiagoms vežioti).

Pastaba. Čia reikia atkreipti dėmesį į žodžių tvarką. Klaidinguose sakiniuose galininkas dažniausiai eina po bendraties. Taisant naudininkas paprastai turi eiti prieš bendratį. (žr. prie šios taisyklės pateiktus pavyzdžius).

7. Kai kalbama apie asmenį, kuriam kas nutinka, kurio kūno dalį kas vienaip ar kitaip paliečia, reikėtų vartoti ne galininką, bet naudininką.

Pvz.: Motina pabučiavo vaiką (=vaikui) į kaktą. Žmogų (=žmogui) įkando šuo.

8. Yra klaidingų pasakymų, kuriuose veiksmažodžiai (ar kitų kalbos dalių žodžiai) reikalauja ne ggalininko (reikėtų juste justi, jog reikalaujama kito linksnio).

Pvz.: Leiskite padėkoti rektoratą (=rektoratui). Reikia ieškoti talentus (=talentų). Aš klausau jus (=jūsų). Daug reikia laiko gėlyną (=gėlynui) prižiūrėti. Trūksta vietos įmonę (=įmonei) plėsti. Suranda valandėlę knygą (=knygai) paskaityti.

Įnagininkas

1. Daiktavardžių ir būdvardiškųjų kalbos dalių vartojimas su veiksmažodžiu būti:

1.1 Su žodžiu būti daiktavardis vartojamas vardininku, kai reiškiama pastovi, nuolatinė būsena (pvz.: Jis yra mokytojas.); įnagininku, kai reiškiama ne nuolatinė būsena (pvz.: Karnavale jis buvo karaliumi).

Taisytina: Gintaras buvo vieninteliu Lietuvos turtu (=vienintelis Lietuvos turtas). VVilniaus moksleiviai yra efektyviais dalyviais (=efektyvūs dalyviai).

1.2 Su būti būdvardis ir būdvardiškosios kalbos dalys (dalyvis, skaitvardis ir kai kurie įvardžiai) visada vartojami vardininku.

Pvz.: Nenorėjome būti paskutiniais(=paskutiniai).

Pastabos:

Būdvardiškieji žodžiai prie veiksmažodžio tapti (ir kitų veiksmažodžių bendračių) vartojami vardininku. (Daiktavardis prie žodžio tapti vartojamas įnagininku. Žr. Vardininkas. Pvz.: Jis greitai tapo savu (=savas). Bangos tapo mėlynomis (=mėlynos). Juk jie tokiais(=tokie) negimė. Stengėsi pasirodyti doru ir geru (=doras ir geras). Apsimetė sergančiu (=sergantis, sergąs).

Su veiksmažodžiais vadinti ir laikyti vartojamas įnagininkas. Pvz.: Jį laikome doru, sąžiningu.

2. Įnagininku nereiškiami dvejybinių linksnių būdvardiškieji žodžiai. (Dvejybinį linksnį – kilmininką, naudininką arba galininką – sudaro veiksmažodis (tarinys), jo valdomas papildinys (kilmininko, naudininko arba galininko linksnis) ir būdvardiškasis žodis, kuris yra derinamas prie papildinio linksnio.)

2.1 Taisyklingas dvejybinis galininkas: Tėvas paragino sūnų (ką?) būti drąsų (kokį?). Išnykusių gyvūnų pavyzdys moko žmogų (ką?) būti atsargų (kokį?).

Taisytina: Priemaišos jį (ką?) daro pavojingu (=pavojingą) sveikatai. Virusai padaro pomidorus (ką?) netinkamais (=netinkamus).

2.2 Dvejybinio linksnio būdvardiškąjį žodį vartojam kilmininku (dvejybinis kilmininkas), kai veiksmažodis (tarinys) yra neigiamas.

Pvz.: Aš tavęs (ko?) šventu (=švento) nenoriu daryti.

Pastaba. Vartojamas dvejybinis kilmininkas ir tada, kai tariniu einantis bevardės giminės dalyvis (pvz.: norima, ketinama) turi kilmininko linksniu išreikštą veikėją. Pvz.: Jo norima būti protingesniu (=protingesnio).

2.3 Vartojamas ddvejybinis naudininkas, kai sakinio tarinį sudaro beasmenis veiksmažodis (pvz.: reikia, galima, lengva) su bendratimi.

Taisyklinga: Reikia būti geram.

