Prekių paskirstymo UAB „Maxima LT“ tobulinimo galimybės

Baigiamasis darbas

TURINYS

ĮVADAS….… 2

PREKIŲ PASKIRSTYMO PREKYBOS SISTEMOJE PRINCIPAI IR YPATUMAI 4

Logistika ir prekių paskirstymo santykiai…....…….………... 4

Prekių paskirstymo samprata…..………………….. 4

Sandėlių ūkis ir paskirstymo proceso organizavimo ypatumai……….. 9

Prekių sandėliavimo ir paskirstymo schema…………………... 13

Prekiųpaskirstymo ir transportavimo procesų derinimas …..………… 19

Prekių sandėliavimo ir paskirstymo tyrimo metodika……………….20

PREKIŲ PASKIRSTYMOUAB „MAXIMA LT“ VERTINIMAS………...... 22

UAB „Maxima LT“ aplinkos ir logistinės veiklos apžvalga ……….….. . 22

UAB „Maxima LT“ veiklos apibūdinimas………………. 22

UAB „Maxima LT“ išorinės ir vidinės aplinkos analizė …………. 25

UAB „Maxima LT“ logistinė veikla …………………. 28

2.1.3.1. Bendra logistikos organizavimo schema ……………. 28

2.1.3.2. Prekių priėmimas ……………………….. 30

2.1.3.3. Prekių sandėliavimas ………….………….. 33

2.1.3.4. Prekių komplektavimas ir <transportavimas…………….. 36

Prekių sandėliavimo ir paskirstymo įvertinimas …………………. 38

2.2.1. Prekių paskirstymo organizavimo parduotuvėse įvertinimas ……..…. 38

Prekių paskirstymo įtakospardavimų efektyvumui didinti stiprinimas….. 48

IŠVADOS IR SIŪLYMAI……………….…………….. 52

SANTRAUKA ANGLŲ KALBA………..…………..………. 55

LITERATŪRA……………………..……………...57

PRIEDAI…. 59

ĮVADAS

Temosaktualumas.Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai, o plečiantis rinkai didėja ir prekių srautai, kuriuos lemia įmonių aprūpinimas ir prekių paskirstymas rinkoje. Spręsdamos šiuos klausimus verslo įmonės susiduria su tam tikromis prekių gabenimo, sandėliavimo bei paskirstymo problemomis. Nuo to, kaip bus valdomas prekių paskirstymas, priklausys ne tik prekių judėjimo iki vartotojo greitis. Netinkamai valdomos prekės gali atsidurti ne ten, kur jų llaukia pirkėjai, prekių judėjimas gali tapti per brangus.Todėl įmonės turi ieškoti optimalių ir originalių prekių paskirstymo būdų, kurie sutaupytų lėšų, keltų įmonės reputaciją bei padėtų išsiskirti iš konkurentų.

Ši darbo tema pasirinkta neatsitiktinai, nes paskirstymo logistika yra darnauja, ir gerai neištirta ssritis.

Darbo problema:Neefektyvus prekių paskirstymas lemia atsargų formavimo trūkumą.

Darbo tikslas: išnagrinėjus įmonėsUAB „Maxima LT“ logistinės veiklos organizavimą numatyti galimus paskirstymo gerinimo būdusir priemones.

Darbo uždaviniaitikslui pasiekti:

Apibūdinti sandėliavimo ir paskirstymo pagrindines funkcijas;

Išsiaiškinti paskirstymo sampratą;

Apibūdinti paskirstymo kanalo veiksnius;

Išanalizuotisandėliavimą ir prekių judėjimąįmonėje UAB „Maxima LT“;

Pateikti pagrindinius paskirstymo efektyvumą apibūdinančius rodiklius;

Atlikti anketinės apklausos analizę;

Pateiki išvadas ir siūlymus prekių paskirstymui gerinti.

Tyrimo objektas. UAB„Maxima LT“ prekių sandėlio Nr.301 ilgo galiojimo maisto prekiųpaskirstymo procesas.

Tyrimometodai – mokslinės literatūros šaltinių lyginamosios analizės metodas, pirminių bei antrinių duomenų grupavimo, analizės ir grafinio vaizdavimo metodai, asmeninis stebėjimas.Duomenų šaltiniaiyra svarbus metodinis aspektas. Tyrimo metu buvo atlikti ir pirminiai, ir antriniai tyrimai. Pirminiai tyrimai – tai apklausa.Šiam tyrimui buvo naudojama „Maxima“ parduotuvių darbuotojų apklausa – susistemintas informacijos rinkimas. Buvo sudarytas klausimynas, atviri ir uždari kklausimai. Anketoje apklausiami darbuotojai, susiduriantys su maisto prekių paskirstymo problemomis. Apklausoje pareikštos nuomonės atsispindi tyrimų ataskaitoje.

Tyrimebuvo naudoti ir antriniai informacijos šaltiniai. Kadangi negavau jokių duomenų ir dokumentų iš sandėlio, tai buvo atliekama parduotuvių maisto prekių užsakymų analizė, kuri susiejama su visa parduotuvės veikla.

Darbą sudaro 2 dalys, apimančios teorinę analizę bei įmonėsUAB „Maxima LT“ ilgo galiojimo maisto prekių paskirstymo iš centrinio sandėlio Nr.301 į parduotuves įvertinimą.

Teorinėje dalyje nagrinėjama paskirstymo samprata, pabrėžiami verslo logistikos ir rinkodaros logistikossuvokimo įvairovė. Analizuojami paskirstymokanalo struktūrų modeliai, <sandėliavimo, prekių atsargų ir transportavimo reikšmė prekių pateikime vartotojams.

Praktinėje dalyje apibūdinsiu savo analizuotą įmonę, jos logistinės veiklos organizavimą, pateiksiu apklausos anketų analizę.Darbas baigiamas išvadomis ir pasiūlymais, naudotos literatūros sąrašu, priedais.

Rašydama šį darbą siekiau įrodyti, kad prekių paskirstymą dar galima tobulinti ir taip pagerinti pirkėjų aptarnavimą. Darbo rezultatai bus pateikti UAB “Maxima LT“ vadovybei ir vėliau, tikiuosi, pritaikyti praktinėje veikloje.

Baigiamajame darbe siekiau įrodyti, kad teorinės žinios, įgytos Vilniaus kolegijoje studijųir praktikos metu, leido pasiekti šias kompetencijas:

Mokėti naudotis informaciniais šaltiniais;

Gebėti analizuoti, susisteminti ir vertinti duomenis;

Gebėti įvertinti esamą įmonės (padalinio) veiklą;

Gebėti suvokti darbuotojų vaidmenį įmonėje;

Mokėti bendrauti ir bendradarbiauti;

Gebėti kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją;

Išugdyti bendruosius gebėjimus;

Gebėti organizuoti logistikos informacijos srautus;

Gebėti valdyti atsargas.

.

PREKIŲ PASKIRSTYMO PREKYBOS SISTEMOJE PRINCIPAI IR YPATUMAI

Logistika ir prekių paskirstymo santykiai

Šiuo metu logistika, kaip nepaprastai svarbi ūkinės ir informacinės veiklos sritis, stipriai įsitvirtino rinkos sistemoje. Logistika rinkos sistemoje plačiai naudojama daugelyje veiklos sričių. Vienas iš svarbiausių logistikos tikslų yra reikalingą ir kokybišką prekių kiekį pristatyti reikiamam laikui į numatytą vietą optimaliomis išlaidomis. Kuotiksliau ir greičiau sprendžiami prekių pristatymo kiekio, laiko ir išlaidų klausimai, tuo geriau patenkinami verslo tikslai ir gyventojų poreikiai. [2,p.21].

Klientų aptarnavimas išreiškia logistikos sistemos efektyvumą ir įmonės marketingo junginio vietos komponentą. Aptarnavimas yra logistikos sistemos efektyvumo matas – produkto laiko iir vietos išraiška. Aptarnavimo lygis užtikrina ne tik turimų klientų išlaikymo, bet ir potencialių klientų pritraukimo galimybes. Todėl klientų aptarnavimo lygis daro tiesioginį poveikį ne tik įmonės reikšmingumui rinkoje, jos logistikos išlaidoms, bet ir įmonės veiklos pelningumui. Dėl šių priežasčių klientų aptarnavimas turi būti neatskiriama bet kokios logistikos kūrimo ir panaudojimo dalis. [10,p.61]

Fizinio paskirstymooperacijos apima tas logistikos funkcijas, kurios valdo atskirų centrų darbą, įskaitant produkcijos priėmimą saugojimui, saugojimą ir krovinių komplektavimą išsiuntimui. Paskirstymo sistemą iš dalies galima vadinti užsakymų valdymo arba sandėliavimo sistema. [15.]

Prekių paskirstymo samprata

Daugiausia dėmesio logistikoje yra skiriama paskirstymo sistemai.

Paskirstymo turinį sudaro visuma veiksmų, kuriais tam tikra prekė iš gamintojo tiesiogiai ar per tarpininkus perduodama galutiniam vartotojui. Paskirstymo kaip specifinės ūkinės veiklos būtinumas kyla dėl atotrūkio, neatitikimo tarp prekių gamybos ir vartojimo vietos, laiko, kiekio ir kokybės. Prekę gaminanti įmonė visada yra daugiau ar mažiau nutolusi nuo vartotojo. Todėl būtina šį neatitikimą pašalinti ir prekę priartinti prie jos pirkėjo, vartotojo. Pirkdamas daugelį prekių, vartotojas nori turėti pasirinkimo, įvairių gamintojų pasiūlos palyginimo galimybę.[12, p.231].

Vienareikšmiško prekių paskirstymo apibrėžimo nėra nei lietuvių autorių, nei užsienio autorių naudotoje literatūroje,tačiau dažniausiai paskirstymas traktuojamas kaip vienas iš marketingo elementų.

Skirtingi autoriai pateikia skirtingus prekių paskirstymo apibrėžimus, kadangi žiūri iš skirtingų pozicijų. Vieni prekių paskirstymą apibūdina kkaip marketingo komplekso elementą, kiti autoriai apie prekių pristatymą rašo daugiau akcentuodamigabenimo ir sandėlių operacijų valdymą bei kontrolę. Pateiksiu kelis paskirstymo apibrėžimus.

A.Pajuodis [12, p.233] prekių paskirstymą apibūdina taip: „Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, kurias apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.“

R. Minalga [7, p.73] teigia, kad marketingo literatūroje paskirstymas tapatinamas su marketingo logistika, tačiau paskirstymo logistika apima didesnį logistikos veiksmų ratą, nes prieš pradedant prekes gabenti, reikia tinkamai jas paruošti, t.y. suderinti erdvės ir laiko nesutapimus tarp gamybos ir prekių paruošimo (I transformacijos sektorius). Prekių paklausos ir vartojimo nesutapimus – fizinį prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo apima II transformavimo sektorius, kuris literatūroje vadinamas marketingo logistika. Paskirstymologistika šiuo atveju yra tarpinė grandis tarp abiejų transformacijos sektorių – prekių paruošimo ir jų pirkimo rinkoje.

V.Paulauskas [11, p.143] prekių paskirstymą apibūdina taip:Prekių paskirstymas arba prekių paskirstymo logistika, apima:

Tarptautinę logistiką, kuri susijusi su prekių paskirstymu tarptautiniu mastu, optimizuojant vežimus tarp šalių;

Transporto logistiką, kuri susijusi su prekių transportavimu, kaupimu ir pristatymu į realizavimo vietas;

Prekybos logistiką, kurios pagrindinis tikslas – tinkamai organizuoti prekių pristatymą ir paruošimą prieš pristatant į prekybos tinklą, prekių valdymą jame, prekybos tinklo optimizavimą.

Kadangi visi pagrindiniai prekių paskirstymo elementai yra glaudžiai susiję,

todėl sprendžiant prekių logistikos klausimus yra būtina kompleksiškai juos vertinti ir atsižvelgti į jų įtaką kitiems elementams. [11, p.144].

Rusų profesorius Anikinas taip rašo apie paskirstymo logistiką: Paskirstymo logistika – neatskiriama logistikos sistemos dalis, užtikrinanti efektyviausią pagamintos produkcijos paskirstymą. Ji apima visą paskirstymo sistemosgrandinę: marketingą, transportavimą, sandėliavimą ir kt. [18, p.183]

Dabartiniu metu įsivyrauja nuomonė, kad marketingo įtraukimas į paskirstymo logistiką kaip neatsiejamą proceso dalį, gali pasitarnauti kaip vienu iš labiausiai efektyvių kelių padidinti aptarnavimoveiklą.Staigus reagavimas į mažiausią pokytį rinkoje tapo ggyvybiškai svarbus. Tokia reakcija įmanoma tik tuo atveju, kai užtikrinamas nepertraukiamas informacijos srautas bei informacijos logistikos visuma.[18, p.186-187]

Vadinasi, visi veiksniai ir sprendimai, susiję su prekės pateikimu nuo gamintojo pirkėjui, laikoma paskirstymu, t.y. pristatyti reikiamas prekes reikiamon vieton ir reikiamu laiku.

Remdamosios užsienio literatūros autoriais R.Gudonienė ir I. Bučiūnienė [3] teigia, kad paskirstymas gali būti apibrėžiamas kaip ekonominis ir socialinis procesas, visuomeninių ryšių bei informacijos procesas. Arba, kaip teigia R.W.Haas, „prekių paskirstymas – tai prekių judėjimo ir saugojimo organizavimas, kuo ggeriau tenkinant vartotojų poreikius“.

Taigipaskirstymas yra:[3, p.8.]

▪ prekės pristatymas vartotojui;

▪ prekių judėjimas ir jų saugojimas;

▪ pastovaus prekės prieinamumo vartotojui užtikrinimas;

▪ prekės būvimas reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku.

F.Kotleris [4, p.332] savo darbuose rašo, kad „fizinis prekių paskirstymas prasideda gamykloje, kai vvadovai renkasi prekių sandėlius bei transporto bendroves, numatytu laiku ar už mažiausią kainą pristatysiančias prekes į galutinę paskirtą vietą. Fizinis prekių paskirstymas palaipsniui išaugo į platesnę sąvoką – tiekimo grandinės valdymą.Tiekimo grandinės valdymas prasideda dar prieš fizinį paskirstymą: tai medžiagų įsigijimas, jų pavertimas galutine preke ir prekės pristatymas į paskirties vietas. Matydama visą tiekimo grandinę įmonė gali lengviau nustatyti kiekvieną tiekėją ar paskirstytoją bei padėti jiems pagerinti savo pelningumą ir sumažinti įmonės sąnaudas“.

Paskirstymo sritį būtina gerai išsiaiškinti, nes nuo optimalaus prekių pateikimo priklauso prekių judėjimo iki vartotojų greitis, prekės pateikimas reikiamam vartotojui, prekės pateikimo išlaidos, prekių reklamos tikslingumas.

Nuo gamintojų iki vartotojų prekės yra sandėliuojamos ir transportuojamos. Prie šių veiksmų prisideda daugelis asmenų ir organizacijų. Paprastai daugelį kartų pasikeičiasi ir prekių ssavininkai. Vadinasi, prekė link vartotojo juda tam tikru kanalu, kurį sudaro visos tarp gamintojoir vartotojo įsiterpiančios firmos ar pavieniai asmenys.

Kuriant paskirstymo kanalą, dalyvauja daugybė jo narių: gamintojai, didmenininkai (vartojimo ir gamybinės paskirties), mažmenininkai (narių skaičius ir sudėtis priklauso nuo kanalo struktūros). Kuriant paskirstymo kanalo struktūrą, dažniausiai siūloma šių kanalų analizę pradėti nuo gamintojų ir baigti galutiniu pirkėju. [3; p.42].

1 paveiksle yra pateikti dažniausiai naudojami logistikos paskirstymo kanalų pavyzdžiai.[1, 25p.]

1 pav. Logistikos paskirstymo kanalų pavyzdžiai

Paskirstymokanalo dalyvių pagalba prekės paatenka iš gamintojo pas vartotoją. Paskirstymo sferos uždavinys – pašalinti prekių gamybos ir vartojimo asortimento, vietos ir laiko neatitikimus.Šį tikslą kanalai pasiekia tokių funkcijų pagalba kaip informacijos teikimas,kontaktų palaikymas,prisitaikymas prie pirkėjo poreikių,derybos dėl kainų ir nuolaidų,fizinis prekių paskirstymas,finansavimas ir kita.

Paskirstymo kanalas – visuma organizacinių vienetų, kurie atlieka produkto marketingo palaikymo funkciją. Marketingo funkcija yra apimanti viską: pirkimą, pardavimą, transportavimą, saugojimą, finansavimą, rinkos rizikos prisiėmimą, marketingo informaciją. Jei organizacija atlieka nors vieną iš šių funkcijų, ji yra paskirstymo kanalų narys. [17, p.134]

Logistikos terminų aiškinamąjame žodyne paskirstymo kanalas apibūdinamas taip: „paskirstymo kanalas (prekių judėjimo kanalas) – iš dalies daugybės tarpininkų (prekybos agentų, firmų, atliekančių transportinį-ekspedicinį aptarnavimą ir kt.) sutvarkyta sistema. paskirstymo kanlui gali priklausyti ir nuosava gamintojo realizavimo sistema“.

R.Gudonienė ir I. Bučiūnienė [3, p.42] savo knygoje analizuoja kelių užsienio autorių, t.y. B.Rosenbloom, B.Berman, F.Kotler, G.Armstrong, J.Sounders, V.Wong bei L.W.Stern ir A.I.El-Ansary, paskirstymo kanalo parinkimo modelius. 2 paveiksle pateikiu vieną iš knygoje parodytų B.Berman (1996) paskirstymo kanalo struktūrų,kurią sudaro septynių etapų metodika.

