socialiniai nukripimai
Socialinio elgesio nukrypimai – sociologija
Populiarumas XX amžiaus, 6-7 dešimtmečiai.
Sumueris sakė, kad tai nykstantis kursas.
Sociologinės problemos: visuomenė <–> individas.
Kaip visuomenė veikia individą:
1. Totalitarinė visuomenė – nurodo žmogui, ką jis turi daryti.
2. Išprotėjusių individų visuomenė – savo norus iškelia aukščiau visuomenės.
Norai. Norų skaičius nebaigtinis
Poreikiai. Suskaičiuojama apie 40.
Visuomenė gali išlikti jeigu turi pakankamą kiekį aktorių, kurie gerai atlieka savo vaidmenį.
Reikalavimai. Tam tikras kiekis jausmų moteriai ir tam tikras jausmų kiekis vyrams.
Gamtinė žmogaus prigimtis. Žmogus yra gyvulys, tik tiek skiriasi, kad dalyvauja politiniame ggyvenime. Maistas, pastogė – šiluma, seksualiniai patyrimai.
Visuomeninė žmogaus prigimtis. Dieviškoji…………….
Jos susipina ir pradeda viena kitai gyvuoti (prigimtis). Viena kitą papildo.
Žmogus labai priklauso nuo supančio pasaulio, jis laikui bėgant išmoksta bendrauti ir pasitikėti.
Bendraujama išmokstant tam tikras normas, juos palengvina bendravimas. Normos išmokstamos per vieną gyvenimą.
Socialinės normos.: a) Istorinės – jų nebuvo, jos atsirado ir jų tikriausia neliks; b) Geografinės – vienuose kraštuose yra vieni reikalavimai, kituose kiti. Dar yra privalomos, pageidaujamos, ilgalaikės trumpalaikės normos.
Normos atsiranda: rašytinės – kodeksai, tradicinės.
Viešpatavimas ekonominių iir politinių klasių ir yra skirtas slopinti mažas pajamas gaunančių žmonių poreikius.
Subkultūra. – grupė žmonių, kuri turi problemas ir joms išranda specialius būdus.
Homoseksualizmas subkultūra:
Prostitucija;
Organizuotas nusikalstamumas;
Alkoholizmas (irgi subkultūra).
a) Formalioji – įstaigos, b) neformalioji – šeima.
Šios subkultūros turi savo taisykles. BBausmės viduje subkultūrų yra griežtesnės nei didžiojoje kultūroje.
Draudimai ir didžiojoje kultūroje, ir subkultūroje yra panašūs.
Socialiai nukrypstamas elgesys – tai elgesys, kuris neatitinka esamos visuomenės lūkesčių.
Visuomenė arba skatina, arba baudžia soc nukrypimus.
Skatina – naujus drabužius, stilius, naujas technologijas.
Baudžia, nes nepalaiko iki įkalinimo iki gyvos galvos.
Šiandien mes nežinome, kas yra normalu, todėl sunku būti pakančiam
1) keistas elgesys; 2) nukrypstamas; 3) nusikalstamas (skirtingas reagavimas į elgesio formas).
Šia triadą sudarė E.Durheimas. Nukrypimai:
Plėšimai, nukrypstamas vartojimas, nukrypstamas pardavimas, nukrypstami veiksmai, nukrypstami tikėjimai, savižudybės, Nukrypstami požymiai:
A)nėra tokios visuomenės, kurioje nebūtų nukrypimų, juos gamina pati visuomenė, tai yra normalu.
B) A) nukrypimai atlieka žmonių sutelkimo funkciją, ginant savo interesus B) nukrypimai parodo visuomenės pakantumo ribas. C) tam tikri nukrypimai atlieka apsauginio vožtuvo funkciją. D) tai pavojaus signalas, kad kažkas šioje vvisuomenėje yra blogai.
Teorijų grupės (kodėl žmonės nusikalsta): 1) Medicininės; 2) Psichologinės; 3) Sociologinės.
Medicininės (biocheminės). Nusikaltimų priežastys siejamos su paveldimumu, vitaminų trūkumas, toksinais, smegenų disfuncija, augliais, hormoniniais balajnsais.
