Genetiskai modifikuoti kukuruzai

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Kas yra GMO? 4

Genetiškai modifikuotų orgamizmų klasifikavimas 4

GMO maistui 5

GMO žemės ūkyje 6

GM kukurūzai 7-8

GM kukurūzai Lietuvoje 9

GMO „už“ ir „prieš“ 9-10

Išvados 11

Literatūra 12

Įvadas

Jau tūkstančius metų žmonės siekia manipuliuoti kitų organizmų evoliucija. Nuo senų seniausių laikų ūkininkai naudojo selekciją, norėdami patobulunti auginamus gyvulius ir pasėlius. Štai mes turime karves, duodančias daugiau pieno; vištas – dedančias daugiau kiaušinių, avis – geresne vilna ir ligoms atsparius augalus.

Tačiau visai neseniai, XX a. antroje pusėje, norėdami suteikti organizmams naujų, gamtoje jiems neįprastų savybių, mokslininkai ėmė keisti gyvybės kodą – DNR. JJauna technologija, dar nepasiruošusi visuomenė ir sunkiai prognozuojama tokių modifikacijų ateitis šiuo metu neduoda ramybės visai žmonijai.

Kas yra GMO?

[ Dr. Vaido Oberausko metodinė „žmogaus mitybos fiziologija" medžiaga]

Genas – tai deoksiribonukeino rūgštis (DNR), o tiksliau tam tikra DNR grandinės dalis. Iš spirale susukto siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma – struktūrinis genetinės medžiagos vienetas. Genuose slypi užkoduota informacija apie įvairias organizmo savybes ir funkcijas, genetinė informacija yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą. Genuose esanti informacija apsprendžia kiekvieno ląstelės baltymo ggamybą. Genų nukleotidų seka koduoja kiekvieną ląstelės produktą. Dažniausiai tas produktas yra baltymas.

Genų inžinerija – tai vieno arba keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie yra vadinami genetiškai modifikuotais (GM). PPerkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Daugiausiai modifikacijų atlikta su kukurūzais, aliejiniu rapsu, cukriniais runkeliais, bulvėmis.

Genetiškai modifikuotų organizmų klasifikavimas

[A[Algimatas Paulauskas „Genetiškai modifikuoti organizmai" 2004m.]/p>

GMO pagal savo sudėtį, kilmę, taikymo pobūdį bei riziką žmogaus sveikatai bei aplinkai yra skirtingi. Todėl jų klasifikacija taip pat yra įvairiapusė.

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – organizmai, išskyrus žmogų, kurių genetinė medžiaga yra taip pakeistair įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu.

Genetiškai modifikuotas produktas (GMP) – preparatas, kurio sudėtyje yra ar kuris susideda iš genetiškai modifikuotų organizmų, jų dalių ir yra teikiamas į rinką.

Gaminiai, gauti iš GMO ar GMP (GMG) – mmedžiaga, savo sudėtyje turinti baltymų ir /ar nukleorūgščių, atsiradusių dėl genų modifikacijos, ir teikiama į rinką.

Pagal priklausomybę karalystei Genetiškai modifikuoti organizmai klasifikuojami į:

genetiškai modifikuotus mikroorganizus;

genetiškai modifikuotus augalus;

genetiškai modifikuotus gyvūnus.

GMO maistui

[htt[http://www.zvejone.lt/gmo/index.php?col=fce16a&col2=&pict=pievos.jpg&fact=text3&t1=1&t2=8&t3=13&m2=8&count=2]>

Genetiškai modifikuoti organizmai maistui pradėti naudoti nuo 1990 metų. Iš augalų daugiausia genetiškai modifikuojamos sojos, pomidorai, ryžiai, kukurūzai. Pirmasis GMO, paruoštas prekybai, buvo pomidoras, dėl pakeistos DNR tapęs atspariu puvimui. Daržovę modifikavusiai Kalifornijos kompanijai „Calgene“ 1994 m. buvo leista pateikti ją visuomenei be jokio ženklinimo. Vartotojai su malonumu pirko modifikuotus pomidorus mmokėdami dvigubai ar net penkiagubai daugiau negu tuo metu kainavo standartiniai pomidorai. Kita kompanija „Zeneca“, gaminusi pomidorų padažus, naudojo šiuos GMO savo produkcijai gaminti, kuri visa realizuota Europoje 1996 metų vasarą. Bandymas nurodyti, jog sudėtyje yra GMO parodė, jog europiečiai palankiai priėmė genetiškai pakeistus maisto produktus. Tačiau toks teigiamas požiūris drąstiškai pasikeitė po karvių pasiutligės proveržių, po kurių už tai atsakingos institucijos neteko vartotojų pasitikėjimo. Taip pat buvo protestuojama prieš „Monsanto“ kompanijos pristatytas „Roundup-Ready“ sojos pupeles.

