ziniasklaida

Žiniasklaida

Visuomenės istorija rodo, kad

paprastai išradimai padaromi ir pritaikomi tada, kai pribręsta tam tikros

socialinės, ekonominės ir techninės sąlygos, kai jie tampa būtina visuomenės

tolesnės pažangos reikšme.

XXI amžius žmogaus gyvenimą paįvairina

palengvina ne tik informacinės technologinės priemonės, bet ir žiniasklaida. Ji

žmogaus gyvenimą padaro įdomesnį bei skaidresnį, padeda atitrūkti nuo

kasdienybės ir žinoma praplečia žmogaus akiratį.

Šiandien žiniasklaida

— gerai visiems žinomas žodis. Jį nuolat girdime per radiją, televiziją,

įvairaus pobūdžio renginiuose, politikų kalbose ir taip pat skaitydami

laikraščius. Žiniasklaida operatyviai. perduoda informaciją, reikalingą

visuomenės, valstybės valdymui, teikia pasiūlymus iir rekomendacijas tam valdymui

tobulinti.

Dalyvaudama valstybės valdyme, žiniasklaida daro tiesioginį

poveikį visuomenei, padeda keisti tikrovę ir socialines institucijas, atnaujinti

gamybinius ir visuomeninius santykius. Žiniasklaida taip pat formuoja viešąją

nuomonę, (atskleidžia įvairių institucijų tarpusavio santykius) yra nuolatinė

tarpininkė tarp visuomenės narių ir visų trijų demokratinių valdžių — įstatymų

leidžiamosios (parlamento), vykdomosios ir valstybinės priežiūros (prokuratūros,

teismų). Todėl žiniasklaida dar laikoma „ketvirtąja valdžia“. Ji visuomenę

supažindina su kiekvienos rinktosios valdžios atstovų veikimo būdais bei

metodais, nuolat skelbia informaciją apie jų kasdieninę veiklą. Žiniasklaidos

priemonės praktiškai tampa vieša visuomeninės kontrolės valdžia.

/> Šiandien ddaugelio pasaulio šalių žiniasklaidos sistemose dar vyrauja

tradicinės visuomenės informavimo priemonės — knyga, laikraštis, radijas,

televizija ir sparčiausiai plintanti informavimo priemonė — internetas.

/> Radijas, kaip žiniasklaidos priemonė, ypatingas tuo, kad jis skirtas

plačiai žmonių auditorijai, vienu metu klausytis ir suvokti perduodamą

informaciją. Radijo „„kalba“ yra ypatinga: ji turi klausytojui pateikti pačią

aktualiausią informaciją, jį sudominti, sukelti emocijas.

Informacijos

pateikimo operatyvumu nuo radijo beveik neatsilieka šiuo metu populiariausia

žiniasklaidos priemonė televizija — tai ne tik priemonė suteikianti

visuomeninio, politinio, kultūrinio gyvenimo naujienas, bet ir meninė priemonė,

rodanti žiūrovų laisvalaikiui bei poilsiui skirtas pramogines, kultūrinęs

laidas.

Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje labai paplito

naujausia žiniasklaidos priemonė — internetas. Ji informacijos vartotojui teikia

ne tik tekstus, bet ir vaizdinę informaciją. Kai kyrie informacijos vartotojai

ėmė net nuogąstauti, kad internetas greitai išstums iš žiniasklaidos spaudą,

radiją, knygas bei televiziją. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius

daugelis jau spėjo įsitikinti, jog internetas visai nesiruošia pakeisti

tradicinių žiniasklaidos priemonių, priešingai — padeda išplėsti skaitytojų,

klausytojų bei žiūrovų auditoriją vienoje erdvėje.

Taigi kiekviena

žiniasklaidos visuomenės informavimo priemonė, spręsdama konkrečius socialinius

ir kitokius uždavinius, gali efektyviai veikti auditoriją, ppoveikis jai yra

didesnis tuo, kuo teisingiau ji atspindi tikrovę, objektyviau ir aktualiau

pateikia informaciją, bei geriau tenkina žmonių poreikius ir interesus.

