Tėvai mūsų nesupranta

Rašinys

„Tėvai mūsų nesupranta“

Ir vėl ta diena, kai aš rašau rašinį. Aišku būtų geriau, jeigu aš galėčiau rašyti tada, kai norėčiau išlieti savo jausmus neįrėminęs į laiką. O dabar savaitė ir rašinys turi būti „iškeptas“ ir sugalvok, pagal parinktą temą.

Taigi pabandysiu trumpai papasakoti, ką esu skaitęs, girdėjęs, matęs televizijos laidose, kokie būna ir nuo ko priklauso tėvų ir vaikų santykiai ir dar trumpai parašysiu apie savo šeimą.

Dauguma žmonių apie vaikus galvoja kaip apie kitos rūšies būtybes. Vienaip jie bendrauja ssu suaugusiais žmonėmis ir visai skirtingas taisykles taiko vaikams, Juk turėtų žinoti, kad irgi žmonės.Bet tik kol kas jie mažesni ,silpnesni, turintys mažesnę gyvenimo patirtį. Todėl su vaikais reikia elgtis kaip su lygiais partneriais. Bendraudami su vaikais, kai kurie tėvai laikosi griežtų savo pozicijų:

Reikalauja paklusnumo , per daug nuolaidžiauja arba net žiauriai baudžia. Taip jie supranta savo galią ir įsivaizduoja, kad vaikas turi paklusti.

Visai neseniai pradėjau skaityti Frances Kendal knygą „Ypatingi tėvai, ypatingi vaikai“ ir norėčiau pacituoti kelias eilutes, kkodėl nesupranta tėvai mūsų, nes jie nežino kad:

„Jūsų vaikai yra ne jūsų.

Jie dukros ir sūnūs nesibaigiančios

Gyvenimo tėkmės.

Atėję per jus, tačiau ne iš jūsų,

Ir būdami kartu jie nepriklauso jums.

Galite jiems duoti savo meilę,

Bet ne protą.

Nes turi jie savas mintis.

Galite suteikti prieglobstį jjų kūnams, bet ne sieloms,

(„Frances Kendall. Ypatingi tėvai, ypatingi vaikai.,2001,p7

Nes sielos jų gyvena rytdienos namuos.“

Dar truputį norėčiau parašyti, apie savo tėvus. Man atrodo, kad esu šiuose namuose visada išklausytas, suprastas, laukiamas ir mylimas. Tik kartais jiems nepatinka, kad aš viską darau lėtai, susimąstęs, kartais net pamirštu. Tada jie primena, kad mano tėtis – labai greitas, mama irgi greitai viską atlieka, o į ką atsigimęs aš? Tada ir bandau jiems įrodyti: skubu sunešti malkas, nupjauti žolę, nuvažiuoti į parduotuvę, bet vis tiek galvoju ,kad darau lėtai.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad tėvai nesupranta mūsų, nes gerai nepažįsta, nežino mūsų brandos tarpsnių, neskiria reikiamo dėmesio – ypač kaip būna mums sunku.