Kitos genetiškai modifikuotos kultūros, įskaitant vabzdžiams atsparią medvilnę bei herbicidus toleruojančią soją, pasiūlytos rinkai 1996 m. Šie GMO pradėti plačiai naudoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šalyse, kuriose žemės ūkis sudaro didžiąją dalį ekonomikos (Argentinoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Indijoje ir Kinijoje), tokia produkcija irgi lengvai rado kelią į sėjamus laukus. Nereikėtų pamiršti ir šio modifikuojamo maisto: kukurūzų, kviečių, rapsų, cukrinių runkelių, graikinių riešutų, bulvių, žemės riešutų, moliūgų, tabako, saldžiųjų pipirų, salotų, svogūnų ir kt.

GMO žemės ūkyje

Žemės ūkis yra viena iš sričių, kuriose genetiškai modifikuoti organizmai (augalai) yra plačiai naudojami. 1996 m. pirmosios komerciniai tikslais GM sėklos buvo pasodintos JAV. Po dešimties metų auginamos GM žemės ūkio kultūros jau užėmė 102 milijonų hektarų žemės ploto visame pasaulyje.

Daugiausiai genetiškai pakeistų pasėlių auginama JAV. Nuo jos šiek tiek aatsilieka Argentina, Brazilija ir Kanada. Kinija ir Indija taip pat yra šio sąrašo pirmosiose gretose dėl vis besiplečiančio GM medvilnės žemės ūkio.

Genetiškai modifikuotos kultūros auginamos net ir Europos Sąjungoje. 2006 metais GM kukurūzai buvo auginami beveik 60000 hektarų plote Prancūzijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Portugalijoje bei Vokietijoje. Tai sudarė 8 proc. visų ES auginamų kultūrų. Europos Sąjungoje GM kukurūzai yra naudojami išimtinai gyvulių pašarui.

Didžiausi žemės ūkio GM augalų pasėlių plotai pasaulyje

[Dr.[Dr. Danutės Biatuškaitės referato medžiaga]>

Transgeninių sojos, medvilnės, kukurūzų ir rapsų pasėlių plotai yra didžiausi pasaulyje. 2000 metų duomenimis, 36% iš 72 milijonų hektarų sojų pupelių, 16% iš 34 milijonų hektarų medvilnės, 11% iš 25 milijonų hektarų rapsų ir 7% iš 140 milijonų hektarų kukurūzų pasėlių buvo transgeniniai.

GM Kukurūzai

[htt[http://gmolt.wordpress.com/2007/10/30/siuloma-uzdrausti-genetiskai-modifikuotu-kukuruzu-auginima-europoje/]tt[http://www.manoukis.lt/index.php?s=1023&m=1&z=50]>

Pirmą kartą GM kukurūzai buvo užauginti JAV ir Kanadoje 1997 metais. Nuo tada tokių kukurūzų auginimas paplito po visą pasaulį. Šiandien daugiau kaip pusė auginamų kukurūzų Jungtinėse Amerikos Valstijose turi pakeistus genus. Modifikuojant šiai kultūrai suteikiama viena iš savybių: atsparumas vabzdžiams ir herbicidams. GM kukurūzai, kuriems įterptas Bacillus thuringiensis (BT) genas, sukeliantis vabzdžių paralyžių ir mirtį. Šaknų kirminui atsparūs kukurūzai (su Cry 3Bb genu) buvo sukurti 2003 metais. Taip pat kukurūzai buvo praturtinti vitaminais į juos įterpiant vitaminus koduojančius genus.

Kukurūzai yra vienintelė gennetiškai modifikuota kultūra, kuri auginama ES komerciniams tikslams. Ispanija yra pirmoji Europoje, kuri tai įgyvendino. Dabar 12 proc. Ispanijoje užaugintų kukurūzų yra genetiškai modifikuoti.

