Duonos tyrimas
TURINYS
ĮVADAS 2
1. Duonos gaminių rinkos apibūdinimas 3
2. Duonos gaminių tikslinės vartotojų grupės apibūdinimas 4
3. Duonos gamybos istorija ir jos apibūdinimas 6
4. Duonos kainų politikos analizė 8
5. Duonos gaminių paskirstymas 10
6. Duonos gaminių rėmimas 11
7. Anketinės apklausos duomenų analizė 13
8. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 18
LITERATŪROS SĄRAŠAS 19
PRIEDAI 20ĮVADAS
Duona – tai vienas iš seniausių ir pagrindinių žmonių maisto gaminių, pradėtų vartoti tada, kai buvo atrastos grūdinės kultūros. Grūdai iš pirminių javų pradėti rinkti, malti ir kepti, kai žmonės dar nemokėjo įdirbti žemės, bet mokėjo įkurti ugnį.
Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų amžių. Lietuvos kaime ruginė dduona buvo pagrindinis valgis, nors greta jos plito ir bulvių valgiai. Kalbėdami apie savo kasdienį gyvenimą, sakome – užsidirbu duonai, iš savo darbo duoną valgau. Tai ta vertybė, kuri yra tokia savaime supranta, jog dažniausiai net pamirštame apie jos vertę.
Tyrimo objektas – duonos gaminiai. Duonos gaminius vartotojai valgo kiekvieną dieną. Parduotuvėse duonos gamių asortimentas pakankamai didelis, tad nesunkiai mes galime išsirinki ir nusipirkti mums norimą ir patinkamą duonos produktą. Kai yra paklausa, yra ir pasiūla, todėl parduotuvių lentynos lūžta nuo įįvairios jų gausybės. Duonos kainos labai skirtingos ir priklauso nuo to ar ji su priedais ar be jų, ar juoda ar balta duona, kad ir tokios pačios rūšies duonos gaminys, bet jei iš skirtingų kepyklų tai jų kaina irgi gali sskirtis net keliasdešimt centų. Savo gaminius kepyklos labai plačiai reklamuoja per televiziją, spaudą, radiją, taip pritraukdamos vis naujus ir naujus vartotojus.
Šio darbo tikslas – atlikti duonos gaminių tyrimą ir išsiaiškinti vartotojų požiūrį į gaminius, esant skirtingai pardavimo vietai, kainai, asortimentui ir reklamai.
Atliekant duonos gaminių marketingo tyrimą pagrindiniai uždaviniai yra šie:
• Išsiaiškinti kainų įtaką perkamumui;
• Ištirti informacijos šaltinius;
• Išsiaiškinti, kokią duoną labiausiai valgo Lietuvos žmonės.1. Duonos gaminių rinkos apibūdinimas
Rinka – tai visuma esamų ir potencialių pirkėjų, siekiančių patenkinti savo poreikius pakeičiant ką nors vertinga su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais.
Duonos gaminių rinka šiuo metu pakankamai didelė, nes prekybos vietose gamintojai siūlo įvairiausių duonos rūšių (su priedais ir be priedų), supjaustyta riekelėmis ir nesupjaustyta. Duonos gaminiai fasuojami į politeleninius maišelius, taip pat pardavinėjami ne tik ddidžiuosiuose prekybos centruose ar turguje, bet ir mažose parduotuvėse, miesto ir kaimo vietovėse. Tai kasdieninė mūsų prekė kurią mes perkame ir naudojame kiekvieną dieną. Be duonos negali apsieiti jokia maitinimo įmonė, kurią kiekvieną dieną tiekia klientams.
Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinka per pastaruosius dvejus metus išsaugojo stabilumą, tačiau labai paįvairėjo gaminiais, iš jų ir netradiciniais – armėnišku lavašu, itališka, prancūziška, meksikietiška bei kitokia egzotiška kitų tautų duona.
Nors pastebima tendencija, kad duonos suvartojimas kiek mažėja, nes atsiranda vis daugiau jjos pakaitalų, arba jos vartojimas mažėja dėl skelbiamos reklamos apie svorio reguliavimą, tradicinis lietuvis per metus sunaudoja maždaug tą patį kiekį duonos – apie 59-60 kg. Mažėja juodos duonos suvartojimas, tačiau auga baltos duonos ir batonų gaminių. Tai nėra visiškai naudinga sveikatos požiūriu, nes juoda duona yra maistingesnė, be to, klaidingai manoma, kad jos kiekį irgi reikia riboti dėl svorio. Rinkoje auga supjaustytos duonos gaminių, iš jų balta supjaustyta duona prekybos tinkle sudaro apie trečdalį, juoda kol kas gerokai mažesnę dalį, tačiau suraikytos duonos pardavimas ateityje augs.
Šiuo metu atsirado daug privačių mažų kepėjų ir konditerijos gamintojų, tačiau tradiciniai didesni duonos kepėjai išliko tie patys. Lietuvoje yra keli šimtai kepėjų, bet maži neužima net pusės rinkos ir bet kokiu atveju, jei užsidarytų didelės kepyklos, nėra pajėgūs patenkinti vartotojų poreikių.
Smulkesni kepėjai labai keitėsi – vieni kepyklas atidarė, kiti – užsidarė. Į rinką galima įeiti laisvai, ypač nedideliame regione. Dar prieš porą metų buvo manoma, kad vežti duoną apsimoka 50-100 km atstumu, dabar ši nuostata negalioja. Rinkos atstumus pakeitė išaugę didieji prekybos tinklai.