Taisoma: Reikia būti jautriu (=jautriam). Smagu būti jaunu (=jaunam).

3. Nevartotinas įnagininkas šiais atvejais:

3.1 Papildiniu prie pilnumo, pripildymo reikšmę turinčių veiksmažodžių (pripilti, pripildyti, prikimšti, prisotinti ir kt.) bei būdvardžių turtingas, gausus.

Pvz.: Kelmo vidurį pripildyk žemėmis (=žemių). Apžiūrėjome gausią eksponatais (=eksponatų) parodą.

3.2 Po būdvardžių stiprus, silpnas, geras; įnagininką kartu su šiais būdvardžiais reikia keisti kilmininko linksniu.

Pvz.: Jis buvo stiprus dvasia ir kūnu (=stiprios dvasios ir kūno).

3.3 Žodis tikslu nevartotinas su bendratimi.

Pvz.: Taip jis padarė tikslu nugąsdinti kitus (=norėdamas kitus nugąsdinti).

Pastaba. Vartojamas vienas žodis tikslu yra taisyklingas. Pvz.: Kokiu tikslu čia landai?

3.4 Žodis pagalba. Taisome be žodžio pagalba arba konstrukcija su pagalba.

Pvz.: Tai galima išspręsti biocheminių metodų pagalba (=biocheminiais metodais). Draugų pagalba (=su draugų pagalba) baigė darbus.

3.5 Konstrukcija mielu noru. Reikia keisti: su mielu noru.

Pvz.: Mielu noru (=su mielu noru) pas jus atvyksiu.

3.6 Žodis dalimi. Reikia keisti: iš dalies.

Pvz.: Tu dalimi (=iš dalies) kaltas.

3.6 Įnagininkas nevartotinas su daiktavardžiais rūpestis, rūpestingumas.

Pvz.: Graužia rūpestis savo sveikata (=dėl savo sveikatos).

4. Įnagininkas nevartojamas vietoje naudininko, kuris su veiksmažodžių bendratimis sudaro pažyminį.

Taisyklinga: Jis kelia baimę (kokią?) pasirodyti neprotingam.

Taisytina: Šeimoje patenkinamas poreikis (koks?) būti pripažintu ((=pripažintam).

5. Įnagininkas netinka neveikiamojo dalyvio veiksmo atlikėjui reikšti; reikia vartoti kilmininką.

Pvz.: Pavogtų pinigų suma nustatyta tardymo organais (=tardymo organų). Ledas tebėra prislėgtas stora ledo danga (=storos ledo dangos). Priemiesčiai apgyvendinti atvykusiaisiais (=atvykusiųjų).

Pastaba. Kai įnagininkas prie neveikiamojo dalyvio reiškia priemonę, ne veikėją, kuriuo yra kažkas pasinaudojęs, jis tinka vartoti. Pvz.: Vaikas buvo užklotas storais patalais.

6. Taisytini pasakymai: Daina parašyta įžymaus poeto tekstu (=pagal įžymaus poeto tekstą). Šis daiktavardis kirčiuojamas pirmąja kirčiuote (pagal pimąją kirčiuotę). Komandomis ( =Tarp/iš komandų) mūsų rinktinė antra.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad įnagininkas vartojamas:

7.1 Su būdvardžiais įkyrus (-i), panašus (-i), vertingas (-a).

Pvz.: Įkyri plepumu, panašus pažiūromis, vertinga gamtos turtais.

7.2 Kai įnagininku pasakome priemonę, įrankį, instrumentą, vartojam ir su prielinksniu su. Pvz.: Rašo pieštuku ir su pieštuku.

Vietininkas

Lietuvių kalboje vietininkas dažniausiai pasako vietą (pvz.: kibire, name), rečiau laiką (pvz.: vakare, amžiuje). Itin retai būdą (būdo aplinkybę), būvį (tarinio vardinę dalį).

Dažniausiai taisytini vietininkai, kurie nepasako nei vietos, nei laiko.

1. Nevartotini vietininkai visumoje, daugumoje, pilnumoje, tikrumoje, pagrinde, esmėje, principe, pirmoje (paskutinėje) eilėje ir kt.

Pvz.: Visumoje (=apskritai, iš viso) pažeidimų nedaug. Šias pareigas daugumoje (=daugiausia, paprastai) atlieka moterys. Planas įvykdytas pilnumoje (=visiškai, visas). Į jūsų klausimą atsakysiu pirmoje eilėje (=pirmiausia).