Paskirstymo kanalo tikslai

▼

Paskirstymo kanalo ilgio, pločio bei poreikio tarpininkams nustatymas

▼

Rinkos, prekės, įmonės ir tarpininkų veiksnių, darančių įtaką kanalo struktūrai, įvertinimas

▼

Užduočių paskirstymo kanalo dalyviams detalizavimas

▼

Tarpininkų paieška

▼

Paskirstymo sistemos įgyvendinimas

▼

Paskirstymo kanalo veiklos kontrolė

2 pav. Paskirstymo kanalo struktūros parinkimo modelis

Būtinybę tobulinti esamą paskirstymo kanalą ar parinkti visiškai naują gali sukelti naujos įmonės įkūrimas, nauja prekė, naujų tikslinių rinkų atsiradimas, pokyčiai marketingo aplinkoje, gamintojo bei tarpininkų veikloje ir kitos priielaidos.

Iškilus būtinybei keisti paskirstymo kanalą, reikia stengtis parinkti tokią jo struktūrą, kuri padėtų pasiekti įmonės paskirstymo tikslus. B.Rosenbloom nuomone, šiuos užsibrėžtus tikslus reikia koordinuoti su bendrais įmonės bei jos marketingo tikslais. [3, p.44]

Fizinių prekių ir paslaugų gamintojai turi priimti sprendimą dėl marketingo logistikos – kaip geriausiai saugoti prekes ir perkelti į reikiamas vietas, t.y. koordinuoti tiekėjų, pirkimo agentų, gamintojų, marketingo specialistų, įmonės darbuotojų ir klientų veiklą. Didžiausi logistikos pelningumo pasiekimai siejami su informacijos technologijų pažanga. [ 4, p.338]

Vadinasi, apibendrinantautorių mintis, galima teigti, kad paskirstymo kanalas yra prekių judėjimo maršrutas su tam tikrais dalyviais ir priemonėmis.

R.Ivanauskas ir A.Pajuodis [20] savo darbe „Mažmeninės prekybos įmonių pozicionavimas: teorinis aspektas“ teigia, kad „prekybos tinklai sparčiai plėtoja veiklą ir įgyja vis didesnę įtaką prekių paskirstymo kanalams. Parduotuvių tinklai ne tik sėkmingai konkuruoja su kitomis mažmeninės prekybos įmonėmis, bet ir perima kai kurias arba ir visas didmeninės prekybos įmonių funkcijas, nes sugeba geriau jas atlikti.“

Tradicinė paskirstymo sistema remiasi „stūmimo“ principu. Yra gaminama atsižvelgiant į gamybos pajėgumus ir galimybes, o vėliau prekės yra „stumiamos“ paskirstymo kanalu. Jei pasiūla viršija paklausą, prekės yra sandėliuojamos ir laukiama paklausospadidėjimo, kad būtų galima realizuoti prekes. „Traukimo“ paskirstymo sistemoje prekė nelaukia, kol ją nupirks. Prekę „ištraukia“ paklausa. [17,p.87-88]

Tiekimo grandinės efektyvumas yrra siejamas su paslaugų ir prekių paklausa ir pasiūla. Prekių pateikimui nuo gamintojų iki vartotojų reikia transporto ir prekių sankaupos vietų, t.y. sandėlių ir mažmeninės prekybos įmonių. Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir prekių gavimą bei išsiuntimą, krovinių siuntų sudarymą ir išskaidymą.

1.1.2. Sandėlių ūkis ir paskirstymo proceso organizavimo ypatumai

Dauguma prekių, ypač asmeninio vartojimo, gaminamos dideliais kiekiais, tuo tarpu vartotojas jų įsigyja ir vartoja nedaug. Gamybinį asortimentą tenka pertvarkyti į prekybinį, geriau atitinkantį vartotojo interesus ir paklausą. Todėl sandėliavimas yra būdas apjungti daugelio gamintojų prekes ir jas vėliau paskirstyti po mažmenines parduotuves.

Kuo sandėliai arčiau kliento, tuo geriau galima juos aptarnauti. Dar svarbiau tai, kad dėl gero sandėliavimo veiklos organizavimo padidėja potencialių klientų skaičius. Kitaip sakant naudodamos sandėlius įmonės gali paskirstyti prekes ten, kur jų reikia. Sandėliavimo svarba įmonėms ir pramonei vis didėja, nes klientų aptarnavimas yra aktyvi lenktyniavimo sritis siekiant konkurencinio pranašumo.

Sandėliavimas siaurąja prasme atliekafunkciją – laiko perdengimą tarp turimų medžiagų ir poreikių. Sandėliavimo procesas prasideda medžiagų priėmimu ir baigiasi gaminių išdavimu į persiuntimo sandėlį. Sandėlių logistikos uždavinys – sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo (pradedant prekių gavimu, jų judėjimu per visas gamybos pakopas) sistemą iki pat prekių išdavimo. [6, p.285].

Sandėliavimas leidžia sušvelninti pagaminimo ir rinkos pageidaujamo prekių kiekio n

esutapimus. Daug sandėlių įvairiose vietovėse leidžia pristatyti prekes pirkėjams greičiau, tačiau išauga ir sandėliavimo sąnaudos. Didžiausią sąnaudų dalį sudaro prekių atsargos. Atsargų valdymo meistriškumas reiškia žinojimą, kada ir kiek atsargų reikia užsakyti. [4, p.335]

Prekių sandėliai logistikos procesuose įgauna kitą kokybę, nes čiaprekės ne tik kaupiamos, bet dažnai ir perskirstomos, perpakuojamos, kartais atliekamas jų dalinis paruošimas (apdirbimas).

Pagrindinės sandėliavimo operacijos yra judėjimas ir saugojimas. Saugojimas yra pati svarbiausia sandėlio operacija. Judėjimas apima trumpus nuotolius, bet jis yra svarbus sandėliavimo aspektas. JJudėjimas suskirstytas į keturias operacijas:

      1. Atsargų gavimas į sandėlį iš transporto tinklo;

      2. Atsargų perkėlimas į tam tikrą vietą sandėlyje;

      3. Atsargų komplektavimas pagal kliento užsakymą arba žaliavų komplektavimas gamybai;

4. Užsakytų atsargų pakrovimas transportavimui pas klientą.

3 pav. Pagrindinės sandėlių funkcijos ir prekių srautai [9, p.134]

Taigi, iš pateikto 3 paveikslo matome, kad pagrindinės sandėliavimo funkcijos yra: produktų srautų valdymas, produktų saugojimas, informacijos perdavimas. Prekių sandėliai turi sukaupti prekes, jas laikyti, atitinkamai apdoroti ir išsiųsti mažmeninės prekybos įmonėms.

Saugojamų prekių kiekis ir įvairovė apibrėžia paagrindinius sandėliavimo reikalavimus.

Atsižvelgiant į sandėlių paskirtį ir konstrukciją, jie skirstomi į:

• atviruosius;

• iš dalies atvirus;

• uždaruosius;

• specialiuosius (šaldymo, pavojingų krovinių ir kitus). [11, p.144]

Konkrečios sandėlio charakteristikos yra būtinos konkrečiais atvejais, bet kai kurie dalykai (pavyzdžiui, galimybė privažiuoti prie sandėlio) yra svvarbūs tada, kai yra didelė prekių apyvarta, t.y. paskirstymo sandėliuose. Taip sutvarkyta transporto sistema leidžia veiksmingai panaudoti sandėlius, tinkamai atlikti juose prekių paskirstymo funkcijas, mažinant pekių kilnojimą iš vietos į vietą. Specialūs sandėliai naudojami tada, kai būtinos tam tikros prekių sandėliavimo sąlygos, pavyzdžiui, nustatyta prekių saugojimo temperatūra (šaldytoms prekėms), speciali vėdinimo sistema, kai yra labai sunkios, brangios prekės, kurioms būtina speciali apsauga ir panašiai. [11, p.158]

Labaisvarbu maksimaliai išnaudoti sandėlių plotą, mažinti jų eksploatavimo sąnaudas. Didinant sandėlio našumą turi būti reguliuojamas operacijų vykdymas. Pagerinus našumą, pagerėja firmos resursų panaudojimas, padidėja įplaukos, grįžta investicijos ir geriau aptarnaujami klientai. Logistikos ekspertai rekomenduoja keturis metodus, laikomus svarbiausiais didinant sandėlio našumą:

1. Sumažinti atstumus sandėlyje planuojant įrenginių ir atsargų išdėstymą, informacijos panaudojimą ir medžiagų apdorojimą;

2. Padidinti appdorojamų atsargų kiekį. Tam reikia skatinti klientus užsakyti didesnius atsargų kiekius;

3. Sandėlio įrangą naudoti žiediniu maršrutu;

4. Pagerinti sandėlio tūrio panaudojimą prekių saugojimui.

Šiandien yra daug su logistikos sistema susijusių programų. Iš jų daugiau negu pusė susijusios su atsargų kontrole. Daugelis jų kontrolę apjungia su paskirstymo centro operacijomis. Kai kurios programos gali būti naudingos tik tam tikrai grupei įmonių, o kai kurios naudojamos praktiškai visose įmonėse. Šių programų panaudojimas gali būti nebrangus, nes jos gali būti naudojamos personaliniuose kompiuteriuose. Kompiuteriai atlieka ne tiik užsakymų ir atsargų kontrolę. Programos naudojamos padėti išnaudoti sandėlio resursus, tokius kaip darbas, plotas, naudojami įrenginiai. Kalbant apie darbą, kompiuteris gali planuoti užimtumą įvairiais aktyvumo periodais.

Vienas iš pagrindinių faktorių, nustatančių sandėlių skaičių, yra poreikis tinkamai aptarnauti klientą. Tarpporeikio greitai aptarnauti klientą tam tikroje rinkoje ir atsargų papildymo paprastai yra stiprus ryšys. Jei firmos atliekamas aptarnavimas yra žemesnio lygio negu varžovų, tai gali nepalankiai atsiliepti jos vykdomai veiklai. Prekybos pažanga ir reklama gali nueiti perniek, jei klientas negalės įsigyti produkcijos, kai jis norės.

Dar labai svarbu yra nustatyti naudingiausią stelažų išdėstymo būdą, esant tam tikram sandėlio ilgiui, pločiui bei aukščiui.

Pagrindinė sandėlio funkcija, yra atsargų sandėliavimas.Gauta galutinė produkcija yra saugoma paskirstymo sandėliuose, kuriuose yra sukoncentruojamos įvairių rūšių paskirstymo atsargos. Sandėliuose vyksta nuolatinė prekių kaita: vienos gaunamos, kitos yra sandėliuojamos, o trečios – išsiunčiamos.Norint, kadsandėlys būtųekonomiškas, reikia didelės apyvartos. Reikia turėti didelį kiekį saugomų prekių, kad fiksuotas išlaidas išdalintume taip, kad išlaidų vidurkis sandėlyje būtų mažesnis negu bendrojo naudojimo.

Sprendimai, susiję su atsargomis, turi būti priimami išanalizavus aktyvią atsargų sąveiką su sandėliavimu.Norint padaryti teisingą sprendimą, reikia surinkti reikiamą informaciją. Taigi, sprendimo teisingumas labai priklauso nuo turimos informacijos.Atsargų vaidmuo logistikos sistemoje yra svarbus daugumos įmonių sėkmei, kadangi visi atsargų judėjimo ir informacijos srautai yra tiesiogiai suusiję su pačiomis atsargomis. 

Siekiant sumažinti bendrąsias transportavimo išlaidas paskirstymo sistemoje, taip pat naudojami sandėliai. Vartojimo prekių pramonėje kompanijų gamyklos dažnai būna išsidėstę skirtingose teritorijose. Kiekviena gamykla gamina tik dalį kompanijos siūlomų produktų. Paprastai tokio tipo kompanijos turi daug regioninių sandėlių, iš kurių sujungti pilno produkcijos asortimento kroviniai (siuntos) gali būti siunčiami klientui. Regioniniai sandėliai leidžia sumažinti transportavimo išlaidas, palyginti su tiesioginiu tiekimu klientams. Bendras taupymo efektas dažniausiai yra gerokai didesnis nei padidėjusios sandėliavimo sąnaudos bei su tuo susijusios prekių vežimo išlaidos.

Sandėliavimas taip pat būtinas, jei įmonė žada gauti naudos iš nuolaidų, pirkdama didelį kiekį prekių. Dėl nuolaidų ne tik bus mažesnėpirkimo kaina, bet ir dėl transportavimo kainų nuolaidų mažės produkcijos vieneto transportavimo išlaidos. Atsargų kaupimas sandėliuose gali būti reikalingas ir kad išsaugotų aprūpinimo šaltinį. Sandėliavimo veikla leidžia valdymo sistemai pasirinkti transporto rūšį ir reikalingą atsargų kiekį tam, kad kartu su informacijos perdavimu ir užsakymų apdorojimo sistemomis bei gamybos alternatyvų pasirinkimu būtų iki minimumo sumažintos bendrosios išlaidos, išlaikant reikiamą klientų aptarnavimo lygį. [9, p.253-254]

Pagrindinės priežastys, kodėl yra sandėliuojamos atsargos, yra šios:[18, p.87]

Transporto sąnaudų ekonomija;

Gamybos sąnaudų ekonomija;

Įsigyjant atsargas dideliais kiekiais suteikiama nuolaida;

Palaikomas atitinkamas klientų aptarnavimo lygis;

Apsauga nuo rinkos nestabilumo (sezoniškumas, paklausos svyravimai);

Panaikina skirtumą tarp gamybos vietos ir laiko bei vartojimo vietos irr laiko;

Užtikrina mažiausias įmanomas bendrosios logistikos sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamam klientų aptarnavimo lygiui sukurti;

Sandėliavimasyra „pristatymo reikiamu laiku“ sistemos dalis;

Sandėliavimas sukuria prekių asortimentą;

Saugomos atliekos (reversinės logistikos elementas).

Sandėlių veikla ir atsargų valdymas tampa ypač svarbus, kai verslas yra plėtojamas tarptautiniu mastu.

Paskirstymo centrų ekonominis efektyvumas yra pasiekiamas sukoncentruotų sandėliavimo funkcijų dėka, t.y. iškrovimo, rūšiavimo, saugojimo, komplektavimo bei centralizuoto pristatymo.Paskirstymo centro pagrindinės funkcijos yra konsolidavimas, atskirų atsargų rūšių išskaidymas, perpakavimas ir atsargų paskirstymas pirkėjui pagal jų duotus užsakymus.

1 lentelėje yra pateiktos sandėliavimo ir paskirstymo funkcijos.[9, p.260; 15].

1 lentelė

Sandėliavimo ir paskirstymo funkcijos

Sandėliavimo funkcijos	Paskirstymo funkcijos
1. Perkėlimo: priėmimas, perdavimas, užsakymų atranka, išsiuntimas	1. Atsargų paskirstymo pagal sandėlių pajėgumus ir jų judėjimo kontrolė.
2. Saugojimo funkcija: sezoniniai poreikiai, nereguliari paklausa, spekuliacinis arba išankstinis pirkimas, kiekio nuolaidos.	2. Atsargų valdymas. 3. Darbo grafikų sudarymas. 4. Išsiuntimo kontrolė. 5. Atsargų papildymo užsakymų komplektavimas.
3. Informacijos teikimo arba perdavimo funkcija	6. Krovinių gavimas ir išsiuntimas 7. Saugojimas.
	8. Darbo rezultatų įvertinimas.

Daugelis firmų turi specialius logistikos departamentus tam, kad būtų apspręsti klausimai, susiję su atsargomis, ir priimti tinkamiausi sprendimai. 

Pagrindinis logistikos uždavinys – laiku pristatyti prekę į reikiamą vietą. Skirtingai nuo marketingo, kuris užsiima paklausos skatinimu, logistikos užduotis patenkinti marketingo suformuotą paklausą minimaliomis išlaidomis. Akivaizdu, kad pagridinė logistikos užduotis – organizuoti efektyvų paskirstymo srautų tinklą.

1.2. Prekių sandėliavimo ir paskirstymo schema

Prekiųsandėliavimas yra atliekamas šiuose logistikos sistemos etapuose:

      – žaliavų sandėliavimas jų gavybos vietoje;

      – žaliavų sandėliavimasjų perdirbimo vietose;

      – dalių, pusgaminių bei komponentų sandėliavimas gamyklose, kuriose jos bus panaudotos gaminant prekę vartotojui;

      – galutinės produkcijos sandėliavimas gamyklose prieš jai patenkant į paskirstymo centrus;

      – galutinės produkcijos sandėli

avimas sandėliuose ir paskirstymo centruose.

Organizuojant prekiųpaskirstymą, galima naudotis įvairiais paskirstymo kanalais.

Pasirinkdamas prekių paskirstymo kanalą gamintojas turi apsispręsti, kaip jo prekės bus pristatomos vartotojams. Tai gali būti tiesioginis ir netiesioginis prekių paskirstymas. Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks, kai gamintojas savo prekes vartotojui pateikia pats, o netiesioginis – kai jos patenka pas vartotoją per pardavimo tarpininkus (didmenines ir mažmenines prekybos įmones). [12, p.236]

Netiesioginis prekių paskirstymas gali vykti įvairiomis formomis, besiskiriančiomis prekybos tarpininkų skaičiumi ir jų veiklos pobūdžiu (didmeninė ar mažmeninė pprekyba). Galima išskirti tris pagrindines netiesioginio prekių paskirstymo formas: [12, p.239]

Kai prekių judėjime nuo gamintojo iki vartotojo kelyje įsiterpia didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonė;

Kai įsiterpia tik didmeninė prekybos įmonė;

Kai įsiterpia tik mažmeninė prekybos įmonė.

