Mokslinė chemijos nomenklatūra

Mokslinė chemijos nomenklatūra – tai cheminių elementų ir junginių

(rūgščių, oksidų, druskų) pavadinimai, vartojami ir chemijos moksle, ir

farmacijoje. Tai sisteminiai pavadinimai, kurių sudarymo principai

nustatyti XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Jie įtvirtinti Tarptautinėje

farmakopėjoje. Norint taisyklingai receptūroje chemijos nomenklatūrą,

reikia įsidėmėti junginių grupių (oksidų, druskų, rūgščių) pavadinimų

sudarymo bendruosius principus bei specialius afiksus, vartojamus šių

junginių pavadinimams sudaryti.

• CHEMIJOS ELEMENTŲ pavadinimai yra II linksniuotės neutrum

giminės daiktavardžiai.

N.B!

▪ Išimtys: Phosphorus, i m – fosforas; Sulfur, uris n – siera.

• OKSIDŲ pavadinimai yra dviejų žžodžių junginiai. Šie pavadinimai

yra sudaryti pagal dvižodžių terminų modelį Kas? Kieno?, tačiau

terminą sudarančių žodžių tvarka yra atvirkštinė (Kieno? Kas?).

Pirmasis žodis, pavadinantis katijoną, yra cheminio elemento

pavadinimas. Jis rašomas Gen. sg. linksniu, nes tai termino

pažyminys. Antrasis žodis, pavadinantis anijoną, yra pagrindinis

ir rašomas Nom. sg. Oksidacijos laipsnį anijono pavadinime rodo

priešdėlis.

Norėdami padaryti tam tikrą oksido pavadinimo linksnį,

turime atsiminti, kad terminuose, sudarytuose pagal modelį Kas?

Kieno?, linksniuojame tik pagrindinį junginio žodį, o pažyminio

linksnis nesikeičia.

Linksniavimo ppavyzdys

|Nom. sg. |Plumbi oxydum|Kalii |

|Gen. sg. |Plumbi oxydi |hydroxydum |

|Acc. sg. |Plumbi oxydum|Kalii hydroxydi|

|Abl. sg. |Plumbi oxydo |Kalii |

| | |hydroxydum |

| | |Kalii hydroxydo|

N.B!

▪ Farmacijoje vartojamų pusdeginių (suboksidų, monoksidų)

pavadinimai sudaromi „senuoju būdu“: katijono (cheminio

elemento) pavadinimas NNom. sg. + anijono pavadinimas, išreikštas

būdvardžiu, sudarytu su priesaga –ulatum.

Pavyzdžiui, Nitrogenium oxydulatum – azoto pusdeginis.

▪ Pusdeginių pavadinimuose linksniuojami abu žodžiai.

Linksniavimo pavyzdys

|Nom. sg. |Nitrogenium |

|Gen. sg. |oxydulatum |

|Acc. sg. |Nitrogenii oxydulati|

|Abl. sg. |Nitrogenium |

| |oxydulatum |

| |Nitrogenio oxydulato|

• DRUSKŲ pavadinimai taip pat sudaromi iš dviejų žodžių

atvirkštine modelio Kas? Kieno? tvarka. Pirmasis junginio žodis

žymi katijoną (cheminio elemento pavadinimas) Gen. sg. linksniu

ir yra termino pažyminys. Antrasis žodis, žymintis anijoną, yra

pagrindinis – jis vartojamas Nom. sg. linksniu. Deguonies

koncentraciją rodo priesaga ar / ir priešdėlis.

Organinės natrio ir kalio druskos – tai organinių medžiagų

junginiai su natriu ir kaliu. Jų pavadinimuose abu žodžiai

rašomi Nom. sg. linksniu per brūkšnelį, pavyzdžiui:

Benzylpenicillinum – natrium (Benzilpenicilino natrio

druska); Sulfaculum – natrium (Sulfacilio natrio druska).