Lietuvos Respublikos gyventojas duonos ir jos gaminių suvartoja žymiai daugiau negu išsivysčiusiose šalyse, kur gyvenimo lygis aukštesnis ir duonos vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 1,5 – 2 kartus mažiau. Pastebima tendecija, kkad ir Lietuvoje, augant pragyvenimo lygiui, duonos suvartojimas mažėja. Tačiau ji vis tiek tradiciškai išlieka pagrindiniu lietuvių maistu. Duonos suvartojimas kiek mažėja, nes atsiranda vis daugiau jos pakaitalų, arba jos vartojimas mažėja dėl skelbiamos reklamos apie svorio reguliavimą, tradicinis lietuvis per metus sunaudoja maždaug tą patį kiekį duonos – apie 59-60 kg. Mažėja juodos duonos suvartojimas, tačiau auga baltos duonos ir batonų gaminių. Tai nėra visiškai naudinga sveikatos požiūriu, nes juoda duona yra maistingesnė, be to, klaidingai manoma, kad jos kiekį irgi reikia riboti dėl svorio.
Duonos ir jos gaminių suvartojimą Lietuvoje per pastaruosius 5 metus atspindi 1 lentelė.
1 lentelė
Duonos ir pyrago gaminių suvartojimas
Metai 1995 2000 2001 2002 2003 2004
Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 214,9 179,8 189,1 187,3 177,9 186,2
Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad duonos ir pyrago gaminių suvartojimas vienam gyventojui kasmet mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais Lietuvoje, skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui, buvo suvartota 124 kg duonos ir kitų grūdinių produktų – 12,7 proc. mažiau nei 1999 metais. Tai susiję su didėjančiomis namų ūkio pajamomis ir galimybe įsigyti įvairesnių maisto produktų.
Pastaruoju metu supjaustytos duonos gaminiai rinkoje sudaro vis didesnę dalį.2. Duonos gaminių tikslinės vartotojų grupės apibūdinimas
Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus. Nustačius ir išanalizavus segmentus įmonė ggali spręsti, kuriuos vartotojus ji aptarnaus. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes vartotojų poreikiams, kas prisideda prie konkrečių konkurencingumo ir pardavimo masto padidinimo rinkoje:
• Didėja užimamos rinkos dydis, nes sukuriama visa produkto prekinė linija, kuri tenkina skirtingų vartotojų poreikius.
• Didėja įmonės veiklos pelningumas, nes kuo tiksliau atsiliepiama į įvairių vartotojų poreikius, tuo labiau didėja paklausa.
• Eliminavimas tuštumų rinkoje, kurias gali užimti konkurentai.
• Apsisaugojimas nuo paklausos pokyčių rinkoje.
Duonos gaminių rinka segmentuojama pagal 4 požymius:
1. Geografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal geografinį požymį remiasi rinkos suskaidymu pagal geografinius vienetus: rajonus, miestus bei kaimus. Rajoninės geografinės charakteristikos apima rajono išdėstymą, gyventojų skaičių ir tankumą. Rajono išsidėstymas gali rodyti gyventojų pajamų, kultūros, socialinių vertybių ir veiksmų skirtumus.Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį.
2. Demografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal demografinį požymį remiasi rinkos skaidymu pagal: žmonių amžių, lytį, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan. Vartotojus galima suskirstyti į keletą grupių pagal amžių: vaikai, paaugliai, suaugę ir pencijinio amžiaus. Amžius dažnai yra segmentavimo kriterijus, nes skirtingo amžiaus žmonės ne vienodai vertina tas pačias prekes. Vartotojai gali būti skirstomi į grupes ir pagal pajamas: gaunantys mažas, vidutines ir dideles pajamas.
3. Psichografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal psichografinį požymį tinka tada, kai vartotojai skirstomi į grupes pagal jų priklausymą
visuomenės klasei, gyvenimo būdą bei asmenybės tipą. Dažniausiai skiriamos šios visuomenės klasės: viršutinė, vidurinė ir apatinė.
4. Segmentavimas pagal vartotojų elgseną. Tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimu bei vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę.Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotojus pirkti.
Svarbiausias įmonės valdymo principas – būti arčiau vartotojo. Konkurentų pirkimo sprendimą vartotojas priima esant tokioms sąlygoms:
• Egzistuoja du ar daugiau alternatyvių pasirinkimų.
• Vartotojui siekiant tam tikrų tikslų, aalternatyvos pasirinkimą palengvina vertiniai kriterijai.
• Informacijos apie prekę ar paslaugą ieškojimas.
Kiekvienai įmonei prekiaujančiai duonos gaminiais būtina suprasti, kaip vartotojai reaguos į skirtingas prekės savybes, jos kainą; kokių marketingo priemonių reikia imtis, siekiant parduoti kuo daugiau duonos gaminių. Ir galiausiai, nustatyti ryšį tarp marketingo priemonių ir vartotojo reakcijos.
Pirkėjo sprendimų procesas gali kisti priklausomai nuo prekės pobūdžio. Vienoks šis poreikis perkant kasdieninio naudojimo prekes, kitoks – perkant brangias.
Poreikio atsiradimas. Poreikis susiformuoja veikiant vidiniams ir išoriniams veiksniams. Kuo didesnis, intensyvesnis poreikis, tuo stipresnis noras jjį patenkinti. Poreikio suformavimo etapas marketingo specialistui labai svarbus, žinant vartotojo poreikius duonai, galima gaminti tokią duoną kokią labiausiai perka vartotojas.
Informacijos paieška. Jei duonos gaminių poreikis pakankamai intensyvus, o prekė geros kokybės ir prieinama visiems vartotojams, tai greičiausiai vartotojas jį iiš karto patenkins. Pvz: alkanas žmogus užėjęs į parduotuvę, eis į duonos gaminių skyrių, nes pagal kainos ir kiekio santykį jis sočiausiai bus pavalgęs, nei pirkdamas kitą produktą už tokią pat sumą kokią sumokėjo pirkdamas duoną.
Informacijos įvertinimas. Vartotojas informaciją apie duonos gaminius gali įvertinti labai greitai tik paskaitęs informaciją ant paku.otės. Taip pat pirkėjo pasirinkimui turi įtakos ir pati įmonė, pardavėjų kvalifikacija, prekių įpakavimas, prekės kaina.