Šios pagrindinės formos gali turėti įvairių modifikacijų, ypač didmeninės prekybos pakopoje. Pagal tarpinių pakopų skaičių skiriaminetiesioginiai vienakopiai ir daugiakopiai paskirstymo kanalai.

Tiesioginio ir netiesioginio paskirstymo esminiai skirtumai matyti 4 paveiksle.[12, p.239]

Tiesioginis paskirstymas

Netiesioginis paskirstymas

4 pav. Prekių paskirstymo būdai

Tiesioginiairyšiai patogesni stambioms mažmeninėms bendrovėms, kus yra galimybė priimti iš ggamintojų stambesnes prekių partijas. Tiesioginis prekių judėjimo būdas plačiai taikomas greit gendančioms prekėms ir šviežiems maisto produktams pristatyti iš gamintojų į parduotuves.

Gali susidaryti papildomų prekių judėjimo grandžių, jei mažmeninės prekybos organizacijos turi savo sandėlius ir gautas prekes pirmiausiai į juoss sukrauna. Šitaip susidaro pagalbinė logistinė grandis, kuri įgalina kaupti reikalingų prekių atsargas, stabiliau ir patogiau aprūpinti parduotuves konkretaus asortimento prekėmis. [2, p.21]

Pasirinkus prekių paskirstymo vartotojams būdus, reikia išsiaiškinti, kokių geriausia sandėlių reikės įmonei atsargoms sandėliuoti. Logistikos sistemoje sandėlių tipai yra parenkami pagal atsargų specifiką, vietą tiekimo grandinėje, geografinę padėtį. Sandėlių pasirinkimą įtakoja rinkos santykiai, todėl sandėliai gali būti aprūpinimo ir realizavimo. Pagal laikomus krovinius gali būti medžiagų sandėliai, gatavos produkcijos, prekių, įrankių sandėliai. Pagal sandėlių įrenginius – stelažiniai, padėkliniai, talpyklų, spintų, vitrinų sandėliai.

Logistikos sferoje dominuoja 4 sandėlių tipai: gamyklų, centriniai, regioniniai sandėliai ir realizavimo bazės.

5 paveiksle pavaizduota įvairių sandėlių rūšys. [9,p.252]

5pav. Sandėlių rūšys

Paskirstymo sitemoje sandėliai gali būti naudojami produktams grupuoti, jungti ar skaidyti. Kiekviena gamykla gamina tik tam tikrąą firmos siūlomų produktų dalį. Kroviniai paprastai dideliais kiekiais pristatomi į centrinį sandėlį, kur produktai grupuojami bei ruošiami išsiųsti pagal kliento užsakymą

Gamyklų sandėliai dar vadinami gatavos produkcijos sandėliais. Jie paprastai būna netoli nuo gamybos vietos ir skirti trumpalaikiam produkcijos sandėliavimui. Juose sandėliuojama tik toje vietoje gaminama produkcija.

Centriniai sandėliai –tai kita sandėliavimo pakopa, einanti po gamyklų sandėlių pakopos. Šių sandėlių skaičius dažniausiai būna ribotas, tačiau juose sandėliuojami visi įmonėje gaminami gaminiai. Jų funkcija –papildyti prekių atsargas sandėliuose, kuriesudaro tolesnę sandėliavimo pakoppą.

Regioniniai sandėliai įrengti tam tikrame regione, kurį sudaro kelios sritys. Toks sandėlis -savotiškas buferis tarp gamybos ir realizavimo rinkos. Savo atsargomis jis sumažina pirmesnių ir paskesnių sandėliavimo pakopų krūvį.

Realizavimo bazės yražemiausioje sandėlių hierarchijos pakopoje, decentralizuotai išsidėsčiusios po visą pardavimo sritį. Jų paskirtis –turimus prekių kiekius išskirstyti pagal pirkėjų užsakymus ir paruošti pristatyti klientams

Prekių judėjimo eiliškumo ir operacijų atlikimo vietos kriterijai yra labai svarbūs, nes sutampa su bendra prekių judėjimo kryptimi, sandėlių sandėlių patalpų vidaus įrangos tvarka. Šiuo požiūriu visos sandėlio logistikos proceso operacijos skirstomos į tokias sudedamąsias dalis(pavaizduotos 6 paveiksle): prekių gavimas, laikymas, paruošimas ir išsiuntimas. [2,p.29]

Prekių gavimas

Prekių laikymas

Prekių paruošimas

Prekių išsiuntimas

6 pav.Sudedamosios sandėlio logistikos dalys

 Kiekviena logistikos proceso dalis reikalauja atitinkamos įrangos, darbuotojų ir kitų sąlygų.

Kartu su pagrindine įmonės strategija, kuri turi įtaką sandėlio funkcijų visumai, yra rengiama speciali sandėlių strategija. Į ją įeina pagrindinės svarbiausių sričių kryptys: 

      Sandėlių strategija turi įtakos sandėlių sistemai, sandėlių organizavimui, sandėlių kaštams.

Išvardytos sandėlių strategijos turinys pavaizduotas 2 lentelėje: [ 6,p.287-288]

2 lentelė

Sandėliųstrategijos turinys

Centralizavimo laipsnis	Centralizavimas yra atsargų koncentravimas vienoje vietoje, kuri priklauso vienai struktūrai. Žemiausias centralizavimo laipsnis yra decentralizuotame sandėlyje, aukščiausias -centriniame sandėlyje. Be to, dar yra ir mišrių centralizavimo formų. Centrinio sandėlio privalumai: • mažesnis žemės sklypų ir pastatų poreikis; • geras plotų panaudojimas; • dėl didelio sandėliuojamo kiekio naudojimo ekonomiškesnis sandėliavimas; • mažesni patalpų kaštai; •geras sandėlio įrenginių panaudojimas; • panaudojus elektroninio duomenų apdorojimo įrenginį sumažinami personalo kaštai; • paprastesnis automatizuotas priėmimas į sandėlį ir išdavimas iš sandėlio; • mažesnės atsargos dėl turimų garantinių atsargų, geresnio apžvelgiamumo, lengvai valdomo informacijos srauto; • geras atsargų tvarkymas ir laikymas; • trumpesnė pristatymo trukmė. Centrinio sandėlio trūkumai: • ilgesni gabenimo maršrutai; •dideli kaštai netinkamai panaudojant gamybinį pajėgumą; • blogesni ryšiai su klientais; • sunkumai dėl dažnai besikeičiančių sąlygų.
Nuosavas arba svetimas sandėlis	Nuosavo arba svetimo sandėlio klausimas, keliamas aprūpinimo ir panaudojimo logistikoje. Šiai problemai spręsti turi įtaką tokie kriterijai: • investicijos; • kintamieji įmonės kaštai; • personalo poreikis ir specialistų žinios bei sugebėjimai; • priklausomybės laipsnis; • apkrovos pikas ir gamybinio pajėgumo poreikių svyravimas. Esant ekspedicinio sandėlio modeliui, tiekėjas į ekspedicinį sandėlį pristato prekes, kurių reikalauja gavėjas. Ekspeditorius atrenka trumpalaikio panaudojimo dalis pagal gavėjo pareikalavimą ir pristato jas pagal pristatymo kaip tik laiku modelį. Ekspeditorius įsipareigoja atlikti prekių priėmimo,sandėliavimo, atsargų tvarkymo, atrinkimo bei gabenimo darbus ir pagal sutartinius susitarimus nustatyti netekties, nepristatymo, pavėluoto pristatymo riziką.
Sandėlių automatizavimo laipsnis	Yra skiriami rankų darbo sandėliai, mechanizuoti sandėliai ir automatizuoti sandėliai. Automatizuotame sandėlyje daugiapakopius darbo procesus atlieka distancinio valdymo mašinos, kurias žmonės vien tiktai valdo ir kontroliuoja. Visiškai automatizuotame sandėlyje priėmimo ir išdavimo procesai vykdomi panaudojant elektroninį duomenų apdorojimo (EDA) įrenginį. Aukštas stelažinis sandėlis yra labiausiai automatizuotas.Medžiagų ir informacijos srautai yra susiję. Sandėlio automatizavimo laipsnis turi įtaką: • sandėlio kaštams; • personalo poreikiui; • darbo greičiui; • darbo patikimumui; • investicijų poreikiui; • visos įmonės darbo organizavimui.
Sandėliuojamų krovinių talpinimas	Kroviniai sandėlyje gali būti talpinami pagal kaupimo ir lokalizavimo principus. Pagal kaupimo principą sandėliuojami kroviniai turi tikslią sandėliavimo vietą. Lokalizavimo principu sandėliuojant krovinius, sandėliavimo vieta pasirenkama laisvai – kiekvienam naujam kroviniui gali būti parinkta nauja vieta. Tokiu būdu atsiranda vadinamasis chaotiškas sandėlis. Pagal talpinimo principus yra nustatoma sandėlio ploto sistema. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterizuotas sandėlio valdymas. Minėtas chaotiško sandėlio tipas yra aukštas stelažinis sandėlis. Sandėlio krovinių rūšis turi įtaką plotui, kuris chaotiškame sandėlyje yra mažesnis. Ši įtaka turi reikšmę ir parengiamiesiems darbams, kurių apimtis naudojant kaupimo principą yra mažesnė. Kaupimo principas turi įtaką patalpų ir sandėliavimo išlaidoms. Lokalizavimo principas reiškia didelę priklausomybę nuo neklystamai funkcionuojančios kompiuterinės paieškos sistemos.
Sandėlių apskaitos sistema	Į sandėlio apskaitos sistemą įeina: • atsargų apskaita; • sunaudojimo apskaita; • priėmimas, išdavimas ir atsargų įvertinimas. Sistemos parinkimas turi įtaką: • sandėlio tvarkymo, kitų medžiagas laikančių vietų ir buhalterinės • • apskaitos informacijos būklei; • personalo poreikiui; • pagalbinių skaičiavimo technikos priemonių poreikiui.

Būtina gerai mechanizuoti krovos, sandėliavimo darbus, kad būtų galima greičiau prekes priimti rūšiuoti ir išsiųsti – tam reikia pritaikyti pačią naujausią sandėlių techniką ir sudaryti schemas.

1.3. Prekių paskirstymo ir transportavimo procesų derinimas

Efektyvus ir veiksmingas transpoortavimo valdymas tampa svarbus firmai kaip įnašas į prekės kaina. Tai pasakytina apie visų transportavimo aspektų valdymą, įskaitant tiek tiekimo, tiek ir paskirstymo grandines. Vienas svarbiausių prekių paskirstymo momentų – tinkamas transporto darbo organizavimas.

Teisingas prekių transportavimo proceso organizavimas leidžia sumažinti atsargų kiekį sandėlyje. Kai prekių srautas yra ganėtinai didelis, yra naudingiau iš anksto organizuoti transportavimą, t.y.sudaryti transporto maršrutus, grafikus.

Taigi, prekių paskirstymas su transportavimu derinamas taikant šią schemą:.[11, p.158].

◦ nustatomas konkrečiose vietose (taškuose) būtinas prekių kiekis;

◦ ištiriamos esamų transporto sistemų galimybės;

◦ įvertinami esamų transporto sistemų pajėgumai arba numatoma kurti naujas;

◦ tiriami esami sandėlių pajėgumai;

◦ įvertinami esamų sandėlių, patalpų, galimų pritaikyti sandėliuoti, pajėgumai ir transporto sistemų galimybės užtikrinti nepertraukiamą prekių paskirstymo procesą;

◦ prireikus statyti naujus sandėlius, jų pajėgumas derinamas su transporto sistemų galimybėmis;

◦ įvertinami visi privalumai ir trūkumai, t.y. apskaičiuojama palanki prekių paskirstymo tikimybė ir būtinas intensyvumas;

◦ atsižvelgiant į apskaičiuotą prekių paskirstymo intensyvumą, patikrinami sandėlių ir transporto sistemų pajėgumai;

◦ įvertinamos galimos prekių paskirstymo plėtros galimybės, sandėlių ir transporto sistemų rezervai.

Kuo darnesnė yra prekių paskirstymo ir transportavimo sistema, tuo patikimesnis yra paskirstymas ir rinkos valdymas.[11, p.159].

Tarp sandėliavimo ir transporto yra tiesioginės priklausomybės ryšys: atsargų mažinimas sandėlyje arba sandėlių skaičiaus mažinimas privalo būti kompensuotas greitesniu transporto funkcionavimu, kuris suteiktų galimybę išlaikyti užsibrėžtą tiekimo lygį. Atsargų mažinnimas ekonomiškaitikslingas tik tada, kai sutaupytos sandėliavimo išlaidos viršija papildomas transporto išlaidas, kurioms įtakos turi tiekimo apimtys. Šių dienų tendencijos patvirtina centralizuoto prekių sandėliavimo ekonomiškumą. Svarbią reikšmę turi laiku pateikta ir operatyvi informacija, sąlygojanti didesnę sandėliavimo ir išdavimo procesų laisvę, galimybę vėliau paruošti ir realizuoti produkciją, trumpinanti dispozicijos laiką.

Atsargų sandėliavimas drauge su transportavimu atlieka svarbią funkciją logistikos sistemoje ir yra neišskirtinė šios sistemos dalis.

1.4. Prekių sandėliavimo ir paskirstymo tyrimo metodika

Tiriant prekių sandėliavimą ir paskirstymą buvo naudojamas asmeninis stebėjimasir anketinė apklausa. Stebėjimas ir anketinė apklausa buvo vykdoma remiantis V.P.Pranulio metodika. Stebėjimas yra marketingo informacijos rinkimo metodas, pagrįstas žmonių elgesio, objektų kaitos, įvykių ar procesų raidos fiksavimu.[13, p.143]. Asmeninis stebėjimas buvo atliekamas maisto prekių sandėlyje ir visi stebėti procesai bus aprašyti tolimesniuose skyriuose.

Anketinė apklausa buvo vykdoma „Maxima“ parduotuvėse. Apklausos metodas leidžia gauti informaciją, kuri padeda atsakyti į klausimą „kaip“. Pasirinkdama šį metodą aš tikėjausi gauti informaciją, kuri susijusi su prekių paskirstymo problemomis, t.y. kaip parduotuvių darbuotojai vertina prekių paskirstymąį parduotuves. Apklausa buvo atliekama nuo kovo mėn. pabaigos iki balandžio mėn. vidurio. Įvairiose parduotuvėse buvo išdalintos 36 anketos, į kurias prašiau atsakyti vadybininkų ir prekių priėmėjų, tai yra tų darbuotojų, kurie tiesiogiai susiję su prekių paskirstymu. Labai daug parduotuvių darbuotojų atsisakė užpil

dyti anketas motyvuodami tuo, kad neturi laiko, negali ir nenori teikti tokios informacijos. Kadangi apklausa vyko ir prieš šventes, tai tikrai daug darbuotojų neturėjo laiko pildyti anketas, o paprašius užpildyti vėliau jau nebeturėjo noro ir tiesiog nebepildė.Taigi, užpildytų anketų yra 24, jos bvoišanalizuotos ir jų pagrindu buvo padarytos išvados.

Taip pat dar pateiksiu dviejų parduotuvių ilgo galiojimomaisto prekių užsakymų analizę, kuri susiejama su visa parduotuvės veikla.

2. PREKIŲ PASKIRSTYMOUAB „MAXIMA LT“ ĮVERTINIMAS

2.1. UAB „Maxima LT“ aplinkos ir logistinės veiklos apžvalga

2.1.1.UAB „Maxima LT“ vveiklos apžvalga

Bendrovė UAB „MAXIMA LT“ priklauso stambiausiai Lietuvoje privačių įmonių grupei. Didžiausias Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklas išsivystė per 15 metų iš trijų 1992 metais Vilniuje atidarytų parduotuvių.

UAB „MAXIMA LT“ – nuolat auganti privati Lietuvos įmonė, didžiausio Baltijos šalyse mažmeninės maisto produktų ir pramoninių prekių prekybos tinklo operatorė. Šiuo metu Lietuvoje beveik nėra didesnio miestelio, kuriame nebūtų MAXIMA parduotuvės. (žr. 7 pav.)

7 pav. MAXIMA parduotuvių išsidėstymas Lietuvoje

Prekybos centrai MAXIMA, priklausomai nuo dydžio ir prekių asortimento, skirstomi į MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX.Kiekvieną dieną, atsižvelgiant į parduotuvės dydį, pirkėjams yra siūloma iki 65 tūkstančių pavadinimų maisto produktų ir buities prekių. Bendrovei MAXIMA LT taip pat priklauso parduotuvė ERMITAŽAS, kurioje pirkėjai gali rasti dešimtis tūkstančių statybinių medžiagų ir apdailos preekių.Be mažmeninės prekybos bendrovei priklauso ir grupė nekilnojamojo turto įmonių, mobiliojo ryšio operatorius UAB „Eurocom“ir pastatų bei įrangos servisu užsiimanti bendrovė UAB „Baltservis“.

UAB „Maxima LT“ valdo MAXIMA GRUPĖ, kuri priklauso UAB „Vilniaus prekyba“. Šiai įmonei taip pat priklauso vaistinių tinklas UAB Eurovaistinė.8 paveiksle yra pateikta MAXIMA GRUPĖS struktūra.

8 pav. MAXIMA GRUPĖ struktūra

UAB „Maxima LT“ pagrindinė būstinė yra įsikūrusi adresu: Savanorių pr. 247; LT-02242, Vilnius-53, Lietuva.

Viename pastate yra įsikūrę visi skyriai, tai: prekybos skyrius, pirkimų skyrius, rinkodaros ir pardavimų skyrius,logistikos skyrius, pirkėjų lojalumo skyrius, personalo skyrius, buhalterija, IT skyrius, kokybės skyrius, ūkio skyrius, apsaugos skyrius,atstovas spaudai.

