Užgavėnių kaukės ir jų prasmė

Įžanga

Paskutinė diena prieš gavėnios pradžią yra vadinama Užgavėnėmis. Šios šventės tikslas – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Užgavėnės švenčiamos likus septynioms savaitėms iki Velykų- nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos.

Užgavėnių šventė labai linksma, kiekviename krašte švenčiama skirtingai. Vis dėlto niekur neapsieinama be pagrindinių Užgavėnių atributų – blynų, Morės (Magdės, Katrės) bei persirengėlių. Pats Užgavėnes pajusi tik įsijungęs į šėlstančių kaukėtų persirengėlių būrį.

Gaila, bet žmonių švenčiančių Užgavėnes taip, kaip švęsdavo mūsų senoliai vis mažėja, taigi šio referato tikslas supažindinti vvisus su svarbiausia šios šventės dalimi- persirengėliais ir Užgavėnių kaukėmis.

Informacijos šia tema daugiausiai ieškojau internete. Pastebėjau, kad įdomios informacijos apie Užgavėnių kaukes čia sunku surasti, visa informacija skirtinguose puslapiuose labai panaši.

Užgavėnių kaukių ypatumai

Lietuviai senovėje Užgavėnių karnavalo kaukes pasidarydavo patys. Jose atsispindėdavo žmonių darbštumas ir išradingumas, nors jos būdavo pagaminamos iš paprastų, tuomet kasdien buityje naudojamų medžiagų: medžio tošies, ratlankių, lentelių, kailio, lino pluošto.

Kaukės skirtos veidui buvo daromos iš medžio žievės. Žmonės atlupdavo gabalą žievės, išpjaudavo iš jos skyles akims, burnai bbei nosiai, kaukę gerai išdžiovindavo, priklijuodavo storus antakius, barzdas bei plaukus, pagamintus iš lino ar kailio. Kai kuriuose kraštuose populiariau būdavo ne gaminti kaukes, o veidą nusibaltinti miltais ar nujuodinti anglimi. Kartais kaukės dar būdavo drožiamos iš medžio ar iškerpamos iiš senų kailinių. Bet kuriuo atveju buvo stengtasi, kad persirengėlis turėtų seno, negražaus žmogaus bruožų – kreivą nosį, nesimetriškas akis, ar stipriai raukšlėtą veidą. Kiti persirengėlio bruožai priklausydavo nuo pasirinkto personažo.

Ne tik kaukės, bet ir persirengėlių apranga būdavo ypatinga. Buvo persirengiama dideliais, suplyšusiais rūbais, išvirkščiais kailiniais, susijuosiama juostomis, ant galvos užsimaukšlinama sena kepurė, užsidedama kaukė, atspindinti pasirinktą personažą.

Kaukių rūšys

Populiariausi Užgavėnių personažai:

Žydai (pirkliai )- važinėdami po miestą supirkinėja iš žmonių nereikalingus daiktus: arklių uodegas, karčius, kiaulių šerius, senus skudurus ir panašiai. Žydai taip pat pardavinėja įvairias smulkmenas, reikalingas kasdieniniame gyvenime. Užgavėnių žydai prie juosmens prisikabina medžiaginius maišelius, pridėtus molinių puodų šukių ir jais barškina ieškodami pirkti senmergių (jomis buvo laikomos iki 20 metų neištekėjusios merginos). Žydo kaukė būna išskobta iiš medžio, barzda ir ūsai – kailio arba lino, išryškinti dantys, lūpos ir skruostai padažyti raudonai, antakiai juodi arba geltoni, tos pačios spalvos ir plaukai, ūsai ir barzda. Jis vilki sudriskusius drabužius, išvirkščius kailinius, iš šiaudų ar skarmalų pasidaro kuprą, susijuosia virvėmis arba šiaudų ryšiais, susegtais metriniais pagaliais. Rankoje ,,žydas” laiko iš šiaudų nupintą bizūną arba botagą- grėbliakotį su pririštu virvagaliu. Kiti prie diržo dar ir prekes susikabinę: žvėrių kailių, negyvų paukščių, dėžučių. Greta ir piniginė kadaruoja- kojinė su puodų ššukėmis, dažnai apibertomis pelenais.

Čigonai- dažniausiai eina siūlydamiesi išburti ateitį, pasakyti laimę iš delno, bet iš tiesų tik ištepa ranką suodžiais ar aplieja vandeniu, kurį laiko paslėpę tarp rūbų. Vilki spalvotais suplyšusiais drabužiais, vyrai- su bizūnais, moterys- su vaiku (lėle) ant rankų. Jie dažniausiai būna be kaukių, tik veidus išsiteplioja suodžiais.

Arklys- arklio galva būna pasiuvama iš medžiagos, ji buvo prikemšama šiaudų, į tą galvą įkišamas pagalys, kurį vyras apsižergia ir joja, pats apsisupa apsiaustu, kad tik jo kojos ir arklio galva būtų matyti. Kartais dar arklys daromas iš medinių lentučių. Arklys visada sukelia žiūrovams daug juoko- spardosi, šokinėja, todėl prie jo dažniausiai būna žmogus, kuris jį prižiūri.

