Transporto logistika

Turinys

Įvadas…………………………3

1. Makroekonomikos ir mikroekonomikos teorijos taikymas transporto sektoriuje…4

1.1 Infrastruktūra ir paslaugų taikymas………………..4

1.2 Paklausa ir pasiūla…………………….4

1.3 Transporto paslaugų konkurencingumas………………6

2. Tarptautinė logistika ir krovinių gabenimas įvairiomis transporto priemonėmis…7

2.1 Tarptautinės logistikos esmė……………………7

2.2 Krovinių gabenimo ypatumai ir trūkumai…………….8

2.2.1 Jūrų transportas……………………..9

2.2.2 Geležinkelių transportas…………………10

2.2.3 Automobilių transportas…………………..11

2.2.4 Oro transportas…………………….12

2.2.5 Upių transportas…………………..12

2.3 Formalizuotas transporto rūšies pasirinkimo būdas…………13

2.4 Krovinių transportavimui tarptautiniais maršrutais reikalingi dokumentai…14

2.5 Traptautinių krovinių sandėliavimas ir jo įtaka tarptautinei logistikai…..17

Išvados…………………………20

Literatūros sąrašas……………………..21Įvadas

Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant gyventojų susisiekimo poreikius. Transportas yra būtinas atliekant vežimus tarp įmonių, rajonų, ššalių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė transporto sistemos vystymąsi laiko prioritetiniu, reikalaujančiu daug pastangų, milžiniškų investicijų ir laiko.1. MAKROEKONOMIKOS IR MIKROEKONOMIKOS TEORIJOS TAIKYMAS TRANSPORTO SEKTORIUJE

1.1 Infrastruktūra ir paslaugų taikymas

Kiekvienoje transporto šakoje išskiriami du pošakiai:

1) Infrastruktūra ir jos valdymo, priežiūros ir eksploatavimo padaliniai.

2) Įvairių transporto priemonių taikomų paslaugų pošakis. Dėl didelių fiksuotų išlaidų transporto infrastruktūra yra labai vienalytė ir jos veikla negali būti tvarkoma laisvos rinkos konkurencijos principais. Valstybė turi reguliuoti optimalių resursų paskirstymą. Tačiau kelių ir oro transporto teikiamas paslaugas specialistai llaiko diferencijuota veikla, nes bendrą paslaugų sistemą galima suskirstyti į savarankiškus gamybinius vienetus. Geležinkelių transporto paslaugos taip pat gali būti laikomos savaip tvarkoma diferencijuota veikla.

Skirtumas tarp dviejų transporto sektorių pajamų gamybinės veiklos diferencijavimą, gali būti apibūdinamos taip:

• Transporto infrastruktūros sektoriui bbūdinga auganti vidutinė paslaugų kaina. Atitinkamai šį sektorių eksploatuojančių transporto kompanijų požiūriu, optimalus ūkio valdymas būtinai bus nuostolingas. Dėl to, pardavimo kaina t.y. infrastruktūros vartojimo tarifas, kuris optimalioje situacijoje turi būti lygus ribinei kainai, yra žemesnė už vidutinę kainą.

• Transporto paslaugų teikimo sektoriuje nėra augančio vidutinio pelningumo, išskyrus kai kurias nediferencijuotas geležinkelio paslaugas, kur pajamos skaičiuojamos kitaip, negu kitų transporto šakų infrastruktūrų sektoriuje.

• Transporto infrastruktūrų sektoriui būdingas mažėjantis ribinis pelningumas, tačiau geležinkelio infrastruktūroje aptinkamas augantis ribinis pelningumas.1.2 Paklausa ir pasiūla

Transporto paklausa priklauso nuo pramonės, ūkio, bei kitų ūkio šakų plėtotės ir nuo gyventojų skaičiaus augimo. Deja, neužtenka to įvertinti tik makroekonominiais terminais, kadangi tokios transporto investicijos, kaip auto keliams, geležinkelių linijoms, uostams bei oro uostams plėsti yra fiksuotos nustatytos vietovės iir jų negalima pervesti į kitas sritis. Todėl yra reikalinga įvertinti ne tik grynai būsimą gamybą, bet ir tas visumos specifines vietoves.

Ryšys tarp gamybos ir vartojimo, ir transporto priklauso nuo transportui įvestų tarifų. Faktiškai, tarifų pasikeitimai vežant vertingas prekes, turi mažesnės įtakos nei, kad mažaverčių prekių vežimui, kadangi transportavimo kaštai vertingoms prekėms sudaro mažesnę galutinės prekės pristatymo kainos proporciją.

Laiko atžvilgiu, taip pat egzistuoja kainų lankstumo skirtumai, nes ilgalaikio krovinių pervežimo tarifų pokyčiai gali įtakoti naujų pramonės objektų išdėstymą.

Keleivinio transporto paklausa yyra gana nelanksti dėl ribotumo intervale, kuriame galima koreguoti bilietų kainas. Bet jeigu stipriai sumažinamos bilietų kainos, tada nebegalima išvengti poveikio paklausai. Nagrinėjant transporto paklausą ir pasiūlą visada reikėtų laikyti šį procesą ilgalaikiu, kadangi transporto politikos įgyvendinimas ir rezultatai užima tam tikrą laiką. Pats transporto politikos procesas yra nepertraukiamo pobūdžio, privalo egzistuoti užsibrėžtos politikos kontrolės bei būtinu jos korekcijų įvedimo, peržiūrėjimo mechanizmas.