MAXIMA GRUPĖ valdo mažmeninės prekybos verslą Baltijos šalyse ir Bulgarijoje, kurį sudaro 412 prekybos centrų “Maxima X”, „Maxima XX“, „Maxima XXX“, „T-Market”, „Ermitažas“:  Lietuvoje – 224,, Latvijoje – 121, Estijoje – 46, Bulgarijoje – 21.

2008-aisiais metais planuojamas tolimesnis nuoseklus bendrovės augimas visose veiklos šalyse: ketinama apie 20 proc. padidinti pardavimus, atidaryti apie 80 naujų parduotuvių. (žr.9 pav.)

9 pav. Parduotuvių skaičiaus augimas visose šalyse

Šiuo metu MAXIMA GRUPEI priklausančiose bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Bulgarijoje dirba per 25 tūkst. darbuotojų. Pagal 2006 m. rezultatus, „MAXIMA LT, UAB“ yra daugiausiai darbo vietų sukūrusi bendrovė, o pagal pardavimus ir paslaugas – antroji Lietuvoje. [16]

Svarbiausias prekybos įmonės rodiklis yra prekių apyvaartos dydis. Tai per tam tikrą laikotarpį gautos pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Bendrovės apyvarta stabiliai augo nuo pat jos veiklos pradžios ir šiandien viršija 8 mlrd. Lt.

Didžiausio Baltijos šalių mažmeninės prekybostinklo operatorė 2005 m. pasiekė 5,188 mlrd. litų (1,502 mlrd. eurų) apyvartą. 2006 m. bendrovės pardavimai siekė 6,27 mlrd. litų.O perpraėjusius 2007-uosius metus MAXIMA GRUPĖ pasiekė 8,19 mlrd. Lt apyvartą su PVM. (žr. 10 pav.)

10 pav. MAXIMA GRUPĖSapyvartos augimas visose šalyse

Pasak generalinio direktoriaus G. Marcinkevičiaus, sėkmingą veiklą praėjusiais 2007 metais lėmė tai, kad įmonė dirbo labai tikslingai, vadovaudamasi ilgalaike strategija.Tai yra, pagrindinis dėmesys buvo skirtas intensyviai plėtrai, pirkėjų patogumui, mažų kainų politikai ir darbo procesų optimizavimui.Sėkmingiems rezultatams įtakosturėjo ir kylantis pragyvenimo lygis bei bendras vartojimo didėjimas.

MAXIMA GRUPĖ 2008 metų pirmąjį ketvirtį jau pasiekė 2,29 mlrd. Lt. apyvartą su PVM. Tai 34 proc. daugiau nei 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai bendrovės pardavimai sudarė 1,7 mlrd. Lt.

Vadinasi, kuo įmonė geriau tenkins pirkėjų poreikius, tuo sėkmingesni rezultatai laukia ir ateityje. O tam, kad būtų tenkinami visi vartotojų poreikiai įmonė turi atlikti svarbiausią užduotį – pristatyti reikiamą prekių kiekį į reikiamą vietą reikiamu laiku.

Bendrovė atsižvelgia į pirkėjų poreikius ir lūkesčius, rengia įvairias akcijas, nuolaidas. Aišku, tai skatina daryti konkurencinė kova, nes taaip yra pritraukiami klientai ir užsitikrinama aukštesnė rinkos pozicija.

Įmonės misija – klientai. MAXIMA siekia palengvinti kasdienį žmonių gyvenimą, užsitarnauti klientų lojalumą visam gyvenimui,tenkinant klientų poreikius didinti įmonės vertę, sukurti puikias darbo sąlygas darbuotojams ir nuolatos siekti aukščiausių veiklos rezultatų. Siekia maksimalios naudos vietos gyventojams, taikliai patenkindami jų kasdienius plataus vartojimo poreikius.

Vizija – būti mažmeninės prekybos lyderiu Baltijos regione, atskirai kiekvienoje šalyje, rajone, mieste ir gatvėje. Plėstis kitose rinkose. Suprantama, kad viziją įgyvendinti galima tik pasiekus nusistatytus tikslus, orientuotus į pirkėją, darbuotoją, partnerį, visuomenę. Tačiau siekis nugalėti, pirmauti, būti geriausiems įkvepia,palaiko organizacijos gyvybingumą, sveiką konkurencinę dvasią.

Įmonės tikslai yra užtikrinti didžiausią rinkos dalį, didinti pardavimą, didinti pelningumą. Užtikrinti klientams patogų asortimentą, geriausias kainas ir patikimą kokybę. Patogi parduotuvė patogioje vietoje. Suprantama, kad MAXIMA sau kelia strateginį tikslą – samdyti, ugdyti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, užsitarnauti jų lojalumą. Darbuotojų kaita bendrovėje – tai skaudus ir niekaip nesustabdomas procesas įmonėje. Tai vyksta dėl nuolatinės konkurencijos darbo rinkoje. Todėl „Maxima“ rūpinasi darbuotojų darbo bei gyvenimo kokybe. MAXIMA LT, UAB savo darbuotojams siūlo nemokamą sveikatos tikrinimą ir higienos žinių atestavimą, „Akropolio“ ledo arenoje Maxima darbuotojai gali nemokamai čiužinėti, taikomos nuolaidos UAB Ergo Lietuva gyvybėsdraudimui ir kt. Taip pat siekiame kelti darbo našumą kuo daugiau automaatizuodami darbo procesus.Turime drąsiai sakyti, kad MAXIMA darbuotojas – savo darbo profesionalas, patikimas, noriai ir rezultatyviai dirbantis, nes MAXIMA jam sudaro sąlygas geriausiai realizuoti save.

Strategija – mažinti (optimizuoti) sąnaudas. Turėti ir valdyti parduotuves optimaliai investuojant. Pirkti prekes taip, kad kurtume klientui patogų asortimentą geriausiomis kainomis.

„UAB Maxima LT“išorinės ir vidinės aplinkos analizė

Įmonės išorinės aplinkos analizė yra svarbi, siekiant žinoti ir nuolat vertinti esamą padėtį rinkoje, kurioje veikia įmonė.Įmonės išorinę aplinką sudaro vartotojai, konkurentai, tiekėjai, finansų institucijos, žiniasklaida, specialiųjų interesų grupės, profesinės sąjungos.

Svarbiausias įmonės tikslas yra kuo geriau aptarnauti savo klientus, vartotojus, nestik nuo jų priklauso organizacijos sėkmė, todėl juos galima laikyti verslo dalimi. Įmonės gyvavimas priklauso nuo sugebėjimo atrasti vartotojus savo prekėms, o ieškant vartotojų visuomet šalia yra konkurentai, kurių ignoruoti negalima. Konkurentus reikia pažinti, sužinoti jų tikslus ir stengtis išsikovoti tvirtas pozicijas rinkoje, tenkinant vartotojų poreikius geriau nei jie.

Pagrindiniai UAB „MAXIMA LT“ konkurentai Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje yra parduotuvių tinklai „IKI“, „RIMI“, „NORFA“.Šie rinkos dalyviai vykdo panašią verslo strategiją. Nors „IKI“ parduotuvės užima didesnę dalį rinkos nei „RIMI“, bet „Maxima“ daugiausiai konkuruoja su „RIMI“ prekybos centrais.Taip yra todėl, kad šitie prekybos tinklai siūlo panašias prekes vartuotojams. Pavyzdžiui „RIMI hipermarket“ ir „HIPER Maxima“arba „Maxima“turi panašų prekių asortimentą, t.y. prekiauja ir maisto produktais, irdrabužia

is, ir namų apyvokos prekėmis, ir buitine, vaizdo bei garso technika. „IKI“ parduotuvėse galima įsigyti daugiausiai maisto produktus, kanceliairines prekes, labai nedidelis asortimentas namų apyvokos prekių.

Iš panašaus ar kartais net vienodo prekių asortimento galima spręsti, kad prekybos tinklai turi tuos pačius gamintojus, tiekėjus, tarpininkus, kurie pristato prekes, tai yra įmonės turi tuos pačius prekių paskirstymo kanalus.

Mažmeninės prekybos tinklų pasiskirstymas rinkoje pavaizduotas 11 paveiksle. [23]

11 pav. Prekybos tinklų 2005 m. Lietuvoje užimamos rinkos dalys

MAXIMA turi didesnį konkurencinį pranašumą, nes jų vaardas yra daugiau žinomas tarp vartotuojų, yra labai daug parduotuvių ne tik dideliuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose.Tuo tarpu RIMI parduotuvės yra daugiausiai tik didesniuose miestuose.

Pirkdamas prekes vartotojas nori turėti pasirinkimo, įvairių gamintojų pasiūlos palyginimo galimybę. Taigi, didelė konkurencija labai naudinga pirkėjui, nes jos dėka mažėja kainos, gerėja aptarnavimo kokybė.

„Maxima LT“ konkurentų turi ne tik Lietuvoje, bet ir kitoseBaltijos šalyse ir Bulgarijoje.Prieš keletą metų keletą parduotuvių turėjęs Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas „Maxima LT“  2007 metais pasitraukė iš Rumunijos motyvuodamas tuuo, kad lietuviškam prekybos tinklui geriausiai sekasi dirbti nedidelėse valstybėse, tokiose kaip Baltijos šalys ar Bulgarija. Kita vertus, į Rumuniją jau įžengė stiprūs tarptautiniai prekybos tinklai, su kuriais konkuruoti yra sudėtinga. [24]

Kitą išorinės įmonės aplinkos dalį sudaro tiekėjai, nuo kurių laabai priklauso, ar įmonė turės visas reikalingas prekes, kurių pageidauja vartotojai. UAB „Maxima LT“, kaip ir kiti didieji mažmeninės prekybos rinkoje tinklai, turi pirkėjo rinkos galią, kuria naudojasi, kad gautų iš tiekėjų didesnes nuolaidas, priverstų juos mokėti įvairius mokesčius ar įvykdytųkitus jų reikalavimus. Iš tiekėjų gautos kainų nuolaidos bei atidėti atsiskaitymų terminai duoda papildomų pajamų, dėl ko prekybos tinklas įstengia mažinti galutines parduodamų prekių kainas vartotojams, pritraukia daugiau pirkėjų ir gauna didesnį nei jų konkurentai pelną. Tiekėjai taip pat moka baudas už užsakymo neįvykdymą, įvykdymo pavėlavimą ar pranešimo apie tai nepateikimą ir pan. Kadangi pasitaiko, kad parduotuvės negauna užsakytų prekių, yra surašomi aktai, kurie siunčiami į centrą, o ten komersantai aiškinasi, kodėl tiekėjai nepristatė į sandėlį prekių, ar kodėl tas prrekių kiekis atvežtas mažesnis. Priklausomai nuo neįvykdyto užsakymo priežasties tiekėjams arba gamintojams yra skirama bauda.

Įmonei pasirašant sutartis su tiekėjais yra reikalauja sau geresnių sąlygų ir kartais tiekėjams tenka su jomis sutikti. Pavyzdžiui, po 2007 m. lapkričio mėnesio derybų 30 proc. pagrindinių bendrovės maisto produktų ir gėrimų tiekėjų atidėjo arba atsisakė savo ketinimų kelti kainas arba jas sumažino įvairiomis akcijomis. Tiekėjams yra geriau įvykdyti įmonės reikalavimus, nei nutraukti sutartį, nes nutraukus sutartį reikėtų ieškoti naujų prekių pardavimo kelių.

Tokie susitarimai gali liudyti tiiek pastangas padidinti tiekimo grandinės efektyvumą, tiek ir prekybos tinklų galimybes pasinaudoti savo derybine padėtimi tiekėjų sąskaita. [23]

Gamintojai taip pat labai priklauso nuo parduotuvių tinklų, nes tinklai užsako gamybos įmonėms pagaminti firminio ženklo prekes, kartais įsitraukia įgamybos procesą kurdami prekes, kontroliuodami jų gamybą, kokybę ir atlikdami kitas funkcijas. Parduotuvių tinklai tam tikru požiūriu apriboja prekių pasirinkimą pirkėjams, nes formuoja prekių pasiūlą atsižvelgdami į savo strateginius tikslus ir santykius su tiekėjais, o tai užkerta kelią kai kurių gamintojų prekėms patekti į tinklų parduotuves. [21]

MAXIMA tinklo kovos su gamintojais bene nuožmiausios, o kai kurie karai baigiasi prekių išėmimu iš lentynų. Taigi, dėl to kenčia pirkėjai. Būtentdėl gamintojų ir prekybos tinklo nesutarimų, vartotojai kai kuriose parduotuvėse nebegali rasti savo mėgstamų produktų ar prekių.

Šiuo metu ekonominė aplinka – stabili ir suteikia perspektyvų ir galimybių egzistuoti įmonei. Šalies bendras vidaus produktas didėja, tai tuo pačiu metu didėjair pirkėjų pajamos, o pajamoms didėjant yra didesnė galimybė pirkėjui pirkti prekes.

Demografinė aplinka taip pat turi įtakos įmonės veiklai. Lietuvos ir Vilniaus miesto demografiniai rodikliai yra palankūs įmonei,nes gyventojų skaičius mieste didėja nežiūrint į tai, kad yra gana didelė emigracija į užsienį. Be to, emigrantų siunčiami pinigai į Lietuvą skatina didesnį vartojimą, o tai įmonei yra tik į naudą.

Technologiniai veiksniai šiuolaikinėje aplinkojeskatina naujų metodų, naujų rinkų, marketingo priemonių atsiradimą. Įmonė laiku pastebi pokyčius ir į juos tinkamai reaguoja. Pavyzdžiui, įmonės sandėliuose yra sukurta moderni verslo valdymo sistema.

Teisiniai veiksniai daro įtakąįmonės pelno apmokestinimui, lengvatų teikimui, kainų kontrolei, vartotojų interesams, darbo saugai, aplinkosaugai.Pavyzdžiui, valstybė nustato įvairiausių mokesčių dydžius, minimalius atlyginimų dydžius darbuotojams, atostogų trukmę, saugos darbų taisykles, higienos reikalavimus, išduoda licenzijas ir kita. Daugumos vadovų teigimu, svarbiausiu įmonės veiklą ribojančiu veiksniu išlieka netobuli įstatymai.

Įmonės vidinė aplinka sąlygoja komandos veiklos efektyvumą ir komandos narių motyvaciją. Kadangi viena iš UAB „Maxima LT“ vidinių stiprybių yra darbuotojai, tai įmonėyra suinteresuota samdyti, ugdyti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, užsitarnauti jų lojalumą, nes tik įmonės darbuotojų dėka MAXIMA dabar yra Baltijos šalių mažmeninės prekybos lyderė.

Įmonės logistinė veikla

2.1.3.1. Bendra logistikosorganizavimo schema

Visa UAB MAXIMA LTtinklo logistikos veikla turi specialiai jai sukurtą kompiuterinę prekių apskaitos ir tiekimo grandinės valdymo sistemą SAP, kuri labai palengvina, pagreitina ir optimizuoja Logistikos skyriaus darbą. Ji sujungia visas MAXIMA parduotuves ir sandėlius. Tai leidžia akimirksniu išsiųsti sandėlyje esančių prekių pasiūlą, o taip pat ir gauti tam tikrųprekių užsakymus iš parduotuvių.

Verslo sėkmės pagrindas – tarpininkų atsisakymas: sutartys sudaromos tiesiogiai su gamybininkais bei tiekėjais,gebėjimas pritaikyti prekybos technologijas konkrečiose rinkose ir adaptuoti prie piirkėjų poreikių bei lūkesčių.Bendrovė MAXIMA LT pati yra tas tarpininkas, ta paskirstymo kanalo dalis, kuris sujungia gamintojus su vartotojais.

MAXIMA turi per 600 gamintojų ir tiekėjų. UAB MAXIMA LT komercijos vadybininkai ieško ir daro užsakymus su užsienio ir vietiniais tiekėjais. Tada suderinę kainas, pasirašo su jais sutartis (dažniausiai jos būna 1 metų). Iš užsienio prekės gaunamos daugiausiai iš tokių šalių kaip Prancūzija, Ispanija, Lenkija, Latvija, Vengrija, Austrija, Italija ir kt. Todėl įmonė turi tokį platų prekių asortimentą, kurį pateikia vartotojams.

Vadybininkai tariasi su tiekėjais dėl prekių kainų sumažinimo.UAB „Maxima LT“ taip pat siekia savo vidiniais resursais padaryti taip, kad kainos nekiltų. Net savaitgaliniai prekių kainų sumažinimai duoda naudos pirkėjams.Tačiau prekių sumažintomis kainomis į parduotuves turi būti pristatyta reikiamas kiekis, kad patenkintų visų pirkėjų lūkesčius.

Pirkimų skyriuje ilgo vartojimo maisto prekės yra perkamos (užsakoma) dideliais kiekiais ir sandėliuojamos įmonės sandėliuose. Tokiu būdu įmonė gauna pirkimo nuolaidų, o vėliau gali mažesnėm kainom pateikti vartotojams. Likučių vadybininkai seka padėtį (t.y. prekių kiekius) sandėlyjeir pagal prekių poreikį, bei vadovaudamasis savo intuicija ir patirtimi tam tikru periodiškumu užsako reikiamą prekių kiekį. Iš įmonės sandėlių centralizuotai yra vežamos daržovės ir vaisiai, drabužiai, avalynė, žaislai bei įvairios kasdienėspaklausos maisto ir ne maisto prekės (pvz.: miltai, kruopos, druska, konservai,

padažai, gaivieji bei alkoholiniai gėrimai, arbata, kava ir kitos prekės).

Kuo didesnė parduotuvė, tuo didesnis ir įvairesnis turi būti prekių asortimentas, ir tik didelėse parduotuvėse daugiausia būna egzotiškos ar retos paklausos prekės, todėl prekių paskirstymai į parduotuves yra nevienodi.

