Sintaksinės figūros

Kalambūras – komizmą, sąmonį ir šmaikštumą kūriantis žodžių ar žodžių junginių žaismas, pagrįstas skirtingos reikšmės žodžių garsiniu tapatumu ar panašumu. (Prieš perkūną eina šiurpuliai per kūną. Ne tavo kiškis ne tu kiškis.)

Homonimai – vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės žodžiai. (lapas, kasa)

Paronimai – panašiai skambantys, bet viai skirtigus dalykus nusakanys žodžiai. (kompanija-kampanija, komplektas-kompleksas, naudingas-nuodingas)

Antonimai – priešingos reikšmės žodžiai. (baltas-juodas)

Sinonimai – panašios reikšmės žodžiai, sambantys kitaip.(bėga-lekia)

Paradoksas – aforizmu suformuluotas netikėtas teiginys, pirmu žvilgsniu prieštaraujantys logikai ir sveikam protui.(Geriausios naujienos – blogos nnaujienos. Daugiausiai uždirbti gali nieko nedirbdamas.)

Oksimoronas – paradoksalus priešingų sąvokų derinys vienoje frazėje, dviejų išoriškai nesuderinamų dalykų vidinė santaika. (Vieša paslaptis seniai buvo žinoma visiems. Išryškėjo visas šios ekspertizės spindesio skurdas.)

Retorinis sušukimas – kai klausytojas stebisi, piktinasi, džiaugiasi, triumfuoja. (Ei! Jė jė jė!)

Antitezė – tai konrtrastingų reiškinių arba dalykų gretinimas. (Mokslas ilgas – gyvenimas trumpas.)

?Analogija – tai skirtingų dalykų lyginimas paremtas jų panašumu.

?Kontrastas – atvirkštinė analogija, juo paryškinama lyginamų reiškinių priešybė.

Sentencija – tai glaustai suformuluota bei apibendrinta gyvenimo išmintis. (Gyvenimas –– nepasaka. Pasakytas žodis atgal nebegrįžta.)

?Asonansas – vienodų balsių kartojimasis kūrinyje.

Onomatopėja – tikrovės garsų pamėgdžiojimas. (Kū kū kū. Čir vir vir)

Definicija – glaustos formos, vaizdingas, originalus kokio nors dalyko ar asmens nusakymas ar paaiškinimas. (Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi)

Elipsė –– pagrindinė trumpinimo figūra, kurios esmė žodžio ar žodžių junginio praleidimas. (Kvailį pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.)

?Asindetonas – bejungtukis žodžių, frazių ar sakinių siejimas. Jis ypač gyvina ir trumpina, daro veržlią kalbą tada, kai jaučiama, kad jungtukai praleisti sąmoningai.

?Polisindetonas – žodžių, frazių ar sakinių siejimas, kur jungtukų esama gausiai.

?Nutylėjimas – kuria potekstę, intriguoja tou kas praleista, nepasakyta. Nutylima iš džiaugsmo, skausmo, graudulio, netikėtumo, baimės, sutrikimo.

Porceliacija – ypatingo taupumo priemonė, kai kalbėtojas išskaido pagal prasmę susietus sakinius į atskiras daleles, skiriams pauzėmis, o rašytiniame tekste – taškais.(Žemos durys. Trys maži langai. Bet laimė, laimė!)

?Akrostichas – kūrinio komponavimo būdas, kai pirmosios raidės, skaitomos vertikaliai, sudaro tam tikrą prasmingą užrašą.

?Esė – tai aktualūs, glausti, kompoziciški ir stilistiškai laisvi, subjektyvosios autobiografiškos filosofinės ttraktuotės kūriniai.