Dvi genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšys (Syngenta Bt11 ir Pioneer/Dow’s 1507) yra sukurtos taip, kad išskirtų toksiną (paprastai vadinamą Bt), kuris skirtas nuodyti tam tikriems vabzdžiams kenkėjams, kuris apsaugo juos nuo europinio kukurūzus graužiančio vikšro. Jie graužia stiebus, todėl augalas gali nuvirsti. Taip pat išgraužos gali atverti kelią grybelinėms ligoms. Šios priežastys ir skatina ūkininkus auginti GM kukurūzus, nes taip ne tik išsaugomi pasėliai, bet ir nereikia purkšti cheminių pesticidų. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, jog šie genetiškai modifikuoti kukurūzai yra nuodingi keletui drugelių bei naudingų vabzdžių rūšių, taip pat turi ilgalaikį neigiamą poveikį dirvožemiui. Neseniai keletas mokslininkų paskelbė tyrimus, rodančius, kad genetiškai modifikuotų Bt kukurūzų poveikisyra nenuspėjamas, o jų keliama rizika yra didesnė nei manyta anksčiau. Šie tyrimai rodo, kad šiuo metu galiojančios ES rizikos įvertinimo procedūros yra nepakankamos, negali išmatuoti grėsmės, keliamos genetiškai modifikuotų Bt kukurūzų.

Nauji tyrimai rodo, kad GM augalai, gaminantys Bt toksiną, gali rimtai paveikti vandens ekosistemas, kadangi žiedadulkės ir žemės ūkio atliekos iš Bt kukurūzų patenka į vandenį, kur gali tapti toksiškomis vandens gyvybei. Toks Bt toksino kelias anksčiau įvertintas ne

buvo.

Bt toksino lygis, kurį pagamina kuri nors iš šių genetiškai modifikuotų kultūrų rūšių, labai skiriasi skirtingose vietose ir skirtinguose to pačio lauko augaluose. Priežastys, kodėl atsiranda tokie skirtumai, nėra žinomos. Tai kelia rimtų klausimų apie dabartinius gebėjimus įvertinti Bt toksinų poveikį aplinkai.

Netikėtai, kito naujo tyrimo metu buvo nustatyta, kad vieno tipo genetiškai modifikuoti Bt kukurūzai turi žymiai didesnį aminorūgščių kiekį nei tokie patys nemodifikuoti kukurūzai; dėl šios priežasties GM augalai tampa labiau neatsparūs amarams. Vėlgi, tai parodo, kad BBt kukurūzus veikia nelaukti ir nenuspėjami negatyvūs poveikiai.

Vėjas ir vabzdžiai gali pernešti GM augalų žiedadulkes į ekologiškus pasėlius ir juos užteršti. Kukurūzai yra kilę iš Meksikos ir Peru. Čia didžiausia kukurūzų veislių įvairovė, tačiau šis genetinės įvairovės centras jau užterštas.

Mokslininkų tyrimai atskleidė, kad net labiausiai nuotolusiuose Meksikos slėniuose auganšiose vietinių kukurūzų rūšyse aptikti genetiškai modifikuotų Bt-kukurūzų genai. GM augalų genai gali plisti daug greičiau, negu mokslininkai manė. GM augalai ekologiškuose ūkiuose yra griežtai draudžiami.

Genų inžinerija gali sumažinti biologinę įvairovę. Anglijoje vvykdyti tyrimai leidžia manyti, kad dėl intensyviai auginamų herbicidams atsparių GM kultūrų išnyks dirviniai vieversiai. Jie minta piktžolių sėklomis, o herbicidams atspariuose monokultūrų plotuose piktžolės gali būti visai išnaikintos.

Nėra vienareikšnio atsakymo ir į klausimą, ar GM produktai turės įtakos žmonių ssveikatai. Juk iki šiol nevalgėme kukurūzų su bakterijų baltymais ar pomidorų su žuvų baltymais. Ar neatsiras ateityje įvairios imuninės ir alerginės sistemos reakcijos į naujame maiste esančias medžiagas?