Sprendimo pirkti priėmimas. Įvertinęs visą turimą informaciją, potencialus pirkėjas suteikia vienai prekei pirmenybę. Tada jis sprendžia kokios rūšies duonos gaminį pirkti, kad patenkintų savo poreikius. Duonos pirkimui įtakos gali turėti pasikeitusi ekonominė situacija, pirkėjų pajamų lygis ir pan.
Reakcija nupirkus. Įsigijęs duoną ir tapęs ja nepatenkintas pirkėjas gali suformuoti ir išlaikyti apie tą prekę iir ją gaminusią neigiamą ar teigiamą nuomonę. Priešingu atveju – įgyja ta įmone ir jos prekėmis pasitikėjimą.3. Duonos gamybos istorija ir jos apibūdinimas
Duona. Pirmiausia kasdieninė. Kasdien, kas rytą ir kas vakarą, pjauname po riekę, o gal, kaip dabar tapo ypač populiaru, perkame jau suraikytą. Visokią: baltą, juodą, su saulėgrąžomis, su kmynais,
tačiau vis tuo pačiu, kaip pati duona niekada nenusibostančiu, vardu vadindami – duona.
Seniausia duona archeologų yra rasta Šveicarijoje (22 kg). Jos amžius yra 4000 metų. Pirmieji duomenys aapie duoną ir pats žodis duona sutinkamas 2840 m. prieš mūsų erą. Rauginta duona panaši į šiandieninę Europoje atsirado tik IX a. Ji atėjo iš senovės Graikijos.
Senovės Egipte prieš 5-6 tūkstančius metų duona tarsi iš naujo atgimė. Tenai išmokta jos tešlą iškildinti rauginimo būdu, panaudojant stebuklingų mikroskopinių organizmų – kepamųjų mielių ir pieno rūgšties bakterijų – galią. Iš tikrųjų tai buvo šiuolaikinė duonos kepimo technologija. „Rūgščios” duonos kepimo meno iš egiptiečių išmoko graikai. Į stalą ji buvo patiekiama kaip atskiras patiekalas su alyvuogėmis ir žuvimi. Kepėjus, kaip senos, taurios profesijos žmones egiptiečiai vaizdavo statulėlėmis, kurių viena iki šiu dienų išlikusi ir saugoma Egipte Gizos miesto muziejuje. Iki mūsų dienų išliko prieš 2000 metų Romoje statytas 13 m. aukščio paminklas – monumentas kepėjui Markui Vergilijui Euzisakui, sukūrusiam Romos imperijos sostinėje keletą kepyklų. Vokietijoje Ulmo mieste veikia vienintelis pasaulyje duonos muziejus su 8000 eksponatų, pasakojančių apie duonos kepimo istoriją, apie malūninkų darbą.
Viduramžiais daugelyje Europos šaliu buvo tiesioginė priklausomybė tarp duonos šviežumo ir socialines žmonių padėties: pvz: karalių šeimos valgydavo tik šviežiai iškeptą duoną, vakarykštė duona buvo skiriama aukštuomenei, dviejų dienų duona buvo skiriama smulkiai dvarininkijai, trijų dienų – vienuoliams ir mokiniams, keturių dienų senumo – valstiečiams ir amatininkams.
Tik XIX amžiaus antrojoje ppusėje atsirado mechanizuoti tešlos minkytuvai, tešlos dalijimo mašinos, konvejerinės krosnys. Tačiau svarbiausias duonos kepimo „mechanizmas” tebebuvo kepėjo rankos.
Tikriausiai mažai kas žino, kad kažkada kepyklos buvo vadinamos duoninėmis pirkiomis. Tačiau duoną kepdavo beveik kiekvienuose namuose.
Šiandien duonos kepimas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra verslas. Mažinant kepinių savikainą duonos kepimo procese stengiamasi maksimaliai atsisakyti rankinio darbo. Mechanizuotai išmaišyta tešla patenka į dalinimo įrengimą. Vėliau, iš atsistovėjimo spintų į krosnį. Tačiau, kad ir kaip sumaniai bebūtų organizuotas darbas, ir šiandien be kepėjo rankų neapsieinama.
Duona daugelio tautų mityboje užima pirmą vietą pagal suvartojimo kiekį. Tai produktas, pagamintas iš kvietinių arba ruginių miltų, pridedant mielių arba raugo. Tokia duona kepama ir valgoma Vakarų Europoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Australijoje, daugelyje Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalių.Lietuvoje duona pradėta vartoti nuo pirmųjų mūsų eros amžių. Ji buvo pagrindinis maisto produktas, ją žmonės gerbė, naudojo žemdirbystės, statybos, šeimos apeigose. Buvo kepama ruginė duona, įmaišyta drungname vandenyje. Į tešlą dėdavo druskos, kmynų, vėliau ir virtų bulvių.
Trūkstant rugių, kartais kepė vadinamąją bėralinę duoną (iš nevėtytų grūdų su pelais), kuri išnyko po baudžiavos panaikinimo. Nuo XX a. Lietuvoje pradėta kepti plikytą duoną. Tešla buvo rauginama 1-3 dienas mediniame duonkubilyje; ten ji įrūgdavo nuo ruginės tešlos gabalėlio, palikto po ankstesnio kepimo. Pailgus aar apvalius kepalus darydavo ant medinės ližės, apklotos džiovintais klevo ar kopūstų lapais, ajerais. Kartais ližę apibarstydavo miltais. Kepdavo žarijinėse krosnyse. Mūsų šalyje ruginės duonos ruošimui naudojama savita tradicinė technologija, tešlą gaminant su plikiniais ir raugais. Ši technologija yra sudėtinga. Ji susideda iš daugelio technologinio proceso stadijų, kurios sąlygoją aromatinių medžiagų, tame tarpe reikiamo organinių rūgščių santykio, susidarymą. Be to, fermentacijos proceso metu susidaro anglies dvideginio dujos, purenanč.ios gaminius ir suteikiančios kepiniams pageidaujamą minkštimo akytumą. Išskirtinis mūsų ruginės duonos, gaminamos plikinių pagrindu, privalumas – ilga realizacijos trukmė. Taip gaminama duona ilgai išlieka šviežia bei išsaugo savo naudingas savybes. Šie ruginės duonos privalumai, o taip pat tradicinės duonos kepimo technologijos originalumas, buvo pažymėti ir Kaune vykusios 1-osios Baltijos valstybių rugių konferencijos metu.
