Vydūnas

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo lygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jjam padedančia šeimininkauti Klara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 1919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mmokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus “ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mokslo draugijos veikloje. Kultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas KKaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių buvo evakuotas į Vokietiją.

Kūryba

Vydūno kūryba yra išlikusi iš mūsų lietuviškojo sąmojingumo ir kultūrinių savų vertybių ilgesio. Visuose kūriniuose jam rūpi lietuviškasis likimas, einąs iš žilos praeities ir nusitęsiąs į būsimąsias kartas. Vydūnas parašė daugiau kaip 30 dramos kūrinių. Dramaturgijoje reiškiamas protestas prieš vokiečių imperializmą, tautų pavergimo ir asimiliavimo politiką, keliamos nacionalinės ir žmogaus savigarbos ugdymo idėjos. Vydūnas rašytojas, moralistas ir filosofas yra vienas, neišskaidomas. Savo filosofinius raštus jisai nudailina poeto žodžiais, savo dramas jis pagrindžia tautinėmis, moralinėmis ir filosofinėmis mintimis. Roji filosofija buvo įprasta vadinti teosofija. Vydūno sveikatos filosofija – viena iš reikšmingiausių jo kūrybinio palikimo dalių.

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai ““ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

Tragedijoje “ Vėtra “ – vaizduojamos lietuvių kovos su kryžiuočiais. Dramoje “ Ne sau žmonės “ – XVIII a. lietuvių baudžiauninkų konfliktai su vokiečių dvarininkais. Misterijoje “ Šventa ugnis “ – XIX a. pr. lietuvių nacionalistų judėjimas, buržuazijos visuomenės blogybės. Trilogijos “ Amžina ugnis “ ( 1912 – 13 ) siužetas pagrįstas XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos istorijų įvykių simboliniu fantastiniu traktavimu. Tragedijoje “ Pasaulio ggaisras “ ( 1928 ). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui priešinimas lietuvių moterims dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 20 dieną.

1991 metais įvykdoma paskutinė Vydūno valia – amžinam poilsiui atgulti gimtojoje žemėje. Jo palaikai perkelti į Bitėnų kapinaites, kurios yra prie jo pamėgtojo Rambyno kalno. Vydūnas savo visą gyvenimą paskyrė tautos išlikimo, tautos žadintojo darbams.

Literatūra:

Vydūnas “Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo lygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti KKlara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 1919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus “ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mokslo draugijos veikloje. Kultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių buvo evakuotas į Vokietiją.

Kūryba

Vydūno kūryba yra išlikusi iš mūsų lietuviškojo sąmojingumo ir kultūrinių savų vertybių ilgesio. Visuose kūriniuose jam rūpi lietuviškasis likimas, einąs iš žilos praeities ir nusitęsiąs į būsimąsias kartas. Vydūnas parašė daugiau kaip 30 dramos kūrinių. Dramaturgijoje reiškiamas protestas prieš vokiečių imperializmą, tautų pavergimo ir asimiliavimo politiką, keliamos nacionalinės ir žmogaus savigarbos ugdymo idėjos. Vydūnas rašytojas, moralistas ir filosofas yra vienas, neišskaidomas. Savo filosofinius rraštus jisai nudailina poeto žodžiais, savo dramas jis pagrindžia tautinėmis, moralinėmis ir filosofinėmis mintimis. Roji filosofija buvo įprasta vadinti teosofija. Vydūno sveikatos filosofija – viena iš reikšmingiausių jo kūrybinio palikimo dalių.

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai “ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

Tragedijoje “ Vėtra “ – vaizduojamos lietuvių kovos su kryžiuočiais. Dramoje “ Ne sau žmonės “ – XVIII a. lietuvių baudžiauninkų konfliktai su vokiečių dvarininkais. Misterijoje “ Šventa ugnis “ – XIX a. pr. lietuvių nacionalistų judėjimas, buržuazijos visuomenės blogybės. Trilogijos “ Amžina ugnis “ ( 1912 – 13 ) siužetas pagrįstas XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos istorijų įvykių simboliniu fantastiniu traktavimu. Tragedijoje “ Pasaulio gaisras “ ( 1928 ). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui priešinimas lietuvių moterims dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 20 dieną.