Kelių transporto įmonių ekonomika. Kelių transporto produkcijos esmė

Kelių transporto produkcija yra krovinių ir keleivių vežimai. Transportas nesukuria naujų produktų, naujų daiktų, o tik gabena produkcijas, kurios sukurtos pramonėje ar žemės ūkyje.Transportas, gabendamas šią produkciją, atlieka materialinį procesą – šios produkcijos vietos pakeitimą,jos pristatymą vartotojui. Tai ir sudaro transporto, kaip materialinės gamybos šakos esmę. Produkto gamyba tik tada galutinai baigta, kai produktas yra pristatomas į vartojimo vietą – vartojimui arba tolesniam jo perdirbimui. Kelių transportas, gabendamas krovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje, o veždamas keleivius, tenkina žmonių susisiekimo poreikius, t.y. dalyvauja aptarnavimo srityje. Transporte gamybos procesai ir produkcijos realizavimas susilieja į vieną visumą, kai kitose materialinėse gamybos šakose šie procesai yra savarankiški. Dėl šios savybės neįmanoma kaupti transportinės produkcijos, todėl turi būti papildomi pajėgumai, kad prireikus jų galėtų patenkinti staiga padidėjusius vežimo poreikius. Vežimo produkcijos vertė sukuriama taip pat, kkaip ir kitose materialinės gamybos šakose. Krovinių ir keleivių vežimui sunaudojamas: gyvasis darbas, t.y. kelių transporto darbuotojų, dalyvaujančių vežimų procese, darbas; sudaiktintas darbas, t.y. ankstesnis darbas, sunaudotas gaminant transporto priemones, degalus, atsargines dalis ir t.t.

Krovinio vežimo vertė pridedama prie krovinio gamybos vertės. Gabenant produkciją, susidaro transportinės sąnaudos, pakinta produkcijos vertė.

Rinka – tai gaminių, prekių ir paslaugų realizacijos sistema, kurios stabilumą nulemia paklausos ir pasiūlos nesuderinamumo lygis ( esant gamintojų konkurencijai ir atitinkamai kainodaros sistemai).

Transporto rinką gimdo pati paklausa. Jeigu yra kažkas gaminama, o vartojama kitoje vietoje – kyla paklausa vežimo paslaugoms.

Kelių transporte išskiriamos vežėjo (kelių transporto įmonės) ir užsakovo (transporto paslaugų pirkėjo) rinkos. Vežėjo rinkai būdinga tai, kad paklausa viršija pasiūlą(iš čia rezultatas – vežėjų diktatas, deficito didėjimas), o užsakovo rinkai būdingi pasiūlos viršijimas, vežėjų konkurencija. Dėl to ir susidaro siūlomų transporto paslaugų perteklius rinkoje.

Vežėjo rinkos sąlygomis užsakovas, norėdamas įsigyti būtiną vežimo paslaugą, turi būti itin aktyvus, o užsakovo rinkos sąlygomis, norint gauti tam tikrą užsakymą vežimui, aktyvumą turi rodyti vežėjas. Pasiūla ir paklausa transporto rinkoje .turi didelę įtaką transporto paslaugų kainų reguliavimui. Laisvoje rinkoje prekė ar paslauga parduodama už rinkos kainą. Vežėjas gali numatyti tik kainos minimumą, atsižvelgiant į savikainą. 0 tuo tarpu užsakovo norus ir galimybes atspindi paklausa, tt.y esant mažesnei paslaugos kainai, užsakovas dažniau naudosis šia paslauga. Tačiau nustačius per mažą kainą, užsakovas gali suabejoti paslaugų kokybe ar prestižu. Kylant paklausai, kaina turi didėjimo tendenciją. Pasiūlos kreivė reiškia, kad brangstant vežimo paslaugai, vežėjai siūlys vis daugiau šios rūšies paslaugų.Toks augimas susijęs su galimybe gauti didesnį pelną. Didesnė kaina leidžia plėsti vežimų apimtis netgi tais atvejais, kai šiek tiek didėja vežimų savikaina. Kylant pasiūlai, kaina turi mažėjimo tendenciją.1.3 Transporto paslaugų konkurencingumas

Akivaizdu, kad iš keleto paslaugų, kurių kaina vienoda, pirmiau bus parduota ta, kuri yra aukštesnės kokybės ir turi geresnes suvartojamąsias savybes. Kiti šios paslaugos gamintojai bus priversti arba pagerinti savo paslaugų vartojamąsias savybes, arba mažinti kainą. Ir viena, ir kita pasiekiama naujais konstrukcijos sprendimais, organizacinėmis bei technologijos inovacijomis. Pasirenkant vienos ar kitos kelių transporto įmonės siūlomas vežimų paslaugas, įvertinami tokie svarbūs faktoriai kaip: vežimo kaina ir paslaugų užtikrinimas. Svarbiausi paslaugų užtikrinimo faktoriai: pristatymo laikas, patikimumas, vežimų galimybės, pasiekiamumas ir saugumas. Ateityje, didėjant automobilių gamybos ir vežimo kainų įvairovei, tarifai turėtų būti svarbiausi renkantis vežėją. Finansinių sąlygų stabilumas turėtų tapti svarbiu kelių transporto vežėjų pasirinkimo veiksniu po tokių kaip stabilumas ir pristatymo kaina. Rinkoje, atsirandant vis daugiau kelių transporto įmonių, vežimų tarifai turės mažėjimo tendenciją, o tarifų mažinimas įmanomas

tik sumažinus vežimų savikainą. Dar vienas kelių transporto įmonės atliekamų vežimų konkurencingumo panašumas yra paslaugų specializacija. Specializacija suprantama ne kaip visų kelių transporto įmonės paslaugų sutelkimas nustatytos rūšies paslaugų atlikimui, o kaip sugebėjimas tenkinti naujus, specialius klientų poreikius ir gauti už tai žymiai aukštesnę kainą nei konkurentai.

