Terminai apie drama

Fabula (siužetas)- kūrinio įvykių grandinė, eiga (padedanti atskleisti veikėjų charakterius.

Epilogas – baigiamoji kūrinio dalis,kurioje pasakojama apie veikėjų likimą praejus tam tikram laiko tarpui.

Remarka – autoriaus pastaba dramos tekste.

Dramos veiksmas – tai įtemptas, kryptingas veiksmas, kurio ryškūs priežasties ir pasekmės ryšiai. Dramoje ypač svarbus veiksmo vyksmas kaip prieštaravimų ir sprendimų budas. Iš gaikų kalbos išvertus ‘drama’ reiškia veiksmą.

Koalizija – prieštaravimas,disharmonija, priešiškų jėgų ar idėjų konfliktas(susidūrimas, iš kurio vystosi dramos veiksmas). Dar koalizija vadinama konflikto šaltiniu, išeities tašku.

Dialogas – dviejų ar kelių vveikėjų pokalbis.

Monologas – vieno veikėjų pokalbis, skirtas sau arba klausytojui.

Tragiškoji klaida – ne šeip sau klaida,o ne pataisomas suklydimas, padarytas ne iš blogos valios.

Katarsis – meno kūrinio sukeliamas išgyvenimas, sielos apvalymas, taurinamas, emocijų nuskaidrinimas.(iš graikų filosofų suvokimo: per kančią, sielvartą, skausmą išgyvenamas palengvėjimas, sielos apvalymas.

Kulminacija – didziausios įtampos momentas kūrinyje.

Ekspozicija – susipažinimas su kūrinio veiksmo aplinkybėmis,veikėjais (įžanga).

Užuomazga – veiksmo pradžia,netikėtumas del kurio suklūsta skaitytojas. Įvykis,kuris lemia veiksmo eigą.

Atomazga – veiksmo pabaiga,konflikto išsprendimas.

Tragiškasis hherojus – tai herojus, kurio prigimtyje slypi tragiškoji kaltė, jis negali būti kitoks, negali elgtis ir gyventi kitaip. Tragedijos herojus patiria likimo smūgius, daro lemtingus sprendimus, kenčia ar net žūva. Tragiškoji kaltė – neretai tampa neišvengiamas jo žūties arba didelės kkančios (katarsio ) priežastimi. Tragiškas herojus paprastai stipri, ryški asmenybė,kuri susiduria su likimu,visuotinai vyraujančia tvarka, savimi pačiu. Tragiški herojai – aistringos asmenybės(išgyvenastipriąmeilę, neapykantą)

Konfliktas-dviejų priešiškų jėgų ,idėjų, charakterių atviras susidurimas,kova.