Vilijamas Sekspyras „Romeo ir Dziuljeta“

Viljamas Šekspyras

„Romeo ir Džuljeta“

Ši knyga buvo parašyta (ir pirmą kartą suvaidinta) 1594 – 1595 metais.Pirmą kartą išspausdinta 1597 metais.

Tai istorija apie dviejų jaunuolių meilę iš pirmo žvilgsnio.

Romeo yra iš garsios Montekių šeimos,garsėjančios ne tik,kaip turtinga šeima,bet ir pagarsėjusi nesutarimais su Kapulečių šeima.

Romeo buvo įsimylėjas jauną,gražią,protingą merginą vardu Rozalina.Romeo beprotiškai ją mylėjo,bet Rozalina į jį nekreipė dėmesio,o tai Romeo buvo skaudžiausia.

Tarnas Romeo pranešė,kad Kapulečių šeima rengia puotą.Romeo nusprendžia eiti į puotą.Jis manė,jog ten susiras gražesnę merginą nnei Rozalina.Puotoje Romeo sutinka Džuljeta ir jie vienas kitą įsimyli,tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.Pasibaigus puotai Romeo išdrįsta nueiti prie Džuljetos lango ir prisipažinti jai,kad ją myli.Tuo tarpu Džuljeta buvo balkone,kalbėjosi su žvaigždėmis,pasakojo joms apie Romeo.Romeo išgirdęs Džuljetos pasakojimą apie jį jis iškart prabilo ir prisipažino,kad ją myli.Džuljeta taip pat prisipažino jam neabejinga.Tad jau kitą dieną jie suplanavo susituokti.

Kitą dieną jie slapta susituokė ir vestuvių naktį praleido kartu.Po vestuvių nakties,kitą dieną Romeo susikovė su Tebaldu,Sinjoros Kapuleti sūnėnu ir jį nnužudė.Džuljetai Tebaldas buvo labai brangus,jis jai buvo kaip brolis.Kunigaikščio įsakymu Romeo buvo ištremtas iš Veronos.Prieš išvykdamas Romeo atsisveikono su Džuljeta ir prisiekė jai,kad jis sugrįš.

Fra Lorensas – vienuolis,kuris slapta juos sutuokė prižadėjo Romeo,kad jis pranešas jam visas naujienas,kurios vyksta VVeronoje,bei prižadėjo ne tik rūpintis Džuljeta,bet ir perduoti Romeo jos laiškus.

Kapuletis,Džuljetos tėvas labai mylėjo savo dukrą ir ieškojo jai tinkamo jaunikio.Po Romeo ištremimo,tėvas praneša Džuljetai apie jos vestuves su jaunu,protingu ir gražiu jaunuoliu Pariu.Džuljeta susirūpinusi nubėgo pas vienuolį Fra Lorensą ir prašė,kad duotų jai tokių vaistų,kad ji jų išgėrusi atrodytu mirusi,ir po dviejų dienų pabustų.Tik prašė viską kuo greičiau pranešti Romeo.

Vestuvių dieną tėvai rado ją mirusę,bet su tuo susitaikė,Kapulečiai norėjo palaidoti savo vienintelę jų dukrą kaip pridera.Paguldė ją i karstą ir nunešė į požeminį rūsį ten kur buvo laidomi tik Kapulečių giminaičiai.

Romeo nepavyko nusiųsti žinutės nuo Fra Lorenso.Apie Džuljetos mirtį Romeo sužinojo iš savo tarno Baltasaro.Romeo liepė savo tarnui kinkyti arklius ir nuvežti jį pas miestelio vaistininką nnuodų.Nusipirkęs iš vaistininko nuodų Romeo nuskubėjo prie požemio,ten kur buvo palaidota Džuljeta.Romeo požemyje susitiko Parį ir su juo suikovė.Paris kovoje pralaimėjo ir žuvo nuo Romeo kardo.Romeo priėjas prie Džuljetos karsto,pabučiavo ją paskutinį kartą ir išgėrė nuodus.

Fra Lorensas nuskubėjo į požemį,nes turėjo jau prabusti Džuljeta.Jis turėjo paimti Džuljetą iš požemio ir padėti jai susitikti su savo mylimuoju Romeo.Tuo tarpu prabudo Džuljeta ir pamačiusi savo vyrą negyvą,paėmė Romeo durklą ir dūrė sau į širdį.Įėję sargybinis su Pario pažu pamatė negyvus Romeo,Parį iir Džuljetą.Apie tai pranešė Montekių ir Kapulečių šeimoms.

Po šio įvykio susitaikė abi šeimos,atleido vieni kitiems,pasižadėjo daugiau nesipykti ir pastatyti Romeo ir Džuljetos statulas.

Šekspyras nedaug rašė tragedijų.Geriausia jų tarpe – „Romeo ir Džiuljeta“,nepanaši į visas kitas.Ji be galo jaunatviška,skaidri,net džiaugsminga.Italų novelę apie jaunuolius,kurių laimei pastojo kelią šeimų nesantaika,Šekspyras panaudojo taip įspūdingai,kad Romeo ir Džiuljeta visada simbolizuos meilės pergalę prieš mirtį.

Nors „Romeo ir Džiuljeta“ finalas ir tragiškas,tačiau daugelis jos scenų yra tokios giedros.Gausūs atsitiktinumai,sąmojingi Romeo ir jo liežuvingų draugų pokalbiai,geraširdiškas auklės plepėjimas,visa tai mažiausiai pranašauja liūdną pabaigą.

Tačiau šeimų vaidai sunkia užgula nepatyrusių,gyvenimo lepintų jaunuolių pečius.Kovodami už savo jausmą,už teisę gyventi ir mylėti,jiedu subręsta kaip žmonės,tampa tikromis asmenybėmis.

Savo kovoje Romeo ir Džiuljeta ne vieniši.Šeimų vaidus smerkia Veronos valdovas ir miestiečiai.Įsisenėjas kivirčas visiems trukdo gyventi.

Nors Romeo ir Džiuljeta žūva fiziškai,bet jie pasiekia moralinę pergalę.Ne tik todėl,kad pagaliau susitaikė abi šeimos,bet ir todėl,kad jų meilė pasirodė galingesnė už viską,kad niekas nepajėgė jos palaužti.

Ši knyga buvo pati nuostabiausia iš visų skaitytų knygų per visą mano gyvenimą.Tokios gražios istorijos dar niekus nebuvau skaičiusi.Siūličiau ir jums šią knygą paskaityti,jūs tikrai nepasigailėsite,kad pasirinkote šią knygą.