Indų virtuvė

TURINYS

ĮVADAS 3

INDŲ VIRTUVĖ 4

PRIESKONIAI 5

TAIP VALGOMA INDIJOJE 5

GĖRIMAI 5

DĖL SKONIO NESIGINČIJAMA 5

VEDŲ KULTŪRA 6

VEDŲ FILOSOFIJA 6

KELETAS SVERBESNIŲ PATARIMŲ, KAIP TEISINGAI MAITINTIS 6

VIRTUVĖS REIKMENYS 7

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 8

JEI NORITE PARAGAUTI VEGETARINIŲ PATIEKALŲ 8

LITERATŪRA 9Įvadas

Lietuviai nuo seno domėjosi Indijos tautos tradicijomis, dar Vydūnas, savo raštuose nurodęs bendras indų ir lietuvių sąsajas, skatino vegetarizmą ir sveiką gyvenimo būdą. Vieni mūsų tautiečiai dievina indišką maistą, kiti nė paragauti jo nenori, taigi abejingų jam išties nėra. Pastaruoju metu domėjimasis Indija ypač išaugo, yra susikūrusi ne viena draugija, klubas. Vis daugiau lietuvių nori pamatyti šią šalį ne kaip paprasti tturistai, o suvokti jos dvasingumo esmę, į nedalomą visumą sujungiančią visą žmogaus gyvenimą – pradedant malda, kiekvienu poelgiu, santykiu su aplinkiniais, maitinimosi tradicija. Lietuvius žavi prigimtinis indų gebėjimas filosofiškai žvelgti į savo gyvenimą, būti tarsi nepriklausomiems nuo buities nepatogumų ir džiaugtis kiekviena akimirka.

Indų virtuvė

Ypatingo džiaugsmo indams teikia valgymas. Maistui net skurdžiausiai gyvenančioje šeimoje skiriama daug dėmesio, mat ir paprasčiausius ryžius galima pagardinti tokia daugybe čia pat augančių prieskoninių žolelių, vaisių ar daržovių, kad patiekalas įgaus vis kitokį skonį.

Indiškas maistas ppirmiausia patraukia akis, paskui uoslę ir pagaliaus – skonį. Akis džiugina namuose kepta duona, įvairių formų ir spalvų saldumynai, sriuba bei daržovės, papuoštos citrinos skiltelėmis ir šviežios kalendros lapais. Uoslę maloniai dirgina prieskonių bei šviežių produktų kvapai, o skonį džiugina aaštrių bei švelnių patiekalų deriniai.

Papasakoti apie indų virtuvę taip pat sunku, kaip ir apskritai papasakoti apie šią tautą. Šiaurės Indija iš esmės skiriasi nuo Vidurio ar Pietų Indijos, o ir tarpiniuose jos regionuose įvairovė ir margumynas – kaip Indijos moters apdaro. Ir vis dėlto Indijos virtuvės paslaptis – subtilus įvairių uždarų ir prieskonių derinimas. Daugelis uždarų paruošiami iš anksto, ir jais gardinami įvairūs patiekalai. Taip indai iš anksto pasiruošia česnakų, imbierų, migdolų, anakardžių riešutų, žaliųjų ar raudonųjų paprikų, papajų, mėtų pastų, sugrūsdami arba sutrindami sudėtines dalis iki vientisos masės. Tokia pasta laikoma hermetiškuose indeliuose vėsioje vietoje. Kai kurios jų gali nepakeisti skonio beveik mėnesį.

Vieningos indų virtuvės kaip tokios ir nėra. Įvairiose vietovėse ji skirtinga. Tai nulemia klimatas ir religinės dogmos. DDauguma indusų – griežti vegetarai, kai kurie visai nevalgo kiaušinių arba žuvies, o pasitenkina tik vaisiais ir daržovėmis. Pagrindiniai maisto produktai paprasti: ryžiai, kruopų košės, jogurtas, daržovės, vaisiai. Kepama čia su kokoso aliejumi arba lydytu buivolių pieno sviestu. Ypatinga žavesį indiškai virtuvei suteikia prieskoniai. Nors jie ir aštraus skonio, bet vis dėlto truputį švelnesni nei, negu mes įsivaizduojame.

Milijonai indusų nepažįsta tikrosios indiškos virtuvės, sauja ryžių jiems dažniausiai būna visos dienos maistas. Toli gražu ne kiekvienas gali valgyti daugiau, negu kartą pper parą.

O juk indiška kulinarija – viena tobuliausių ir seniausių. Kasdien indų virėjai trina prieskonius, maišo juos su vandeniu, gamina pastą. Tai beveik ritualas. Neveltui indai mano, kad gaminti valgį – tai dievo žmonėms įkvėptas menas.

Indijoje valgoma daug ryžių, tačiau mėgstami ir specialiai kepami paplotėliai. Dažniausiai jie kepami tanduri krosnyse. Tanduri krosnys – tai panašu į statinę, kurios vidus padengtas storu molio sluoksniu. Statinė statoma ant ugnies, kai molis įkaista, paruošti paplotėliai tiesiog lipdomi ant molio sienelių ir kepami. Šie paplotėliai valgomi su antraisiais patiekalais ar kaip užkandis su karštomis daržovėmis ar kitais aštriais įdarais iš pipirų, imbiero bei kitų prieskonių mišinio. Beje, Indijoje išties mėgstami paplotėliai, jie kepami ne tik iš miltų, ryžių, bet ir iš žuvų, lęšių.

