argumentuotas tekstas

Argumentuotas tekstas

NPP: Valstybę valdyti padeda visuomeninė nuomonė, kurią įvairiais amžiais reprezentavo skirtingi socialiniai institutai: anksčiau visuomeninę nuomonę reikšdavo aristokratai, karaliai, bažnyčia, vėliau trečiasis luomas buržua, o dabar visuomeninę nuomonę išreiškia spauda, bent jau ji yra priemonė visuomeninei nuomonei išreikšti. Televizija kaip vaizdinė piemonė yra labai patogi sklisti masinei kultūrai. Televizija pagrindinė laisvalaikio forma daugelyje šalių, neišskiriant ir Lietuvos. Nė viena kita visuomenės informavimo preimonė taip neužvaldė šiuolaikinės žmonijos kaip televizija. Ji pateikia gyvenimo būdo modelius, elgesio normas, vertybių sistemą. Todėl bbandysime išsiaiškinti ar žiniasklaidos įtaka visuomenei yra teigiama ar neigiama.

T: Žiniasklaida – luošina žmones.

A:1 Vaikus televizija atskiria nuo natūralių gamtos ciklų. Ji slopina gebėjimą suvokti save pačius kaip gamtos dalį. Žvelgdamas į ekraną gali keliauti po visą pasaulį, bet neužuodžia kvapų, nejaučia vėjo ar saulės, žemės po kojomis, negali lytėti, nepatiria atradimo jaudulio ir ypatingos aplinkos dvasios.

A:2 Reklama dažnai ne tik informuoja, bet ir bando įtikti. Įspėjimas pats savaime nėra amoralus., tačiau amorali prievartinės manipuliacijos forma – pasąmonės reklama, ttaip pat reklama iki mokyklinio amžiaus vaikams, kadangi vaikai yra imlūs ir naivūs, juos lengva įtikinti, sužavėti, patraukti į savo pusę. “Mokslininkai paskaičiavo, kad vidutinis vaikas per metus žiūri televiziją 1300 valandų ir pamato daugiau kaip 20 000 reklaminių skelbimų. DDidžiausią susirūpinimą kelia tai, kad vaikai nesugeba įvertinti reklamos ir atskirti, kur tiesa, o kur pramoginiai elementai”.

A:3 Televizija žaloja vaikų asmenybę ir fizinę būklę. Vaikams, per dieną prie televizoriaus praleidžiandiems po 3 ir daugiau valandų, gręsia silpstanatis loginis mąstymas, skurstanti vaizduotė, nesugebėjimas blaiviai vertinti, besivystančios nervinės sistemos žalojimas, bet kartu dar ryškėja fiziniai negalavimai tai ir regos sutrikimai, ugdomas nejudrumo įprotis, auga antsvoris.

A:4 Žiniasklaida prisideda prie moters kūno sudaiktinimo. Moteriški žurnalai vis dar mėgina formuoti įvaizdį moters, kurios svarbiausias gyvenimo tikslas – pasidažyti, susirasti turtingą vyrą ir nuolat stengtis suteikti jam malonumą .

A:5 Kine ir televizijoje vaizduojamas smurtas daro poveikį agresyviam vaikų ir paauglių elgesiui. . Nustatyta, kad į agresyvius veiksmus linkę jaunuoliai, matydami smurtą tampa dar aagresyvesni. Jie išmoksta reikšti agresyvumą ir vėliau tai pritaiko: pavyzdžiui, itin žiauriai pasielgia su kokiu žmugumi. Paaiškėjo, kad pirmą kartą matomi personažai vaikams ir paaugliams daro mažesnę įtaką, negu televizijos serialų veikėjai ar aktoriai – “žvaigždės”.

KA:1 Tam tikros televizijos laidos, internetinės svetainės yra puikus padėjėjas, bent „neakivaizdžiai“ pakeliauti. Šiuo metu mūsų šalies gyventojų finansinė padėtis nėra tokia, kad galėtų leisti sau pakeliauti po pasaulį, pamatyti įvairių pasaulio šalių gamtą ir kitų žmonių gyvenimo būdą.

KA:2 Žiniasklaida suteikia galimybę fizinę negalią turintiems žžmonėms turiningai praleisti laiką. Gyventojams turintiems fizinę negalią, viena iš laisvalaikio praleidimo formų yra televizijos programų žiūrėjimas, radijo laidų klausymas. Tai suteikia galimybę lengviau integruotis į visuomenę ir dalyvauti realiame gyvenime.

KA:3 Vaikams televizija puiki supančio pasaulio pažinimo priemonė. Programos vaikams, žurnalai padeda pažinti pasaulį jiems priimtina forma. Vaikas daug ko gali išmokti iš televizijos,nes ne viską jam gali papasakoti tėvai ar mokytojai.

KA:4 Televizija suteikia progą „paprastiems“ žmonės išreikšti savo talentus. Kuriami realybės šou, padeda atskleisti talentus, suteikia galimybę žmonėms kurti ir tobulėti.

KA:5 Žiniasklaidos atlieka ne tik prevencinį vaidmenį . Būna atvejų kai valdžia apskritai nekreipia dėmesio, ir žmogui telieka paskutinė viltis kreiptis į televiziją. Televizija atvažiuoja, nufilmuoja, valdininkai iškart sutvarko jo reikalą. Taip neturėtų būti, bet taip yra. Tad galima tik dėkoti žiniasklaidai, kad ji padėjo žmogui.

AKAL: Vis dažniau pasaulį mes ir mūsų vaikai suvokiame per žiniasklaidos “akinius”, kurie gyvenimišką tikrovę pagražina arba pajuodina, iškreipia realybę. Dažnai saplvoti ekranai neverčia mūsų mąstyti ar kritiškai vertinti, jie teikia mums pramogą, siekia užburti, kad mes visi daugiau ir daugiau laiko preleistume prie ekranų. Televizijos smurtas sustiprina normalių vaikų nuostatas į agresiją ir konfliktus su tėvais bei mokytojais realiame gyvenime. Ir todėl televizijos sistema, kuri neturi jokių savikontrolės institucijų ir kultūros normų, eetikos principų yra pavojinga. Mes pasimetame informacijos sraute. Bet iš kur visuomenė sužinotų apie daugelį dalykų jei ne iš žiniasklaidos? Galime daugiau – mažiau neklysdami daryti išvadą, kad šiuolaikiniam žmogui būtina išmokti sisteminti, analizuoti gautą informaciją ir daryti savas pagrįstas išvadas. Tam kad nepasimesti informacijos sraute, kad pritapti ir mokėti tinkamai bendrauti namų, darbo ir viešoje aplinkoje. Dabar žiniasklaida pateikia nemažai skirtingų nuomonių, bet jos paprastai nebūna grįstos argumentais, analize.

I: Jeigu žmogus sugeba atskirti „ pelus nuo grūdų“ , tai sugebės iš visos informacijos pateikiamos žiniasklaidoje, išsirinkti, tai kas jam aktualu, naudinga ir neluošina jo asmenybės.

LS: 1. Cosmopolitan (žurnalas).

2. Gamtos galia (žurnalas).

3. Sveikatos ABC (žurnalas).

4. Ieva (žurnalas).

5. http://www.straipsniai.lt/ziniasklaida/puslapis/5941

6.http://www.mruni.lt/mru_lt_dokumentai/katedros/psichologijos_katedra/bakalauro_programos/asocialaus_elgesio_psichologija.doc