Ožys- griaučiai (rėmas) sudedami iš dviejų lanksčių pusiau sulenktų lazdelių, galva drožiama iš kelmo ar medžio gabalo. Aprišta skudurais galva dar išdervuojama, kad niekas ,,ožio” netampytų už ragų. Rėmas apdengiamas balta drobule, uodegos vietoje rišamas pantis. Ožys apvelkamas išverstais kailiniais, o uodega pritaisyta taip, kad visi galėtų ją tampyti, judinti. Ožys po pilvu turi maišelį su pelenais, kurie barstosi jam šokinėjant. Kartais atsiranda moterų mėginančių pamelžti ožį, bet šis niekada nesileidžia, spardosi, ima bliauti.

Gervė- jos kostiumas taip pat daromas iš išvirkščių kailinių. Viena rankovė ištraukiama per kitą ir paslepiama. Kailiniai užsagstomi virš ggalvos, per likusią rankovę iškišamos dvi kartelės ant kurios pritaisoma gervės galva su snapu. Snapas ilgas, judantis, kad galėtų įžnybti. Gervė šoka, kinksi, gnaibosi visiems savo snapu.

Giltinė- apsivelka baltais, ilgais marškiniais, veidą nusitepa baltai, o aplink akis pasidaro juodus ratilus. Jos dantys būna ilgi, balti ir aštrūs (dažniausiai padaryti iš medžio). Rankose Giltinė turi medinį dalgį ir ieško ką ,,papjauti“, išsivesti. Giltinė amžinai kovoja su velniu, bet ir jie sąjungininkai: ką Giltinė nužudys, tą velnias ir nusineš į pragarą.

Dažnai kelios kaukės sudaro vieną grupę ir atlieka tam tikrus mažus vaidinimus: netekėjusios merginos skundžiasi, kad jas čigonai senmergėmis vadina, giltinė susikauna su velniu dėl kurio kito veikėjo ir daromas teismas. Kaltąjį giltinė ,,nukerta“, o velnias šį nusineša į pragarą, žydas skundžiasi, kad jam senmergių neparduoda, moteriškės aimanuoja, kad ožys vėl pieno neduoda.

Užgavėnių vakarėlis

Persirengėliai eina iš vienų namų į kitus, pakeliui yra vaišinami Užgavėnių valgiais ir gėrimais, taip pat aplaistomi vandeniu. Jų eisena labai triukšminga, lydima muzikos, juokų ir dainų. Kartu su persirengėliais važinėjasi ir Morė. Ji padaroma su ilgomis rankomis, kad važiuodama visus ,,pašventintų“.

Vakare Morė, žydai, čigonai, ubagai, žvėrys ir paukščiai šėlsta, šunis lodo, kol kur nors sodyboje užtinka muzikantą. Tačiau dažniausiai renkasi į nuolatinę vietą, kur ttroba didesnė. Čia suvirsta visas kaimas. Tada neretai ir smuiką ar armoniką pakeičia buteliai, puodai, žagrių noragai ir kiti skambantys daiktai. Kai tik užgroja muzikantas, kaukės skrenda į kampą, mergos, kad ir žiemą, nusispiria apavą, bernai šoka apsiavę, ir taip iki gaidgystės, kol šeimininkas išvaro. Tiko čia įvairūs šokiai, rateliai, dainos, žaidimai. Vakarėlyje žydai veda šokti savo žydes ir visas kitas, atėjusias į vakarėlį. Kai šoka ne su žydu, ištepa jam rankas ir veidą suodžiais, kurių turi susipylę pilną pirštinę ar kojinę.

Čigonai ir jų bendrininkai susinešdavo pasivogtus daiktus – puodus, apavą, šaukštus. Kartais dargi vištų ir kt. Savininkai tą patį vakarą turi juos išsipirkti – pašokti, padainuoti ir t.t. Dažniausiai išpirkoms vadovavo tų daiktų savininkų vaikai – taip jie bent kartą per metus priversdavo savo tėvus išsipirkti savo daiktus ir drauge pasilinksminti. Kitus daiktus ir pasilaikydavo.

Žinoma, visos linksmybės neužtrukdavo ilgiau nei iki dvyliktos, nes iškart po vidurnakčio prasideda gavėnia – rimtybės ir susikaupimo metas, per kurį negalima nei linksmintis, nei riebiai ir daug valgyti.

Išvados

Užgavėnės būdavo labai linksma ir dinamiška šventė, nepamainoma jos dalis – persirengėliai. Kaip bebūtų gaila, žmonių švenčiančių Užgavėnes taip, kaip šventė mūsų tėvai, seneliai ar proseneliai – su dainomis, šokiais, kaukėmis – smarkiai mažėja. Visi

baigia pamiršti tradicines kaukes, jų reikšmę, mieliau persirengia šiuolaikiškesniais personažais. Tikiuosi, kad ateityje žmonės vėl prisimins Užgavėnių šventę ir vėl ją švęs su visomis senosiomis tradicijomis, taip pat ir kaukėmis.

Literatūra

Brazytė Bindokienė D. Lietuvių papročiai ir tradicijos. Čikaga, 1989.

http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2005-02-03&id=1106851524#

www.vikipedia.lt

http://www.tostai.lt/uzgavenes/kaukes_ir_apranga.htm

http://www.tostai.lt/uzgavenes/index.htm

http://www.bernardinai.lt/parapija/straipsniai/2005_iki_bal/uzgavenes.htm

http://www.romuva.lt/?kalba=liet&page=naujienos&nr=22

www.day.lt

Turinys

Įžanga…………………2

Užgavėnių kaukių ypatumai………3

Kaukių rūšys…………….4

Užgavėnių vakarėlis………….6

Išvados………………..7

Literatūra……………….8