Ypač vertingas konkurencingumo pranašumas yra įmonės reputacija. Jai pasiekti reikia daug darbo, laiko ir nemažų materialinių sąnaudų. Pasiekti ją sunku, o prarasti labai lengva.

2. TARPTAUTINĖ LOGISTIKA IR KROVINIŲ GABENIMAS ĮVAIRIOMIS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS2.1 Tarptautinės logistikos esmė

Tarptautinė logistika –– viena iš veiklos sričių, kurioje darbas niekada nenutrūksta. Tik nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir tokia plati veiklos geografija. Tarptautinės logistikosb tikslas – užtikrinti reikiamų produktų pristatymą į reikiamą vietą reikiamu laiku. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojų tarptautinės logistikos tobulinimą laiko svarbiu procesu. Šiandien gamybos ir rinkodaros neįmanoma įsivaizduoti be logistikos. Konkuruojant globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose, pranašumą įgyja tie, kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą vietą pristatyti produktus. Bet vien to negana – reikia palaikyti kkuo aukštesnį klientų aptarnavimo lygį su kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Todėl kiekvienos firmos veikloje logistika turėtų užimti svarbią vietą.

Nūdienos logistika labai įvairiapusė, jungianti tokias skirtingas veiklos sritis, kaip imformacijos mainai, transportavimas, atsargų valdymas, sandėliavimas, produktų tvarkymas, pakavimas. Naujų bruožų llogistika įgijo tada, kai tam tikros tradicinės logistikos sritys susijungė į visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą. Pagrindinė logistikos užduotis firmoje yra nukreipti profesinę įvairių logistikos specialistų veiklą viena kryptimi – kuo geriau aptarnauti klientus ir gauti kuo didesnį pelną. Daugeliu atvejų žinios yra panaudojamos už firmos ribų, todėl klientai, prekių ir paslaugų tiekėjai gali būti siejami į tam tikrą sistemą. Operatyvus logistikos uždavinys – žaliavų, nebaigtos produkcijos ir baigtos produkcijos minimalių atsargų geografinį išdėstymą organizuoti taip, kad būtų tenkinami klientų poreikiai ir reikiami produktai pristatomi, užtikrintai ir per kuo trumpesnį laiką. Logistika papildomą vertę kuria garantuodama produktų laiko ir vietos naudingumą.

Firmose logistinės išlaidos sudaro 5 iki 35 proc. Visos pardavimų apimties – priklausomai nuo verslo ir naudojamų žaliavų tipo, ggaminamų ar parduodamų produktų charakteristikų, geografinės verslo erdvės ir kitų veiksnių. Logistinėms išlaidoms versle paprastai tenka viena iš didžiausių išlaidų dalių. Logistikos srityje pirmaujančios šiuolaikinės firmos yra įdiegusios vidinės logistikos procesų valdymo informacines sistemas. Jas taikant logistikos veikla valdoma realiame laike, operatyviai nustatomi atsiradę trūkumai ar trikdžiai ir dažniausiai jie pašalinami anksčiau, nei tai pastebi klientai. Savo verslą gerai išmanančios įmonės paprastai lenkia vidutines įmones produktų pristatymo sparta ir procesų nepertraukiamumu. Taip jos įtvirtina savo gerą įvaizdį esamiems ir potencialiems uužsakovams ir apskritai turi daugiau galimybių tapti geromis verslo partnerėmis.2.2 Krovinių gabenimo ypatumai ir trūkumai

Krovinio vežimo transporto rūšies parinkimas – tai transporto rūšių analizė, įvertinimas, planavimas ir sprendimo priėmimas.

Svarbiausias šio proceso uždavinys yra nustatyti transporto rūšį, geriausiai atitinkančią gabenimo kaštų minimizavimo kriterijų. Čia reikia vadovautis įvairių transporto rūšių pranašumais ir trūkumais.

Žinoma, įtaką turi ir kiti veiksniai – pasikeitusios ekspedijavimo sąlygos, padidėjusi ar sumažėjusi pervežimų apimtis, skubaus krovinių pristatymo poreikio atsiradimas arba padidėjimas ir pan.

Nuo pasirinktos transporto rūšies priklauso tiekiamų prekių kainų lygis, jų pristatymas laiku, prekių būklė pristatymo momentu ir kiti parametrai.

Bendriausia prasme atskirų transporto rūšių vaidmenį tarptautiniame krovinių gabenime galima įvertinti pagal pagrindines jų charakteristikas.

Šiuolaikinis transportas susideda iš šešių transporto rušių: jūrų, geležinkelių, automobilių, upių, oro ir vamzdynų transporto.2.2.1 Jūrų transportas

Jūrų transporto paslaugos pasižymi žemais transporto tarifais, nes vienu laivu gabenama didelė krovinio masė ir krovinio vienetui tenka sąlygiškai maži transportavimo kaštai.

