saugaus eismo norminiai reikalavima automobiliu parkavimui mieste bei gyvenviet4je

SAUGAUS EISMO NORMINIAI REIKALAVIMAI AUTOMOBILIŲ PARKAVIMUI GYVENVIETĖJE BEI MIESTE

ĮVADAS

Prie kiekvieno eksploatuojamo pastato ar žmonių lankomo objekto privalo būti įrengtos laisvos prieigos transporto priemonėms.leidžiančios su mažiausio laiko sąnaudomis įlaipinti ar išlaipinti keleivius,pakrauti ar iškrauti krovinius,atlikti savo funkcijas įvairioms specialioms tarnyboms(greitoji medicinos pagalba,policija,avarinės tarnybos,priešgaisrinė apsauga ir pan.).Rengiant transporto privažiavimus ir stovėjimo vietas atsižvelgiama į aptarnaujamo objekto specifiką,kuri nusako reikalingus inžinerinius sprendimus ir jų apimtį.Pavyzdžiui,visiškai skirtingi reikalavimai yra projektuojant ir eksploatuojant geležinkelių stotis,oro uostus, uostus,autotransporto priemonių garažus ir atviras stovėjimo bbei sustojimui skirtas aikšteles miesto teritorijoje.

Įvairios transporto priemonė santykinai stovi skirtingą laiko tarpą.Paprastai krovinių ar masinio keleivių vežimo transportas paros laikotarpiu palyginti stovi neilgai.Tuo tarpu,individualaus naudojimo automobiliai juda tik 1-2 valandas,o stovi 22-23 valandas.Ši aplinkybė sukelia daug sunkiai sprendžiamų parkavimo problemų.

1.ILGALAIKIS IR TRUMPALAIKIS AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS

Skiriame ilgalaikį ir trumpalaikį automobilių parkavimą.Ilgalaikiu vadiname automobilių statymą nuolatinėje jo saugojimo vietoje nakties,žiemos sezono metu,kai jis sugenda,savininkas išvyksta,o kai eksploatuojama ne viena,o kelios transporto priemonės.Trumpalaikiai parkavimai-laikinas automobilio pastatymas atvykus į darbovietę,lankantis įvairiuose vvisuomeninės,buitinės ar kultūrinės paskirties įstaigose,atvykus į svečius.

Sąvokos „ilgalaikis ir trumpalaikis parkavimas“ nėra absoliučiai tikslios,kadangi į darbą automobiliu atvykęs darbuotojas gali užtrukti 10 ir daugiau valandų,nors beveik tiek pat automobilis gali stovėti prie gyvenamojo būsto nakties metu.Be to, ilgalaikiam parkavimui pprie daugiabučio namo skirta vieta,dienos metu išvykus pagrindiniam jos naudotojui,gali būti naudojama trumpalaikiam parkavimui.Tai rodo,kad aikštelės paskirtis ne visuomet gali būti tiksliai apibrėžta.

Stovėjimo aikštelių, įrengtų prie visuomeninių pastatų,paskirtis-aptarnauti laikinai atvykstančių lankytojų ar darbuotojų srautą.Lengviausia nustatyti,kiek vienu metu gali nuosavu automobiliu atvažiuoti darbuotojų;kebliau numatyti lankytojų,atvykusių lengvaisiais automobiliais,skaičių.

Sunkiausiai transporto problemos sprendžiamos centrinėse miestų dalyse.Čia koncentruojasi daugybė visuomeninės paskirties pastatų,sutraukiančių didžiulį lankytojų,kartu ir automobilių skaičių.Automobilių eismo ir parkavimo sąlygas sunkina prieš kelis šimtmečius suplanuotos ar stichiškai užstatytos teritorijos,kuriuose daugelis objektų nesunkiai buvo pasiekiami pėsčiomis,kai miestai buvo nedideli ir kompaktiški,o gatvės nepritaikytos intensyviam judėjimui.Parkavimo problemų mastas daug priklauso ne tik nuo automobilių skaičiaus,bet ir nuo gyventojų aktyvumo,miesto svarbos regione.Šios aplinkybės ir lemia iš kitų vietovių į miesto centrą atvykstančiųjų srauto dydį.Tai nulemia iir skirtingą aikštelių poreikį;jis, pagal įvairiųmūsų ir užsienų šalių specialistų duomenis,apytiksliai gali siekti nuo 3 iki 16% miestui priklausančių automobilių parko dydžio.

Dėl istoriškai susiklosčiusio įvairios paskirties pastatų išdėstymo,stovėjimo aikštelių poreikis įvairiuose miesto zonose taip pat skirtingas,todėl dažnai ne prie kiekvieno pastato įmanoma įrengti reikalingos paskirties aikšteles.Praktikoje kiek galima talpesni parkingai rengiami ten,kur leidžia konkrečios sąlygos.Dažnai svarbesnis yra ne aikštelės dydis,o jo funkcionavimo pobūdis.Automobilių aikštelės funkcionavimo kokybę geriausiai nusako vienos transporto priemonės stovėjimo vietos apyvarta,t.y. skaičius automobilių,galinčių pasinaudoti ta vieta pper laiko vienetą.Šis rodiklis bus tuo aukštesnis,kuo trumpesnė stovėjimo trukmė. Ilgiausia stovėjimo trukmė miesto bendrojo naudojimo aikštelėse yra atvykstančiųjų savo automobiliu į darbą. Esant ribotoms automobilių pastatymo galimybėms,iš ryto atvažiavę darbuotojai gali užimti visas stovėjimo vietas ir visai dienai parlyžuoti aikštelės veiklą.

