Velykos

Velykos

Šv.Velykos-Kristaus prisikėlimo šventė.Senovės Lietuvoje jos buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė.

Prieš Velykas buvo laikomasi pasnininko.Paskutinė savaitė prieš Velykas buvo vadinama didžiąja. Ji buvo laikoma vėlių savaite, arba vėlių Velykomis. Priešvelykinės apeigos prasidėdavo Verbų sekmadieniu.Tuomet eglių ,blindžių ,žilvičių ,beržo šakeles rinkdavo į verbas ir nešdavo į bažnyčią. Verbas laikydavo visus metus. Laikas nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio(pirmo sekmadienio po Velykų) buvo laikomas labai paslaptingu.Egzistavo daugybė būrimų ,prietarų , draudimų.

Didįjį penktadienį žmonės burdavo.Buvo tikima,kad tądien vyksta raganų susibūrimas.

Priešvelykinį šeštadienį žmonės rrimtai nusiteikdavo,laikydavosi visokiausių draudimų , pvz. nieko neskolindavo ir nesiskolindavo.Didįjį šeštadienį taip pat šventindavo vandenį ,kuriuo pagalba išvaikydavo piktąsias dvasias iš trobų ir tvartų.

Didžioji savaitė baigdavosi Velykomis,kurios buvo švenčiamos keturias dienas.Per Velykas žmonės atlikdavo įvairiausias apeigas, pvz.: apvažiuodavo aplink savo laukus,skubėdavo pirmi atvykti namo ir t.t.Ypač daug dėmesio buvo skiriama Velykų pusryčių stalui.Jo pagrindinis atributas buvo margučiai.

Margučiai simbolizavo gamtos prisikėlimą ,gyvybės atsiradimą ,gyvenimo atsinaujinimą augalijos gimimą ,žydėjimą ir vaisingumą .Taip pat tikėjo,kad gali perimti žmonių ir gyvulių ligas,nukreipti blogas akis,išvalyti ssielą . Lietuvoje margučiai buvo žinomi gerokai iki krikšto. Ilgus amžius lietuviai kiaušinius dažė natūraliais dažais:ąžuolo,skroblo ar juodalksnio žieve, svogūnų lukštais,rugių želmenimis, kmynais ir kt.Margučiai buvo marginami ne tik dėl grožio. Jie turėjo simbolinę prasmę.Juoda spalva simbolizavo žemę , raudona-šviesą iir šilumą ,žalia- pavasario žalumą ,mėlyna-dangų ,geltona ir ruda-subrendusius javus.Skirtingi buvo ir margučių raštai.Buvo vaizduojami dangaus kūnai(saulė,menulis,žvaigždės), augalai, gėlės.Taip pat buvo naudojami geometriniai raštai.

Su margučiais susiję daugelis Velykų tikėjimų ir apeigų.Pvz.,buvo tikėta Velyke.Ji dažydavo kiaušinius,sudėdavo juos į vežimėlį ir veždavo geriems vaikams.Todėl vaikai stengėsi atsikelti anksčiau,kad pamatytų Velykę.Antrą Velykų dieną vaikai eidavo pas kaimynus ir krikšto tėvus kiaušiniauti.Apskritai,tą dieną dovanodavo kiaušinius,kurie turėjo apsaugoti nuo ligų ,nelaimių ir pan.Vyrai ir bernai žaisdavo įvairiausius žaidimus su margučiais,pvz.: dauždavosi margučiais,ridendavo juos.

Trečią Velykų dieną buvo gegužės šventė.

Ketvirtą Velykų dieną buvo vadinama ledų diena.Tądien,pagal dar iš pagonybės laikų išlikusius papročius,žmonės nedirbdavo,norėdami apsaugoti derlių nuo liūčių , krūšos.

Per Velykas buvo supamasi.Tikėta,jog kuo aukščiau supsies,tuo aukštesni linai bus.Taip pat plačiai buvo paplitęs paprotys laistytis vandeniu,kaip ir per kkitas agrarines šventes.

Taigi,Velykos-krikščioniška šventė,turinti pagoniškas šaknis.Tai buvo pavasario žemdirbių šventė,kurios metu žmonės siekė magijos ir maldų būdu pagerinti derlių.

Literatūra:

1. Senovinis kalendorius mažiems PAVASARĖLIS.Vilnius,1993

2. A .Bareikytė.Metų knygelė.Vilnius,1997

3. P. Dundulienė.Lietuvos etnologija .Vilnius,1991