Jūrų transportui būdingas ir aukštas darbo našumas, nes krovos darbai yra mechanizuoti. Per trumpą laiką į laivą perkeliama ir iškeliama daug ir sunkių prekių. Vienas darbuotojas per laiko vienetą perkrauna dideles krovinio mases. Krovos darbai atliekami nepertraukiamai, keičiantis darbuotojų pamainoms ir vyksta tol, kol visas laivas pripildomas krovinio. Darbai mažai priklauso nuo gamtinių sąlygų, išskyrus smarkių audrų llaikotarpius, kai uosto įrengimai nebeapsaugo laivo nuo didelio bangavimo uosto akvatorijoje arba uraganinio vėjo.

Jūrų transportas pasižymi mobilumu, nes jo neriboja susisiekimo kelių kryptys, o jūrų kelių pralaidumą tik kai kuriose pasaulio vietose šiek tiek riboja pralaidumas sąsiauriuose. Laivu krovinį galima nugabenti į bet kuriame pasaulio taške esantį uostą.

Jūrų transporto neigiami bruožai:

1) sąlygiškai mažas judėjimo greitis;

2) palyginti nedidelis reisų dažnis;

3) krovinys turi būti patikimai įpakuotas, nes krovinį jūroje intensyviai veikia gamtos jėgos;

4) krovinys laivu negali būti pristatytas “nuo durų iki durų”, t. y. nuo gamintojo tiesiogiai vartotojui. Laivas visada dalyvauja transporto grandinėje, kur krovinio pristatymo gabenti laikas ir gabenimo trukmė privalo būti suderintos;

Jūrų transporto pranašumas prieš kitas transporto rūšis ypač išryškėja gabenant didelius krovinių kiekius tolimais atstumais.

2.2.2. Geležinkelių transportas

Geležinkelių transportas yra sausumos arba antžeminio transporto tipo rūšis. Jis pasižymi tuo, kad greitai pristato krovinius dideliais atstumais. Geležinkeliui mažą įtaką turi gamtinės sąlygos ir gamtos jėgų poveikis. Kadangi geležinkelio traukos mašinos turi didelio galingumo variklius, tai vienu metu traukinio sąstate gali būti keliasdešimt vagonų, kuriuose telpa apie 3-4 tūkst. tonų krovinio.

Vagonuose galima vežti įvairaus tipo krovinius, nuo smulkių biriųjų medžiagų (smėlis, skalda, akmens anglis, grūdai), skysčių – iki įvairiausių didelių gabaritų prekių. Vienu metu gabenant didelius prekių kiekius, susidaro palyginti mažos transportavimo išlaidos prekės vienetui.

Nutiesus nuo ppagrindinės magistralės šalutines bėgių atšakas iki prekių siuntėjo ir prekių gavėjo sandėlių, galima krovinį pristatyti “nuo durų iki durų” ir išvengti papildomo krovinio perkrovimo iš vienos transporto rūšies į kitą. Visa tai yra geležinkelio pranašumai, palyginti su kitomis transporto rūšimis.

Greta to, geležinkelių transportas turi ir trūkumų. Pagrindiniai yra šie:

1) gabenant geležinkeliu, prekės, pagamintos iš trapių medžiagų, turi būti papildomai įpakuotos, o tai didina prekių gabenimo išlaidas;

2) kadangi geležinkelio magistralinės linijos išdėstytos spindulio tinklo forma, tai mazginėse stotyse tenka performuoti traukinių sąstatus, nukreipiant atskirus vagonus į formuojamą konkrečios linijos sąstatą. Stotyse stumdomi vagonai tarpusavyje daužosi, ir prekės gali būti pažeidžiamos. Yra net nustatytos prekių sugadinimo gabenant geležinkeliu normos, kurios vadinamos natūraliais gabenimo nuostoliais;

3) ne visose teritorijose yra vienodo tankumo geležinkelių tinklas, ir ten, kur jo apskritai nėra, tenka naudoti kitas transporto rūšis, kurios gali brangiau kainuoti.

4) kol geležinkelio stotyse suformuojami ar performuojami traukinių sąstatai ir surenkami vagonai konkrečios krypties sąstatui, sugaištama laiko. Prekės judėjimas sustoja. Didėja gabenimo trukmė ir kaštai. Be to, atsiranda galimybė vogti prekes iš vagonų. Vagonai saugomi. Susidaro papildomų saugojimo išlaidų;

2.2.3. Automobilių transportas

Kita antžeminio krovinio gabenimo tipo rūšis yra automobilių transportas.

Tai labiausiai paplitęs transportas ir ekonomiškiausias gabenant krovinius artimais ir vidutiniais atstumais.

Pagrindinė teigiama automobilių transporto savybė – jo manevringumas, t.y. galimybė sutelkti reikal.ingą

transporto priemonių skaičių ten, kur yra poreikis. Automobiliais prekės gabenamos palyginti dideliais greičiais.

Transporto grandinėje automobiliai visada yra pirmutinė ir paskutinė grandinės dalis. Kadangi automobilių kelių tinklas yra tankiausias ir praktiškai pasiekia kiekvieną tiekėją ir gavėją, tai trumpais ir vidutiniais gabenimo atstumais automobiliai yra pagrindinė transporto priemonė gabenti krovinius “nuo durų iki durų”, o tada nereikia papildomai prekių perkrauti.

Gabenant automobiliu, galima priderinti važiavimo greitį prie kelio sąlygų ir išvengti prekių sudaužimo, sulaužimo ar kitokio sugadinimo. Automobilyje prekės yra nuolat prižiūrimos vairuotojo aar ekspeditoriaus, todėl užtikrinamas jų gabenimo saugumas, išskyrus atviro plėšimo atvejus.

