INFORMACINIŲ SISTEMŲ PANAUDOJIMAS TIEKIMO GRANDINIŲ VALDYMUI

Untitled

TURINYS

ĮVADAS

Tiekimo grandinės valdymo informacijos sistemos yra naudojamos informacinėms sistemoms koordinuoti ryšį tarp vidinių ir išorinių klientų, tiekėjų, platintojų ir kitų partnerių tiekimo grandinėje.

Informacinę sistemą galima apibrėžti kaip kompleksą komponentų, skirtų įvairių rūšių duomenims ir informacijai rinkti, saugoti, apdoroti, laikyti bei skleisti, siekiant tam tikrų organizacijos tikslų ir taikant kompiuterines technologijas.

Darbo tikslas: išanalizuoti ir suprasti kas yra informacinių sistemų panaudojimas tiekimo grandinių valdymui.

TIEKIMO GRANDINĖS VALDYMOINFORMACIJOS SISTEMOS

Tiekimo grandinės valdymas yra strateginio planavimo įrankis, naudojamas padidinti vartotojų pasitenkinimą, kas sąlygoja ir firmų kkonkurencingumo ir pelningumo didėjimą.

Šiais laikais jokia įmonė nepajėgi kontroliuoti visų išteklių, kurių jai reikia sklandžiam verslui vykdyti. Todėl atsiranda labai svarbi sąvoka ,,tiekimo grandinės valdymas„, kuris apima prekių ir paslaugų įsigijimą. Ši veikla glaudžiai susijusi su logistika, nes įsigytos prekės ar paslaugos turi pakliūti į tiekimo grandinę su tam tikru kiekiu ir tam tikromis kainomis ir tik reikiamu laiku.

Tiekimo grandinės valdymo informacijos sistemos yra naudojamos informacinėms sistemoms koordinuoti ryšį tarp vidinių ir išorinių klientų, tiekėjų, platintojų ir kitų ppartnerių tiekimo grandinėje. Įmonės susiduria su sudėtingais ir rizikingais sprendimais analizuojant ir pasirenkant tinkamą tiekimo grandinės valdymo informacinės sistemos sprendimą arba užtikrinant, kad jų įdiegtos sistemos būtų suderintos su įmonės verslo strategijomis.

Iš šaltinio ‚‚Supply Chain Management Information Systems Capabilities: An EExploratory Study of Electronics Manufacturers„ (T.S. McLaren et al. / 2004), galima suprasti, kad individualiuose tyrimuose buvo nagrinėta nauda ir galimybės skirtinguose tiekimo grandinės valdymo informacijos sistemose, tokiuose kaip elektroniniai duomenų mainai (EDM), elektroninė prekybos vieta (EPV) ir verslo valdymo sistema (VVS). Tyrimai parodė, kad nauda ganėtinai didelė ir efektyvi, o galimybės labai plačios ir daug žadančios.

Integruota į verslo procesus tiekimo grandinė leidžia valdytiprekių, paslaugų ir informacijos srautus taip, kad jie pateisintų vartotojų lūkesčius. Taip pat procesų sujungimas į tiekimo grandinę padeda sutrumpinti tiekimo laiką ir sujungia gamybą ir pasiūlą bei firmų bendradarbiavimą. Tiekimo grandinės valdymas apima strateginį valdymą, vadybą ir logistiką, be to, tiekimo grandinės valdymas priklauso nuo taktinių, operacinių, strateginių ir operatyvių lygmenų nustatytų tikslų ir valdymo funkcijų.

INFORMACINĖ SISTEMA

Informacinė sistema (IS) – tai informacijos apdorojimo sistemos ir organizacijos išteklių (pačios informacijos, žmonių, techninių priemonių, finansų ir pan.) visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti (kurti), skleisti (siųsti ir gauti). Kitaip tariant – tai procesai ir procedūros, kuriuose kaupiami duomenys, organizuojami ir perduodami vartotojui.

Informacinės sistemos skirstomos į:

neautomatines- tokios IS, kuriose nėra naudojama šiuolaikinės techninės priemonės ir visus darbus atlieka žmogus.

pusiau automatines – tokios IS, kuriose yra naudojamos šiuolaikinės techninės priemonės, bet taip pat jose dalyvauja ir žmogus.

automatines &– šios IS atlieka visas informacijos apdorojimo operacijas be žmogaus įsikišimo, tai įvairūs robotai.

Informacinė sistema turi savo gyvavimo ciklą, kuris susideda iš keturių fazių:

Pirmoji – sistemos kūrimo fazė. Ji taip pat apima informacinės sistemos tobulinimą. Tai daugialypis procesas, kurio metu vykdoma analizė, projektavimas ir realizavimas.