Duonos produktuose gausu angliavandenių, kurie yra lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Valgydami duonos produktus gauname ir maistinių skaidulų, kurios gerina žarnyno veiklą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Duonos produktų reikėtų vartoti kasdien. Žinoma, reikėtų vengti riebių ar pernelyg saldžių duonos ir pyrago kepinių. Duonoje gausu tiek vitaminų, tiek mikroelementų. Daugiausia yra B grupės vitaminų, dar randama vitamino PP, taip pat daug kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies. Duonos energetinė vertė varijuoja priklausomai nuo kepimo būdo ir miltų. Mažiausia yra ruginės duonos energetinė
vertė (žr. 2 lent.).
2 lentelė
Duonos gaminių energetinės ir maistinės vertės
Maisto produktas
100 g Energinė vertė
Kcal/100g produkto Baltymai
g/100g produkto Riebalai
g/100g produkto Angliavandeniai
g/100g produkto
Ruginė duona 200 5 1,1 45
Balta duona 266 7,9 1,9 53
Kvietinė duona 233 7,6 0,6 52,3
Juoda duona iškepta iš ruginių miltų yra sveikiausia, kadangi turi mažiausiai kalorijų negu kitos rušies duonos. Be to, rekomenduojama valgyti duonos su grūdais, saulėgrąžomis ir kt.4. Duonos kainų politikos analizė
Ekonomikos teorijoje prekės kaina apibrėžiama kaip prekės piniginės vertės išraiška. Šiuo apibrėžimu nusakoma atskiros prekės kaina. Tačiau kaina rinkoje yra greičiausiai pakeičiamas prekės elementas, ji yra ir vienas iš mmarketingo komplekso elementų. Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu.
Kainų nustatymo duonos gaminiams lemia tai, ar pasiūla yra koncentruota ir kiek. Įmonė, nustatydama savo prekių kainas, pirmiausia siekia padengti gamybos kaštus ir gauti pelno. Tačiau galutinį kainos lygį lemia konkurencija, kuri gali priversti įmonę sumažinti nustatytą kainą arba ją padidinti. Nustatydama kainą, įmonė pirmiausia turi pasirinkti kainodaros tikslą, įvertinti prekių paklausą ir kaštus, atlikti konkurentų prekių ir kainų analizę. Dažniausiai kainodaros ttikslai yra tokie:
• Išgyvenimas;
• Pelno maksimizavimas;
• Pardavimo apimties didinimas;
• Konkurencinio pariteto išlaikymas;
• Kokybės lyderio pozicijų užėmimas.
Sunku šiandien nustebinti verslo žmones kalbomis apie kainų politiką. Dažnas kiekvieną dieną priima sprendimus, kurie siejasi su kainodaros klausimais: sudarinėja kainoraščius, dalyvauja derybose dėl palankesnių kainų, prekybai skatinti taiko nuolaidas iir pan. Tačiau paminėti veiksmai neretai turi momentinį pobūdį. Kainodaros klausimus panagrinėti giliau verčia šių dienų realijos: praėjo laikai, kai galima buvo be atodairos taikyti nuolaidas siekiant prisivilioti pirkėjus – spaudžiant aštrėjančiai konkurencijai kainos natūraliai mažėjo. Tačiau mažėjo pelno sąskaita ir didelės erdvės taikyti nuolaidas neliko. Tokių įmonių darbuotojams tenka ieškoti alternatyvų vykdomai kainų politikai. Efektyviau kainodaroje remtis ne pavieniais veiksmais, o klausimus spręsti kompleksiškai, žvelgiant į šią problemą kaip į procesą. Tarp tipinių vadybininkų daromų klaidų kainų politikoje galima paminėti tokias:
• kainų mažinimas laikomas pagrindine priemone didinti pardavimus;
• kainų politika per daug priklauso nuo kaštų;
• kainos laiku neatspindi permainų rinkoje;
• kaina nederinama su kitais marketingo komplekso elementais (preke, paskirstymu, rėmimu);
• kainos nėra lanksčios, kad atitiktų skirtingus rinkos segmentų reikalavimus ar ppirkimo atvejus.
Įvairių produktų rinkų analizė Lietuvoje parodo, kad neretai tos pačios kokybės vienos prekės perkamos gerai ir aukšta kaina, o kitas galima įsiūlyti tik sumažinus kainą.
Kainos nėra statiškas elementas. Jas tenka koreguoti, panaudojant nuolaidas (išskiriamos grupės: funkcinės, kiekio, pagal laiką, eksporto), psichologinį kainų nustatymą, geografinį kainų skirstymą, skatinančių kainų nustatymą (gerai perkamoms prekėms taikoma žemesnė nei įprasta kaina).
Visos parduotos duonos produkcijos kainos 2006 metų liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 1,7 proc. o per metus (liepą, palyginti su 22006-ųjų liepos mėnesiu) – 9,2 procento. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainoms didžiausios įtakos turėjo 5 proc. pabrangę rafinuoti naftos produktai, 6,1 proc. – garas ir karštas vanduo, 1,5 proc. – maisto produktai ir gėrimai ir 6,1 proc. sumažėjusios elektros mašinų ir aparatūros, 3,1 proc. – popieriaus ir popieriaus gaminių, 0,3 proc. – nemetalo mineralinių produktų kainos.
Kiekviena prekybinė įmonė įvertindama visus kriterijus pati nustato duonos kainą, pastebėtas skirtumas tarp PC „Norfa“ ir PC „Maxima“ duonos gaminiu kainų (žr. 3 lent.).