2007 1 VALDAS ŽUKAUSKAS

SAUGAUS EISMO NORMINIAI REIKALAVIMAI AUTOMOBILIŲ PARKAVIMUI GYVENVIETĖJE BEI MIESTE

Kadangi atvykusiųjų į darbą automobiliai stovėjo stovėjimo aikštelėje prastovi visą dieną,o kiti stovi 15-25 minutes,vienos automobilio vietos apyvarta per 8 valandas gali svyruoti nuo 1 iki 32 automobilių per darbo pamainą.Vidutiniškai vieno dirbančiojo užimta automobilio stovėjimo vieta gali pasinaudoti 24 kartus daugiau vairuotojų,atvykstančių kultūriniais ar buitiniais tikslais.

Natūriniais automobilių stovėjimo aikštelių stebėjimais nustatyta parkavimo trukmės priklausomybė nuo kelionės pobūdžio.Turimais duomenimis,vietiniai miesto gyventojai vidutiniškai prie administracinių įstaigų(atvykimas tarnybiniais reikalais)sugaišta 25 minutes;prie parduotuvių ar buitinių paslaugų įmonių-16 min.,prie darboviečių-265 min.Atvažiavusieji iš kitų miestų ir rajonų sugaišta ilgiau.Stovėjimo trukmė prie kultūrinės paskirties objektų priklauso nuo jų darbo laiko.Vidutinei parkavimo trukmei daug įtakos turi lankomojo objekto specifika ir dydis.Savaime aišku,kad nedidelėje parduotuvėje ar įstaigoje sugaištama mažiau laiko negu didelėje. Automobilių parkavimo trukmei turi reikšmės ir paros laikas.Nuo visų šių veiksnių priklauso ir automobilių saugus parkavimas.

Eskizas Nr.1

2.AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖS

Projektuojant transporto parkavimo įrenginius,labai svarbu iš anksto numatyti kaip jie ffunkcionuos,t.y. išanalizuoti konkrečios stovėjimo aikštelės ar garažo apkrovimo rėžimą laiko ir erdvės požiūriu.Tyrimai rodo,kad prie konkretaus objekto atvykstančių automobilių skaičius svyruoja gana dideliu diapazonu ir daug priklauso nuo atvykimo tikslo,paros laiko,sezono ir kitų veiksnių.

2007 2 VALDAS ŽUKAUSKAS

SAUGAUS EISMO NORMINIAI REIKALAVIMAI AUTOMOBILIŲ PARKAVIMUI GYVENVIETĖJE BEI MIESTE

Eskizas Nr.2

Tiksliausiai galima nustatyti,kada į savo darbovietes atvažiuoja dirbantieji,nors konkretus jų skaičius priklauso nuo šalies automobilio parko augimo tempo,meteorologinių važiavimo sąlygų(ypač žiemos metu),automobilio naudojimo intensyvumo svyravimų.Tam turi įtakos šalies ekonominė būklė,automobilio kuro ar viešojo transporto važiavimo kainos,alternatyvios galimybės pasiekti objektą greičiau ar patogiau.Sudėtingiau nustatyti tuos duomenis apie atvykstančius kitais tikslais:apsipirkti,sutvarkyti kitus reikalus,aplankyti kultūros objektus,praleisti laisvalaikį.Šiuo atveju galime nusakyti tik bendrąsias tendencijas,leidžiančias apytiksliai nuspėti laiką,kuriuo metu šis procesas aktyviausias( Eskizas Nr.3).Specifinės paskirties objektų jis skirtingas.Pavyzdžiui,geležinkelio stoties aikštelėje tai priklauso nuo traukinių judėji grafiko,ligoninėse-nuo ligonių lankymo valandų,poilsio industrijos objektuose-nuo sezono,savaitės dienos ar meteorologinių sąlygų.Gerai žinant šį procesą,aikšteles galime maudoti racionaliau(pvz. Aikštelė,rytą aptarnaujantis įstaigą,vakare gali aptarnauti teatrą ir pan.)Jeigu tokios informacijos trūksta,vienas iš būdų,leidžiančių įvertinti parkavimo procesą,yra matematinis modeliavimas.Dažniausiai atvykstančių į aikštelę automobilių skaičius traktuojamas kaip scholastinis procesas,kurį nusako Puasono tikimybinis pasiskirstymas.