2. Netaisyklingai vietininku reiškiamas papildinys.

Pvz.: Ne visi nusimano matematikoje (=matematiką). Turėtum

nusimanyti psichologijoje (=apie psichologiją).

3. Klaidingai vartojamas vietininkas kalbant apie transporto priemone atliekamą veiksmą.

Pvz.: Skrido lėktuve (=lėktuvu). Važiuoja autobuse (=autobusu).

4. Taisomas netaisyklingai vietininku reiškiamas pažyminys.

Pvz.: Sutkaus pastatyme (=Sutkaus pastatyta) komedija buvo labai lankoma. Dalyviai dalijosi patirtimi būrelių darbe (=būrelių darbo patyrimu).

5. Netaisyklinga būdo aplinkybė.

Pvz.: Tik tokiose sąlygose (=tokiomis sąlygomis) bus galima dirbti. Sutartis sudaryta dviejuose egzemplioriuose (=dviem egzemplioriais). Sąmatą 1000 litų sumoje (=1000 litų sąmatą) patvirtino.

6. Laiko reikšme nevartotini vietininkai bėgyje, eigoje, laike, laikotarpyje ir kt.

Pvz.: Pasą sutvarkys ssavaitės bėgyje (=per savaitę). Laike darbo (=darbo metu) jis buvo sąžiningas.

7. Taip pat taisomi šie vietininkai:

7.1 Pareigose. Pvz.: Dirba auklėtojos pareigose (=auklėtoja).

7.2 Kame reikalas? (=Koks reikalas?)

7.3 To pasėkoje. Pvz.: To pasėkoje (=Dėl to, dėl tos priežasties) įvyksta avarijų.

7.4 To pasekmėje. Pvz.: To pasekmėje (=to rezultatas, padarinys, pasekmė) gali būti nervų uždegimas.

7.5 To rezultate. Pvz.: To rezultate (= Dėl to) geriau jaučiausi.

7.6 Vietoj to, kad.(=Užuot) Pvz.: Vietoj to, kad sutriktų (=užuot sutrikęs) jis nusišypsojo.

7.7 Tiksliomis taisyklėmis neapibrėžiamuose pasakymuose: JJis šiandien ne formoje (blogos formos). Mineralų yra kristalų pavidale (kristalais, kristalų pavidalo). Blogoje nuotaikoje (blogos nuotaikos). Biblioteka kūrimosi stadijoje (kuriama) ir kt.

PRIELINKSNIŲ VARTOJIMAS

Prielinksnių vartosena gana nusistovėjusi – tam tikros prielinksnių grupės vartojamos su tuo pačiu linksniu:

su kilmininku (kilmininkiniai prielinksniai) –– ant, be, dėl, iki, iš, nuo, po, prie, tarp, virš, vidury, už;

su galininku (galininkiniai) – apie, į, pas, per, prieš, pro, už;

su įnagininku (įnagininkiniai ) – po, su, sulig, ties.

Yra su keliais linksniais vartojamų prielinksnių: po, už.

Ant (kilmininkinis prielinksnis)

Vartojamas

1. Vietai, paviršiui, kur kas nors vyksta, žymėti.

Pvz.: Guli ant lovos. Lipk ant kėdės. Negulėk ant žemės. Adresas ant voko.

2. Veiksmo atlikimo būdui.

Pvz.: Nešti naštą ant pečių. Papuošalą nešioti ant kaklo. Rymoti ant rankų.

3. Veiksmo objektui su neigiamos reikšmės veiksmažodžiais pykti, rėkti, bartis, niršti reikšti.

Pvz.: Barasi ant vaikų. Nerėk ant jo. Niršta ant vagies.

4. Veiksmo linkmei erdvėje reikšti.

Pvz.: Debesys nuslinko ant jūros.

Nevartotinas

1. Vietai, kai paviršius neapibrėžiamas, reikšti.

Pvz.: Žaisti ant gatvės (=gatvėje); rašyti ant lentos (=lentoje); ggyventi ant buto (=nuomoti butą).

2. Krypčiai, kai erdvė, paviršius neapibrėžiamas, reikšti.

Pvz.: Eiti ant stoties (=į stotį, stoties link); važiuoti ant vestuvių (=į vestuves).