Bazinių (pagrindinių) druskų pavadinimų anijonai sudaromi

su priešdėliu sub-:

Bismuthi subtitras –bismuto subnitratas.

Rūgščių druskų pavadinimų anijonai turi priešdėlį hydro-:

Natrii hydrocarbonas – natrio hidrokarbonatas.

Druskų pavadinimai kaitomi taip pat, kaip ir oksidų

pavadinimai – linksniuojamas tik pagrindinis žodis, o pažyminys

– nekaitomas.

Linksniavimo pavyzdys

N.B!

▪ Kaitant organinių natrio ir kalio druskų pavadinimus

linksniuojami abu žodžiai.

Linksniavimo pavyzdys

|Nom. sg. |Sulfacylum – |

|Gen. sg. |natrium |

|Acc. sg. |Sulfacyli – |

|Abl. sg. |natrii |

| |Sulfacylum – |

| |natrium |

| |Sulfacylo – |

| |natrio |

• RŪGŠČIŲ pavadinimai sudaromi iš dviejų žodžių pagal modelį Kas?

Kieno? Pirmasis (pagrindis) žodis – daiktavardis Acidum, i n;

antrasis – su pagrindiniu žodžiu suderintas būdvardis, kurio

afiksai rodo deguonies koncentraciją.

N.B!

▪ Rūgščių pavadinimų linksniuojami abu suderinti žodžiai.

▪ Rūgščių pavadinimų antrąjį žodį į lietuvių kalba

rekomenduojama versti kilmininko linksniu.

Linksniavimo pavyzdys

|Nom. sg. |Acidum |Acidum folicum|

|Gen. sg. |arsenicosum |Acidi folici |

|Acc. sg. |Acidi arsenicosi |Acidum folicum|

|Abl. sg. |Acidum |Acido folico |

| |arsenicosum | |

| |Acido arsenicoso | |

N.B!

Reikia įsidėmėti, kad chemijos junginių pavadinimai:

▪ Vartojami tik vienaskaita;

▪ Pirmasis pavadinimo žodis visada rašomas didžiąja raide, o

antrasis – mažąja raide;

▪ Sudėtiniuose terminuose ir konstrukcijose su prielinksniais

linksniuojamas mokslinio chemijos pavadinimo pagrindinis žodis:

druskų ir oksidų pavadinimuose pagrindinis yra antrasis žodis, o

rūgščių, pusdegnių ir organinių natrio ir kalio druskų

pavadinimuose – pirmasis (jeigu pavadinimo pažyminys suderintas

su pagrindiniu žodžiu, jis taip pat linksniuojamas), pavyzdžiui:

Acidum ascorbinicum cum Thiamini bromido – askorbino

rūgštis su tiamino bbromidu

Unguentum Acidi borici – boro rūgšties tepalas

Solutio Testosteroni propionatis oleosa – aliejinis

testosterono propionato tirpalas

▪ Įvairiuose vaistų žinynuose galima rasti ir kitokiu būdu

sudarytų pavadinimų, pvz.: Acidum hydrochloridum – druskos

rūgštis; Perrosi chloridum – geležies chloridas;

Benzylpenicillinum natricum – benzilpenicilino natrio druska.