Antroji – veikimo fazė. Joje informacinė sistema vykdo numatytas funkcijas. Veikianti sistema būtinai turi būti prižiūrima bei palaikoma.

Trečioji – tobulinimo. Ši fazė prasideda analize. Pagal gautus analizės rezultatus, vykdomas projektavimas, vėliau – realizavimas.

Ketvirtoji – naikinimas. Ši fazė apima perėjimą prie naujos sistemos, senosios atsisakymą bei įrangos demontavimą.

Informacinės valdymo sistemos

Pastaruoju metu įmonės vis dažniau ryžtasi diegtis įvairių informacinių sistemų, tačiau dažnai tai daro tiksliai nežinodamos, ko iš tiesų iš sistemų tikisi ir kokio rezultato nori. Bet kokios informacinės sistemos diegimas organizacijai yra pokyčiai. Jei įmonė aklai pasirenka informacinę sistemą, tai gali sukelti ne tik neigiamų pasekmių, bet ir nuostolių.

Informacinės valdymo sistemos būna tokių tipų:

verslo valdymo sistema;

tiekimograndinės valdymo sistema;

ryšių su klientais valdymo sistema;

dokumentų valdymo sistema.

Apie kiekvieną iš išvardintų valdymo sistemų norėčiau pakalbėti šiek tiek plačiau. Taigi pirmoji yra Verslo valdymo sistema (VVS), kuri skirta visiems įmonės padaliniams ir funkcijoms sujungti bei valdyti vienoje programoje, kuri gali tenkinti skirtingų padalinių poreikius ir padėti įmonei funkcionuoti kaip vientisam oorganizmui. Sukurti tokią sistemą, kuri tiktų pardavimų padaliniui, personalo skyriui, buhalterijai ir transporto padaliniui, tikrai nelengva. VVS tikslas sujungti tų specifinių programų privalumus ir visus duomenis kaupti bendroje duomenų bazėje, kad visi padaliniai galėtų dalytis informacija ir veiksmingai bendradarbiauti vienas su kitu.

Verslo valdymo sistemos privalumai:

užsakymas vykdomas daug greičiau;

užsakymasvykdomas tiksliau;

išvengiama užsakymo parametrų iškraipymo;

klientas gali būti nuolat informuojamas apie progresą.

Sekanti valdymo sistema yra Tiekimo grandinės valdymo sistema (TGVS). Jos tikslas optimizuoti būdus, kai įmonė savo produktų ir paslaugų gamybai gauna reikiamų medžiagų bei komponentų ir juos pristato savo klientams.

Tiekimo grandinei valdyti reikalingi penki komponentai:

planavimas (strateginė dalis);

atranka;

gamyba;

pristatymas;

gražinimas.

Kita valdymo sistema būtų Ryšių su klientais valdymo sistema, kitaip vadinama CRM (angl. Customer relationship management). Šios sistemos pagrindinis tikslas daugiau žinoti apie savo klientus, jų poreikius ir elgesį, gerinti su jais savo santykius ir tokiu būdu daryti įtaką jų pirkimo įpročiams. Taigi gera CRM sistema gali daryti lemiama įtaką verslo sėkmei.

Ryšių su klientais valdymo sistema – tai procesas kuriame į vieną paveikslą susilieja informacijos fragmentai apie klientus, pardavėjus, rinkodaros akcijų veiksmingumą, klientų reakciją ir rinkos tendencijas.

CRM leidžia:

maksimaliai patenkinti klientų poreikius;

efektyviai kaupti, standartizuoti ir analizuoti informaciją apie klientus;

padidinti pardavimų efektyvumą;

analizuoti vadybininkų darbą;

išsaugoti visą kontaktų istoriją.

Paskutinė valdymo sistema yra Dokumentų valdymo sistema (DVS). Ši ssistema skirta valdyti darbą su dokumentais įvairiose organizacijose.DVS sistemos naudojamos tiek popierinių dokumentų, tiek elektroninių dokumentų valdymui, kuris apima dokumento ir ankstesnių jo versijų saugojimą ir redagavimą, papildomos dokumento informacijos ir veiksmų su juo istorijos kaupimą. Dažnai dokumentų valdymo sistemos yra specializuotos – pritaikytos konkrečiai organizacijai ar tam tikro tipo organizacijoms.

Dokumento valdymo sistemų pagrindinės savybės:

Saugoti dokumentus;

Įdėti dokumentą, išsiimti redagavimui, įdėti pakeitimus;

Užtikrinti dokumentų apsaugą;

Valdyti dokumentų papildomą informaciją;

Saugoti senesnes dokumento versijas;

Saugoti veiksmų istoriją;

Užduočių, susijusių su dokumentais valdymas.