Daugiausiai kukurūzai naudojami gyvulių pašarui ir maisto produktams bei krakmolui:

Iš didžiosios dalies kukurūzų gaminamas pašaras gyvuliams. Tam, kad ūkininkas galėtų jį pagaminti, reikia sutrinti burbuoles ir po fermentacijos susidaro silosas.

Tik ne daugelis iš karto tampa maistui: dribsniai, „popcorn“, saldinti kukurūzai skardinėse ir t.t.

Kukurūzai, kaip kviečiai ir bulvės, yra krakmolo šaltinis. Maždaug pusė pagaminto krakmolo yra suvartojama maistui, kita dalis – popieriaus, pakavimo medžiagų, chemikalų bei kitų medžiagų gaminimui.

Kukurūzų krakmolas taip pat naudojamas maisto priedų gamybai.

GM kukurūzai Lietuvoje

[htt[http://gmo.am.lt/page?page=newsItem&id=43bc0a1b-96c8-4696-8dc7-9e3c1b5c730b]>

Lietuva atsisakė auginti GM kukurūzus. Praeitų metų balandžio 6d., Aplinkos ministerija priėmė sprendimą neišduoti leidimo mūsų šalyje aauginti bandymams laukuose skirtus genetiškai modifikuotus kukurūzus. Tokio leidimo 2007 metų sausį paprašė Švedijos kompanija ' Monsanto&apos. Ji pateikė paraišką auginti genetiškai modifikuotus kukurūzusmokslo tikslais Žemdirbystės institute Kėdainių rajone.

Tai trečioji ligi šiol Lietuvos gauta paraiška atlikti bandymus laukuose su genetiškai modifikuotais augalais. Pirmoji tokio pobūdžio prašymą 2005 metų sausį pateikė Vokietijos kompanija ' PLANTON GmbH&apos. Ji ketino mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotas bulves Žemdirbystės instituto Vokės filiale. Taip pat šios šalies kompanija ' BASF Plant Science GmbH' paprašė leisti Žemdirbystės iinstityto Vėžaičių filiale auginti bandymais skirtus GM vasarinius rapsus. Aplinkos ministerija nė vienu iš šių atvejų neišdavė leidimo.

Europos Sąjungos valstybėse šiuo metu yra atliekami bandymai laukuose su 66 rūšių genetiškai modifikuotais augalais. Juos mokslo tikslais leido auginti ir kai kurios mūsų šalies kaimynės. Pavyzdžiui, Latvija yra leidusi auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ir rapsus, Lenkija patenkino šešias paraiškas tokių augalų bandymams laukuose.

GMO „už“ ar „prieš“

Kai kurie asmenys nelabai linkę taip smulkiai gilintis į tokio pobūdžio problemą. Laikomasi labai paprastos nuomonės – jeigu GM produktus gamina kompetentingi institutai, kontroliuojami įvairių instancijų, o valstybė suteikia leidimus naudoti GM produktus, vadinasi viskas yra gerai. Tuolab, jog genetikai nedaro nieko tokio, kas natūraliai nevyksta gamtoje. Juk visi gyvi organizmai – nuo bakterijos iki žmogaus – yra natūralios mutacijos arba kitaip – evoliucijos rezultatas. Sakykime, augalas išbarsto milijoną sporų. Tai bent viena iš jų turės genetiškai kitokią chromosomų kombinaciją – natūrali mutacija. Jeigu ši kombinacija augalui bus neparanki, jis žus, o jeigu parankesnė nei iki šiol buvusi – įsitvirtins ir taip evoliucionuos į tobulesnį augalą. O genų inžinerija iš esmės tik paspartina šį tūkstančius metų vykstančius procesus. Žodžiu, kaip ir nėra dėl ko pykti – tai tiesiog nuostabus gamtos ir technologijų susiliejimas, leidžiantis greičiau pasiekti tuos rrezultatus, kurie šiaip ar taip būtų įvykę.