1991 metais įvykdoma paskutinė Vydūno valia – amžinam poilsiui atgulti gimtojoje žemėje. Jo palaikai perkelti į Bitėnų kapinaites, kurios yra prie

jo pamėgtojo Rambyno kalno. Vydūnas savo visą gyvenimą paskyrė tautos išlikimo, tautos žadintojo darbams.

Literatūra:

Vydūnas “Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo lygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. BBaigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti Klara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kkalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 1919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus ““ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mokslo draugijos veikloje. Kultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių buvo evakuotas į Vokietiją.

Kūryba

Vydūno kūryba yra išlikusi iš mūsų lietuviškojo sąmojingumo ir kultūrinių savų vertybių ilgesio. Visuose kūriniuose jam rūpi lietuviškasis likimas, einąs iš žilos praeities ir nusitęsiąs į būsimąsias kartas. Vydūnas parašė daugiau kaip 30 dramos kūrinių. Dramaturgijoje reiškiamas protestas prieš vokiečių imperializmą, tautų pavergimo ir asimiliavimo politiką, keliamos nacionalinės ir žmogaus savigarbos ugdymo idėjos. Vydūnas rašytojas, moralistas ir filosofas yra vienas, neišskaidomas. Savo filosofinius raštus jisai nudailina ppoeto žodžiais, savo dramas jis pagrindžia tautinėmis, moralinėmis ir filosofinėmis mintimis. Roji filosofija buvo įprasta vadinti teosofija. Vydūno sveikatos filosofija – viena iš reikšmingiausių jo kūrybinio palikimo dalių.

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai “ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

Tragedijoje “ Vėtra “ – vaizduojamos lietuvių kovos su kryžiuočiais. Dramoje “ Ne sau žmonės “ – XVIII a. lietuvių baudžiauninkų konfliktai su vokiečių dvarininkais. Misterijoje “ Šventa ugnis “ – XIX a. pr. llietuvių nacionalistų judėjimas, buržuazijos visuomenės blogybės. Trilogijos “ Amžina ugnis “ ( 1912 – 13 ) siužetas pagrįstas XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos istorijų įvykių simboliniu fantastiniu traktavimu. Tragedijoje “ Pasaulio gaisras “ ( 1928 ). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui priešinimas lietuvių moterims dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 20 dieną.

Literatūra:

Vydūnas “Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo lygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. Baigęs Ragainės mokytojų sseminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti Klara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 1919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus “ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mokslo draugijos veikloje. Kultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių buvo evakuotas į Vokietiją.

Kūryba

Vydūno kūryba yra išlikusi iš mūsų lietuviškojo sąmojingumo ir kultūrinių savų vertybių ilgesio. Visuose kūriniuose jam rūpi lietuviškasis likimas, einąs iš žilos praeities ir nusitęsiąs į būsimąsias kartas. Vydūnas pparašė daugiau kaip 30 dramos kūrinių. Dramaturgijoje reiškiamas protestas prieš vokiečių imperializmą, tautų pavergimo ir asimiliavimo politiką, keliamos nacionalinės ir žmogaus savigarbos ugdymo idėjos. Vydūnas rašytojas, moralistas ir filosofas yra vienas, neišskaidomas. Savo filosofinius raštus jisai nudailina poeto žodžiais, savo dramas jis pagrindžia tautinėmis, moralinėmis ir filosofinėmis mintimis. Roji filosofija buvo įprasta vadinti teosofija. Vydūno sveikatos filosofija – viena iš reikšmingiausių jo kūrybinio palikimo dalių.

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai “ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

Tragedijoje “ Vėtra “ – vaizduojamos lietuvių kovos su kryžiuočiais. Dramoje “ Ne sau žmonės “ – XVIII a. lietuvių baudžiauninkų konfliktai su vokiečių dvarininkais. Misterijoje “ Šventa ugnis “ – XIX a. pr. lietuvių nacionalistų judėjimas, buržuazijos visuomenės blogybės. Trilogijos “ Amžina ugnis “ ( 1912 – 13 ) siužetas pagrįstas XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos istorijų įvykių simboliniu fantastiniu traktavimu. Tragedijoje “ Pasaulio gaisras “ ( 1928 ). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui priešinimas lietuvių moterims dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų

vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 20 dieną.

Literatūra:

Vydūnas “Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas ggimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo lygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti Klara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vvaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 11919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus “ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mokslo draugijos veikloje. Kultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių buvo evakuotas į Vokietiją.