PRAKTINIS PAVYZDYS

Kaip pavyzdį pasirinkau METALAG WMS sistemą. Tai yra moderniausia sistema, galinti generuotisandėlio technologinių operacijų optimizavimo rekomendacijas tuo pačiu valdydama personalą bei kėlimo techniką didžiausiam našumui pasiekti.

METALAG WMS sistema valdo ir kompensuoja informacinius srautus ir greitina atsipirkimą, tokiose srityse, kaip:

Santykių su klientais valdyme;

Eksploataciniuose kaštuose;

Personalo valdyme;

Dokumentų apskaitos valdyme.

Sistema nenaudoja popierinių dokumentų. Visi dokumentai generuojami, perduodami, apdorojami bei optimizuojami sistemoje ir transformuojami į preciziškas užduotis, paskirstomas konkretiems operatoriams, jas pateikiant RF terminalo ekrane. Kiekviena operacija yra patvirtinama ir įrašoma į sistemą nuskenuojant brūkšninį kodą, ar įvedant duomenis ranka. Dėl to informacija apie produkto kiekį ar saugojimo vietą sandėlyje visuomet yra tiksli ir pati naujausia, taigi bet kokios klaidos ar išimtys gali būti pastebėtos ir pataisytos nedelsiant.

Sandėlio valdymo

sistemos tikslas yra pilnas sandėlio ciklų valdymo automatizavimas – nuo prekių priėmimo į sandėlį momento iki klientų užsakymų pristatymo. Diegimo apimtys gali svyruoti nuo bazinio sandėlio valdymo (valdymas paremtas popieriniais užduočių lapais) iki kompleksinio, pilnai integruoto sandėlio valdymo realiu laiku, panaudojant brūkšninius kodus, duomenų perdavimą realiu laiku radijo bangomis bei kėlimo techniką, kurios technologijos ir automatizavimo lygis priklauso nuo konkrečių kliento poreikių.

Pagrindinės sandėlio valdymo sistemos funkcijos:

Priėmimas;

Paskirstymas;

Sandėliavimas ir saugojimas;

Perkėlimai;

Atrinkimas;

Komplektavimas,pakavimas ir pakrovimas;

Personalo valdymas;

Inventorizavimas;

Ir kitos (žymėjimas, sertifikavimas, sandėlio dalinimas į virtualius, svorio kkontrolė, kokybės kontrolė, integravimas su ERP ir kitomis valdymo sistemomis bei automatine sandėliavimo technika ir kt.).

Sandėlių klientai turi plačias galimybes prisijungti prie sistemos ir stebėti savo prekių srautus, kiekius, likučius bei gauti įvairias ataskaitas. Kita informacija apie priimtas ir išsiųstas prekes gali būti pateikiama, pavyzdžiui, elektroniniu paštu.

IŠVADOS

Tiekimo grandinės valdymo informacinės sistemos(TGV IS) atlieka svarbų vaidmenį įmonių sugebėjime sumažinti iišlaidas ir padidinti savo tiekimo grandinės reakciją. Informacinės sistemos atlieka svarbų vaidmenį siekiant gerinti ir užtikrinti tiekimo grandinės valdymo tikslus.

Informacinės sistemos gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingo ir efektyvaus tiekimo grandinės valdymo. Informacinių sistemų kūrimas ir pritaikymas tiekimo grandinės valdyme yra ssudėtingas etapas ir organizacijos turi imtis daug strateginių veiksnių.

NAUDOTA LITERATŪRA

http://www.ryerson.ca/~tmclaren/McLaren%20et%20al.%20SCM%20IS%20Capabilities%20Model%20%5BISeBM%5D.pdf, Supply Chain Management Information Systems Capabilities: An Exploratory Study of Electronics Manufacturers, T.S. McLaren et al./2004

Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Šiaulių universitetas, 2007, Šiauliai. Leidinys.

Martin Christopher ,, Logistika ir tiekimo grandinės valdymas „, 2007

http://lt.wikipedia.org/wiki/Informacin%C4%97_sistema, Laisvoji enciklopedija ,,Vikipedija„.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Verslo_valdymo_sistema, Laisvoji enciklopedija ,,Vikipedija„.

Konsultacijos vadovui: informacijos technologijos. [Lietuva]: Verslo žinios, 2004, Vilnius. Laikraščio priedas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Dokument%C5%B3_valdymo_sistema, Laisvoji enciklopedija ,,Vikipedija„.

Global logistics : new directions in supply chain management / edited by Donald Waters. 6th ed. London : Kogan Page, 2010