Dažniausiai farmacijoje vartojami cheminių elementų pavadinimai

|Elementų pavadinimai |Simboliai |Pavadinimo kilmė |

|Lotyniški Lietuviški | | |

|Aluminium – aliuminis |Al |alumne – alūnas |

|Arentum – sidabras |Ag |arguo – išryškinti |

|Arsenijum – arsenas |As |gr. Arsen – stiprus |

|Aurum – auksas |Au |sen. lotynų |

|Barium – baris |Ba |gr. Barys – sunkus, gautas |

| | |iš mineralo baritas |

|Bismuthum – bismutas |Bi |vok. Bismuth |

|Borum – boras |B |Borax – salietra |

|Bromum – bromas |Br |gr. bromos – dvokiantis |

|Calcium – kalcis |Ca |calx – kalkės |

|Carboneum – anglis |C |carbo – anglis |

|Chlorum – chloras |Cl |gr. chloros – žalias |

|Cuprum – varis |Cu |pagal Kipro salos pavadinimą|

|Ferrum – geležis |Fe |sen. lotynų |

|Flourum – floras |F |iš mineralo fluorito |

|Iodum – jodas |I (J) |gr. iodes – violetinis |

|Hydrogenium – vandenilis |H |gr. hydor + genos |

|Nitrogenium – azotas |N |gr. nitron – salietra |

|Oxygenium – deguonis |O |gr. oxy – aštrus |

|Hydrargyrum – gyvsidabris |Hg |gr. hydr + arg (sidabras) = |

| | |gyvas sidabras |

|Kalium – kalis |K |arab. al-gali-smala |

|Lithium – litis |Li |gr. lituos – akmuo |

|Magnesium (Magnium) – magnis |Mg |vietovė Mažojoje Azijoje |

|Manganum – manganas |Mn |ital. Manganose |

|Natrium – natris |Na |arab. natron – soda (gr. |

|Phosphorus – fosforas |P |nitron) |

| | |gr. phos + phor – šviesos |

|Plumbum – švinas |Pb |nešėjas |

|Silicium – silicis |Si |sen. lotynų |

|Stibium – stibis |Sb |lot. silex – kietas akmuo |

|Sulfur – siera |S |sen. lotynų |

|Zincun – cinkas |Zn |sen. lotynų |

| | |vok. cinkas |

Oksidų pavadinimų sudarymas

|Lotyniškas pavadinimas |Lietuviškas pavadinimas|

|Katijonas (Gen. sg.) |Anijonas (Nom. sg.) | |

|Plumbi |oxydum |švino oksidas |

|Magnesii |per – oxydum |magnio peroksidas |

|Kalii |hydr – oxydum |kalio hidroksidas |

Anijonų pavadinimų sudarymas

|Deguonies (O2) koncentracija |Afiksai |

| |Lotyniški |Lietuviški |

|Deguonies rūgščių druskos su |-as, atis m |-atas |

|didžiausiu O2 kiekiu | | |

|Deguonies rūgščių druskos su |-is, itis m |-itas |

|mažiausiu O2 kiekiu | | |

|Bedeguoninių rūgščių druskos |-idum, i m |-idas |

|su neorganiniu pagrindu | | |

|Bedeguoninių rūgščių druskos |hydro-.idum, i n|hydro-.-idas |

|su organiniu pagrindu | | |

Druskų pavadinimų sudarymas

|Lotyniškas pavadinimas |Lietuviškas pavadinimas|

|Katijonas (Gen. sg.) |Anijonas (Nom. sg.) | |

|Natrii |sulfas

|natrio sulfatas |

|Natrii |sulfis |natrio sulfitas |

|Kalii |ioidum |kalio jodidas |

|Ephedrini |hydrochloridum |efedrino hidrochloridas|

Afiksai, rodantys deguonies koncentraciją

|Deguonies (O2) koncentracija |Afiksai |

| |Lotyniški |Lietuviški |

|Didžiausia deguoninių rūgščių|-icum |-atinė |

|O2 koncentracija | | |

|Mažiausia deguoninių rūgščių |-osum |-itinė |

|O2 koncentracija | | |

|Bedeguoninės rūgštys |hydro-.-icum |hidro-.-inė |

| | |.vandenilio |

|Organinės rūgštys |-icum |-inė |

Rūgščių pavadinimų sudarymas

|Lotyniškas pavadinimas |Lietuviškas pavadinimas |

|Katijonas (Gen. sg.)|Anijonas (Nom. sg.) | |

|Acidum |arsenicicum |arsenatinė rūgštis, arseno |

| | |rūgštis |

|Acidum |arsenicosum |arsenitinė rūgštis |

|Acidum |hydrochloricum |chloro vandenilio rūgštis |

|Acidum |folicum |folinė rūgštis (folio |

| | |rūgštis) |