transporto ekonomika

1. ĮVADAS

Transporto vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi smarkiai pasikeitė. Praeityje transportas tiktai padėdavo gamybinių šalies ūkio šakų veikloje, o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Tai yra visiškai nauja transporto funkcija visų išsivysčiusių šalių ekonominiame gyvenime. Transportas yra gyvybiškai svarbus visuomenei. Jis formuoja erdvę ir mūsų erdvės sampratą, formuoja bei atspindi mūsų gyvenimo būdą ir mūsų kultūrą, prisideda prie ekonominio vystymosi, nes ekonomika priklauso nuo gero transporto. Visuomenės funkcionavimas, būtent pati jos prigimtis, labai priklauso nuo transporto kokybės iir planavimo. Bloga transporto sistema smarkiai veikia visuomenę. Transportas – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį, stiprinant gamybą. Transportas būtinas norint pervežti krovinius tarp įmonių, rajonų, šalių, taip pat įmonių viduje. Įvairiomis transporto priemonėmis prekės vežamos iš vienos firmos į kitą, iš vieno regiono į kitą ir pagaliau iš vvienos šalies į kitą, kol pasiekia adresatą, todėl tarptautinių gabenimų apimtis ir jų reikšmė nuolatos auga. Šiuo metu labiausiai pasaulyje yra paplitę krovinių pervežimo būdai: automobilių keliai, geležinkeliai, jūrų transportas ir oro transportas.

Transporto įmonės vežamas krovinys yra pieno produktai.

Pieno produktai –– įvairūs maisto produktai, gaminami iš pieno, dažniausiai karvės, bet kartais ir kitų žinduolių. Pagrindiniai pieno produktai:

Pienas, dažnai homogenizuotas, pasterizuotas, skirtingo riebumo;

Jogurtas – pienas, fermentuotas Streptococcus thermophiles bakterija

Rūgpienis – pienas, raugintas tik su pieno rūgšties bakterijų raugu;

Kefyras – pienas, raugintas su kefyro grybelio raugu, kurį sudaro pieno rūgšties bakterijos, pieno mielės ir polisacharidai;

Kondensuotas pienas, garintas pienas, dažnai su priedais (pavyzdžiui, cukrumi);

Grietinė, nuo paviršiaus nugriebta riebiausia pieno dalis (arba atskirta specialiais prietaisais);

Grietinėlė, bakterijomis Streptococcus lactis ir Leuconostoc citrovorum fermentuota grietinė;

Sviestas – pieno riebalai, gaunami išsukant grietinę arba grietinėlę ir atskiriant vandenį;

Sūris – gaminamas iš karvių, ožkų ir avių pieno varškės;

Varškė – pieno produktas, gaunamas iš nugriebto pieno, jį kaitinant;

Varškės sūris – ppresuota varškė;

Ledai – šaldytas pienas, grietinė ar grietinėlė su priedais.

Automobilio charakteristika. Automobilio modelis pasirinktas pervežimams – MAN 10.163 Šaldytuvas.

Tai refrežeratorius, kuriame įrengtas 16 l, 510 Ag dyzelinis variklis. Automobilio įkrovumas – 4,5 t. 100 km sunaudojama 35 l dyzelinio kuro, techninis greitis – 42 km/h. Tokių automobilių įmonė turi 13.

2. AUTOMOBILIŲ EKSPLOATAVIMO GAMYBINĖ PROGRAMA

1.Sąrašinis automobilių skaičius:

2.Automobilių skaičius eksploatacijoje:

3. Automobilių darbo dienos:

4. Automobilių darbo valandos:

5. Automobilių dienos važiuočių skaičius:

6. Metinis važiuočių skaičius:

7. AAutomobilio paros rida su kroviniu:

8. Automobilio paros rida:

9. Bendra automobilių rida:

10. Bendra automobilių rida su kroviniu:

11. Krovinių apyvarta tonkilometrais:

12. Krovinių apyvarta tonomis:

Automobilių eksploatavimo gamybinė programa

Lentelė Nr1

Rodiklis Santykinis žymėjimas Matavimo vienetai Reikšmė

Sąrašinis automobilių skaičius As vnt 13

Automobilių skaičius eksploatacijoje Ae vnt 10,4

Automobilių darbo dienos ADe ad 3796

Automobilių darbo valandos AVe ah 30368

Automobilių dienos važiuočių skaičius Zv važ 1,13

Metinis važiuočių skaičius Z važ 4289,48

Automobilio paros rida su kroviniu lk km 226

Automobilio paros rida lp km 251,11

Bendra automobilių rida L km 953213,56

Bendra automobilių rida su kroviniu Lk km 857892,2

Krovinių apyvarta tonkilometrais Ptkm tkm 3474463,41

Krovinių apyvarta tonomis Qt t 17372,317

3. VAIRUOTOJŲ SKAIČIUS IR JŲ DARBO UŽMOKĖSTIS

1. Darbo laiko balansas:

Darbo laiko balansas yra sudaromas tam, kad būtų galoima apskaičiuoti laiko fondą.