2007 3 VALDAS ŽUKAUSKAS

SAUGAUS EISMO NORMINIAI REIKALAVIMAI AUTOMOBILIŲ PARKAVIMUI GYVENVIETĖJE BEI MIESTE

3.AUTOMOBILIŲ PARKAVIMO TAISYKLĖS

Dauguma dabartinių vairuotojų žino šiuo metu galiojančias eismo taisykles.Dėje nne visi jų laikosi.Mes galime sulyginti „karą keliuose“ ir „karą kiemuose bei aikštelėse“.Daugiabučių kiemuose vyksta karas.Strategiškai kariaujama dėl teritorijos-vietos pasistatyti automobilį.Geriausia taktika-kas pirmesnis,tas gudresnis.Grįžus vakare po darbo į namus dažniausiai neberandama,kur nakčiai palikti savo mašiną.Automobiliais užstatytos šalia gyvenamųjų namų esančios vaikų žaidimo aikštelės,žalieji plotai,bei pėsčiųjų šaligatviai-įprastas vaizdas daugumoje daugiabučių kiemų.

Šiandien vyrauja nuostata,kad vis didėjantis gyvenimo tempas daugelį šeimų verčia tūrėti daugiau nei vieną automobilį.Tačiau tokie spėjimai apgaulingi,nes statistika liudija ką kitą:vieną automobilį turi 48,7% šeimų,o po du- tik 14 proc.Trečdalis šeimų automobilio visai neturi.

Nors gyventojai skundžiasi nepakankamu automobilių stovėjimo vietų skaičiui,naujų daugiabučių garažai stovi pusiau tušti.Todėl eilinis vairuotojas lengviau pažeidžia kelių eismo taisykles,parkuoja automobilį sau patogioje vietoje,taip pažeisdamas kelių eismo taisykles,kurios numato miestuose ir gyvenvietėse:sustoti ir stovėti perėjosi ir arčiau kaip 5m. prieš jas, ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai); ant pėsčiųjų ar dviračių tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku; ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas; važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra

priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta; ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.

2007 4 VALDAS ŽUKAUSKAS

SAUGAUS EISMO NORMINIAI REIKALAVIMAI AUTOMOBILIŲ PARKAVIMUI GYVENVIETĖJE BEI MIESTE

Daugiabučio namo kieme palikęs automobilį gali tapti čia savo mašiną įpratusio statyti kkaimyno keršto auka.

Karas vyksta ir neįgaliųjų vairuotojų automobilių statymo vietose. Sostinėje buvo surengta neįgaliųjų iniciuota akcija „Parkavimas“, po kurios paaiškėjo, kad daugiau nei pusė neįgaliųjų vietose neleistinai statančių savo automobilius vairuotojų, nekreipia dėmesio į neįgaliųjų problemas ir visiškai nesibodėdami pažeidinėja Kelių eismo taisykles (KET).

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, kartu su Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija, Lietuvos aplinkos pritaikymo asociacija ir Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga, bendradarbiaudamos su Vilniaus miesto savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus mmiesto vyriausiuoju policijos komisariatu surengė dvi valandas trukusią viešą akciją „Parkavimas“. Akcijos metu buvo tikrinama kaip yra parkuojami automobiliai neįgaliesiems skirtose (specialiai paženklintose) stovėjimo vietose prie viešų bei privačių pastatų, gatvėse ir stovėjimo aikštelėse. Neįgalieji akcijos dalyviai vairuotojams, pažeidusiems KET, ddalino lankstinukus „Užėmei mano vietą – paimk ir mano negalią“, juos drausmino ir priminė apie atsakomybę už KET pažeidimus. Pagal KET, prie bet kokio prekybos centro, sporto klubo, verslo centro ir kito viešo pastato, tam tikras procentas automobilių stovėjimo aikštelėje esančių vietų turi būti skirtos neįgaliesiems. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vairuotojas, pastatęs automobilį neįgaliųjų automobiliams statyti skirtoje vietoje neturėdamas tam teisės, gali būti baudžiamas 100-150 litų bauda.

Netrukus analogišką akciją ketinama surengti ir kituose Lietuvos miestuose. Akcijos organizatoriai, pasitarę su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu, planuoja birželį paskelbti neįgaliųjų automobilių statymo akcijos mėnesiu, norėdami atkreipti visų Lietuvos gyventojų dėmesį į neįgaliųjų automobilių statymo problemą. Pasak A. Riekumo, panašios akcijos vykdomos ir kitose Europos šalyse.

2007 5 VALDAS ŽUKAUSKAS

TURINYS

Įvadas…………………………1

1.Ilgalaikis iir trumpalaikis automobilių parkavimas…………………1

2.Automobilių stovėjimo aikštelės…………………………2

3.Automobilių parkavimo taisyklės…………………………4

4.Naudota literatūra…………………………6

SAUGAUS EISMO NORMINIAI REIKALAVIMAI AUTOMOBILIŲ PARKAVIMUI GYVENVIETĖJE BEI MIESTE

NAUDOTA LITERATŪRA

Internetas:

1. 1. http://www.transp.lt/

2. http://www.google.lt/

3. „Lietuvos keliai“ žurnalas