3 lentelė
Duonos gaminių kainų palyginimas
Pavadinimas Kauno duona (vnt/lt) Palangos duona (vnt/lt) Ventos duona (vnt/lt)
PC „Norfa“ 2.59 2.45 2.99
PC „Maxima“ 2.58 2.45 2.78
Iš lentelės duomenų pastebėta, kad PC „Maxima“ parduotuvėje duonos gaminiai yra pigesni negu PC „Norfa“. Kauno ir Ventos duona PC „Maxima“ yra pigesnė vos keliais centais, o Palangos duonos kaina yra tokia pati.5. Duonos gaminių paskirstymas
Paskirstymas- tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.
Paskirstymo turinį sudaro visuma veiksmų, kuriais tam tikra prekė iš gamintojo tiesiogiai ar per tarpininkus perduodama galutiniam vartotojui. Paskirstymo, kaip specifinės ūkinės veiklos, būtinumas kyla dėl atotrūkio, netitikimų, kuris yra tarp prekių gamybos ir vartojimo vietos, laiko, kiekio ir kokybės (asortimento). Duoną gaminanti įmonė visada yra daugiau ar mažiau nutolusi nuo vartotojo. Todėl būtina šį neatitikimą pašalinti ir dduoną priartinti prie jos pirkėjo, vartotojo. Vartotojas, pirkdamas duonos gaminių, nori turėti kuo didesnį pasirinkimą ir įvairių gamintojų pasiūlos palyginimo galimybę. Šią galimybę gali suteikti prekybos įmonės.
Šie neatitikimai (vietos, laiko, kiekio ir asortimento) būdingi visiems paskirstymo sferoje vykstantiems procesams: realių prekių (prekybos objektų) judėjimui, su juo susijusiam nominalių prekių (pinigų ir įsipareigojimų) judėjimui bei su šiais abiem srautais susijusiam informacijos judėjimui. Paskirstymo sferos uždavinys – pašalinti šiuos atotrūkius, išlyginti susidarančius neatitikimus.6. Duonos gaminių rėmimas
Rėmimas – įmonėje naudojamų informavimo ir įtikinėjimo veiksmų sistema, kuria norima pritraukti vartotojus į savo rinką. Yra išskiriami keturi rėmimo būdai: reklama ir asmeniškas pardavimas – tai pagrindiniai, o populiarinimas ir pardavimo skatinimas – papildomi rėmimo būdai.
Reklama – tai informacinės priemonės ir būdai, skirti paveikti vartotoją. Neabejotinas reklamos emocinis, spalvinis, estetinis poveikis, padedantis sukurti siūlomo produkto būtinybę, reikalingumą, išskirtinumą.
Reklama mūsų dienomis tampa viena labiausiai taikomų priemonių visose veiklos sferose. Reklama dažnai yra vadinami pranešimai ne tik informuojantys apie įvairias prekes ar paslaugas, bet neretai reklama yra pavadinamas institucijos prisistatymas, asmens įvaizdis, galbūt net išvaizda, kalbėjimo maniera, mėgstamos spalvos ir panašiai. Reklama keičiasi: dabar neįmanoma įsivaizduoti sėkmingos reklamos, kuri nebūtų taikoma kartu su integruota komunikacija, kuriai skleisti ir gaminti nebūtų taikomos šiuolaikinės informacijos technologijos, interneto galimybės iir t. t.
Reklama – tai pranešimas, kurio laiką ir vietą nuperka verslo firmos, pelno nesiekiančios organizacijos ar asmenys, kurie identifikuojami pranešime ir tikisi informuoti ar įtikinti atitinkamos auditorijos narius. Jie kontroliuoja reklamos pasirodymo laiką, formą, vietą bei pakartojimą; jų užsakoma reklama yra transliuojama ir/ar spausdinama tapati pateiktai laiko ir vietos pirkėjo.
Pagrindiniai reklamos tikslai:
Informuoti:
• pranešant rinkai apie naują produktą;
• pritraukiant naujus vartotojus;
• pranešant apie kainų pasikeitimą;
• paaiškinant produkto veikimą;
• sukuriant institucijos įvaizdį.
Įtikinti:
• sukuriant palankumą pavadinimui;
• padrąsinant pasirinkti Jūsų ženklą;
• paskleidžiant produkto naudingumo supratimą;
• įtikinant vartotoją pirkti dabar.
Priminti:
• primenant vartotojui, kad produkto gali prireikti netolimoje ateity;
• “laikant” produktą vartotojo atmintyje ne prekės vartojimo metu;
• primenant, kur įsigyti produktą.
Asmeniškas pardavimas – tai žodinis prekės pristatymas pasikalbant su vienu arba keliais pirkėjais, turint tikslą parduoti prekę.
Populiarinimas – tai neasmeniškas ir rėmėjo ir neapmokėtas prekės paklausos skatinimas paskleidžiant apie ją ir įmonę svarbias komercines žinias per žiniasklaidos priemones.
Pardavimo skatinimas – tai trumpalaikės prekės pirkimą ar pardavimą skatinančios priemonės, taip pat įvairios nepasikartojančios pardavimo pastangos, neįeinančios į standartines prekės rėmimo formas (reklama, asmeniškas pardavimas, populiarinimas).
Kiekvienas rėmimo būdas turi tam tikrų savitų bruožų, nuo kurių priklauso jų taikymas. Reklama per tam tikrus nešiklius skleidžia reklamos ar kitokių rėmimo veiksmų užsakovų pageidaujama informacija, pardavimo skatinimas naudojamas išskirtinėms prekių įsigijimo sąlygoms sukurti ir apie jas pranešti potencialiems pirkėjams. Populiarinimas, arba
ryšiai su visuomene, tiesiogiai nėra užsakoma, tačiau pasiekiami tam tikra ilgalaike veikla, pastiprinant ją įvairiais renginiais ar kitomis visuomenės ir žiniasklaidos atstovų dėmesį patraukiančiomis priemonėmis. Asmeninis pardavimas nuo kitų rėmimo veiksmų skiriasi pirmiausia tiesioginio dialogo su potencialiu pirkėju galimybe. Visos rėmimo priemonės kartais vadinamos rėmimo kompleksu.