Automobilių transportas ypač naudingas, kai prekes reikia tiekti ritmingai, t.y. kai kroviniai turi būti pristatomi pagal grafiką.

Automobilių transporto trūkumai:

1) palyginti maža automobilių keliamoji galia. Vienu metu krovininiu automobiliu leidžiamo pervežti krovinio svoris reguliuojamas pagal automobilio konstrukciją, kelio konstrukciją ir kelio dangos pobūdį. Nevienodi svorio apribojimai yra vasaros ir žiemos sąlygomis. Tai reguliuoja kiekviena valstybė ir tarptautiniais susitarimai;

2) sąlygiškai dideli krovinio pervežimo tarifai, nes palyginti nedidelis vienos važtos krovinys reikalauja didelių transportavimo išlaidų kkrovinio vienetui.

2.2.4. Oro transportas

Oro transportas pasižymi krovinio pristatymo greičiu. Lėktuvas – greičiausia transporto priemonė. Oro transportui nereikia specialiųjų dirbtinių susisiekimo kelių, išskyrus pakilimo ir nusileidimo takus aerouostuose.

Krovinys gabenamas trumpiausiu atstumu nuo vieno taško į kitą. Krovinio gabenimas saugus, jo nereikia papildomai įįpakuoti. Patogu gabenti greit gendančias, trapias prekes.

Tačiau oro transportas turi ir ryškių trūkumų:

1) dideli transportavimo tarifai;

2) krovinio gabenimo reguliarumas labai priklauso nuo atmosferos sąlygų, ir nėra tvirtos garantijos, kad krovinys bus pristatytas laiku;

3) maža lėktuvo talpa riboja gabenamo krovinio gabaritus, o palyginti nedidelė keliamoji jėga – krovinio svorį;

4) retas aerouostų tinklas, todėl patiriama papildomų transportavimokaštų atgabenti krovinį iš siuntėjo ir pristatyti gavėjui;

5) būtina transporto grandinė, nes oro transportas neteikia gabenimo paslaugos “nuo durų iki durų”

Oro transportu efektyvu gabenti didelės vertės, mažo svorio, mažų gabaritų, mažus krovinio kiekius, kada būtina juos pristatyti per labai trumpą laiką.

2.2.5. Upių transportas

Upių transportas efektyviausias pervežant masinius krovinius, kurių nereikia pristatyti per trumpą laiką. Upių transportas labai efektingas, suderinus jį su jūrų transportu. Upių baržomis atgabenti kroviniai iš žemyno gilumos neperkrauti kartu ssu baržomis jūrų uostose statomi į jūrų laivus ir plukdomi į užsienio uostus.

Upių transportas turi ir esminių trūkumų:

 vandens lygis upėse įvairiais metų sezonais būna nevienodas, todėl jį tenka reguliuoti – statyti hidrotehninius įrengimus (užtvankas, šliuzus ir pan.)

 krovinio gabenimo kryptį riboja upės tekėjimo kryptis, todėl krovinių gabenimo ir platinimo rajoną riboja atitinkamos upės baseinas. Ši problema sprendžiama statant dirbtinius vidaus vandenų transporto kelius – kanalus;

 vidutinio ir šalto klimato zonose žiemos sezono metu upės ir kanalai užšąla, ir krovinių pristatymas nutrūksta.

2.3. Formalizuotas transporto rrūšies pasirinkimo būdas

Yra naudojami formalizuoti transporto rūšies pasirinkimo būdai. Vienas plačiausiai paplitusių yra vadinamoji Kotlero matrica. Joje pasirinkti 6 pagrindiniai vertinimo veiksniai:

1. greitis – krovinio pristatymo nuo durų iki durų trukmė;

2. krovinio išsiuntimo dažnumas – paros grafikas;

3. krovinio vežimo patikimumas – tiekimo grafiko laikymasis;

4. krovinio pervežimo gebėjimas – galimybė pervežti įvairius krovinius;

5. krovinio pristatymo gebėjimas – galimybė nuv.ežti krovinį į bet kurį geografinį tašką;

6. pervežimo kaina už vieną krovinio vienetą vieno kilometro atstumu.

Nurodyti parametrai reitinguojami nuo 1 iki 5, skiriant transporto rūšiai, tenkinančiai geriausias sąlygas, vieneto koeficientą, o tenkinančiai blogiausias sąlygas – penkių vienetų koeficientą.

Transporto rūšies Kotlero matrica – formalizuotas transporto rūšies parinkimo būdas, leidžiantis įvertinti ir pasirinkti kroviniui vežti tinkamiausią transporto rūšį, atsižvelgiant į pagrindinius transporto naudojimo veiksnius.

Kotlero matrica atvaizduota 1lentelėje.

1 lentelė

Transporto rūšies pasirinkimo Kotlero matrica

Transporto rūšis

Greitis Krovinio išsiuntimo dažnumas Krovinio gabenimo patikimumas Krovinio pervežimo gebėjimas Krovinio pristatymo gebėjimas Kaina už pervežimą

Geležinkelis 3 4 3 2 2 3

Vandens 4 5 4 1 4 1

Automobilių 2 2 2 3 1 4

Oro 1 3 5 4 3 5

Vamzdynų 5 1 1 5 5 2

Krovinius pervežant sustambintomis važtomis (konteineriais, padėklais, priekabomis, lichteriais) ir rinkininiais kroviniais, vis dažniau pasitelkiamos transporto grandinės, keičiant vieną transporto rūšį į kitą. Toks transporto rūšių kombinavimas leidžia sumažinti transportavimo išlaidas.