3. Veiksmo, būsenos pobūdžiui nusakyti.

Pvz.: Pirkom ant išsimokėjimo (=išsimokėtinai), dirba ant dviejų etatų (=dviem etatais, turi du etatus), mokosi ant penketų (=penketais), butas ant mano vardo (=mano vardu).

4. Pažinimo, žinojimo šaltiniui reikšti.

Pvz.: Ant ko(=iš ko) kvailį pažinsi. Ant visko (=viskam) gabus.

5. Laikui reikšti.

Pvz.: Uždavė ant rytojaus (=rytdienai). Pareik ant šešių (=šeštą valandą). Ant dienų ((=netrukus; artimiausiomis dienomis) sugrįš.

6.Renginiui, kuriame dalyvaujama nusakyti.

Pvz.: Buvau ant susirinkimo (=susirikime). Ant visos salės (=visai salei) pranešė.

7. Kiekiui reikšti.

Pvz.: Vaistai geriami po vieną šaukštelį ant pusės (=pusei stiklinės vandens). Skysčio sumažėjo ant pusės (=per pusę; per pus).

8. Požymiui reikšti.

Pvz.: Batai ant aukštų kulnų (=aukštakulniai, aukštais kulnais), kelnės ant kanto (=išlygintos).

9. Tikslui, paskirčiai reikšti.

Pvz.: Parvažiuok ant švenčių (=šventėms). Įdėsiu sausainių ant kelionės ( kelionei).

Pareik ant vakarienės (=vakarienei).

10. Būviui reikšti.

Pvz.: Sėdžiu ant dietos (=laikausi dietos). Išėjo ant pensijos (=į pensiją). Gyvenu ant buto (=nuomoju butą; gyvenu bute).

11. Objektui su būdvardžiais turtingas, apstus, godus, su veiksmažodžiais keisti, mainyti, skųstis ir kt.

Pvz.: Godus ant svetimo gero (=svetimo gero). Turtingas ant mašinų (=mašinų). Gabus ant muzikos (=muzikai).

12. Formatui, mastelio dydžiui, matmenų santykiui nurodyti.

Pvz.: Mastelis 1 ant 1000-čio (=vienas su tūkstančiu); kraujospūdis 80 ant 120 (=80 su 120; 80 ir 120); nuotraukos 9 ant 12 (=devyni ir dvylika; devynių ir/iš dvylikos).

Apie (galininkinis prielinksnis)

Vartojamas

1. Aptariamam objektui, į kurį nukreipiamas veiksmas, reikšti.

Pvz.: Bėgame apie stadioną. Jonas suka sparną apie Oną.

2. Informacinio pobūdžio dokumentų pavadinimuose.

Pvz.: Pranešimas apie eismo įvykį. Pažyma apie šeimos pajamas. Informacija apie derybų eigą.

3. Kalbamajam daiktui, objektui reikšti.

Pvz.: Apie šventę rašė visi laikraščiai. PPranešė apie eismo nelaimę. Kalbėjomės apie šeimą ir vaikus.

4. Apytikrei veiksmo vietai nusakyti.

Pvz.: Apie Akmenę nelyja. Apie pusiaukelę sprogo padanga.

5. Apytikriam veiksmo laikui nusakyti.

Pvz.: Apie pietus sutemo. Susitiksim apie dešimtą.

6. Apytikriam kiekiui reikšti.

Pvz.: Žuvis svers apie kilogramą. Sumokėsiu apie 20 litų.

Nevartotinas

1. Papildiniui reikšti su veiksmažodžiais domėtis, rūpintis, skųstis, ginčytis.

Pvz.: Domėjosi apie darbo sąlygas (=darbo sąlygomis). Nesirūpinkit apie mane (=manimi). Nesiskųsk apie gyvenimą (=gyvenimu). Ginčijomės apie ligų priežastis (=dėl ligų priežasčių).

2. Papildiniui reikšti su veiksmažodžiais liudyti, rodyti, skelbti, pažymėti, pranešti.

Pvz.: Jam priminė apie pasiūlymą (=priminė pasiūlymą). Pažymėjo apie būtinumą (=būtinumą). Dabar paminėsiu apie klaidas (=pakalbėsiu, aptarsiu klaidas).

3. Priežasčiai nusakyti.

Pvz.: Ginčas apie pelno paskirstymą (=dėl pelno paskirstymo); skundas apie duonos kokybę (=dėl duonos kokybės).