Bendras rėmimo tikslas – paklausos skatinimas, t.y. paklausos didinimas arba palaikymas ankstesnės (jeigu ji mažėja). Tačiau šis bendras tikslas gali būti suskirstytas į du atskirus tikslus:
• Parduoti prekę.
• Suformuoti įmonės įvaizdį.
Abu šie tikslai skatina paklausą, t.y. sskirti prekei parduoti. Tačiau pirmuoju atveju skatinama konkrečios prekės paklausa, o antruoju – didinamos pačios įmonės, jos prekinio ženklo, prekės markės prestižas, viliantis, kad pirkėjai susidarys teigiamą nuomonę ne tik apie vieną šios įmonės prekę, bet ir apie visas gaminamas įmonėje prekes bei teikiamas paslaugas. Vadinasi, antruoju atveju tikslas yra ne tik parduoti ko.nkrečią prekę, bet ir skatinti visų įmonės prekių ir paslaugų paklausą.
Tikslas – tai, ko siekia įmonė. Šiuo atveju tikslas arba galutinis rėmimo uždavinys yra parduoti prekę. Rėmimo uuždaviniai – tai konkretūs tikslo siekimo būdai. Konkrečios prekės rėmimo uždavinių neįmanoma nustatyti neįvertinus dviejų pagrindinių rėmimo taisyklių:
• Orientavimosi į produktą taisyklė (pagrindiniai rėmimo uždaviniai turi atitikti prekės gyvavimo ciklo etapus).
• Orientacijos į vartotoją taisyklė (svarbiausi rėmimo uždaviniai turi atitikti vartotojo ppasiruošimą suvokti prekę ar paslaugą).
Suformulavus rėmimo tikslus ir uždavinius, būtina parengti rėmimo strategiją. Tam reikia parinkti tikslinę auditoriją. Tikslinę auditorija – tai grupė vartotojų, kuriai skirtas rėmimas (reklama, asmeniškas pardavimas, pardavimo skatinimas, populiarinimas). Nuo tinkamai parinktos tikslinės auditorijos priklauso tiek strategija, tiek ir rėmimo efektyvumas. Nustačius rėmimo tikslus, uždavinius ir tikslinę auditoriją, būtina parengti strategiją. Skiriami du rėmimo strategijos tipai: traukimo ir stūmimo.
Traukimo strategija – kai rėmimas adresuojamas galutiniam prekės vartotojui, viliantis, kad galutinių vartotojų paklausa bus pakankamai intensyvi, jog priverstų prekybines organizacijas supirkinėti reikiamą prekę.
Stūmimo strategija – kai rėmimas adresuojamas prekybiniam tarpininkui, tikintis, kad jis pats rems prekės judėjimą paskirstymo kanalais iki galutinio vartotojo.7. Anketinės apklausos duomenų analizė
Atlikome anketinę apklausą, kurios tikslas išsiaiškinti vartotojų nuomonės dėl nuonos ggaminių kokybės ir asortimento. Sudarėme 14 klausimų anketą, kurią sudaro dvi dalys, tai yra duonos pasirinkimo motyvai ir demografiniai duomenys (žr. Priedas 1). Apklausoje dalyvavo 30 respondentų. Tyrimas buvo atliktas Marijampolės mieste. Toliau darbe pateikiame apklausos rezultatus.
Moterų buvo apklausta daugiau nei vyrų, moterys sudarė 67%, o vyrai – 33% (žr. Priedas 2).
Anketinėje apklausoje dalyvavo 30 respondentų, iš kurių daugiausia yra nuo 18 iki 30 ir nuo 31 iki 45 metų amžiaus (šio amžiaus žmonės sudarė 87% visų apklaustųjų). Buvo apklaustas vvienas žmogus, kuriam virš 60 metų amžiaus( jis sudarė 3%). Respondentų amžius nuo 46 iki 60 metų sudarė 10%. Respondentai, kurių amžius neviršijo 18 metų nedalyvavo anketinėje apklausoje. (žr. Priedas 3).
Analizuojant duomenis pagal respondentų šeimyninę padėtį matyti, kad vedę sudarė 53% ir nevedę sudarė 47% (žr. Priedas 4).
Analizuojant respondentų socialinę padėtį matyti, kad daugiausia, tai yra 47 % respondentų turi vidurinį išsilavinimą,o mažiausia (10 %) – profesinį išsilavinimą. Turintys aukštesnįjį išsilavinimą sudarė 20 %, ir turintys aukštajį išsilavinima taip pat sudarė – 23 % (žr. Priedas 5).
Daugiausia apklaustųjų sudarė studentai ir tarnautojai po 37%, mažiausiai sudarė pensininkai – 3%, o verslininkai sudarė 23% (žr. Priedas 6 ir 1 pav).
1pav. Respondentų socialinė padėtis
Atlikus tyrimą sužinojome, kad 93% vartoja duonos gaminius, o likę 7% nevartoja(žr.Priedas7).
Pastebėta, kad daugiausiai duonos gaminius respondentai vartoja prie mėsos gaminių ir tai sudaro 45% visų apklaustųjų, prie žuvies produktų vartoja 33% visų apklaustų respondentų, o prie daržovių produktų vartoja 13% respondentų, likusi 9% dalis apklaustųjų vartoja duoną prie kitų produktų (žr. Priedas 8 ir 2 pav).
2 pav. Duonos vartojimas prie maisto produktų
Analizuojant kokios rūšies duoną respondentai vartoja, nustatėme, kad daugiausiai vartoja baltą duoną, kurią vartoja 28% apklaustųjų, o mažiausiai vartoja duoną su grūdais – 6%. Juodą duoną vartoja 225% respondentų, duoną su saulėgrąžomis – 17%, ruginę duoną – 15%, o plikytą duoną – 9% visų apklaustųjų (žr. Priedas 9).