2.4. Krovinių transportavimui tarptautiniais maršutais reikalingi dokumentai

Licencija – tai leidimas fiziniams ir juridiniams asmenims (vežėjams) vežti krovinius arba keleivius (šiuo atveju krovinius) už atligį arba ssavo lėšomis. Kad galėtume vykditi sudarytą transportavimo procesą – reikalinga licensija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. (7 licensija)

Vežėjo turinčio licensiją transporto priemonė, kuri naudojama kroviniams vežti ir yra įregistruota LR išduodama atitinkanti licensija – licensijos kortelė.

Licencijos kortelė – vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei išduodamas leidimas, suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius ar krovinius. (šiuo atveju krovinius)

CMR konvecija. CMR konvencijos tikslas – nustatyti vežėjo atsakomybę ir dokumentus, kurie būtini gabenant krovinius tarp atskirų šalių iš kurių bent viena yra pasirašiusi konvenciją. Ši konvencija taikoma nepriklausomai nuo pervežimo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ar

tautybės. CMR konvencija taip pat nustato siuntėjo ir gavėjo atsakomybę. Vežėjai vežantys krovinius kelių transportu tarptautiniais maršrutais už atlygį, privalo laikytis tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties – konvencijos reikalavimų. CMR konvencijos taikymo sritys: CMR konvencija automatiškai taikoma visiems tarptautiniams pervežimams tarp šalių už atlygį, jei bent viena iš šalių yra pasirašiusi konvenciją. Ši konvencija taip pat taikoma ir tais atvejais, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio gabenama jūros, geležinkelio, vidaus vandenų ar oro transportu.

CMR konvencijai taikyti turi būti aiškus įrodymas, kad krovinys vežamas už atlygį. CMR konvencija netaikoma:

• vežimams, kurie vykdomi pagal tarptautines pašto konvencijas

• palaikų parvežimams

• būsto apstatymo vežimo persikraustant

• kabotažiniams pervežimams

CMR važtaraštyje nurodomi vvardai ir adresai visų trijų krovinių vežimo proceso dalyvių (krovinio siuntėjo, transporto įmonės ir krovinio gavėjo), taip pat atitinkamai duomenys apie antrą arba trečią transporto įmonę, jeigu jos dalyvauja vežimo procese. Pateikiamas krovinio aprašymas, gabaritai, vietų skaičius ir markiravimas bei sąrašas visų pridedamų dokumentų, taip pat nurodymai krovinio siuntėjui, muitinės tarnybai ir kiti formalumai.

Lentelinė važtaraščio forma leidžia registruoti rinkliavas ir nuorodas, kam jos bus sumokėtos, o transporto įmonės atžymoms numatyta atitinkama vieta. Yra vieta ir atžymos apie krovinio būklę

TIR knygelė – išduoda nacionaliniams garantiniams susivienijimams pagal sąlygas, nustatytas susitarimo įsipareigojimuose tarp nacionalinio susivienijimo ir IRU. Kiekvienas nacionalinis garantinis susivienijimas .TIR knygeles savo šalies vežėjams išduoda pagal sąlygas, nustatytas vežėjo įsipareigojimų deklaracijoje.

Pirmo viršelio puslapis, taip pat du atplėšiami lapai ir dvi šaknelės yra svarbiausias TIR knygelės dalys skirtos muitinės kontrolei ir garantijų sistemos veikimo principas užtikrinti. Komplektas iš dviejų atplėšiamų lapų ir šaknelių naudojamas kiekvienoje valstybėje, kurioje tinkamos TIR operacijos. Dabar naudojama TIR knygelė susideda iš 14 arba 20 atplėšiamų lapų ir šaknelių. Atitinkamai viena knygelė gali būti panaudota ne daugiau kaip 7 arba 10 – yje valstybių.

Tinkamai vežėjo užpildytos TIR knygelės, patvirtintos IRU ir knygelės, patvirtintos garantinio susivienijimo anspaudai ir parašais, pateikimas, yra veiksmingų ir realių

garantijų įrodymas.

TIR knygelė galioja iki TIR operacijos pabaigos muitinėje su sąlyga, kad išvykimo operacija muitinėje pradėta laiku, nurodytu garantinio susivienijimo.

Kelionės lapas – šis dokumentas reikalingas, kad vairuotojas galėtų kontroliuoti savo darbo grafiką.

Šiame dokumente turi būti nurodyta:

• vairuotojo pavardė;

• automobilio numeris;

• garažinis numeris;

• užsakymo numeris;

• maršrutas, kas yra vežama.

Reiso metu vairuotojas privalo parašyti kada išvyko, kada grįžo, kiek kuro sunaudojo, kada buvo maršrute išvardintose tarpinėse šalyse, kiek per dieną nuvažiavo ir kiek llaiko užtruko ir jeigu reikia parašo kur užsipylė degalus.

Draudimas – vežėjas, atliekantis tarptautinius vežimus, apdraudžia civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie vežimo metu gali būti padaryti keleiviui, bagažui ar kroviniui, taip pat tretiesiems asmenims, remdamiesi tarptautinėmis sutartimis.

Sertifikatas – šio dokumento reikia, jeigu dalyvaujančios prekėms nustatyti kokybės rodikliai. Transporto priemonėms atitinkamo muitinės reikalavimams sertifikatus išduoda LINAVA.