Kūryba

Vydūno kūryba yra išlikusi iš mūsų lietuviškojo sąmojingumo ir kultūrinių savų vertybių ilgesio. Visuose kūriniuose jam rūpi lietuviškasis likimas, einąs iš žilos praeities ir nusitęsiąs į būsimąsias kartas. Vydūnas parašė daugiau kaip 330 dramos kūrinių. Dramaturgijoje reiškiamas protestas prieš vokiečių imperializmą, tautų pavergimo ir asimiliavimo politiką, keliamos nacionalinės ir žmogaus savigarbos ugdymo idėjos. Vydūnas rašytojas, moralistas ir filosofas yra vienas, neišskaidomas. Savo filosofinius raštus jisai nudailina poeto žodžiais, savo dramas jis pagrindžia tautinėmis, moralinėmis ir filosofinėmis mintimis. Roji filosofija buvo įprasta vadinti teosofija. Vydūno sveikatos filosofija – viena iš reikšmingiausių jo kūrybinio palikimo dalių.

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai “ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes. <

Tragedijoje “ Vėtra “ – vaizduojamos lietuvių kovos su kryžiuočiais. Dramoje “ Ne sau žmonės “ – XVIII a. lietuvių baudžiauninkų konfliktai su vokiečių dvarininkais. Misterijoje “ Šventa ugnis “ – XIX a. pr. lietuvių nacionalistų judėjimas, buržuazijos visuomenės blogybės. Trilogijos “ Amžina ugnis “ ( 1912 – 13 ) siužetas pagrįstas XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos istorijų įvykių simboliniu fantastiniu traktavimu. Tragedijoje “ Pasaulio gaisras “ ( 1928 ). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui priešinimas lietuvių moterims dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 20 dieną.

Literatūra:

Vydūnas “Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas gimė 1868 metų kkovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo lygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti Klara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 1919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus “ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mokslo draugijos veikloje. Kultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių bbuvo evakuotas į Vokietiją.

Kūryba

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai “ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 20 dieną.

Literatūra:

Vydūnas “Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo lygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose ppradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti Klara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, iistorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 1919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus “ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mokslo draugijos veikloje. Kultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių buvo evakuotas į VVokietiją.

Kūryba

Vydūno kūryba yra išlikusi iš mūsų lietuviškojo sąmojingumo ir kultūrinių savų vertybių ilgesio. Visuose kūriniuose jam rūpi lietuviškasis likimas, einąs iš žilos praeities ir nusitęsiąs į būsimąsias kartas. Vydūnas parašė daugiau kaip 30 dramos kūrinių. Dramaturgijoje reiškiamas protestas prieš vokiečių imperializmą, tautų pavergimo ir asimiliavimo politiką, keliamos nacionalinės ir žmogaus savigarbos ugdymo idėjos. Vydūnas rašytojas, moralistas ir filosofas yra vienas, neišskaidomas. Savo filosofinius raštus jisai nudailina poeto žodžiais, savo dramas jis pagrindžia tautinėmis, moralinėmis ir filosofinėmis mintimis. Roji ffilosofija buvo įprasta vadinti teosofija. Vydūno sveikatos filosofija – viena iš reikšmingiausių jo kūrybinio palikimo dalių.

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai “ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

Tragedijoje “ Vėtra “ – vaizduojamos lietuvių kovos su kryžiuočiais. Dramoje “ Ne sau žmonės “ – XVIII a. lietuvių baudžiauninkų konfliktai su vokiečių dvarininkais. Misterijoje “ Šventa ugnis “ – XIX a. pr. lietuvių nacionalistų judėjimas, buržuazijos visuomenės blogybės. Trilogijos “ Amžina ugnis “ ( 1912 – 13 ) siužetas pagrįstas XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos istorijų įvykių simboliniu fantastiniu traktavimu. Tragedijoje “ Pasaulio gaisras “ ( 1928 ). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui priešinimas lietuvių moterims dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 20 dieną.

Literatūra:

Vydūnas ““Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo lygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti Klara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 1919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus “ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mmokslo draugijos veikloje. Kultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių buvo evakuotas į Vokietiją.

Kūryba

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai “ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

) siužetas pagrįstas XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos istorijų įvykių simboliniu fantastiniu traktavimu. Tragedijoje “ Pasaulio gaisras “ ( 1928 ). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui priešinimas lietuvių moterims dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 220 dieną.