Atlikus tyrimą pastebėta, kad visada V. Giraičio duonos gaminius vartoja 37% apklaustųjų, Palangos duoną – 27%, Marijampolės duoną – 18%, o Vilniaus ir Ventos duonos gaminius vartoja po 9% respondentų (žr. Priedas 10 ir 3 pav.).
3pav. Visada vartojamos duonos respondentų pasiskirstymas
Dažnai V. Giraičio duonos produkciją vartoja 30% apklaustųjų, Marijampolės ir Ventos duonos gaminius po 21%, Vilniaus duoną – 15% ir Palangos duoną vartoja 13% visų apklaustų respondentų (žr. Priedas 10).
Retai Vilniaus duonos gaminius vartoja 27% apklaustųjų, Marijampolės duoną – 25%, Ventos duoną – 23% ir Palangos duoną vartoja 13% visų apklaustų respondentų, o V. Giraičio duonos gaminius – 12% (žr. Priedas 10).
Visai nevartoja Palangos duoną net 35% apklaustųjų,Vilniaus ir Ventos duoną po 18%, V.Giraičio duoną – 16%, o Marijampolės duonoą tik 13% (žr. Priedas 10 ir 4 pav.).
4pav. Niekada nevartojamos duonos respondentų pasiskirstymas
Išanalizavus kur dažniausiai žmonės perka duonos gaminius, pastebėjome, kad daugiausia yra perkama prekybos centruose ir sudaro net 87% visų apklaustųjų, firminėse parduotuvėse perka 10%, o tik 3% pirkėjų duoną perka kitose prekybos vietose (žr. Priedas 11).
Tyrinėjant kokiuose prekybos centruose yra dažniausiai perkama duona, nustatėme, kad daugiausiai perkama PPC „Maxima“ ir sudaro 45% atsakiusiųjų, 19% respondentų perka PC „Norfa“, PC „Iki“ perka 17%, PC “Rimi” – 12%, o kitose prekybos centruose perka tik 7% apklaustųjų (žr. Priedas 12 ir 5 pav.).
5pav. Pagrindiniai prekybos centrai duonai įsigyti
Ištyrus kokiais kiekiais yra perkama duonos gaminių, nustatėme, kad daugiausiai perka po 1vnt. duonos gaminių ir tai sudaro 58% pirkėjų, po 0,5 ir 2vnt. apklaustieji pe.r vienodai, po 18%, o 6% respondentų perka kitais kiekiais duoną (žr. Priedas 13).
Analizuojant veiksnius, kurie įtakoja vartotojų pasirinkimą perkant duonos gaminius, ištyrėme, jog didžiausią įtaką pasrenkant duoną daro kokybė, kuri sudaro 47% visų apklaustųjų, 32% vartotojų remiasi kaina, 13% – geografine padėtimi, 6% – gamintojais, o tik 2% remiasi kitais įtakojančiais veiksniais (žr. Priedas 14 ir 6 pav.).
6pav. Veiksniai įtakojantys vartotojų pasirinkimą
Apklausus pirkėjus kiek duonos gaminių jų šeima suvartoja per savaitę, gavome rezultatus, jog daugiausiai per savaitę yra suvartojama po 3vnt, ir taip sudaro 41% respondentų, 19% apklaustųjų suvartoja po 2vnt., po 17% pirkėjų svartoja po 1 ir 4vnt duonos gaminių, ir net 6% vartotojų per savaitę suvartoja 5vnt. duonos (žr. Priedas 15).8. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Apklausa parodė, kad duona į daugelio vartotojų dienos mitybos racioną įeina kasdien. Tačiau iš
visų apklaustųjų mažiausia dalis renkasi duoną dėl to, kad ji yra sveikatos ir energijos šaltinis. Todėl reklamos gamintojams būtų galima pasiūlyti televizijos ir radijo reklamose, informaciniuose straipsniuose labiau akcentuoti duonos maistinę vertę, pvz., kad tai naudingas mineralinių medžiagų, ląstelienos, angliavandenių, vitaminų šaltinis, teikiantis sveikatą.
Remiantis statistika, Lietuvoje juodos duonos suvartojimas mažėja, o baltos duonos didėja. Tai nėra visiškai naudinga sveikatos požiūriu, nes juoda duona yra maistingesnė, be to, klaidingai manoma, kad jos kiekį irgi reikia riboti dėl svorio. Tarp mūsų apklaustų rrespondentų pasitaikė daugiau baltos duonos mėgėjų negu juodos duonos. Kadangi daugelis apklaustųjų nevengia išbandyti naujų duonos rūšių, tai duonos gamintojams galima būtų pasiūlyti prie juodos duonos nemokamai pridėti naujai į rinką išleistos duonos su priedais riekelę. Taip vartotojas būtų skatinamas išbandyti naują produktą, įvertinti jo kokybę, platinti informaciją aplinkiniams apie patirtą pasitenkinimą/nepasitenkinimą nauju gaminiu.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. J. Ramanauskienė, Marketingo pagrindai, – Vilnius: Žiburio leidykla, 1998
2. J.Stankevičienė, Organizacijos marketingo sprendimai, – Kaunas, 2005
3. M. Beržanskienė, Marketingas, – konspektas: Marijampolės kolegijos leidybos centras, 2004
4. M.Kriaučionienė, Marketingo valdymas, &– Kaunas, 2005
5. V.Pranulis, Marketingas, – Vilnius: Eugrimas, 1999
6. http://verslas.banga.lt/lt/zb.full/3ddaa99e7a22b?vbanga2=8497ca968d4f6b4a87b1184f23a412e3
7. http://www2.omnitel.net/duona/
8. http://www.stat.gov.lt/lt/PRIEDAI
1 Priedas. Anketa
MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
Tyrimą atlieka Marijampolės kolegijos studentės Saima Padolskytė, Vilma Minsevičiūtė ir Egidija Kazakevičiūtė. Iškilus klausimams galite skambinti Tel. 8 625 15931
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Marijampolės miesto vartotojų požiūrį į duonos rinką.