4. Kanceliarinio stiliaus antraštėse ( ypač ne tiek nusakant turinį, kiek pabrėžiant priežastį).

Pvz.: Nutarimas apie lėšų paskirstymą (=dėl lėšų paskirstymo). Sutartis apie tolesnį bendradarbiavimą (=dėl tolesnio bendradarbiavimo). Įstatymas apie vaikų priežiūrą (=dėl vaikų priežiūros; Vaikų priežiūros įstatymas).

Dėl (kilmininkinis prielinksnis)

Vartojamas

1. Priežasčiai reikšti.

Pvz.: Neatvyko dėl ligos. Draugas pyko dėl apgaulės.

2. Aktyviam veiksmo tikslui reikšti.

Pvz.: Stengiuosi dėl Tavęs. Susipešė dėl vietos. Vargstu dėl duonos kąsnio.

3. Nusakomojo dalyko priežasčiai, motyvams reikšti.

Pvz.: Susitarėm dėl bendro darbo. Padaviau į teismą ddėl žalos atlyginimo.

4. Tvarkomųjų dokumentų antraštėse.

Pvz.: Dėl asmenvardžių rašymo;

Dėl žemės sklypų paskyrimo;

Dėl miesto biudžeto.

Nevartotinas

1. Paskirčiai reikšti.

Pvz.: Lėšos dėl mokyklos statybos (=mokyklos statybai). Arbata dėl kosulio (=nuo kosulio). Pirkau dėl savęs (=sau).

2. Objektui reikšti vertiniuose su kas.

Pvz.: Kas dėl lėšų, tai jų rasime (=O lėšų rasime). Kai dėl pasakyto (= Dėl pasakyto;O dėl to, kas pasakyta), tai tu nesijaudink.

3. Kanceliarinio stiliaus sakiniuose su veiksmažodžio svarstyti formomis.

Pvz.: Svarstyta dėl lėšų skyrimo (=Svarstytas lėšų skyrimas). Reikia svarstyti dėl jo elgesio (=jo elgesį).

Į (galininkinis prielinksnis)

Vartojamas

1. Vietai, erdvės santykiams reikšti.

Pvz.: Po metų grįžau į gimtinę.Eik į kambarį. Nelengva lipti į kalną.

2. Linkmei žymėti.

Pvz.: Žiedas į saulę stiebiasi. Stumiamės į priekį. Suk į kairę. Nežiūrėk į mane.

Nevartotinas

1. Laiko tarpui, per kurį kas nors vyksta, kartojasi, už kurį ir atlyginama, reikšti.

Pvz.: Vaistus gerk tris kartus į dieną (=per dieną). Rinkimės vieną kartą į (=per) mėnesį. Kartą į savaitę (=per savaitę) einu į masažo kabinetą. Kiek uždirbi į metus (=per metus).

2. Objektui, kuriam daroma įtaka, nurodyti.

Pvz.: Blogas elgesys atsiliepia į pažangumą (=turi įtakos pažangumui). Į tave (=Tave) įsimylėjo. Paskyrė vaistus į akis (=akių; akims; lašinti į akis). Oras veikia į nuotaiką (=nuotaiką).

Iki, ligi (kilmininkiniai prielinksniai)

Vartojamas

1. Vietos ar laiko

ribai, intervalui reikšti.

Pvz.: Nuėjau iki (ligi) miško. Pertrauka iki (ligi) dvyliktos valandos. Atsiskaityti nurodyta iki (ligi) gruodžio pirmos dienos.

2. Veiksmo, reiškinio kiekiui žymėti.

Pvz.: Temperatūra pakilo iki 40 laipsnių. Darbo turim ligi ausų. Krūmas užaugs iki 2 metrų.

Nevartotinas

1. Būviui beasmeniuose sakiniuose reikšti.

Pvz.: Man dabar ne iki (ligi) juokų (=ne juokai galvoje; ne juokai rūpi). Egzaminai ant nosies, man dabar ne iki šokių (=ne šokiai galvoje).

2. Kokybės laipsniui nusakyti.

Pvz.: Nusigyveno iki tiek (iki tokio laipsnio) (=taip; tiek), kad bbaisu žiūrėti.

Iš (kilmininkinis prielinksnis)

Vartojamas

1. Krypčiai iš vidaus, vietai, iš kurios vyksta veiksmas, reikšti.

Pvz.: išbėgti iš namų; pareiti iš darbo.