Logistikos skyriaus valdymo struktūra yra linijinė. Jos privalumas yra tas, kad joje paprasti ir aiškūs pavaldumo ryšiai, darbuotojų atsakomybėbei atsiskaitomybė. Čia pasireiškia griežtas vienvaldiškumo principų taikymas, t.y. pirmojo lygio vadovas (Logistikos departamento direktorius) yra vienvaldis įmonės vadovas, kuriam pavaldūs visi kiti likę organizacijos ddarbuotojai, išsidėstę žemesniuose lygiuose, taigi viską turi koordinuoti aukščiausio lygio vadovas. Logistikos skyriaus valdymo struktūra pavaizduota 1 priede.

Šiuo metu, t.y. 2008 metų balandžio mėn. duomenimis,maisto prekių sandėlyje dirba apie 300 darbuotojų.Sandėlys dirba ištisą parą, todėl,siekiant optimalaus logistikos funkcionavimodirbama trimis pamainomis, kurios dirba paromis ir dar yra vidurinioji pamaina. Kiekvienoje pamainoje dirba apie 70 darbuotojų, vidurinėje pamainoje, kurie dirba kiekvieną dieną, žmonių yra mažiau.Darbuotojų pasiskirstymas ir jų skaičius yra pavaizduotas 3 lentelėje.

Didžiausias sandėlio prekių priėmimas ir išsiuntimas būna prieš didžiasias šventes, ttodėl, priklausomai nuo sandėlio apkrovimo tam tikru laiku, gali keistis ir darbuotojų skaičius sandėlyje tam, kad darbas vyktų sparčiau, kadprekės būtų greičiau priimamos, išvežamos sandėliuoti, greičiau renkami užsakymai ir prekės pakuojamos transportavimui.Prekių priėmėjų skaičius sandėlyje gali svyruoja nuo 4 iiki 6.Priėmimo rampos darbininkųbūna nuo 4 iki 7, jų skaičius taip pat priklauso nuo sandėlio apkrovimo.Prekių surinkėjų sandėlyje gali būti iki 30 žmonių.Štabeliuotojųyra nuo 5 iki 8 žmonių, tai vėl priklauso nuo sandėlio apkrovimo intensyvumo.

3 lentelė

Darbuotojų pasiskirstymas

Darbuotojai	Darbuotojų per vieną pamainą
Pamainos viršininkas	1
Sandėlininkas	1
Sandėlininko padėjėja	1
Priėmimo rampos darbų skirstytojas	1
Priėmimo rampos darbų skirstytojo padėjėjai	2
Išsiuntimo rampos darbų skirstytojas	1
Išsiuntimo rampos darbų skirstytojo padėjėjas	2
Priėmimo rampos darbininkai	6
Apyskaitininkės	3
Štabeliuotojai	7
Išsiuntimo rampininkai	6
Surinkėjai	23
Tikrintojai	6
Priėmimo rampininkai	3
Klijuotojos	10
Valytojas	2
IŠ VISO	75

Kad kuo geriau būtų patenkinti vartotojų poreikiai, logistikos skyrius vienas sau dirbti negali, nes tiesiogiai priklauso nuo tokių skyrių kaip pirkimų, pardavimų, komercijos, rinkodaros skyriai. Tai yra visa prekių paskirstymo grandinė. Pirkimų skyrius perka prekes iš gamintojų, rinkodaros skyrius nustato prekių kainas, daro akcijas, transportas veža prekes į sandėlius ir išvežioja į parduotuves..

2.1.3.2. Prekių priėmimas

Produktų sandėliavimas – neatsiejama logistikos sistemos dalis. Jis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, teikiant vartotojui reikiamo lygio paslaugas su mažiausiomis įmanomomis išlaidomis. Produktų sandėliavimas – tai tarpinė grandis tarp gamintojo ir vartotojo.

MAXIMA LT, UAB turi savo centrinius sandėlius, į kuriuos prekės yra atvežamos dideliais kiekiais, jos ten priimamos, sandėliuojamos ir paskirstomos po visas MAXIMA tinklo parduotuves.

Prekių sandėliavimui ir paskirstymui bendrovė naudoja sandėlius (taip pat ir su temperatūriniu režimu 2-6°C) kurie yra Vilniuje. Sandėliai yra skirti maisto produktų, pramoninių prekių, <drabužių ir avalynės, žaislų ir proginių prekių, gėlių, technikos ar įrenginių, daržovių laikinam laikymui bei saugojimui. Visi sandėliai dirba drėgmės ir temperatūros režime.

Pats didžiausias ir moderniausias Maxima sandėlys yra maisto prekių, alkoholio ir tabako sandėlys, kuris yra įsikūręs Savanorių pr. 247.

Sandėlio plotas beveik 200 tūkstančių kvadratinių metrų. Maisto sandėlyje yra 16 gatvių. Stovi 17 penkiaaukščių stelažų. Alkoholio skyriuje – dar 4 gatvės su 5 stelažais. Cigarečių sandėliuose nėra linijų, tik stelažai. Sandėlio schema pavaizduota 2 priede. Sandėlys yra suskirstytas į priėmimo zoną, atrinkimo-sandėliavimo zoną ir išsiuntimo zoną.Prekės sandėliuojamos pagal svorį – pirmoje gatvėje randasi sunkiausios perkės (cukraus, miltų maišai), o 2 gatvėje – lengvesnės, 3 – dar lengvesnės ir t.t. 16 gatvėje – pačios lengviausios prekės, o sandėlio schemoje raudona linija yra pažymėtas atrinkėjo važiavimo maršrutas.(žr. 2 priedą)

Maisto prekės saugomos sandėlyje, kurio vidutinė temperatūra yra15-18 laipsnių šilumos, todėl sandėlys yra šildomas ir apšiltintas.

Kadangi mano aprašomame sandėlyje vienu metu gali būti iki 30000 palečių produkcijos, tad sklandus sandėlio darbas pirmiausia priklauso nuo prekių priėmimo. Taigi prekių priėmėjas yra pirmas žmogus grandyje nuo kurio priklauso ar sandėlyje bus tvarka ir ar sandėlys galės dirbti sklandžiai, be trukdžių.

Priėmime yra 15 rampų (vartų), kur priimamos prekės. Yra sudarytas prekių tiekėjų priėmimo graafikas, tame grafike surašoma kelintą valandą koks tiekėjas turi atvežti prekes, į kuriuos vartus turi įvažiuoti, kiek laiko jam yra skirta išsikrovimui. Pvz., atvažiuoja tiekėjas 8 valandą, turi išsikrauti ir iki 10 valandos išvažiuoti, nes pagal grafiką 10 valandą jau turės atvažiuoti kitas tiekėjas. Tai yra patogu, nes vairuotojams nereikia laukti eilėse, kolbus iškrauti anksčiau atvažiavusieji, o prekių priėmėjai iš anksto žino, koks tiekėjas atvažiuos ir kiek laiko jam reikės skirti išsikrovimui.Užsienio tiekėjai dažniausiai iškraunami nuo 16 valandos, nes pirmenybė teikiama Lietuvos tiekėjams. Importiniai maisto produktai gaunami iš tokių šalių kaip Prancūzija, Ispanija, Lenkija, Latvija, Vengrija, Austrija, Italija ir kt.

Krovinius turi išsikrauti pats tiekėjas.Jei prekes iškrauna ne tiekėjas o sandėlio darbuotojai, tai sudaroma sutartis kurioje nurodoma, kad „Maxima“ teikia iškrovimo paslaugas ir kad už iškrovimą turi sumokėti ta kompanija, kuri atvežė prekes.Tam tiksluituri būti surašomas darbų atlikimo aktas. Yra sutarčių su kai kuriais tiekėjais įmonėmis, kad „Maxima“ sandėlio darbuotojai patys privalo iškrauti prekes be papildomo mokesčio. Tai įmonės: „Gubernija“, „Malsena“, „Skanėja“, „Vilniaus majonezo gamykla“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Ermitažas“ ir kt.Šios įmonės yra didžiausios prekių tiekėjos, todėl „Maxima“ taip pat suteikia tokioms įmonėms kai kurių nuolaidų. Be to, sandėlio darbuotojai operatyviau iškrauna prekes iš transporto priemonių, o tai sutrumpina prekių priėmimo laikką.

Maxima turi ir kitų savo vidinių dokumentų.Pavyzdžiui,priimant prekes iš vietinių tiekėjų yra rašomas Lietuvos tiekėjųprekių priėmimo aktas, o priimant prekes iš užsienio tiekėjų surašomas importo krovinio priėmimo aktas. Importo prekės negali būti priimamos be Invoice dokumento.

Priimant tiekėjo atvežtas prekes pirmiausia patikrinama transporto priemonės higienos pasas, vairuotojo asmens sveikatos pažymėjimas. Taip pat tikrinama, kokioje temperatūroje prekės transportuojamos, transporto priemonės, taros švara. Tiekėjai privalo būti su atitinkamais spec. drabužiais. Kartu su atvežtų prekių dokumentais yra pateikiami ir prekių kokybę patvirtinantys kokybės sertifikatai, atitikties deklaracijos.Toks tikrinimas yra daromas tam, kad vartotojams į parduotuves pateiktų tik geros kokybės produktai. Todėl „Maxima“ turi įsteigusi savo trigubos kokybės kontrolę, kurios garantas pirkėjui, kad „Maxima“ pagalvoja apie visus procesus, pradedantnuo to, kaip produktas gaminamas, o po to gabenamas bei laikomas.

Visų pirma priėmėjas turi patikrinti, ar atvežtos produkcijos kiekis atitinka sąskaitoje – faktūroje išrašytą kiekį, privalo patikrinti, ar produkcijos galiojimas atitinka administracijos nustatytas ribas, ar prekės turi kokybės pažymėjimus. Kokybės pažymėjime yra rašoma kaip prekės turi būti laikomos, kokioje temperatūroje ir esant kokiai santykinei drėgmei. Kai kuriuose kokybės pažymėjimuose dar būna nurodyta pagal kokį standartą pagaminta prekė, pvz. ĮST 34555252 01:2000. Jei priimant prekes kyla įtarimas, kad prekė gali būti nekokybiška, yra kviečiama vidaus kokybės kontrolė. Jei faktišk

as prekių kiekis ir kokybė neatitinka nurodytuose dokumentuose, įmonė gavėja turi teisę nepriimti gautų prekių ir už jas nemokėti tiekėjui. Tai signalas tiekėjui, kad visos prekės turi būti tik kokybiškos, kad patektų į „Maxima“ parduotuves.

Priimta produkcija turi būti tvarkingai sudėta ant palečių, produkcija negali būti išsikišusi už palečių ribų ir palečių aukštis turi neviršyti nustatytų ribų. Jeigu nebus laikomasi visų šių reikalavimų gali iškilti papildomų problemų pastatant paletę į jai skirtą vietą, nes būsimoji paletės buvimo erdvė yra ribota. Taigi, ssandėlio plotas yra išnaudotas optimaliai, nepaliekant tuščios erdvės. Šitokio dydžio sandėliai negali būti nekompiuterizuoti, kitu atveju būtų labai sudėtinga vesti tikslią sandėlio apskaitą, operatyviai surasi norimą paletę, bei rasti laisvą vietą naujaipaletei.

Taigi, prekių priėmėjas, suskaičiavęs faktiškai gautų prekių bei taros kiekį, juos sutikrinęs su išrašytais dokumentuose, patikrinęs prekių kokybę ir tvarką, prekes nuskanuoja, suveda kiekius bei galiojimo laiką į kompiuterinę programą. Toliau priėmėjas kompiuterio pagalba suranda laisvą vietą sandėlyje ir pažymi, kad toje vietoje ateityje bus atvežtos prekės. Priėmėjas ssuteikęs visoms paletėms sandėliavimo vietas, įveda į sandėlio apskaitos sistemą sandėliavimui skirtos produkcijos kiekius. Toliau prekių priėmėjas sužymi visas atvežtas paletes specialiais lipdukais, kuriuose yra pateikta visa reikalinga medžiaga apie produkciją esančia ant paletės. Informacija esanti ant lipduko:

Prekės gavimo data <

Atrinkimo vieta

Sandėliavimo vieta

Prekės pavadinimas

Prekėsbrukšninis kodas

Produkcijos galiojimo terminas

Produkcijos vienetų skaičius ant padėklo bei įpakavimuose

Tiekėjas

Dokumento numeris

Informacija ant lipduko reikalinga tam, kad atvykęs su krautuvu sandėlio darbuotojas žinotų tikslią prekės sandėliavimo vietą. Tai daug geriau, nei klausinėti pas priėmėjus, kur reikės prekes nuvežti.

Sandėliavimas apima atsargų saugojimą (laikymą) visų logistikos proceso fazių metu. UAB „Maxima LT“ sandėliuose yra laikomos prekės paskirstymui.

Į priėmimo rampą ne tik atvežamos prekės iš tiekėjų, importuotojų, bet čia taip pat atvežamos grąžinamos prekės iš parduotuvių – jei buvo per daug netyčia užsakyta, jei išimamos prekės iš prekybos, jei buvo įvykdytos atrinkimo klaidos, jei nekokybiškos prekės ir pan. Tokiems grąžinimams yra grąžinamų prekių iš parduotuvių į sandėlius registracijos žiniaraštis. Jeigu prekės grąžinamos iš parduotuvių (brokas, likutis), tai yra gaunamas <debetinis dokumentas. Tačiau tokie grąžinimai tik labiau apsunkina darbuotojus, vietoj to, kad jie sutelktų dėmesį tik į atvežtų prekių priėmimą.

2.1.3.3. Prekių sandėliavimas

Priimtos prekės turi būti paruošiamos sandėliavimui. Importuojamos prekės, jei ant jų pakuočių nėra lietuviško prekių pavadinimo, gamintojo, importuotojo ir galiojimo datos, yra paruošiamospačioje priėmimo rampoje, dar prieš sukraunant į sandėlį. Lipdukų maketuotojas – gamintojas iš anksto žino apie lipdukų poreikį atvykstančioms importuojamoms prekėms. Pagamintus lipdukus suklijuoja klijuotojos, tuo pačiu dar jas perskaičiuoja, sutikrina, ar nėra nekokybiškų prekių. Esant neatitikimams yyra sustatomas aktas. Paruoštos prekės yra vežamos į sandėlį. Sandėlyje yra vykdomas prekių padėjimas sandėliavimo zonoje pagal rūšį. (žr.3 priedą). Toks sandėliavimo būdas yra patogus atrenkant prekes.

Joks sandėlys negali apsieiti be technikos, skirtos prekių pervežimui iš vienos vietos į kitą. Nuo technikos naujumo, kokybiškumo, patvarumo bei naudojimosi lengvumo labai priklauso sandėlio sklandaus darbo organizavimas.

Prekių priėmimo ir prekių išvežimo rampose darbuotojai naudojasi specialiais „Atlet“ firmos elektriniais vežimėliais skirtais pervežti paletę iš vienos vietos į kitą. Šios technikos pagalba darbuotojai iškrauna ir pakrauna mašinas bei išveža prekes iš prekių priėmimo rampos į sandėliavimo patalpą. (žr.12 pav.)

12 pav. Sandėliavimo patalpa

Priimta sandėliavimui produkcija yra atvežama į sandėliavimo zoną, kur ji bus padėta į jai skirtą vietą. Sandėlyje prekės yra sandėliuojamos adresų sistema, t.y. kiekviena prekė turi savo adresą. Visa sandėliavimo zona yra suskirstyta į gatves ir kiekviena gatvė turi savo numerį. Dar sandėlyje yra giluminiai stelažai, kur sandėliuojamos vienos rūšies prekės, kurių gali būti atvežta labai daug. Plataus vartojimo prekės (kava Jakobs, miltai, cukrus) turi ilgą galiojimo laiką, todėl gali būti laikomos nuo pusės metų iki vienerių metų.Toks ilgas prekių sandėliavimas įmonei nėra nuostolingas, nes pirkdama dideliais kiekiais įmonė gauna ir dideles nuolaidas, o šiais laikais visi produktai tik brangsta, todėl įmonė gali sppekuliuoti kainomis, todėl atsiperka ir sandėliavimo išlaidos. Sandėliuose produkcija yra sandėliojama keliais aukštais tam, kad sutaupyti brangią sandėliavimo vietą.Paletėsnegali būti statomos viena ant kitos, nes gali būti sugadinta produkcija, todėl sandėliuose yra statomi specialūs stelažai, kuriuose yra laikomos prekės. Stelažai yra projektuojami prisilaikant tam tikrų normų, kad kiek įmanoma daugiau sutaupyti vietos ir kad į juos tilptų atvežta paletė. Sandėliavimo praktikoje paletės aukštis negali būti didesnis negu 1,70m. Kaip jau minėjau ankščiau ant paletės yra užklijuotas specialus lipdukas su visa reikalinga informacija, tame tarpe ir sandėliavimo vietos nurodymu. Pvz.10-071-02, 09-032-01, 20-533-3.

Išnagrinėkime vienos sandėlaivimo vietos kodaciją – 20-533-3:

Skaičius 20 rodo stelažų eilės (gatvės) numerį;

Skaičius 53 rodo stelažo sekcijos numerį;

Skaičius 3 rodo padėklo vietą sekcijoje (vietų sekcijoje yra tik 3 )

Paskutinisskaičius 3 rodo kuriame stelažo aukšte yra padėkas.13 paveikle yra pavaizduota stelažo konstrukcija.

13 pav. Stelažo konstrukcija

Tokie stelažai yra labai patogūs sandėliuojant prekes, nes jie yra optimaliai pritaikyti prekių paletėms laikyti.

Priėmimo rampos darbininkai nuveža prekes į sandėlio reikiamą gatvę ir vietą, o štabeliuotojai jas sukrauna. Darbuotojas pastatęs padėklą į jam skirtą sandėliavimo vietą, kuri yra nurodyta priklijuotame lipduke, specialiu delniniu skaneriu, kuris radijo bangomis yra sujungtas su pagrindiniu kompiuteriu, užtvirtina, kad padėklas jau padėtas jam skirtoje vietoje.