Pabrėžiame, kkad anketa yra anoniminė.
VARTOTOJŲ NUOMONĖS DĖL DUONOS GAMINIŲ KOKYBĖS,
ASORTIMENTO TYRIMO ANKETA
DUONOS PASIRINKIMO MOTYVAI
1. Ar vartojate duoną?(atsakymą pažymėkite v , jei į šį klausimą Jūsų atsakymas „ne“, prašome pereiti prie 10 klausimo).
Taip
Ne
2. Prie kokių maisto produktų, naudojate duoną?( atsakymą pažymėkite v , jei renkatės variantą „kita“, paaiškinkite).
Mėsos produktai
Daržovių produktai
Žuvies produktai
Kita
3. Kokios rūšies duoną Jūs vartojate?( atsakymą pažymėkite v , atsakymus galite pasirinkti kelis, jei renkatės variantą „kita“, paaiškinkite).
Balta duona Ruginė duona
Juoda duona Plikyta duona
Duona su saulėgrąžomis Duona su grūdais
Kita
4. Kokio gamintojo duoną renkatės? ( atsakymą pažymėkite v
Pavadinimas Visada Dažnai Retai Niekada
V. Giraičio
Marijampolės
Ventos
Vilniaus
Palangos
Kauno
5. Kur dažniausiai įsigyjate duonos gaminių?( atsakymą pažymėkite v , jei pasirinkote „firminėse parduotuvėse“ arba „kita“, prašome pereiti prie 7 klausimo).
Prekybos centruose
Firminėse parduotuvėse
Kita
6. Kuriame prekybos centre dažniausiai perkate duonos gaminių?( atsakymą pažymėkite v , jei renkatės variantą „kita“, paaiškinkite).
PC „Rimi“
PC „Norfa“
PC „Maxima“
PC „IKI“
Kita
7. Kokiais kiekiais dažniausiai perkate duonos gaminius? ( atsakymą pažymėkite v , jei renkatės variantą „kita“, paaiškinkite).
0,5 vnt.
1 vnt.
2 vnt.
Kita
8. Kas dažniausiai įtakoja Jūsų pasirinkimą?( atsakymą pažymėkite v , jei renkatės variantą „kita“, paaiškinkite).
Kokybė
Gamintojai
Kaina
Geografinė padėtis
Kita
9. Kiek duonos gaminių Jūsų šeima suvartoja per savaitę?( savo nuomonę įrašykite).
DEMOGRAFINIAI DDUOMENYS
10. Jūsų lytis. (Prie teisingo atsakymo pažymėkite v ).
Vyras
Moteris
11. Jūsų amžius. (Prie teisingo atsakymo pažymėkite v ).
Nuo 18 – 30m
Nuo 31 – 45m
Nuo 46 – 60m
Daugiau kaip 60m.
12. Šeimyninė padėtis. (Prie teisingo atsakymo pažymėkite v ).
Vedęs (usi)
Nevedęs (usi)
13. Jūsų išsilavinimas. (Prie teisingo atsakymo pažymėkite v ).
Vidurinis
Profesinis
Aukštesnysis
Aukštasis
14. Socialinė padėtis. (Prie teisingo atsakymo pažymėkite v ).
Studentas (ė);
Tarnautojas (ė);
Verslininkas (ė);
Pensininkas (ė);
Demografiniai duomenys
2 Priedas. Respondentų lytis
Vyrai Moterys
Vartotojai 10 20
3 Priedas. Respondentų amžius
Nuo 18-30m. Nuo 31-45m. Nuo 46-60m. Daugiau kaip 60m.
Vartotojai 17 9 3 1
4 Priedas. Respondentų šeimyninė padėtis
Vedę Nevedę
Vartotojai 16 14
5 Priedas. Respondentų išsilavinimas
Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis
Vartotojai 14 3 6 7
6 Priedas. Respondentų socialinė padėtis
Studentai Tarnautojai Verslininkai Pensininkai
Vartotojai 11 11 7 1
Duonos pasirinkimo motyvai
7 Priedas. Vartotojų pasiskirstymas
Vartoja Nevartoja
Žmonės 28 2
8 Priedas. Duonos vartojimas prie maisto produktų
Mėsos produktai Daržovių produktai Žuvies produktai Kita
Vartotojai 25 7 18 5
9 Priedas. Duonos vartojimas pagal rūšį
Balta duona Juoda duona Duona su saulėgrąžomis Ruginė duona Plikytą duona Duona su grūdais
Vartotojai 18 16 11 10 6 .4
10 Priedas. Duonos vartojimo dažnumas
Pavadinimas Visada Dažnai Retai Niekada Iš viso
V.Giraičio 4 12 6 6 28
Marijampolės 2 8 13 5 28
Ventos 1 8 12 7 28
Vilniaus 1 6 14 7 28
Palangos 3 5 7 13 28
Kauno 8 5 7 8 28
11 Priedas. Duonos pirkimo vietos
Prekybos centrai Firminės parduotuvės Kita
Vartotojai 25 3 1
12 Priedas. Pagrindiniai prekybos centrai duonai įsigyti
PC „Rimi“ PC „Norfa“ PC „Maxima“ PC „IKI“ Kita
Vartotojai 5 8 19 7 3
13 Priedas. Dažniausiai perkami duonos kiekiai
0,5 vnt. 1 vnt. 2 vnt. Kita
Vartotojai 6 20 6 2
14 Priedas. Veiksniai įtakojantys vartotojų pasirinkimą
Kokybė Gamintojai Kaina Geografinė padėtis Kita
Vartotojai 22 3 15 6 1
15 Priedas. Per savaitę dažniausiai vartojami duonos gaminių kiekiai
1vnt. 2vnt. 3vnt. 4vnt. 5vnt.
Vartotojai 6 7 15 6 2