Sąskaita/faktūra – tai dokumentas, visada ruošiamas, kada tik krovinį siunčia vienas asmuo kitam asmeniui. Šiame dokumente įrašomi vardai ir adresai dalyvaujant šalies, dalyvaujančios sandėryje, ssandėrio data, krovinio kiekis, krovinio vieneto ir bendra kaina, taip pat kai kurie kiti rekvizitai. Paprastai įrašomi tam tikri nurodymai apie krovinio pristatymą.

Transporto priemonėms vykstančioms į kitas šalis reikalavimai:

Techninis talonas – transporto priemonės pilkos spalvos techninis apžiūros talonus išduoda rregioniniai techninių apžiūrų centrai. Vežėjai gaudami šį dokumentą, turi problemą, kadangi jų turimi automobiliai seni.

Integruojantis į Europos transporto sistemą automobilių techninių apžiurų srityje svarbu:

• suvienodinti keliams reikalavimus naudojamoms transporto priemonėms;

• suvienodinti tikrinimo metodus;

• unifikuoti tikrinamus parametrus;

Draudimas – kelių transporto priemonės gali būti draudžiamos pasirinktinai nuo šių draudimo įvykių: avarijų, vagysčių, stichinių nelaimų ir nelaimingų atsitikimų.

2.5 Tarptautinių krovinių sandėliavimas ir jo įtaka tarptautiniai logistikai

Tarptautinės logistikos operacijos neįmanomos be atitinkamo sandėlių ūkio. Sandėlių ūkis užtikrina:

1) prekių sukaupimą siuntėjo įmonėje ir tarpinėse logistikos kanalo grandyse;

2) garantuoja produkcijos pateikimą numatytais kiekiais ir terminais užsakovui užsienyje;

3) išsaugo siunčiamų prekių kiekį ir kokybę;

4) užtikrina siunčiamų prekių į užsienį partijų suformavimą;

5) sudaro materialines sąlygas prekėms papildomai aptarnauti: išfasuoti, rūšiuoti, pakuoti, ženklinti.

Prekių atsargų kaupimas – tai materialinių gėrybių atsargų sudarymas ssandėliuose, siekiant garantuoti nepertraukiamą prekių išsiuntimą.

Logistikos įmonių sandėlių ūkis turi sukaupti atitinkamas prekių atsargas, kad galėtų be sutrikimo jas pristatyti užsakovui. Tam būtina sandėlių sistema.

Prekių atsargoms sukaupti didelę įtaką turi būdai ir kryptys, kuriais prekės gaunamos iš gamintojų, esančių skirtinguose geografiniuose taškuose. R.eikia parinkti optimalų maršutą, nes nuo to priklauso tiek prekių atsargų dydis, tiek prekių sukaupimo išlaidų lygis. Visa tai turi būti įvertinama pasirenkant prekių sukaupimo metodus, kuriuos sąlygoja transportavimo būdas, paprastos ar sudėtingos sandėlių sistemos naudojimas.

Paprasta sandėlių sistema yypatinga tuo, kad prekės tiesiogiai perkeliamos iš gamintojo sandėlių į prekių siuntėjo sandėlius.

Sudėtinga sandėlių sistema – kai prekės kaupiamos naudojantis tarpininkų sandėliais.

Prekės surenkamos iš gamintojų ir per tiekėjų sandėlius paskirstomos atitinkamais pagal tiekimo kryptis krovinių srautais. Logistikos įmonei pirmiausia reikės išspręsti prekių surinkimo iš gamintojų ir pristatymo į savo sandėlį uždavinius.

Šios operacijos bus būtinos toms prekėms, kurias ruošiamas siųsti reikia komplektuoti, fasuoti, rūšiuoti, pakuoti, ženklinti ar kitaip aptarnauti.

Jei siunčiamos stambių gabaritų prekės, biriosios ar skysto pavidalo prekės, stengiamasi apseiti be tarpinio sandėlio – jas siuntėjas tiesiogiai pakrauna ir išveža į užsienį pirkėjui iš gamintojo sandėlių. Taip sutaupomos krovos, sandėliavimo išlaidos, o jos tokio tipo prekėms yra gana didelės.

Jei siunčia pats gamintojas, dalį savo gatavos produkcijos sandėlių plotų jis turi skirti prekėms sandėliuoti ir aptarnauti. Siuntimui į užsienį skirtų prekių atsargų sudarymas ir jų dydžio nustatymas tiesiogiai priklauso nuo:

• siunčiamos produkcijos į užsienį lyginamojo svorio bendrai pagamintoje produkcijoje;

• prekių paruošimo siųsti į užsienį operacijų skaičiaus ir jų trukmės;

• prekių siuntimo užsakovams užsienyje ritmingumo.

Produkciją gaminančiai ir siunčiančiai į užsienį prekes įmonei nereikės specialios prekių surinkimo sandėlių sistemos. Jai nereikės ir specialaus išorinio transporto prekėms iš gamybos vietų surinkti ir į sandėlius pristatyti. Šią funkciją atliks įmonės vidaus transportas.

Prekių atsargų, skirtų siųsti į uužsienį, dydis įmonės sandėliuose vertinamas pagal tuos pačius kriterijus kaip ir pateikiant vidaus rinkai.

Svarbi prekių sandėliavimo funkcija yra prekių kiekio ir kokybės išsaugojimas.

Prekių kiekio ir kokybės išsaugojimas – tai techninių ir materialinių sandėliavimo sąlygų sudarymas išsaugant prekės naudingumą.