Prevencinės priemonės – izoliacija ir gydymas. Durheimas sakė, kad nusikaltėliu gimstama, nes paveldime iš protėvių visą, kas blogiausia. 10% žmogaus elgesio yra lemiama mūsų organizme esančių cheminių medžiagų.
2) Psichologinės nusikaltimų priežastys – žemas intelektas, psichopatinė elgsena, stresas. Prevencija – psichologinė terapija ir konsultavimas, gydymas.
1914 metais atsirado ši teorija, buvo pastebėta, kad nusikaltimas iir paprasto žmogaus intelekto koeficientas skiriasi 20 punktų. Kai žemesnis intelekto koeficientas, mažiau galvojama apie pasekmes.
3) sociologinės: a) ekologinė aplinka. Nusikaltimo priežastis – susilpnėję bendruomeniniai ryšiai. Sprendimas – bendruomenių stiprinimas. 1920 m Čikagoje atsirado ši teorija. Labai didelę įtaka nusikaltimams daro aplinka.
4) anonija – nusikaltimų priežastis – ekonominių siekių blokados —————— .
R.K. Mertonas 1938 m sakė: „Amerikietiška svajonė“ – reikia gero išsimokslinimo, darbo, šeimą, namą. Kad ją pasiekti reikia pinigų. Atsiranda tokie keliai A) Konformisto – priimami tikslai ir priimamas, kai gerai moka, turi gerą darbą. B) Inovacija – kai pasirenka ne tas priemones, pradeda nuo vagysčių, neturi išsimokslinimo, nei gero darbo. C) Ritualistai – jie priima priemones žinodami, kad tikslų niekada nepasieks. Mokosi, skaito, dirba, tačiau nieko geriau nepasiekia. D) Retreotistai – atsisako ir tikslų ir priemonių. E) Maištininkai – jie sako, kad kažkas negerai su visuomene. Žmonės daug dirba, bet labai daug yra nelaimingų – Jėzus, Buda, Leninas.
5) Išmokimo teorija – nusikaltėlių priemonės: mėgdžiojimas nusikalstamos veiklos, skatinimas.
Prevencija – negatyvus pirminės grupės spaudimo vertinimas.
E. Suterlandas 1947 m – nusikalstamas elgesys išmokstamas bendraujant nusiltėlių grupėse.
6) Socialinės kontrolės teorija – nusikaltimo priežastys – bloga socializacija, žemas savikontrolės lygmuo. 1969 m.
Prevencija – geresnė vaikų priežiūra (tėvai, mokykla, visuomenė, bendraamžiai).
7) EEtikečių klijavimo teorija. 1960-1970 metai. Nusikaltimo priežastys – identiteto įsisavinimas ir pažymėjimas.
Prevencinės priemonės – minimalus kišimasis, asmens integracija į bendruomenę.
Šalininkai sako, kad nėra nei gero, nei blogo elgesio, elgesys yra geras ar blogas, kai kas nors jį perskaito ir pasako, kad jis yra toks.
8) Konfliktų teorija. 1970 m. – priežastys – netolygus valdžios turtų pasiskirstymas.
Prevencija – lygybės puoselėjimas.
9) Radikalios teorijos. Priežastys – kapitalistinė santvarka. Sprendimas – socializmo įvedimas. Pradininkas Karlas Marksas.
10) Taikioji kriminologija. 1990 m. – Priežastys – vidinė kančia ir netvarka. Prevencija – dvasinių jėgų puoselėjimas.
11) Feministinė kriminologija. 1990 m. Priežastys – patriarchatas. Sprendimas – lyčių diskriminacijos pabaiga.
Katalikų bažnyčia sako, kad nusikaltimai atsiranda dėl gundymo ir apsėdimo, žmogui nepriklausomai nuo jo valios.
Egzorcistas – išvaro piktąsias dvasias. Demonai: Liuciferis – išdidumas; Beldzebubas – persirijimas, žmogžudys; Samuelis – serijinių žmogžudysčių demonas; Asmodėjas – paleistuvystės demonas; Abodonas – azartinių lošimų demonas.