Kiekvienoje pamainoje dirba štabeliuotojų brigada. Štaabeliuotojai naudojasi specialia tos pačios „Atlet“ firmos kėlimo technika galinčia užkelti padėklą į 11 metrų aukštį.Jiems yra paskirstytos tam tikros sandėlio gatvės. Po tas gatves jie važinėja ir jas prižiūri: stebi ar visos atrinkimo vietos yra užpildytos prekėmis, skirtomis stovėti duotoje atrinkimo vietoje. Atrinkimo vieta tai tokia prekių buvimo vieta iš kurios sandėlio darbuotojai surenka reikiamą kiekį prekių ir išveža ją užsakovui. Taip organizuotas darbas yra patogus tuo, kad prekių atrinkėjams nereikėtų rūpintis, iš kurios vietos imti prekes užsakymų įvykdymui,nes štabeliuotojų dėka prekės visada yra atrinkimo vietose. Iš sandėliuojamų vietų prekės užsakovui nėra renkamos. Jei atrinkimo vietose tuščia – tada jo pareiga nukelti prekes iš sandėliavimo vietų į atrinkimo vietą.

2.1.3.3. Prekių komplektavimas ir transportavimas

Prekių komplektavimas. Logistikos departamente tvirtinami grafikai, pagal kuriuos sandėliai formuoja prekių pasiūlą parduotuvėms, parduotuvės pagal pasiūlą formuoja užsakymus sandėliams, sandėliai komplektuoja užsakymus ir veža prekes į parduotuves. Yra sudarytas parduotuvių užsakymų vykdymo eiliškumas. Užsakymai iš parduotuvių turi būti pateikti iki nurodytos valandos. Parduotuvių užsakymai yra priimami kompiuteriais. Priimtas užsakymas kompiuteriu yra pervedamas antprekių atrinkimo lapų – paskyrų, kurie vėliau pateikiami prekių atrinkėjams. Pagal paskyras atrinkėjai atrenka reikiamas prekes. Paskyroje surašomos prekės pagal didėjantį sandėlio gatvių numerį (t.y. nuo 1 iki paskutinės gatvės) tam, kad atrinkėjai surinktų prekes tvarkingai

, standžiai (nes sunkiausios prekės randasi nuo 1 gatvės, o toliau lengvėja). Prekių atrinkėjai naudojasi „Atlet“ firmos elektriniais vežimėliais, galinčiais vežti dvi paletes. Užsakymas yra dalinamas taip, kad paskyrą sudarytu ne daugiau dviejų palečių, nes atrinkėjas su savo mašina vienu kartu gali surinkti maksimaliai dvi paletes.

Renkant dvi paletes iš karto yra sutaupomos laiko, darbo, energijos išlaidos.

Darbuotojas gavęs prekių paskyrą važinėja po sandėlį rinkdamas užsakytas prekes.Surinkęs visas paskyroje nurodytas prekes reikiamais kiekiais jas nuveža į prekių išvežimo rampą patikrinimui. Prekių tikrintojas <tikrina ar atrinktos reikiamos prekės ir ar teisingas jų kiekis.Patikrinęs surinktas prekes ir įsitikinęs, kad prekės yra surinktos tiksliai, leidžia apskaitos darbuotojui išrašyti prekių dokumentus. Yra išrašomas krovinio važtaraštis, kurį sandėlininkas anspauduoja, pasirašo ir toks važtaraštis jau paruošiamas į parduotuves. Ant kiekvienos paletės dar yra matomaiklijuojamas lapas, kuriame yra nurodomi važtaraščio numeris, parduotuvės, sandėlionumeriai, padėklų skaičius, ekspeditoriaus ir linijos numeriai.Išrašant dokumentus yra minusuojami išvežamų prekių kiekiai iš bendrų sandėlio produkcijos likučių.

Tačiau ir tikrinant prekes pasitaiko nesklandumų. Kadangi dauguma sandėlio darbuotojų yyra mažai kvalifikuoti, neatsakingi, prekės būna surenkamos ar tikrinamos atmestinai, todėl kartais parduotuvės gauna ne tokių prekių, kokių užsisakė. Neefektyvus sandėlio darbuotojų darbas kenkia ne tik parduotuvei, kuri reikiamu laiku negauna reikiamų prekių, bet ir verčia suabejoti įmonės įvaizdžiu, kuri ttaip neatsakingai renkasi sau darbuotojus. Todėl yra būtina kelti darbuotojų kvalifikaciją ir juos motyvuoti, kad įmonė turėtų aukštos kvalifikacijos specialistus.

Prekių transportavimas.Surinktos ir patikrintos paletėssu prekėmis yra statomos prekių išsiuntimo rampos linijose taip, kad krovimas į mašinas būtų patogus ir atliekamas optimaliai greitai (reikiamos rampos linijos jau būna nurodytos paskyrose). Dažniausiai užsakymai yra gaunami rytais ir darbas yra organizuojamas taip, kad užsakovas produkciją gautų sekančios dienos rytą. Vadinasi, prekės gali būti surinkinėjamos ir naktį, kai darbuotojai yra mažiausiai kontroliuojami, todėl vėl gali atsirasti netikslumų.

Kadangi MAXIMA neturi savo nuosavo transporto (nes ekonominiu atžvilgiu apskaičiuota, kad neverta turėti savo transporto), prekes į parduotuves išvežioja samdytas transportas. Transporto skyriuje yra sudarytos sutartys su daugiau nei 30 transporto firmų, tokių kaip „Autvaira“, „Arnavilis“, „Greičio fforma“, „Jurgelev“, „MTF“, „Piktra“, „Roslana“, „Transžiedas“, „Vitotransa“ ir kitos. Pasirenkant vežėjus buvo atsižvelgta į tokius jų veiklos rodiklius: patikimumas, finansinis stabilumas, kompetencija aptarnaujant klientus, vairuotojų kompetencija, reputacija ir kita.

Krovinių transportavimas yra viena iš svarbiausių logistikos sričių, kadangi logistika daro įtaką kliento aptarnavimo lygiui ir firmos sąnaudų struktūrai. Pagerinti kliento aptarnavimo lygį galima efektyviau išnaudojant transporto priemonių įkrovumą, mažinant pristatymo laiką ir siūlant papildomas paslaugas (sutartinį aptarnavimą, dažnesnį pristatymą). Transportuojant prekes transporto priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į riedmenų keliamąją galią, ekonomiškumą, papildomą įįrangą,taip pat būtina atsižvelgti į gabenamo krovinio savybes, ar reikalauja atitinkamos temperatūros.

Optimalaus maršruto parinkimas yra gana svarbus etapas vežimo organizavime. Maršruto pasirinkimą lemia pasirinkta transporto priemonė, esamas kelių tinklas, kelių danga ir kokybė, eismo ribojimai keliuose.

Rampos darbų vadovas sudaro ir reguliuoja vežimų į parduotuves grafikus. Yra sudarytas prekių vežimo iš centrinių sandėlių grafikas į Lietuvos parduotuves (žr. 4 priedą ). Atskiras grafikas yra prekių vežimui į Estiją. Grafike yra tokia informacija: parduotuvės pagal vežimo kryptis ir pagal eiliškumą kryptyje, prekių vežimo savaitės dienos, mašinų tipai, užsakymų siuntimo laikai, prekių pakrovimo ir gavimo laikai ir kt. Vežimo kryptis – grupės parduotuvių pagal miestus priskyrimas vienai transportavimo zonai, pvz. Klaipėdoskryptis, Marijampolės, Zarasų, Šiaulių, Kauno kryptys, dvi Vilniaus kryptys (nes 1 kryptis veža į mažas X parduotuves, o 2 kryptis į XX, XXX ar bazę). Prekių gavimas į parduotuves irgi tam tikru laiku, kad nesusidarytų spūsčių pakraunant prekes iš sandėlių.Kiekviena parduotuvė gauna grafiką, kada į ją bus vežamos prekės iš sandėlių. Viena mašina gali vežti prekes į vieną ar kelias parduotuves. Mašinos yra skirtingų dydžių, todėl priklausomai nuo parduotuvės užsakymo, priklauso ir mašinų dydis, pvz., jei parduotuvės užsakymas yra 15 palečių, tai kraunama į mašiną kur telpa 16 palečių. Mašina turi būti ooptimaliai užkrauta, o ne pustuštė. Todėl rampos darbų vadovas ir transporto vadybininkai turi taip organizuoti vežimus, kad būtų optimaliai išnaudotas mažinos įkrovumas. Vienoje transporto priemonėje gali būti sukrauti kelių parduotuvių užsakymai, jeigu parduotuvės nėra nutolusios toli viena nuo kitos, randasi tame pačiame rajone ar pakeliui. Taip yra optimizuojamas pristatymo laikas bei transportavimo sąnaudos.

Buvo pastebėta, kad vairuotojams tenka laukti, kol bus sukomplektuotas atitinkamas užsakymas, kad reikiamas palečių kiekis optimaliai užkrautų jų transporto priemones.

Darbuotojams sukrovus paletes į nurodytas mašinas, mašinos yra plombuojamos, išrašomi kelionės lapai. Yra pildomi siunčiamų krovinių ir dokumentų lydraščiai, t.y. išvežamų prekių ir siuntų iš Logistikos skyriaus sandėlių į parduotuves registracijosžiniaraštis, MAXIMA LT, UAB užsakymas krovinio pervežimui, kuriuose yra: krovinio važtaraščių numeriai, padėklų, konteinerių, dėžių skaičius, rampos krovėjo pavardė, anspaudas, krovinį transportavimui priėmęs vairuotojas, mašinos plombos numeris. Gavus prekes parduotuvės atsakingas asmuo lydraštyje užpildo grafas apie krovinio gavimą. Lydraštį vairuotojas grąžina atkrovimui kaip informaciją, kad parduotuvė krovinį gavo.

2.2. Prekių sandėliavimo ir paskirstymo įvertinimas

Norėdama įvertinti prekių sandėliavimą ir jų paskirstymą dariau stebėjimą įmonės maisto prekių sandėlyje. Stebėjimą galėjau aprašyti, tačiau daugiau jokių dokumentų, susijusių su prekių paskirstymu, negavau. Todėl dar buvo padaryta parduotuvių darbuotojų apklausa ir pateikta jos analizė. Anketospavyzdys parodytas 5 priede.

2.2.1. Paskirstymo vertinimo metodika

Apklausa buvo vykdoma įvairiose MMAXIMA parduotuvėse kovo – balandžio mėn. Darydama apklausą norėjau sužinoti kaip parduotuvių darbuotojai vertina prekių paskirstymą. Anketas pildė vadybininkai ir prekių priėmėjai, kadangi jie turi daugiausia informacijos apie prekių paskirstymo problemas parduotuvėje.Buvo išdalintos 36 apklausos anketos, o užpildytos yra tik 24 anketos. Daugelis parduotuvių darbuotojų atsisakė pildyti anketas, todėl analizė yra padaryta tik iš turimų užpildytų anketų.

Anketą sudaro struktūrizuotas klausimynas, kuriame yra 15 klausimų. Klausimai daugiausia uždari, kad respondentams užimtų mažiau laiko pildant anketas.

Pirmas klausimas buvo „Kurioje parduotuvėje Jūs dirbate?“. Apklausa buvo vykdoma parduotuvių darbuotojų, kurie dirba vieno X ir dviejų XX Maximoje, todėl norėjau sužinoti, kurių parduotuvių darbuotojai daugiau užpildė anketų.Išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, kad daugiau anketų užpildė darbuotojai, kurie dirba Maxima XX parduotuvėse. Tai yra 61 procentas visų apklaustųjų. Respondentų pasiskirstymas pagal parduotuves pavaizduotas 14 pav.

14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbovietę

Antrasklausimas „Jūsų pareigos“. Išanalizavus anketas paaiškėjo, kad jas užpildė 12 vadybininkų, 11 prekių priėmėjų ir 1 apskaitininkas. (žr. 15 pav.) Tolimesnėse diagramose apskaitininko atsakymus priskyriau prie prekių priėmėjų, kadangi apskaitininko darbas labiau susijęs su prekių priėmimu.

15 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigas

Sekantis anketos klausimas „Kiek laiko iš viso dirbate UAB „Maxima Lt“? Analizuojant darbuotojus pagal darbo stažą UAB „Maxima LT“ matome, kad dauguma darbuotojų, t.y. net 15 iš 24, dirb

a parduotuvėjeilgiau nei 5 metus. Iš to galima spręsti, kad tokie darbuotojai yra lojalūs įmonei ir gerai žino savo darbą. Naujų darbuotojų ar dirbančių 1-2 metus tarp apklaustųjų pasitaikė tik po vieną, todėl manau, kad parduotuvėse jau yra susiformavusios stiprios darbo komandos. Parduotuvės darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą pavaizduotas 16 pav.

16 pav. Parduotuvės darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą

Norėdama išsiaiškinti ar parduotuvės darbuotojai turi pakankamai kompetencijos dirbant tam tikrose pareigose, buvo pateiktas klausimas apie darbo stažą dabartinėse pareigose. Iš attsakymų variantų galiu numanyti, kad dauguma apklaustųjų darbuotojų yra savo srities specialistai, kadangi 8 dirba daugiau nei 5 metus ir 8 žmonės dirba 3-5 metus. Neilgai dirbančių dabartinėse pareigose yra žymiai mažiau, o ir išvadą galima daryti tokią, kad keletas darbuotojų buvo perkelti iš vienų pareigų į kitas. Vadinasi, įmonė „užsiaugina“ savo darbuotojus pati, leisdama jiems kopti karjeros laiptais. Parduotuvės darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą dabartinėse pareigose pavaizduotas 17 pav.

17pav. Parduotuvės darbuotojų darbo stažas dabartinėse pareigose

Kadangi pagrindinė uždduotis darant apklausą buvo kuo daugiau sužinoti apie prekių paskirstymo organizavimą, tai buvo ir vienas atviras klausimas: „Ką manote apie maisto prekių paskirstymą parduotuvėje kurioje dirbate?“ Kai kurie parduotuvės darbuotojai labai geranoriškai atsakinėjo į šį klausimą, parašydami su kokiomis prekių passkirstymo problemomis jie susiduria. Iš gautų atsakymų tapo aišku, kad kai kada vėluoja prekių atvežimas į parduotuves, nors yra sudaryti grafikai ir parduotuvės prekes priima tik iki 17 valandos. Tačiau tokie vėlavimai dažniausiai būna prieš šventes. Pasitaiko atvejų, kad atvežtos sukomplektuotos prekių paletės būna suplėšytos ar kitaip pažeistos, tokiu atveju būna ir nekokybiškųprekių. Dažniausiai sulankstytos, suplyšusios prekių pakuotės, kartais pasitaiko ir dūžių. Paletės gali būti pažeistos jas pakraunant į transporto priemones, transportuojant, iškraunant, arba kai prekės netinkamai, netvarkingai supakuojamos sandėlyje. Kadangi parduotuvėse prekes priima prekių priėmėjai, tai jie daugiausia ir susiduria su prekių pristatymo problemomis. Dar buvo minima, kad prekių atvežama ne tiek, kiek buvo užsakyta. Galim daryti išvadą, kad sandėliai ne visuomet turi užtektinai reikalingų prekių. O tai ir yraa didžiausia problema, nes pirkėjas neradęs jam reikalingos prekės MAXIMA parduotuvėje, gali išeiti pas konkurentus. Jeigu tai kartojasi nuolat, jei pastoviai nėra pirkėjams reikalingų prekių, prarandami ne tik potencialūs vartotojai, negaunama pelno, bet gali kristi ir įmonės įvaizdis.

Į klausimą „Ar pasitaiko nesklandumų su prekių pristatymu į parduotuves?“ dauguma respondentų atsakė, kad nesklandumų pasitaiko. Visi prekių priėmėjai vieningai tvirtino, kad priimant prekes visada pasitaiko nesklandumų. Vadybininkai taip pat pritaria tokiai nuomonei, tik 3 vadybininkai teigė, kad nesklandumų nėra.Tai pavaizduota 18 pav.

g width=“517″ height=“275″ alt=“0x01 graphic“ src=“/res/files/59967/fac980e915654c957.emf“ />

18 pav. Nesklandumų pasitaikymas pristatant prekes į parduotuves

Kitas klausimas anketoje buvo „Kokių nesklandumųpasitaiko maisto prekių paskirstyme parduotuvėje?“. Respondentams reikėjo pasirinkti atsakymus iš pateiktų variantų.Susisteminus gautus duomenis tapo aišku, kad dauguma respondentų pasirinko ne po vieną atsakymo variantą. Daugiau nei pusė (2/3) vadybininkų ir priėmėjų pasirinko atsakymą, kad dažniausiai gaunamas mažesnis užsakytų prekių kiekis, 8 priėmėjai ir 3 vadybininkai atsakė, kad prekės pasitaiko nekokybiškos, dauguma priėmėjų dar teigė, kad gaunamos ne tokios prekės, t.y. vietoj vienos rūšies įdedamos kitos rūšies prekės, arba prekės kitu barkodu. Daugumos vadybininkų ir kelių priėmėjų nuomone prekės yra pristatomos pavėluotai. Dar pasitaiko, kad prekių kainos neatitinka susitarimo kainų. (žr.19 pav.)