Prekės turi būti saugomos atitinkamomis sąlygomis, naudojant pastatus, įrangą, įrengimus ir kitas technines priemones, garantuojančias prekių savybių išlikimą. Jei sandėliuojamos greitai gendančios prekės, būtina atitinkama temperatūra, drėgmė, slėgis ir kitoks specialus saugojimo rėžimas, kurį gali užtikrinti tik specialūs sandėliai, turintys atitinkamą įrangą. Biriosios prekės laikomos sandėliuose bunkeriuose arba sandėliuose siloso bokštuose. Saugant chemines medžiagas, atitinkami įrenginiai ne tik turi išsaugoti pačias prekes, bet ir apsaugoti gamtinę aplinką nuo užteršimo, gaisro, sprogimo ir kitų pavojų. Skyčiams sandėliuoti reikia specialių rezervuarų.

Visų tipų sandėliai privalo turėti patikimą priešgaisrinę apsaugą, atitinkamą prekių krovos įrangą, vidaus transporto priemones. Sandėliai turi saugoti prekes nuo atmosferos poveikio: šalčio, karščio, kritulių, drėgmės, vėjo. Juose turi būti palaikoma atitinkama temperatūra, kuri garantuotų ne tik prekės savybių išsaugojimą, bet ir darbuotojams užtikrintų deramas darbo sąlygas. Sandėlių įranga turi apsaugoti prekes nuo išgropstymo.

Siuntėjo sandėlis turi užtikrinti ne tik atitinkamo prekių kiekio ir asortimento sukaupimą, bet ir jas paskirstyti siuntimo kryptimis taip, kad užtikrintų numatytas prekių tiekimo sąlygas.

Sandėlių tipai

Sandėlio operacijos susijusios su visomis pagrindinėmis įmonės ffunkcijomis. Todėl sandėlio organizavimo operacijų procesas kur kas platesnis ir sudėtingesnis už prekių sandėliavimo technologiją. Sandėlio organizacija priklauso nuo sandėlio tipo, o jie yra tokių tipų:

1) atvirieji sandėliai ( tai atviri plotai, tinkami sandėliuoti tiems kroviniams, kurie dėl oro įtakos nepraranda kokybės).

2) uždarieji sandėliai ( tai saugyklos patalpos.e, kuriose saugoma dauguma vienetinių gaminių).

3) specialieji sandėliai ( tai įrenginiai, skirti sandėliuoti ypatingų savybių prekėms: degioms, pavojingoms ir t.t.) šiai grupiai priklauso ir maisto prekių sandėliai.Išvados

 Logistika, tai ekonomikos ir vadybos dalis, kuri asacijuojasi su “ mąstimu, tikslingumu, skaičiavimu “. Išanalizavus tarptautinės logistikos esmę galima teikti, kad tarptautinė logistika – tai atitinkamos šalies įmonė, kuri apsirūpina save žaliavomis ir pateikia pagamintos produkcijos į užsienio rinkas ir užtikrina gatavų prekių srauto judėjimą. Tarptautinė logistika, tai yra sistema kuri turi savo subjektus ir objektus, kanalus, kurie jungia skirtingų prekių srauto judėjimą.

 Tarptautinė logistika plačiai siejama su įvairiomis transporto rūšimis: jūrų, geležinkelio, oro, upių ir mano manymu parankiausia šiuolaikinėje logistikoje,tai – automobilių transportu. Automobilių transportas yra ekonomiškiausias, manevringiausias ir tinkamiausias tiekėjams ir gavėjams, nes automobilių kelių tinklas yra tankiausias, tai trumpais ir vidutiniais atstumais automobiliai yra pagrindinė transporto priemonė gabenti krovinius “ nuo durų iki durų “. Veždami krovinį mes naudosimes kroviniui reikalingais dokumentais, tai: Licencija

 Licencijos kortelė

 CMR konvencija

 TIR knygelė

 Keliuonės lapu

 Draudimu

 Sertifikatais

 Sąskaita/faktūra

Transporto

priemonei reikalingais dokumentais: techniniu talonu, transporto draudimu, vairuotojo pažymėjimu ( vairuotojas ).Literatūros sąrašas

Martinkus B., Žičkienė S., Žilinskas V. “ Įmonės ekonomika “ 2002 m.

Baublys A. “ Krovinių vežimai “ 1998 m .

Minalga R. “ Logistika “ 2001 m.

UAB “ Verslo žinios “ “Logistikos vadyba “ 2004 m.

Damašienė V. “ Valdymo pagrindai “ 2002 m.

Butkus S. “ Valdymo pradžiamokslis “ 1990 m.

Paulauskas V. “ Uostų vystymas ir logistika “ 1998 m.

Čaplikas V. “ Prekybos logistika “ 1997 m..

Plečkaitis R. “ Logistikos ppagrindai “ 2004 m.

Minalga R. “ Krovinių gabenimas tarptautiniais maršutais “ 1997 m.

Garalis A. “ Logistikos pagrindai “ 2003 m.

Prašalaitis R. “ Logistikos pagrindai “ 2003 m.

Baublys A. “ Tarptautiniai vežimai kelių transportu “ 1996 m.

Baublys A. “ Transporto ekonomika “ 2003 m.

Urbonas J.A. “ Eksporto organizavimas ir planavimas “ 2004 m.

Urbonas J.A. “ Tarptautinė logistika “ 2004 m.

Benson D. “ Transport and logistics “ 1994 m.

Bischof K.D “ Ekspedicinių ir transporto įmonių vadyba “ 2002 m.

Waters D. “ GGlobal logistics and distribution planning “ 2003 m.

Wood D.F. “ International logistics “ 1995 m.Wood D.F. “ Contemporary transportation “ 1996 m.