2. Medžiagai, iš kurios kas nors padaryta, reikšti.

Pvz.: duona iš rugių; karūna iš gryno aukso.

3. Daliniam veiksmui ar reiškiniui nusakyti.

Pvz.: Straipsnį iš dalies reikės pakeisti. Darbą iš dalies padarėm.

4. Sumuojamų dalykų visumai ar jos daliai nusakyti.

Pvz.: Iš viso susirinko 20 žmonių. Komisija susideda iš septynių asmenų.

5. Priežasčiai reikšti.

Pvz.: Miršta iš bado. Sprogsta iš pykčio. Iš džiaugsmo vverkia.

6. Veiksmo atlikimo būdui reikšti.

Pvz.: Dirbti iš paskutiniųjų jėgų; rašinį iš galvos sukurti; iš akies nubrėžti; iš balso pažinti.

Nevartotinas

1. Su žodžiais protokolas, raštas, nutarimas prašymo datai, dienai žymėti.

Pvz.: Gautas raštas iš kovo 3 d. (=kovo 3 dd. raštas). Į jūsų raštą iš š. m. liepos 5 d.

(=Į š. m. liepos 5 d. raštą) atsakyta.

2. Priemonei reikšti, kai užtenka priemonės įnagininko.

Pvz.: Spirti iš kojos (=koja); braižyti iš rankos (=ranka).

3. Medžiagos požymiui nusakyti.

Pvz.: Gamina sages iš gintaro (=gintarines sages). Kepa duoną iš rupių miltų (=rupių miltų duoną).

4. Veiksmo atlikėjui reikšti.

Pvz.: Iš jų pusės nusiskundimų nėra (=Jie niekuo nesiskundžia). Iš tėvų pusės trūksta kontrolės (=Tėvai mažai kontroliuoja).

5. Vertinio konstrukcijose iš (kokios/ kieno) pusės, iš kalno, išeinant iš.

Pvz.: Apie jį galima kalbėti iš teigiamos pusės (=teigiamai). Nuobaudų iš administracijos pusės (=Administracijos nuobaudų) neturi. Tie patys darbai kartojasi metai iš metų, diena iš dienos (=Kasmet, kasdien).

6. Sunkiose konstrukcijose.

Pvz.: Viename iš pasitarimų (=Viename pasitarime) bbuvo pasakyta, kad svarstome, su kuriais iš konkurentų pasirašyti sutartį. Trys iš atvykusiųjų (=Trys atvykusieji) pageidavo viešbučio.

Nuo (kilmininkinis prielinksnis)

Vartojamas

1. Pradinei laiko ar vietos ribai žymėti.

Pvz.: Žiemą nuo penkių jau tamsu. Nuo mažens pratinkis dirbti. Į darbą priims nuo kovo pirmos dienos.

2. Su atskyrimo, šalinimo reikšmės veiksmažodžiais.

Pvz.: Vaikas atskirtas nuo namų. Neatitraukė žvilgsnio nuo mylimosios.

3. Vietai, nuo kurios kas nors daroma, arba kilmei nusakyti.

Pvz.: Nukrito nuo stogo. Nuo kalno toli matyti. Kilęs nuo Kelmės.

4. BBūsenos sukėlėjui, veiksmo priežasčiai reikšti.

Pvz.: Pavargo nuo darbų. Nuo garso sienos dreba.

5. Daikto paskirčiai nusakyti.

Pvz.: Akiniai nuo saulės, vaistai nuo kosulio.

6. Veiksmo atlikimo būdui reikšti.

Pvz.: Atsakinėjau nuo antro klausimo. Imk nuo krašto.

7. Objektui, asmeniui nusakyti.

Pvz.: Perdavė linkėjimų nuo Tomo. Pridėk ką ir nuo savęs.

Nevartotinas

1. Atstovavimo reikšme.

Pvz.: Nuo (=Iš ) mūsų darbo grupės kalbės Petraitis. Nuo (=Iš ) kiekvienos mokyklos atvyks po vieną komandą.

Atstovavimo proporciją galima nusakyti ir taip: Renkamas vienas delegatas nuo šimto.

2. Asmeniui, iš kurio kas gaunama, atimama, reikšti.

Pvz.: Nuo ko ( =Iš ko ) pasiskolinai)? Ko tu nori nuo manęs (= iš manęs)? Neatimk nuo (=iš ) vaiko žaislų. Gautas skundas nuo Jonaičio ( =Jonaičio skundas).