19pav. Prekių pristatyme pasitaikantys nesklandumai

Anketoje užduotas klausimas „Ar prekės pristatomos laiku?“ Ir vadybininkai, ir prekių priėmėjai rinkosi atsakymą, kad prekės į parduotuves pristatomos dažniausiai laiku. Tik du prekių priėmėjai atsakė, kad prekės pristatomos visada laiku ir dažniausiai nelaiku. Kad prekės pristatomos visada nelaiku neatsakė nė vienas darbuotojas. Vadinasi, prekių siuntėjai laikosi prekių gabenimo grafiko. 20 pav. pavaizduoti atsakymai kaip laiku yra pristatomos prekės.

20 pav. Prekių pristatymas į parduotuves

9 klausimu buvo prašoma įvertinti pristatomų prekių kokybę. Po du vadybininkus ir priėmėjus atsakė, kad pristatytos prekės būna visos kokybiškos. Tačiau daugiausia (10)vadybininkų atsakymų buvo, kad pasitaiko keletas nekokyybiškų prekių, 8 prekių priėmėjai taip pat teigė, kad prekių priėmimo metu daugiausia pasitaiko keletas nekokybiškų prekių. Nekokybiškos prekės greičiausiai atsiranda prekes pakraunant į automobilius, jas transportuojant ar iškraunant. Tik vienas priėmėjas pažymėjo, kad būna dauguma nekokybiškų prekių. (žr. 21 pav.)

21pav. Parduotuvių darbuotojai vertinimas apie pristatomų prekių kokybę

Pateikus klausimą kaip dažnai parduotuvės gauna nekokybiškas prekes, atsakymai pasiskirstė taip: (žr. 22 pav.)

22 pav.Kaip dažnai prekės pristatomos nekokybiškos?

Prekių priėmėjai, kaip nuolat susiduriantys su atvežtomis prekėmis, daugiausia atsakė, kad nekokybiškos prekės pasitaiko bent kartą per savaitę. Trys priėmėjų atsakymai buvo kelis kart per savaitę. „Negaliu atsakyti“ mano manymu atsakė tie priėmėjai, kurie įmonėje dirba labai neseniai ir dar nepastebėjo arba neatkreipėdėmėsio į nekokybiškas prekes. Vadybininkai daugiausia negalėjo pasakyti, kaip dažnai prekės pristatomos nekokybiškos.Tokių atsakymų buvo keturi. Atsakymus „kartą per savaitę“, „kelis kartus per savaitę“, „nebūna nekokybiškų“ pasirinko po du vadybininkus. O vieno vadybininko nuomone nekokybiškos prekės būna kiekvieno pristatymo metu.

Kitas klausimas buvo „Ar atvežtų prekių kiekis atitinkaužsakytų prekių kiekiui?“ (žr.23 pav.).Diagramoje matome, kad vienodas skaičius vadybininkų ir priėmėjų (t.y. po 5) atsakė, kad užsakytų prekių kiekis kartais neatitinka atvežtų prekių kiekiui. Iš ankstesnių atsakymų aišku, kad dažniausiai atvežtų prekių kiekis yra mažesnis nei reikėtų. Vėl iškyla tas pats klausimas, ar yra pakankammas prekių kiekis įmonės sandėlyje.Kad dažniausiai atitinka kiekiai nurodė 4 vadybininkai ir 3 priėmėjai. Tik pora prekių priėmėjų ir trys vadybininkai atsakė, kad atvežtų prekių kiekis visada atitinka užsakytam kiekiui. Dar du priėmėjai negalėjo atsakyti į šį klausimą.

23 pav. Užsakytų prekių kiekių atitikimas atvežtam kiekiui

Kad sužinoti apie prekių kiekius sandėlyje turi būti gaunama tiksli informacija, todėl anketoje buvo klausimas„Kokia yra informacija apie prekių asortimentą, kurią gaunate iš sandėlio?“ Apie tai parduotuvės darbuotojų atsakymų buvo įvairių. Prekių priėmėjai dažniausiai negalėjo atsakyti, o vadybininkai daugiausia teigė, kad informacija iš sandėlių apie prekių asortimentą yra visada atnaujinta. Du vadybininkai atsakė, kad informacija būna tiksli, du – kad netiksli, vienas atsakė, kad informacija pasenusi, o dar du negalėjo atsakyti. (žr. 24 pav.)

24 pav. Informacija apie prekių asortimentą iš sandėlio

Apibendrinus galima daryti išvadą, kad daugiau informacijos apie asortimentą iš sandėlio turi vadybininkai,nes jie tiesiogiai dirba su prekių užsakymais iš sandėlių, tačiau ir jų atsakymai yra skirtingi, todėl galima manyti, kad puse visų vadybininkųnepastebi kada informacija iš sandėlio yra keičiama arba atnaujinama (o ji atnaujinama kiekvieną savaitę). Trys priėmėjai teigia, kad informacija yra tiksli, vienas mano, kad netiksli, o dar po du – kad pasenusi arba visada atnaujinta.

/>
Pagal išsilavinimą parduotuvės darbuotojai pasiskirstė taip (žr. 25 pav.)

25 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Kaip rodo tyrimo rezultatai,parduotuvėje iš apklaustųdarbuotojųdaugiausia turi aukštąjį išsilavinimą (9 žmonės), nebaigtą aukštąjį turi 3 darbuotojai, o 8 darbuotojai turi aukštesnįjį išsilavinimą. Darom išvadą, kad parduotuvėje dirba pakankamai kvalifikuoti darbuotojai, nes tik po du darbuotojus iš visų apklaustų respondentų turi profesinį arba vidurinį išsilavinimą.

Parduotuvės darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių pavaizduotas 26 pav. Matome, kad apklausos anketas pildė daugiausiai (79 proc.) 25-39 metų darbuotojai. Iki 24 metų amžiaus neebuvo nė vieno respondento. 17 procentų sudaro40-54 metų darbuotojai, o 4 procentus – vyresni nei 55 metų. Taigi galima teigti, kad parduotuvėse dirba jau darbo patirtį įgiję 25-39 metų darbuotojai.

26 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių

Analizuojant pateiktus duomenis apie lytį galima teigti, kad parduotuvėse daugiausiai dirba moterys, kurios sudaro net 91 proc. Tik 9 procentus respondentų sudaro vyrai, t.y. tarp visų apklaustų darbuotojų buvo tik vienas vyras. Tai atsispindi 27 pav.Kaip matome, pagrindinę dirbančių darbuotojų dalį sudaro moterys. Tokią situacijąsąlygoja tass faktas, kad tai yra prekybinė įmonė ir pagal savo pobūdį darbas joje daugiau priimtinas moterims.

27 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį

Išanalizavus respondentų pasiūlymus buvo gauta iš ties vertingų ir naudingų siūlymų kaip pagerinti prekių paskirstymą. Vadybininkai rašo, kad prekkių paskirstymai akcijoms atvežami per anksti, todėl užima vietą parduotuvės sandėlyje, tuo apsunkina kasdieninį prekių priėmimo darbą, kartais reikalingų prekių iš vis neatveža, nors parduotuvės kompiuteriuose jos pateikiamos kaip esančios sandėlyje. Vadybininkai siūlo, kad turi būti tinkamas prekių sandėliavimas, kad komersantai prieš skirstant prekes parduotuvėms derintų kiekius su parduotuvių vadybininkais, o ne vadovautųsi vien tik savo nuomone, kad atvežtų prekių iš sandėlių nereikėtų tikrinti, gaišti laiko, nes tai iš tos pačios įmonės sandėlių gaunamos prekės, o daugiau laiko priėmėjai galėtų skirti darbui su tiekėjų prekėmis – atidžiau tikrinti prekių kiekį ir kokybę.

Apibendrinant apklausos analizę ir darant išvadas, galima teigti, kad prekių paskirstymas turi kai kurių trūkumų. Visų pirma tai dažnai minimas prekių kiekio neatitikimas, kuris leidžia daryti išvadą, kad sandėliai netuuri pakankamai reikiamų prekių.

Tokia išvada kyla ne tik išatliktos apklausos analizės, bet ir iš parduotuvių užsakymų. Parduotuvių vadybininkai teigė, kad atvežtų prekių kiekis neatitinka užsakytų prekių kiekiui, o tai galima įsitikinti išanalizavus užsakymus. Užsakymų pavyzdžiai pateikti 6 ir 7 priede. Tai atsispindi ir 28paveiksle.

28 pav. Prekių užsakymo neatitikimai

Iš parduotuvės Maxima XX vienos dienos prekių užsakymo matome, kad neatvežtos prekės sudaro 42 procentus. Išanalizavus šį užsakymą tapo aišku, kad daugiausiai yra negauta importiniųprekių, pavyzdžiui, konservuotų agurkų „Pszczolka“, marinuotų kornišonų „Delikat“, konseervuotų žirnelių „Globus“, „Bonduelle“, konservuotų kukurūrų „Bonduelle“, „Juvel“, įvairių sulčių, lietuviškų gazuotų gėrimų ir mineralinio vandens, bei įvairių rūšiųlietuviškos degtinės ir trauktinės.

Iš parduotuvės Maxima X pateikto prekių užsakymomatome, kad prekių užsakymai yra neįvykdomi daugiau nei 30 procentų. (žr. 29 pav.)Todėl prekių paskirstymas yra neefektyvus, nuo ko kenčia vartotojai, o taip pat ir parduotuvės, nes neturėdamos ir negalėdamos parduoti prekių, netenka dalies pajamų.

29 pav. Maxima X prekių užsakymo neatitikimai

Išanalizavus Maxima X prekių užsakymą matome, kad vėl daugiausia trūksta tokių prekių kaip alkoholiniai gėrimai, t.y. importiniai vynai bei lietuviška degtinė.

Abiejų parduotuvių prekių užsakymuose buvo užsakyta lietuviška degtinė 40%„Gera Premium“ 0,5l., tačiau nė vienos parduotuvės užsakymas nebuvo įvykdytas.Vadinasi, sandėlys neturi tiek prekių atsargų, o ypač prieš šventes, kiek yra reikalinga aprūpinti visoms parduotuvėms. Galimadaryti išvadą, kad prekių paskirstymo kanalo dalyviai neįvykdo savo įsipareigojimų tiekti prekeskaip tik laiku, todėl neefektyvus prekių paskirstymas lemia prekių atsargų trūkumą. Taigi, atsargos yra naudingos, nes jos gali apsaugoti nuo problemų, galinčių iškilti dėl prognozavimo, užsakymo neįvykdymo bei tiekimo problemų.

2.2.2. Prekių paskirstymo įtakos pardavimų efektyvumui didinti stiprinimas

Vadinasi, nuo paskirstymo kanalo struktūros labai priklauso, kaip prekės bus pristatomos į sandėliavimo ir pardavimo vietas. Tai priklauso nuo to, kokie bus pasirinkti gamintojai ir kanalo tarpininkai, kaip bus sudaromos sutarttys su tiekėjais, kokiu grafiku bus prekės tiekiamos ir kt.

UABMaxima LT neturi ilgo galiojimo maisto prekių paskirstymo kanalų tarpininkų, kadangi pati įmonė atlieka tarpininko vaidmenį tarp gamintojo ir vartotojo. Ji perka dideliais kiekiais prekes, jas sandėliuoja ir vėliau paskirsto po savo tinklo parduotuves. Įmonei yra labai svarbu, kad gamintojai ir tiekėjai laiku pristatytų reikiamą prekių kiekį reikiamu laiku į Maxima sandėlius, kad būtų laiku patenkinti vartotojų poreikiai. Tad įmonė imasi griežtų priemonių jeigu gamintojai ir tiekėjai laiku nepristato prekių.

Prekių paskirstymas taip pat priklauso ir nuo transporto firmų, su kuriomis Maxima sudariusi sutartis prekių tiekimui į parduotuves. Tik nuo vairuotojų atsakingumo, sugebėjimo tinkamai transportuoti prekes, prekės į parduotuves bus pristatomos laiku, tinkamos kokybės ir nepažeistos. Tačiau yra ir dar viena grandis, nuo kurių darbo profesionalumo priklauso tinkamas prekių paskirstymas. Tai sandėlio darbuotojai. Juk jie prekes ne tik atrenka, bet ir turi jas tinkamai sukrauti, supakuoti ir paruošti transportavimui, kad kelionėje neįvyktų nesklandumų. Todėl sandėlio darbuotojai turi atsakingai vykdyti savo pareigas. Sandėlio darbuotojai taip pat turi būti kvalifikuoti, juos būtina motyvuoti, nes visa tai atsiliepia įmonės veiklos efektyvumui.

Užsakant prekes parduotuvės vadybininkai tikisi, kad tos visos prekės ir bus atvežtos, kad bus galima pateikti pirkėjui platų prekių asortimentą, kad būtų pilnai patenkkinti vartotojų poreikiai. Tačiau dažnai tenka nusivilti, nes užsakytos prekės neatvažiuoja, arba jų būna daugmažiau. Tai aiškiai matosi iš pateiktų parduotuvių prekių užsakymų, kurie buvo analizuojami anksčiau.

Norint, kad parduotuvėje būtų didesnė apyvarta yra būtina pasiūlyti pirkėjui kuo didesnį asortimentą kokybiškų prekių, kuo didesnį pasirinkimą bei geresnį aptarnavimą. Jeigu kiekvieną dieną gaunamas mažesnis užsakytų prekių kiekis, vadinasi, ne visi pirkėjai turi galimybę nusipirkti reikiamų prekių. Taip dažniausiai atsitinka, kai parduotuvėse vyksta akcijos ar išpardavimai. Į parduotuves iš sandėlių yra paskirstomas tam tikras prekių kiekis, kuriskiekvienai parduotuvei būna skirtingas. Ten, kur parduotuvės mažesnės, kur mažiau žmonių, ten ir paskirstomų prekių kiekis yra mažiausias.Tačiau, atlikus apklausą, paaiškėjo, kad tokie paskirstymai kartais būna nelogiški,nes komersantai nesuderina reikiamo skirstomų prekių kiekio su parduotuvių vadybininkais. Kadangi į parduotuves išvežamas visas kiekis tuo metu sandėlyje buvusių prekių, akcijų laikraštyje yra nurodoma, kad prekių kiekis ribotas, todėl pigesnes arba geresnes prekes nusiperka tik tie pirkėjai, kurie greičiau akcijų metu užsuka į parduotuves.

Todėl, manau, kad reikėtų įvesti prekių asortimento kontrolieriaus parduotuvėse etatą, kuris nebūtų pavaldus parduotuvės direktorei. Kontrolierius galėtų sekti prekių asortimentą, rinkti pirkėjų teikiamą informaciją apie jiems reikalingų prekių trūkumą, informuoti apie tai parduotuvės direktorę ir teikti pasiūlymus Maxima administracijai dėl asortimento gerinimo.

Tačiau pasitaiko atvejų

, kada parduotuvėse lieka daug nepaklausių neišparduotų prekių. Prieš didžiasias šventes parduotuvės gauna įvairiausių tai progai paruoštų prekių, suvenyrų, saldumynų. Kaip žinoma, per šventes pirkėjai yra linkę pirkti daugiau, labiau išlaidauti, tad gamintojai tokioms progoms gamina daug brangesnes, bet ir gražesnes, spalvingesnes prekes. Nors per šventes perkamumas ir didėja, tačiau lieka labai daug nenupirktų šventinių prekių. Vadinasi, MAXIMA vadybininkai, kurie užsako tokias brangias prekes iš gamintojų, turi vilties, kad jos visos bus nupirktos. Tačiau tokios nenupirktos prekės lieka parduotuvėse, užima vvietą tų prekių, kurios gali būti atvežtos ir parduotos. Todėl parduotuvė negalėdama parduoti nepaklausių prekių, neuždirba dalies pajamų, o sandėliavimastaip pat didina išlaidas.

Norint išlaikyti aukštą klientų aptarnavimo lygį, reikia nuolat turėti papildomas atsargas, kad klientų poreikiai būtų kuo geriau ir greičiau patenkinti, kartu siekiant atsargų minimizavimo, nes neaukštas atsargų lygis padeda didinti apyvartą, tokiu atveju yra neįšaldomos apyvartinės lėšos ir pasiekiamas efektyvesnis įmonės kapitalo panaudojimas.

Tačiau viena iš didžiausių įmonės problemų – ilgai sandėlyje ir parduotuvėse laikomos nepaklausios prekės, kurios įįšaldo įmonės apyvartines lėšas. Nors pastaruoju metu yra stengiamasi kuo tiksliau vykdyti užsakymus, tačiau neišvengiamai lieka prekių, kurios įšaldo nemažai įmonės lėšų. Kadangi patys vadybininkai sprendžia, kiek turi būti rezervinių atsargų, tai siekdami pagerintiklientų aptarnavimą eina paprasčiausiu keliu – didina aatsargų kiekį. Iš dalies tai yra teisinga strategija, kadangi įmonė, norėdama užtikrinti efektyvų klientų aptarnavimą, turi sukaupti daugiau atsargų, nes, viską pardavusi, gali turėti daug nuostolių dėl prarastų potencialių pardavimų. Tačiau vien tik didinant atsargų kiekį neįmanoma pagerinti klientų aptarnavimo. Vienas iš būdų klientų aptarnavimo kokybei gerinti būtų atitinkamai papildomos atsargos. Pardavimų prognozavimas yra labai svarbus atsargų valdymo aspektas. Pavyzdžiui, taikant ABC metodą, galima išskirstyti atsargas pagal tai, kaip greitai jos buvo realizuotos.

Galima daryti išvadas, kad dėl neprognozuojamų vadybininkų užsakymų kenčia ne tik pirkėjai, kurie nesuranda norimų prekių ir nepatenkina savo poreikių, bet nukenčia ir parduotuvės, kurios negauna dalies pajamų.

