V. M. Putino eilėraščio „Spalis” analizė ir interpretacija

SPALIS

Tavo paletėj visoki dažai.

Liepas ir beržus prie kelio,

Klevus ir kaštonus pakiemiais

Geltonai, rudai ir raudonai paišai,

O dangui nesigaili pilko

Su mėlynom properšom

Ir šitais lengvais debesėliais

Iš balzgano šilko.

Pro juos į pakalnės šešėlius antai

Dar spindulius saulės

Kur ne kur barstai.

Dėkoju tau, spali,

Už tuos stebuklingus dažus,

Kad, baigiantis mano šių metų kelionei,

Palydi mane į tamsą ir šaltį

Šviesiai nusiteikęs

Ir toks gražus!

Eilėraštis nėra ilgas, jis sudarytas iš dviejų strofų, kurios yra ne vienodo dydžio. Pirmoje strofoje piešiamas rudenėjančios gamtos vaizdas. Daug rudeniškų spalvų:

„Tavo paletėj visoki dažai.

Liepas ir bberžus prie kelio,

Klevus ir kaštonus pakiemiais

Geltonai, rudai ir raudonai paišai”.

Geltona, ruda ir raudona spalvos dominuoja žemėje, o danguje dominuoja rudeška melsvai pilka spalva:

„O dangui nesigaili pilko

Su mėlynom properšom

Ir šitais lengvais debesėliais

Iš balzgano šilko”.

Pagrindinė eilėraščio mintis yra tokia: gyvenimas yra gražus ir šviesus, tačiau neišvengiamai grėsmingas ir turi nežinomą baigtį. Nežimybė kelią nerimą. Lyrinis „aš” tarsi kreipdamasis tiesiogiai į „Saplį”, kreipiasi į nežinomą gamtos jėįgą. Ta nežinoma gamtos jėga galėtų būti Dievas. Lyrinis „aš” yra keliautojas, keleivis: „Kad, baigiantis šių mmetų mano kelionei, palydi mane į tamsą ir šaltį”. Šis keleivis keliauja per žemę ciklišku ratu: „Į tamsą ir į šaltį”. Tai nuoroda į žmogaus gyvenimo pabaigą. Ruduo pereina į žiemą – metų pabaigą. Ruduo simbolizuoja žmogaus gyvenimo brandą, artėjančia ssenatvę, neišvengiamai artėjančia mirtį. Tai yra parabolė tarp žmogaus ir gamtos gyvenimo. Gamtoje viskas cikliška. Amžinai besisukantis gyvybės ratas vis kartojasi – po pavasario ateina vasara, po rudens – žiema. Gamta pavasarį vėl atgimsta, sužaliuoja, o žmogaus gyvenimas tiesiškas – visas gyvenimas tai ėjimas link mirties. Po mirties tik nežinomybė.

Eilėraščio strūktūra, tai žmogaus, kaip šio gyvenimo keleivio egzistancijos priešprieša: šviesa ir tamsa.