3. Vertiniuose laikas nuo laiko, kartas nuo karto, nuimti nuo pareigų, nuo įskaitos.

Pvz.: Laikas nuo laiko (=Kartais; Kartkartėmis; Retkarčiais) einu pas dantų gydytoją.

4. Su veiksmažodžiais valyti, šluoti, plauti, supainiojus šalinamąjį dalyką nuo objekto.

Pvz.: Valyti aikštę nuo lapų, gatvę nuo sniego, gatvę nuo dulkių (= lapus nuo aikštės, sniegą nuo gatvės, dulkes nuo stalo).

Pagal, palei (galininkiniai prielinksniai)

Vartojami

1. Vietai, arti kurios, išilgai kurios kas nors vyksta, yra.

Pvz.: Mergaitės pagal sieną nubėgo. Paukščiai pagal žemę skraido.

2. Veiksmo pagrindui, motyvui nusakyti.

Pvz.: Apsirengė pagal madą, kviesim ppagal sąrašą, namas pastatytas pagal planą, reikės atsakyti pagal įstatymą.

3. Veiksmo atlikimo būdui, krypčiai reikšti.

Pvz.: Plaukia pagal srovę, glosto pagal plauką.

4. Lyginimui reikšti.

Pvz.: Pagal Jurgį ir kepurė. Šis darbas ne pagal jėgas.

5. Palei reiškia vietą, šalia kurios kas nors yra, juda.

Pvz.: Šluota palei sieną, eglynas palei upę.

Nevartotini

1. Veiksmo būdui reikšti.

Pvz.: Pagal pasą (=Pateikus pasą; Su pasu) išduos pinigus. Įėjimas pagal kvietimus (=su kvietimais). Pagal atsakymus (=Iš atsakymų) nuspręs, ar tu tinkamas. Pagal poelgius (=Iš poelgių) matyti, koks žmogus.

2. Veiksmo priežasčiai reikšti.

Pvz.: Pagal klaidą (=Per klaidą; Apsirikę; Netyčia) sumaišiau daiktus. Pagal tave (=Tik dėl tavęs) ir aš nueisiu.

3. Informacijos šaltiniui nurodyti.

Pvz.: Pagal mane (=Man rodos; Mano nuomone; Mano manymu; Mano supratimu ). Pagal straipsnio autorių (=Pasak straipsnio autoriaus; Jo nuomone, teigimu, tvirtinimu) Lietuvoje korupcijos nėra.

4. Su veiksmažodžiais skirtis, aplenkti, nusileisti, būti nepanašiam, nevienodam, kai geriau tinka įnagininkas.

Pvz.: Mes skiriamės pagal gabumus, elgesį, protą (=gabumais, elgesiu, protu). Pagal produkcijos kokybę (=Produkcijos kokybe) gamykla nenusileidžia kitoms gamykloms. Pagal pažymius (=Pažymiais) kitos grupės mus lenkia.

5. Palei netinka vartoti kitomis, išskyrus vietos, reikšmėmis (būdo, kriterijaus,lyginimo ir pan.).

Pvz.: Palei mane (=Mano nuomone; Mano supratimu; Man rodos) mes visi vienodi.

IŠVADOS

Atrodo, kad lietuvių kalbą turime mmokėti gerai. Bet kiekvienas žmogus kalba savaip. Lietuvoje yra keturios tarmės. Ir tarpusavy mums sunku susikalbėti. Yra daug knygų, kuriose mokina, kaip reikia taisyklingai rašyti ir šnekėti. Žmonės labai daug daro sintaksės klaidų ir jų kalbėjimo stilius yra netaisyklingas.Kiekviena kultūringa visuomenė gerai supranta reikalą rūpintis savo rašomąja ir šnekamąja kalba, jos informaciniu efektyvumu ir tobulumu.

NAUDOTA LITERATŪRA

Gavenauskienė D., Keršienė O. ir kt. Kalbos kultūros vadovėlis – V. 2001

Kondrotas B. Lietuvių kalbos taisyklės: mokinio knyga – V. 2000

Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra – V. 2002

Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Gramatikos normos ir dabartinė vartosena. – K. 1986

Piročkinas A. Administracinės kalbos kultūra – V. 1990