Literatūra:

Vydūnas “Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis

REFERATAS

Vydūno biografija

Vydūnas – tikrasis jo vardas Vilhelmas Storasta. Lietuvių rašytojas, filosofas. Vydūnas gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičiuose Šilutės rajone sekmadienį, kai buvo llygiai dienos, lygiai nakties. Gimė ketvirtą Gavėnios sekmadienį, kai per mišias negiedama Gloria. Vilius Storasta 1898 metais rugsėjo 22 dieną pasivadino Vydūnu. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimties Vilius Storasta 1888 metais pradėjo dirbti Kintuose pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Į Kintus VVydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma liga – džiova. 1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti Klara Fulhaz’ė. Čia jis mokytojavo iki 1892 metų, mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko į Tilžėje naujai Atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m dėstė anglų ir vokiečių kalbas.1896 – 1902 ir 1913 – 1919 ( daugiausia vasaromis ) Vokietijos institutuose studijavo filosofiją, kalbas. 1895 metais įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m vadovavo. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes, skaitė paskaitas mokslo populiarinimo, moralės temomis. Redagavo žurnalus “ Šaltinis “ , “ Jaunimas “, “ Naujovė “, “ Darbymetis “. Dalyvavo Lietuvos mokslo draugijos veikloje. KKultūrinė veikla daug prisidėjo prie M. Lietuvos lietuvių kovos su germanizacija. Gyvendamas Tilžėje, lankydavosi, skaitė paskaitas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Įsigalėjus hitlerizmui, buvo persekiojimas, kalinamas. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių buvo evakuotas į Vokietiją.

Kūryba

Vydūno kūryba yra išlikusi iš mūsų lietuviškojo sąmojingumo ir kultūrinių savų vertybių ilgesio. Visuose kūriniuose jam rūpi lietuviškasis likimas, einąs iš žilos praeities ir nusitęsiąs į būsimąsias kartas. Vydūnas parašė daugiau kaip 30 dramos kūrinių. Dramaturgijoje reiškiamas protestas prieš vokiečių imperializmą, tautų pavergimo ir aasimiliavimo politiką, keliamos nacionalinės ir žmogaus savigarbos ugdymo idėjos. Vydūnas rašytojas, moralistas ir filosofas yra vienas, neišskaidomas. Savo filosofinius raštus jisai nudailina poeto žodžiais, savo dramas jis pagrindžia tautinėmis, moralinėmis ir filosofinėmis mintimis. Roji filosofija buvo įprasta vadinti teosofija. Vydūno sveikatos filosofija – viena iš reikšmingiausių jo kūrybinio palikimo dalių.

Svarbiausi jo kūriniai

Trilogijos “ Prabočių šešėliai “ ( 1908 ) – mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

Tragedijoje “ Vėtra “ – vaizduojamos lietuvių kovos su kryžiuočiais. Dramoje “ Ne sau žmonės “ – XVIII a. lietuvių baudžiauninkų konfliktai su vokiečių dvarininkais. Misterijoje “ Šventa ugnis “ – XIX a. pr. lietuvių nacionalistų judėjimas, buržuazijos visuomenės blogybės. Trilogijos “ Amžina ugnis “ ( 1912 – 13 ) siužetas pagrįstas XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos istorijų įvykių simboliniu fantastiniu traktavimu. Tragedijoje “ Pasaulio gaisras “ ( 1928 ). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui priešinimas lietuvių moterims dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas. Trijų veiksmų dalių “ Jūraitė “ ( 1934 ). Komedija “ Pasveikinimas “ (1934 ). Filosofinė studija “ Sąmonė: sąmojingumas ir nesąmojingumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę “ ( 1936 ). Trijų veiksmų vaidinimą “ Pasiilgimas “ ( 1938 ).

Mirė Vydūnas 1953 metais vasario 20 dieną.

1991 metais įįvykdoma paskutinė Vydūno valia – amžinam poilsiui atgulti gimtojoje žemėje. Jo palaikai perkelti į Bitėnų kapinaites, kurios yra prie jo pamėgtojo Rambyno kalno. Vydūnas savo visą gyvenimą paskyrė tautos išlikimo, tautos žadintojo darbams.

Literatūra:

Vydūnas “Sveikata, jaunumas, grožė”

Antanas Vaičiulaitis “ Knygos ir žmonės”

Internetas

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Vydūnas “Amžinoji ugnis”

Literatūra, estetika, kritika 1993 metai. Lietuvos rašytojų sąjungos metraštis