Kiekvienoje parduotuvėje kasos aparatai registruoja prekių pardavimą ir visa informacija naudojant prekių apskaitos valdymo sistemą siunčiama į centrą, kuriame yra ccentrinis kompiuteris, kuris apdoroja visus duomenis. Nors Maxima turi specialiai jai sukurtą kompiuterinę prekių apskaitos ir tiekimo grandinės valdymo sistemą, tačiau vis tiek kažkurioje grandyje atsiranda nesklandumų susijusių su informacijos perdavimu. Manau, taip yra todėl, kad UAB „Maxima Lt“ turi labai didelį tinklą parduotuvių visoje Lietuvoje, o perduodama informacija kompiuteriais gali vėluoti arba strigti dėl didelio informacijos kiekio perdavimo ir kompiuterių apkrovimo. Todėl sistemąirgi galima tobulinti. Pavyzdžiui, sistema gali turėti užsakymų modeliavimo programą, t.y. pagal kiekvienos parduotuvės atskirų prekių pardavimus kkompiuteris tiesiogiaiperduotų tiekėjams ir gamintojams reikalingą prekių kiekio užsakymą, kuris turėtų būti pristatytas į įmonės sandėlį. Dar sistema galėtų nustatyti kaip prekės bus pristatomos į parduotuves, t.y. sudaryti optimalius maršrutus, taip neapkraudama darbu transporto vadybininkų, kurie galės tą laiką skirti problemų sprendimui ir naujų maršrutų paieškai.

Automatizuota ir integruota atsargų valdymo sistema, kuri renka informaciją apie paklausą, prognozuoja ir planuoja užsakymus, leistų sutrumpinti tam tikrus užsakymo ciklo elementus ir pagreitintų atsargų papildymą. Efektyvios informacinės sistemos leidžia sumažinti atsargų kiekį, o padidėjus paklausai – operatyviaipapildyti atsargas. Šiuo metu vadybininkai darydami užsakymus kompiuteriuose mato tik prekių asortimentą esantį sandėlyje ir tokia informacija parduotuvėse yra atnaujinama kartą per savaitę, o apie prekių kiekių pasikeitimus sandėlyje vadybininkai nieko nežino, todėl daro užsakymus nežinodami kas vyksta sandėlyje.Todėl įmonei reikia sutvarkyti savo informacijos duomenų judėjimątarp parduotuvės ir sandėlio, kad būtų grįžtamasis ryšys iš sandėlio, kad vadybininkai matytų kiek prekių yra sandėlyje ir kokį kiekį jie gali užsakyti savo parduotuvei.

Įmonė turi rūpintis savo veiklos tobulinimu, ieškoti naujų pardavimo gerinimo būdų, investuoti į naujas technologijas, kad būtų tinkamai patenkinami vartotojų poreikiai.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Apžvelgus prekių paskirstymo principus ir praktiką, sukauptą UAB „Maxima LT“ ir pasauliniu mastu, galima pateikti šias išvadas:

Vienas iš svarbiausių logistikos tikslų yra reikalingąir kokybišką prekių kiekį pristatyti reikiamu llaiku į numatytą vietą optimaliausiomis išlaidomis, kad būtų patenkinami vartotojų poreikiai.

Galima teigti, kad paskirstymas apibūdinamas keliomis sąvokomis, nėra vieno tikslaus apibrėžimo.

Paskirstymo kanalo pasirinkimą lemia prekės savybės, vartotojai, konkurentai bei įmonės, gaminančios tą prekę, charakteris.Kanalo narių abipusis pasitikėjimas,sąžiningasbendradarbiavimas sukuria efektyvią veiklą ir teikia gerus darbo rezultatus paskirstymo kanale.

Sandėliai paskirstymo procese turi didelę įtaką, nes jie yra jungiamoji grandis tarp gamintojų ir mažmeninės prekybos. Sandėliavimas leidžia sušvelninti pagaminimo ir rinkos pageidaujamo prekių kiekio nesutapimus.

Sandėliamsyra būdingi dideli ir intensyvūs prekių srautai, jų sutelkimas ir išsiuntimas.Prekių valdymas susideda iš tokių pagrindinių procesų: prekių priėmimas, prekių sugojimas, prekių paruošimas ir prekių transportavimas.

Vienas svarbiausių prekių paskirstymo momentų – tinkamas transporto darbo organizavimas, kadangi teisingas prekių transportavimo proceso organizavimas leidžia sumažinti atsargų kiekį sandėlyje. Kai prekių srautas yra ganėtinai didelis, yra naudingiau iš anksto organizuoti transportavimą, t.y. sudaryti transporto maršrutus, grafikus.

Buvo pastebėta, kad vairuotojams tenka laukti, kol bus sukomplektuotas atitinkamas užsakymas, kad reikiamas palečių kiekis optimaliai užkrautų jų transporto priemones. Todėl įmonė, sudarydama sutartis su transporto firmomis, turi iš anksto žinoti, kiek ir kokio dydžio automobilių reikės prekių pristatymui į parduotuves, kad vairuotojai turėtų darbo, o ne sėdėtų eilėje belaukiant tinkamo užsakymo, nes vairuotojams yra mokama nuo pravažiuotų kilometrų. Vadinasi, kuo daugiau važiuoja, tuo ddidesnį atlyginimą gauna.

UAB „Maxima LT“ svarbiausias tikslas yra kuo geriau aptarnauti savo klientus, vartotojus, nestik nuo jų priklauso organizacijos sėkmė. Įmonė turi daug konkurentų, tačiau geros strategijos dėka yra Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos lyderė.

MAXIMA turi platų išvystytą tiekėjų tinklą Lietuvoje ir už jos ribų. Prekės gaunamosdaugiau nei iš 600 tiekėjų ir gamintojų, todėl įmonė gali pirkėjams pasiūlyti platų įvairių prekių asortimentą.

MAXIMA derybose su tiekėjais siekia sau geresnių sąlygų partnerių sąskaita, reikalauja palankių tiekimo sąlygų, kainų nuolaidų, ilgesnių atsiskaitymo terminų už pateiktą produkciją. MAXIMA tinklo kovos su gamintojais kai kada baigiasi prekių išėmimu iš lentynų. Taigi, dėl to kenčia pirkėjai.

UAB MAXIMA LT tinklo logistikos veikla turi specialiai jai sukurtą kompiuterinę prekių apskaitos ir tiekimo grandinės valdymo sistemąSAP, kuri labai palengvina, pagreitina ir optimizuoja Logistikos skyriaus darbą.

MAXIMA LT, UAB turi savo centrinius sandėlius, į kuriuos prekės yra atvežamos dideliaiskiekiais, jos ten priimamos, sandėliuojamos ir paskirstomos po visas MAXIMA tinklo parduotuves. Patsdidžiausias ir moderniausias sandėlys yra maisto prekių, alkoholio ir tabako sandėlys, kuris yra įsikūręs Savanorių pr. 247, kurio darbo organizavimą nagrinėjau baigiamajame darbe.

Sandėlyje prekės priimamos pagal prekių tiekėjų priėmimo grafiką, tame grafike surašoma kelintą valandą koks tiekėjas turi atvežti prekes, į kuriuos vartus turi įvažiuoti, kiek laiko jam yra skirta išsikrovimui. Tai yra patogu, nes vairuotojams nereikia laukti eilėse, kol

bus iškrauti anksčiau atvažiavusieji, o prekių priėmėjai iš anksto žino, koks tiekėjas atvažiuos ir kiek laiko jam reikės skirti išsikrovimui.

Sandėlys stelažinis, sandėliavimo plotas yra visiškai išnaudotas.Sandėlyje prekės yra sandėliuojamos adresų sistema, t.y. kiekviena prekė turi savo adresą. Visa sandėliavimo zona yra suskirstyta į gatves ir kiekviena gatvė turi savo numerį. Tai palengvina sandėlio darbuotojų darbą, nes pagal adresą yra greičiau padedama arba surandama reikiama prekė.

Yra grafikai, pagal kuriuos sandėliai formuoja prekių pasiūlą parduotuvėms, parduotuvės pagal pasiūlą formuoja užsakymus ssandėliams, sandėliai komplektuoja užsakymus ir veža prekes į parduotuves.Komplektuotojo maršrutas surenkant užsakymą yra gana optimalus. Tai leidžia sutaupyti laiko ir teisingai sukomplektuoti užsakymą, nes prekės visada pradedamos rinkti nuo sunkiausių irbaigiamos lengviausiomis.

Transportavimui yra sudarytas prekių vežimo iš centrinių sandėlių grafikas į parduotuves. Maxima neturi savo transporto, todėl samdo per 30 firmų, kurios turi įvairaus dydžio transporto priemones, kuriomis prekės yra pristatomos į visas parduotuves.

Atlikus apklausą didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad parduotuvėje susiduria su prekių paskirstymo nesklandumais, daugiausia neatitikimų būna ssu užsakytų prekių kiekiais.

Apklausos rezultatai rodo, kad kartais prekės pristatomos pavėluotai ir būna nekokybiškų prekių, kurios pasitaiko bent kartą per savaitę.

Dauguma respondentų teigė, kad užsakytos prekės kartais neatvežamos, arba jų kiekis būna mažesnis. Vadinasi sandėliai neturi pakankamai atsargų.

Apibendrinus gautą informaciją aapie prekių asortimentąiš sandėlių, darau išvadą, kad tik pusei vadybininkų pakanka gaunamos informacijos, tačiau ir jie nemato prekių kiekio sandėlyje, kad tinkamai užsakytų prekes.

Prekių paskirstymo kanalo dalyviai neįvykdo savo įsipareigojimų tiekti prekeskaip tik laiku, todėl neefektyvus prekių paskirstymas lemia prekių atsargų trūkumą ir parduotuvių vadybininkai užsakę prekes gauna jų mažiau arba negauna visiškai.

Efektyvi informacinė sistema leidžia sumažinti atsargų kiekį, o padidėjus paklausai – operatyviai papildyti atsargas.

Norint išlaikyti aukštą klientų aptarnavimo lygį, reikia nuolat turėti papildomas atsargas, kad klientų poreikiai būtų kuo geriau ir greičiau patenkinti, kartu siekiant atsargų minimizavimo, nes neaukštas atsargų lygis padeda didinti apyvartą, tokiu atveju yra neįšaldomos apyvartinės lėšos ir pasiekiamas efektyvesnis įmonės kapitalo panaudojimas.

Remiantis teiginiais, atliktais tyrimais ir pateiktomis išvadomis, siūlau:

Parinkti atitinkamus paskirstymo kanalo dalyvius, nuo kkurių priklauso tolesnė paskirstymo valdymo sėkmė, kurie laiku tiektų reikalingą prekių kiekį ir visiškai patenkintų vartotojų poreikius.

Optimizuoti atsargas sandėlyje tobulinant atsargų valdymo sistemą bei taikant prognozavimo metodą, kuris leidžia nustatyti kiekvienos prekės kiekio pardavimų intensyvumą ir kartu išlaikyti aukštą klientų aptarnavimo lygį.

Užtikrinti parduotuvės vadybininkams kiekvieną dieną gauti atnaujintą informacijąapie esančius prekių kiekius sandėlyje ir kiekvienai parduotuvei sudaryti užsakymo prognozes. Vadybininkai turi matyti, kokį reikiamų prekių kiekį galima užsakyti.

Užtikrinti tinkamą prekių transportavimą į parduotuves, kad nenukentėtų prekių kokybė, geriau mechanizuojant kkrovos, sandėliavimo darbus, tam taikant pačią naujausią sandėlių techniką bei optimaliai išnaudojant transporto priemonių įkrovumą.

Sudaryti sąlygas pirkėjams teikti savo pasiūlymus elektroniniu būdu dėl prekių asortimento trūkumo ir sukurti operatyvią reagavimo tarnybą.

Sukurti automatizuotą sistemą, kuri pastebėtų technines darbuotojų klaidas surenkant prekių užsakymus, nes pasitaiko, kad vietoj užsakytos prekės, įdėta kita prekė, kurios toks pat pavadinimas, arba supainioti prekių barkodai.

Kelti darbuotojų kvalifikaciją,nes šiuolaikinėje aplinkoje darbuotojų kompetencija yra laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką įmonės veiklos efektyvumui, tam rengiant darbuotojų mokymus bei geriau motyvuojant piniginėmis ir nepiniginėmis priemonėmis.

Atlikti tyrimai ir siūlymai leistų geriau išnaudoti žmogiškuosius resursus, bei geriau patenkinti vartotojų poreikius.

SANTRAUKA ANGLŲ KALBA

SUMMARY

The improvement possibilities of the provisions distribution in UAB „Maxima LT“

Lithuanian economy is growing very rapidly and the flows of goods increase in expanding market. Therefore, companies have to look for optimal and original ways of distributing goods. The ways have to save finances, raise reputation of the company and help win against the competitors in satisfying the consumers’ needs.

The thesis analyzes the improvement possibilities of the provisions distribution in UAB “Maxima LT”. This subject is relevant for the company on purpose to provide the customers with goods.

The problem of the thesis is that inefficient distribution of the goods cconditions the lack of formation of resources.

The aim of the thesis is to explore the planning of logistics activities in UAB “Maxima LT” as well as to provide the possible methods and ways of distribution improvement.

Thethesis analyzes the scientific literature, provides the opinions of the different authors on the distribution of the goods, the main theoretical aspects of warehouse logistics and distribution. The thesis also indicates the methodology of storage and distribution research.

In the practical part of the thesis UAB “Maxima LT” is introduced, its environment and logistics activities are revealed. The storage processes and the evaluation of the planning of the distribution of the goods are provided. Then the analysis of the primary and the secondary data follows i.e. the survey of the employees and the analysis of the orders of the provisions. The questionnaire is filled in by the employees who have information on the problems of the distribution of the goods. After the analysis of the questionnaires is made, the results of the survey were provided in the diagrams which help to understand the received results.

At the end of the thesis after the principles and practice of the distribution of the goods are discussed, the conclusions aare made. Makingreference to the propositions, accomplished research and the provided conclusions, the specific proposals to improve the distribution of the goods are offered.

The following are the main proposals:

To choose the corresponding participants of the distribution channel as the further success of the distribution management depends on them. The participants should provide the goods on time and completely satisfy the consumer needs.

To optimize the resources in the warehouse by improving the resource managing system and by applying the prognostication method which allows to determine the intensity of sale amount of every article as well as to keep the high level of the customer service.

To ensure that shop managers receive the latest information on the amounts of the goods in the warehouse and design the order forecasts for every particular shop.

To ensure the appropriate transportation of the goods to the shops so that the quality of the goods would not suffer by automating the loading and storage activities applying the newest warehouse equipment and optimally using the load power of the vehicles.

LITERATŪRAIR KITI ŠALTINIAI

BAZARAS, Darius. Įvadas į logistiką. Vilnius, 2005. ISBN 9986-05-822-8.

ČAPLIKAS, Vygandas. Prekybos logistika. Vilnius,1997. ISBN 9986-19-247-1.

GUDONAVIČIENĖ, Rasa; BUČIŪNIENĖ, Ilona. Prekių paskirstymas. Kaunas, 2003. ISBN 9955-09-327-7.

>

KOTLER, Philip, KELLER, Kevin Lane. Marketingo valdymo pagrindai. Klaipėda, 2007. ISBN 978-9955-9852-6-6.

KRIAUČIONIENĖ, Monika, URBANSKIENĖ, Rūta, VAITKIENĖ, Rimgailė. Marketingo valdymas. Kaunas, 2005. ISBN 9955-09-849-X.

MINALGA, Rimgaudas. Logistika. Vilnius, 2001. ISBN 9986-824-83-4.

MINALGA, Rimgaudas. Tarptautinė logistika. Vilnius, 2004. ISBN 9955-449-69-1.

PAJUODIS, Arvydas. Prekybos marketingas. Vilnius, 2005. ISBN 9955-682-05-1.

PALŠAITIS, Ramūnas. Logistikosvadybos pagrindai. Vilnius, 2005. ISBN 9986-05-836-8

PALŠAITIS, Ramūnas. Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos planavimas biznio logistikos sistemoje. Vilnius, 1994. ISBN 9986-05-111-8.

PAULAUSKAS, Vytautas. Logistika. Klaipėda, 2007. ISBN 978-9955-18-225-2.

PRANULIS, Vytautas; PAJUODIS, Arvydas; URBONAVIČIUS, Sigitas; VIRVILAITĖ, Regina. Marketingas. Vilnius, 22000. ISBN 9955-9318-0-9.

PRANULIS, Vytautas Pranas. Marketingo tyrimai. Vilnius, 2007. ISBN 978-9955-33-017-2.

STANKEVIČIENĖ,Jūratė, URBANSKIENĖ,Rūta. Organizacijos marketingo sprendimai. Kaunas, 2006. ISBN 9955-09-960-7.

Verslo žinios. Konsultacijos vadovai. Logistikos vadyba. 2004.liepa. ISBN 9955-460-09-1.

Verslo žinios. Lietuvos verslo lyderiai 2006/2007.

VIJEIKIS, Juozas, VIJEIKIENĖ, Birutė. Tarptautinis marketingas. Vilnius, 2003. ISBN 9986-14-082-X.

ŽIDONIS, Žilvinas. Verslo logistika. Vilnius, 2002. ISBN 9986-9349-8-2.

АНИКИН, Б. А. Логистика. Москва, 1999.ISBN 5-86225-958-9.

http://distance.ktu.lt/marijampole/kursai_demo/verslo_admin_pradmenys/7043.html(žiūrėta 2008.04.11)

Ivanauskas R, Pajuodis A.Mažmeninės prekybos įmonių pozicionavimas: teorinis aspektas. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/ekonom/71/tomas-71.html(žiūrėta 2008.04.03)

www.maxima.lt (žiūrėta 2008.04.14)

Dėl didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų padėties rinkoje vertinimo. Prieiga per iinternetą: http://www.konkuren.lt/aktualijos/pranesimai.htm

Į Rumuniją eina Lietuvoje užsigrūdinę verslininkai. Verslo žinios. 2008.04.11

PRIEDAI

58