Na ir kaip jums toks požiūris? Trumpas, logiškas, netgi moksliškas ir visiškai aiškus. Nereikia dėl nieko sukti galvos. Deja, čia pro pirštus praleidžiamas tas faktas, jog natūraliomis sąlygomis keičiasi arba mutuoja tik tas pats genų rinkinys, o inžinerija sugeba įterpti visiškai tai rūšiai nebūdingus genus. Taip kad, šia prasme tai nėra adekvatūs procesai. Tuo labiau, nesigilinama į tą faktą, jog evoliucijoje vienodai arba bent jau panašiu tempu vystosi visos rūšys, tuo tarpu genetikai modifikuoja tik jiems parankius organizmus. Tad ekosistema šiaip ar taip yra iškreipiama. Nors tikras entuziastas pasakytų – o čia jau pačios ekosistemos reikalas, kaip ji modifikuosis dėl „tobulesnio“ organizmo atsiradimo.

Pozityviai nusiteikę mokslininkai truputi atsargiau vertina GMO produktų įtaką laukinei gamtai. Visgi, žmogus savo ūkine veikla jau taip stipriai ją modifikavo, jog GM produktai neturėtų įnešti didesnių nukrypimų. Gal taip, o gal ir ne.Apibendrinant reiktų pažymėti, jog nei viena iš dviejų barikadų neturi tikslių įrodymų, tačiau logiškesni ir pagrįstesni atrodo GM pesimistų teiginiai. Visgi šios diskusijos apie poveikį gamtai nė iš tolo neprilygsta peštynėms dėl įtakos žmogaus sveikatai.

Taigi, kurios pusės sako tik teisybę ir visiškai nesuinteresuotos finansiškai? Deja, bet nei viena. Taip, yra grupelių arba judėjimų, kurie stengiasi dėl žžmonių ir gamtos gerovės, bet be didžiųjų finansinių gigantų įtakos jų balsai pranyktų bendrame šurmulyje. O finansinių gigantų, esančių ir UŽ ir PRIEŠ stovyklose, tikrai netrūksta. Tuomet kuo tikėti? Visų pirma sava galva, blaivia logika ir nors kokiais tyrimų rezultatais. Aišku, pasakyti vienareikšmiškai GMO blogai ar gerai – neįmanoma. Viskas priklauso nuo konteksto ir nuo srities, apie kurią kalbama.

Išvados

Genetinės modifikacijos naudingos nes, pageidaujamos savybės gaunamos greičiau nei selekcijos būdu. Didinamas atsparumas vabzdžiams ir ligoms – padidėja derlius ir sumažinamas naudotų pesticidų kiekis. Maisto kokybė kyla, nes mažėja grybinių susirgimų. Augalai gali būti modifikuojami suteikiant stresui atsparias savybes, pagerinant skonį ir išvaizdą bei produktyvumą ir maistines savybes.

Tačiau tuo pačiu metu nežinoma, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau negalima nuspėti, kokią ateitį kuriame savo palikuonims. GM maisto ilgalaikio vartojimo pasekmės yra sunkiai prognozuojamos, nes reikia įvertinti daug riziką keliančių faktorių.

Naudota literatūra:

Pasiūlyta uždrausti genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimą Europoje

http://www.manoukis.lt/index.php?s=1023&m=1&z=50

http://www.zvejone.lt/gmo/index.php?col=fce16a&col2=&pict=pievos.jpg&fact=text3&t1=1&t2=8&t3=13&m2=8&count=2

http://www.zvejone.lt/gmo/index.php?col=fce16a&col2=&pict=pievos.jpg&fact=text3&t1=1&t2=8&t3=17&m2=8&count=2

http://gmo.am.lt/page?page=newsItem&id=43bc0a1b-96c8-4696-8dc7-9e3c1b5c730b

Dr. Vaidas Oberauskas „Žmogaus mitybos fiziologija“ metodinė paskaitų medžiaga.

Algimantas Paulauskas „Genetiškai modifikuoti organizmai“ Vilnius 2004.

Dr. Danutės Biatuškaitės referato medžiaga

Iliustracija:http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://www.thetechherald.com/media/images/200807/Monsanto_GM_corn_Photo_Monsanto.jpg&imgrefurl=http://www.thetechherald.com/article.php/200807/86/France-bans-Monsanto-strain-of-GM-corn&usg=__SkjDlWBsg9od9bf_2rjks8hHHLo=&h=400&w=615&sz=21&hl=lt&start=2&um=1&tbnid=PMHHdaNkAupbOM:&tbnh=88&tbnw=136&prev=/images%3Fq%3DGM%2Bcorns%26um%3D1%26hl%3Dlt%26sa%3DN