Darbo laiko balansas

Lentelė Nr1

Rodiklis Reikšmė

Dienomis Procentais

Kalendorinės dienos 365 100

Poilsio dienos 96 26,3

Švenčių dienos 13 3,56

Darbo laiko nuostoliai: 35 9,59

Atostogos 28 7,67

Neatvykimas į darbą dėl ligos 5 1,37

Valstybinių ir visuomeninių pareigų vykdymas 2 0,6

Darbo dienų skaičius įvertinant nuostolius 221 60,55

Darbo dienos trukmė (val) 8 *

Vidutinis metinis darbo valandų skaičius 1768 *

Darbo laiko sutrumpinimas prieš šventines dienas (val) 7 *

Darbo laiko fondas (val) 1761 *

2. Vairuotojų skaičiaus nustatymas:

Vairuotojų skaičius

Lentelė Nr2

Rodiklis Santykinis žymėjimas Matavimo vienetai Reikšmė

Autovalandos eksploatacijoje AVe ah 30368

Paruošiamųjų-užbaigiamųjų darbų laikas Vp-u h 1138,8

Darbo laiko fondas Fl h 1761

Vairuotojų skaičius Nv vnt 18

3. Darbo užmokesčio apskaičiavimas:

3.1 Vienetinis vairuotojų darbo užmokestis:

Kadangi premijos vairuotojams nemokamos, todėl vienetinis darbo užmokėstis yra lygus pagrindiniam darbo užmokesčiui:

3.2 Papildomas darbo užmokestis yra mokamas už neatidirbtą, bet apmokamą laiką. Papildomo darbo užmokesčio procentas yra apskaičiuojamas taip:

Papildomas darbo užmokestis:

3.3 Bendras darbo užmokestis:

3.4 Atskaitymai socialiniam draudimui:

3.5 Išlaidos darbo užmokesčiui:

3.6 Vidutinis darbo užmokestis:

Vairuotojų darbo užmokestis

Lentelė Nr3

Rodiklis Santykinis žymėjimas Matavimo vienetai Reikšmė

Pervežimų apimtis Qt t 17372.317

Krovinių apyvarta Ptkm tkm 3474463.41

Įkainis už toną Ct Lt 0.88

Įkainis už tonkilometrą Ctkm Lt 0.03

Darbo užmokestis už pervežtas tonas Qt Ct Lt 15287.639

Darbo užmokestis už krovinių apyvartą Ptkm Ctkm Lt 104233.902

Vienetinis darbo uužmokestis Duž Lt 119521.541

Papildomo darbo užmokesčio procentas Ppap % 13.28%

Papildomas darbo užmokestis Duž Lt 15872.4606

Bendras darbo užmokestis Duž Lt 135394.002

Atskaitymai socialiniam draudimui Asoc.dr Lt 41972.1406

Išlaidos darbo užmokesčiui Id.už Lt 177366.143

Vidutinis vairuotojo darbo užmokestis Duž Lt 821.14

4. PERVEŽIMŲ KAŠTAI

1. Vairuotojų bendras darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam draudimui:

2. Išlaidos degalams, tepalams ir eksploatacinėms medžiagoms:

2.1 Degalų kiekis bortiniams automobiliams ir automobiliams vilkikams:

2.2 Degalų padidėjimo procentas žiemos metu:

2.3 Degalų sunaudojimas žiemos metu:

2.4 Vidaus reikalams skiriama 0,5% nuo degalų sunaudojimo transporto darbui ir žiemą:

2.5 Bendras degalų sunaudojimas:

2.6 Išlaidos degalams:

2.7 Išlaidos tepalams ir kitoms eksploatacinėms medžiagoms:

2.8 Bendros išlaidos degalams, tepalams ir eksploatacinėms medžiagoms:

Degalų poreikio nustatymas ir išlaidos degalams

Lentelė Nr1

Rodiklis Santykinis žymėjimas Matavimo vienetai Reikšmė

Degalų sunaudojimas T ltr 273939.278

Degalų sunaudojimo padidėjimas žiemą Pž % 1.25%

Degalų sunaudojimas žiemą Tž ltr 3424.24

Degalų sunaudojimas vidaus reikalams Tv ltr 1386.82

Bendras degalų sunaudojimas Tb ltr 278750.338

Išlaidos degalams Id Lt 919876.115

Išlaidos tepalams ir eksploat.medžiagoms It Lt 64391.3281

Bendros išlaidos Ib Lt 984267.443

3. Padangų nusidėvėjimo atstatymas:

3.1 Padangų kiekis:

3.2 Išlaidos padangų nusidėvėjimui atstatyti:

3.3 Transportavimo – paruošimo išlaidos:

3.4 Bendros išlados padangų nusidėvėjimui atstatyti:

Padangų kiekio nustatymas ir išlaidų padangoms apskaičiavimas

Lentelė Nr2

Rodiklis Santykinis žymėjimas Matavimo vienetai Reikšmė

Padangų kiekis Np vnt 35

Išlaidos padangų nusidėvėjimui atstatyti Ipn Lt 14870,1315

Transporto – paruošimo išlaidos Tišl Lt 743,5

Bendros išlaidos Sp Lt 15613,6315

4. Išlaidos riedmenų techniniam aptarnavimui:

5. Amortizaciniai atskaitymai:

6. Išlaidos licenzijų įsigijimui ir transportavimo dokumentų tvarkymui:

7. Pridėtinės išlaidos:

8. Bendros išlaidos vežimams atlikti:

Išlaidų sąmata

Lentelė Nr3

Išlaidų straipsnis Sąlyginis žymėjimas Išlaidos

Litais Procentais

Bendras darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam draudimui Id.už 177366,143 11,9

Išlaidos degalams, tepalams ir eksploatacinėms medžiagoms Ib 984267,443 66,1

Išlados padangų nusidėvėjimui atstatyti Sp 15613,6315 1,04

Išlaidos riedmenų techniniam aptarnavimui ITA.R 141990,692 9,53

Amortizaciniai atskaitymai Am 14300 0,96

Išlaidos licenzijų įsigijimui ir transportavimo dokumentų tvarkymui Idok 133353,791 8,95

Pridėtinės išlaidos Iprid 22100 1,48

Iš viso: ∑I 1488991,7 100%

5. IŠLAIDŲ SĄMATA, SAVIKAINOS KALKULIACIJA IR SAVIKAINOS STRUKTŪRA

1. Išlaidų sąmata:

Lentelė Nr1

Išlaidų straipsnis Sąlyginis žymėjimas Išlaidos

Litais Procentais

Bendras darbo užmokestis ir atskaitymai ssocialiniam draudimui Id.už 177366,143 11,9

Išlaidos degalams, tepalams ir eksploatacinėms medžiagoms Ib 984267,443 66,1

Išlados padangų nusidėvėjimui atstatyti Sp 15613,6315 1,04

Išlaidos riedmenų techniniam aptarnavimui ITA.R 141990,692 9,53

Amortizaciniai atskaitymai Am 14300 0,96

Išlaidos licenzijų įsigijimui ir transportavimo dokumentų tvarkymui Idok 133353,791 8,95

Pridėtinės išlaidos Iprid 22100 1,48

Iš viso: ∑I 1488991,7 100%

2. Savikainos kalkuliacija:

2.1 Bendrų išlaidų pervežimams atlikti kalkuliacija:

2.2 Bendro darbo užmokesčio ir atskaitymų socialiniam draudimui kalkuliacija:

2.3 Išlaidos degalams, tepoalams ir kitoms eksploatacinėms medžiagoms kalkuliacija:

2.4 Išlaidų padangų nusidėvėjimui atstatyti kalkuliacija:

2.5 Išlaidos riedmenų tehniniam aptarnavimui ir remontui kalkuliacija:

2.6 Amortizacinių atskaitymų kalkuliacija:

2.7 Išlaidų licencijų įsigijimui ir dokumentų tvarkymui kalkuliacija:

2.8 Pridėtinių išlaidų kalkuliacija:

3. Savikainos kalkuliacija:

Savikainos struktūra – tai atskirų išlaidų lyginamasis dydis bendroje išlaidų sumoje. Ji yra apskaičiuojama pagal kiekvieną savikainos kalkuliacijos straipsnį:

3.1 Išlaidų vairuotojų bandram darbo užmokesčiui struktūra:

3.2 Išlaidų degalams, tepalams ir kitoms eksploatacinėms medžiagoms struktūra:

3.3 Išlaidų padangoms struktūra:

3.4 Išlaidų techniniam aptarnavimui ir remontui struktūra:

3.5 Išlaidų amortizaciniams atskaitymams struktūra:

3.6 Išlaidų licencijų įsigijimui ir transportavimo dokumentų tvarkymui struktūra:

3.7 Pridėtinių išlaidų struktūra:

Savikainos kalkuliacija ir struktūra

Lentelė Nr2

Išlaidų straipsnis Vieno kilometro savikaina

Litais Procentais

Bendras darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam draudimui 0,186 11,92

Išlaidos degalams, tepalams ir eksploatacinėms medžiagoms 1,032 66,15

Išlados padangų nusidėvėjimui atstatyti 0,016 1,025

Išlaidos riedmenų techniniam aptarnavimui 0,14896 9,61

Amortizaciniai atskaitymai 0,015 0,96

Išlaidos licenzijų įsigijimui ir transportavimo dokumentų tvarkymui 0,14 8,97

Pridėtinės išlaidos 0,023 1,47

Iš viso: 1,56 100%

6.FINANSINIAI RODIKLIAI

1. Eksploatacinės pajamos:

Jos priklauso nuo bendros automobilių ridos ir tarifo už vieną kilometrą ridos:

2. Balansinis pelnas:

Tai yra skirtumas tarp eksploatacinių pajamų, išlaidų pervežimams atlikti ir mokesčių kelių tiesimui:

3. Grynas pelnas:

Tai yra skirtumas tarp balansinio pelno ir

mokesčių į valstybės biudžetą:

MVB – mokesčiai valstybės biudžetui. Jie sudaro 29% bendro pelno

4. Darbo našumas:

Tai yra produkcijos kiekis, pagamintas per laiko vienetą. Jis yra apskaičiuojamas kaip eksploatacinių pajamų santykis su dirbančiųjų skaiciumi:

5. Ilgalaikio turto grąžos rodiklis:

Jis yra skaičiuojamas kaip eksploatacinių pajamų santykis su ilgalaikio turto verte:

6. Išlaidos, teikiančios vienam pajamų litui:

7. Pervežimų rentabilumas:

Jis apskaičiuojamas kaip bendro pelno santykis su bendra išlaidų suma (išreiškiamas procentais):

Finansiniai rodikliai

Lentelė Nr1

Rodiklis Santykinis žymėjimas Matavimo vienetai Reikšmė

Eksploatacinės pajamos Ep Lt 1811105,76

Balansinis pelnas Pb Lt 321208,51

Grynas pelnas Pgryn Lt 49542,646

Darbo našumas W Lt 100616,987

Ilgalaikio turto grąžos rodiklis Kgr – 1,37

Išlaidos, tenkančios vienam pajamų litui K1EP – 0,82

Vežimų rentabilumas Rperv % 21,57

Ekonominis eefektyvumas E Lt

7. TECHNINIAI – EKONOMINIAI RODIKLIAI

1. Parodo kokias papildomas lėšas gali gauti įmonė, įdiegus organizacines – technines priemones ir pagerinus techninius – eksploatacinius rodiklius.

2. Įdiegus organizacines – technines priemones, vežimų apimtis ir krovinių apyvarta padidėja tiek pat procentų, kiek ir eksploatacinis rodiklis. Rodiklio padidėjimas procentais apskaičiuojamas pagal formules:

3. Rodiklio nukrypimo procentas yra apskaičiuojamas:

4. Vežimų apimties ir krovinių apyvartos pokytis yra skaičiuojamas taip:

5. Nauja vežimų apimtis yra skaičiuojama taip:

6. Nauja krovinių apyvarta yra skaičiuojama taip:

7. Jei pasikeičia pakrovimo – iškrovimo laikas tp-i ttai yra apskaičiuojamas bendras pakrovimo – iškrovimo laikas įdiegus organizacines – technines priemones ir iki jų įdiegimo. Po to yra nustatoma kaip sutrumpėja bendras laikas pakrovime – iškrovime:

8. Savikainos pasikeitimas įvyksta dėl nuolatinių ir kintamų išlaidų parskirstymo didesnei krovinių apyvartai:

Pasikeitus vvisiems kitiems rodikliams, savikainos pasikeitimas yra gaunamas paskirsčius pastovias išlaidas didesniai krovinių apyvartai:

9. Savikainos sumažėjimas yra gaunamas iš buvusios savikainos atėmus savikainos pasikeitimą:

10. Ekonominis efektas įdiegus organizacines – technines priemones yra apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Techniniai – ekonominiai rodikliai

Lentelė Nr1

Rodiklis Santykinis žymėjimas Matavimo vienetai Reikšmė

Sąrašinis automobilių skaičius As vnt 13

Automobilių skaičius eksploatacijoje Ae vnt 10

Pervežimų apimtis Qt t 17372.317

Krovinių apyvarta Ptkm tkm 3474463.41

Vairuotojų skaičius Nv žm 18

Vidutinis vairuotojo darbo užmokestis Duž Lt 821.14

Vieno kilometro savikaina S1km Lt 1,56

Eksploatacinės pajamos Ep Lt 1811105,76

Balansinis pelnas Pb Lt 321208,51

Vežimų rentabilumas Rperv % 21,57

Darbo našumas W Lt 100616,987

Ekonominis efektyvumas E Lt

8.TRUMPAS KURSINIO PROJEKTO APRAŠYMAS

Transporto įmonės vežamas krovinys yra pieno produktai. Pieno produktai – įvairūs maisto produktai, gaminami iš pieno, dažniausiai karvės, bet kartais ir kitų žinduolių. Pagrindiniai pieno produktai: pienas, dažnai homogenizuotas, pasterizuotas, skirtingo riebumo;

Jogurtas – pienas, fermentuotas Streptococcus thermophiles bakterija

Rūgpienis – pienas, raugintas tik su pieno rūgšties bakterijų raugu;

Kefyras – pienas, raugintas su kefyro grybelio raugu, kurį sudaro pieno rrūgšties bakterijos, pieno mielės ir polisacharidai;

Kondensuotas pienas, garintas pienas, dažnai su priedais (pavyzdžiui, cukrumi);

Grietinė, nuo paviršiaus nugriebta riebiausia pieno dalis (arba atskirta specialiais prietaisais);

Grietinėlė, bakterijomis Streptococcus lactis ir Leuconostoc citrovorum fermentuota grietinė;

Sviestas – pieno riebalai, gaunami išsukant grietinę arba grietinėlę ir atskiriant vandenį;

Sūris – gaminamas iš karvių, ožkų ir avių pieno varškės; varškė – pieno produktas, gaunamas iš nugriebto pieno, varškės sūris,ledai.

Iš techninių, ekonominių rodiklių apskaičiavimo, galime spręsti, kad mūsų įmonė dirba pelningai, ir ggalime laukti dar geresnių rezultatų.

Įmonė gali gauti papildomas lėšas įdiegus įvairias organizacines – techninias priemones ir pagerinus techninius – eksploatacinius rodiklius.

Įmonė įsigijo dar 2 tos pačios markės MAN 10.163 automobilius. Išleidimą į liniją koeficientas padidėjo, todėl kad pasirinko kitą įmonę, kuri tas pačias paslaugas atlieka pigiau. Ridos išnaudojimo koeficientas taip pat padidėja, tai reiškia kad maršrutas išnaudojamas racionaliau ir efektyviau, kai išnaudojimo koeficientas yra didesnis tai ir krovinių apyvarta yra didesnė. Įdiegus įmonėje įvairias organizacines – technines priemones ir pagerinus techninius – eksploatacinius rodiklius matome, kad įmonės ekonominis efektyvumas yra žymiai padidėjas.

Tai reiškia, kad įmonė dirba pelningai ir ateityje ji gali dar labiau plėstis ir gauti dar didesnį pelną.

9. LITERATŪROS SĄRAŠAS

• A. Baublys, R. Palšaitis, J. Lazauskas, A. Mačiulis. Transporto ekonomika, V., 2002 m.

• A. Gulbinskas. Autotransporto ekonomika, V., 1989 m.

• B. Martinkus, V. Žilinskas. Ekonomikos pargindai. V., 1992 m.

• J. Žvinkys, E. Vabalas. Įmonės ekonomika. VVAM., 2006 m.

• B. Martinkus, S. Žičkienė. Verslo organizavimas. Š. 2006 m.