/> Tačiau žiniasklaida turi ir neigiamą savybę. Norėčiau pasakyti, jog ne

visuomet ja reiktų pasitikėti: yra tokių atvejų kai ji pateikia nepatvirtintus

faktus. Todėl dažnai ji vadinama „purviasklaida“. Tokiu atveju, kai žiniasklaida

remiasi nepatvirtintais duomenimis, labiausiai nukenčia asmenys, kurie yra tuo

susiję. Galime sakyti, jog tokie žmonės tampa žiniasklaidos „aukomis“, ir yra

sekamas kiekvienas jo žingsnis. Šio žmogaus žingsnis turi būti gerai apgalvotas,

nes žiniasklaida yra nne gailestinga.

Kaip matote žiniasklaida turi ir

gerų ir blogų savybių. Tačiau kas jų neturi?

Todėl mano nuomone — tai

vienintelė priemonė, kuri žmogų informuoja geriausiai. Pasak vieno mokslininko

Vikamo Stido žodžiais „Žiniasklaida — tai daugiau negu amatas ar pramoninė

gamyba, tai kažkas tarp meno ir valdžios. Tikrieji žurnalistai yra neoficialūs

pareigūnai kurių tikslas — tarnauti visuomenei“.

Žiniasklaida gali sukurti bet kokį

žmogaus įvaizdį

Žiniasklaida, kitaip dar vadinama visuomenės

informavimo priemonėmis, skirta pateikti informaciją plačiam žmonių ratui. Ji

neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis- tik vieniems ji dagiau svarbesnė,

kitiems mažiau, vieni ja besąlygiškai tiki, kiti – peikia, jog vis mažiau

tiesos matome žiniasklaidoje. Žmogaus kūrimo įvaizdis –neatsisiejama

šiuolaikinės žiniasklaidos dalis.

Troškulys – ne viskas. Įvaizdis yra

viskas. Šitaip garsiai ir įkyriai kadaise skelbė vieno gėrimo reklama. Iš tiesų

šių dienų pasaulyje viskas tarsi sukasi apie įvaizdį. Nuo jo daug priklauso,

kaip būsi sutiktas, ar būsi pripažintas, ar su tavim norės turėti reikalų.

Žmogaus įvaizdis žiniasklaidoje gali visiškai neatitikti tikrovės. Žmonės,

kuriuos kiekvieną dieną regime savo ekranuose ir kartais net vadiname savo

herojais, dažnai būna pateikti, kaip idealūs. Visa tai yra įvaizdžio kūrimo

nuopelnas. Specialiai samdomi įvaizdžio specialistai, kurie turi sukurti

žmogaus, organizacijos ar prekės iki tobulumo nugludintą, iki menkiausios

smulkmenos apgalvotą įvaizdį, kur šukuosena, kelnių plotis ar bato nosies

smailumas ar bukumas tampa to žmogaus ar daikto vertės kriterijumi. O

tikrovėje, jie kaip ir mes, yyra namų šeimininkai, kartais vos suduriantys galą

su galu, turintys šeimas, besidžiaugiantys ir ne retai liūdintys.

/> Žiniasklaida – labai palanki įvaizdžio kūrimo ir atskleidimo dirva. Čia

susiduria įvairūs interesai: vieni nori atrodyti geresni, nei yra, kitus norima

tokius parodyti, dar kitus mėginama susmukdyti . Visuomenė dažnai mato jau tik

perdirbtą tikrovę: ne patį žmogų, o jo įvaizdį. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti

realybės šou „Kelias į žvaigždes“, kur iš visiškai paprastų jaunuolių, padaromos

didžiausios Lietuvos žvaigždės. Vieni iš jų, net gamos neišdainuoja, o kalbėti

apie sudėtingą dainą. Žiniasklaida, norėdama atitraukti dėmesį nuo svarbiausių

kriterijų, kuria įdomų, malonų akiai žmogaus įvaizdį, kuris jam ir atnešą

sėkmę.

Pabaigai norėčiau pasakyti, jog žiniasklaida turi galią kurti

žmogaus įvaizdį, kartais net tokįm kokio pats žmogus gal visai ir nenorėtų. Čia

jau nelygu, kokie žiniasklaidos tikslai: parodyti, iškelti gerąsias sąvybes, ar

atvirkščiai, išryškinti kąnors neigiamą ir tą įvaizdį sumenkinti.