Vegetarams Indijoje tikras rojus, čia jie gali būti pavaišinti iš panyros su prieskoniais paruoštu ir orkaitėje iškeptu kepsniu, daržovių korma (daržovių ir anakardžių riešutų troškiniu) ar avižinių miltų kukuliais su aštriu jogurto padažu. Visą skonių puokštę indų virėjas gali išgauti ruošdamas žirnelių, .žiedinių kopūstų, baklažanų ar grybų patiekalus. Žuvies ir mėsos mėgėjams čia taip pat siūloma aštrūs įvairių skonių kepsnių ir troškinių. Tiek žuvis, tiek mėsa, dažniausiai vištiena, prieš ruošiant marinuojama sultingame prieskonių mišinyje. Ypač populiari viščiuko tikka – tai ant žarijų kkepti aštrūs viščiuko krūtinėlės gabalėliai. Dažnai ant iešmų iš maltos mėsos kepami kebabai. Aišku, visa tai patiekiama su prieskoninėmis žolėmis ir labai dažnai su anakardžių riešutais.

Sriubos čia taip pat aštrios ir tirštos, joms dažnai naudojamas kokosų pienas, jogurtai. Visi desertai labai saldūs, su riešutais, vaisiais, morkomis, avižomis ar ryžiais.Prieskoniai

Kiekvienas indų virtuvės meistras iš anksto turi ir specifinio prieskonių mišinio garam masala, kurio savo virtuvėje turi ir kiekviena šeimininkė. Jį ruošiant dedama kmynų grūdelių, juodųjų pipirų, juodųjų kardamonų, pankolio grūdelių, žaliųjų kardamonų, kalendos grūdelių, gvazdikėlių, cinamono lazdelių, muskato riešutų, džiovintų lauro lapelių, malto imbiero. Iš kitokių prieskonių ruošiama chat masala.

Be to, indų virtuvėje iš anksto pasiruošiama panyros, ji daroma taip: į verdantį pieną įpilama citrinų sulčių, kai pieną sutraukia, masė perkošiama ir paliekama marlės skiautėje, kad nuvarvėtų išrūgos, paslegiama ir palaikoma šaldytuve, kad sustingtų. Regis, tokie sūriai jau slegiami ir Lietuvos kaimuose.Taip valgoma Indijoje

Indijoje atsisėdama ant kilimo, demblio ar pagalvėlės ir priešais, ant žemo stalelio padedamas thalis – apskritas metalinis padėklas su aukštais kraštais.

Stalo įrankių Indijoje nėra. Indusai nenaudoja nei lazdelių, nei europietiškų įrankių – jiems pakanka „natūralių įrankių“ – valgoma dešnės rankos pirštais (kaire ranka valgoma, dešne – prausiamasi). Susitepusius pirštus jie čia pat nusiplauna specialiuose ant stalų išdėliotuose ddubenėliuose.

Pavalgę jūs galite nusipirkti riešutų, gvazdikėlių ir kardamono, kurie esti susukti vamzdeliais i specialius kalkėmis išteptus lapus. Šie vaisiai yra aitraus skonio ir sakoma, jog padeda virškinti.

Kebabas – nedideli mėsos gabaliukai, kepami ant iešmo kartu su svogūno žiedeliais. Tai musulmonų patiekalas. Jis populiarus ir Šiaurės Afrikoje, ir Balkanuose. Indijoje jis paprastai gaminamas iš avienos, nes religija indusams draudžia valgyti jautieną, o musulmonai nevalgo kiaulienos.

Gėrimai

Alkoholiniams gėrimams Vedų virtuvėje nėra vietos. Alkoholis aptemdo sąmonę ir neleidžia pajusti subtilaus vegetarinio maisto skonio, todėl geriausia gerti vandenį. Arbata arba kava po indiškų vaišių paprastai negeriama. Vietoje jų galima sukramtyti nedidelę anyžiaus sėklą arba grūsto kardamono – tai atgaivina burnos ertmę ir gerina virškinimą.

Dėl skonio nesiginčijama

Jau trys šimtai metų prieš musų erą Pendžabe buvo auginami bananai. Ten įžengęs imperatorius Aleksandras paragavo šių vaisių, bet jie jam nepatiko. Todėl jis išleido įsakymą, kuris draudė ir jo kareiviams valgyti bananus.

Indija – vaisių šalis. Kokoso riešutų, datulių, mango, citrinų šalis. Ir Indijoje visi šie vaisiai mėgstami taip pat kaip ir visose kitose pasaulio šalyse.

Ilgai Indijoje viešpatavę anglai turėjo nemaža įtakos indų virtuvei. Tačiau ir anglai kai ką perėmė iš indudų. Žemiau pateikto valgio receptas yra anglų ir indų kulinarijos kūrinys.

Ananasiniai kukuliukai

2 kiaušiniai, 120 g miltų, žiupsnelis druskos,

keletas šaukštų pieno, 2 šaukštai griežinėliais supjaustyto ananaso, riebalų, miltinio cukraus.

Iš persijotų miltų, suplaktų kiaušinių, druskos ir pieno užminkoma kieta tešla. Paskui ji suminkoma su ananaso griežinėliais. Iš tešlos šaukšteliu pakabinami nedideli kukuliukai, kurie verdami įkaitintuose riebaluose, kol pasidaro rusvai auksinės spalvos. Prieš patiekiant į stalą, jie apibarstomi miltiniu cukrumi.

Vedų kultūra

Vedų filosofija

Indijoje jau gilioje senovėje klestėjusi Vedų filosofija aiškino, jog maistas turi būti ruošiamas kai auka Dievui, jog žmogus savo meilę Dievui gali išreikšti ne tik maldomis, bet ir gamindamas bbei aukodamas Jam maistą.

Vedų virtuvė pagrįsta vegetarizmu, todėl Indijoje vegetarų žymiai daugiau nei nevegetarų. Pagal Vedų filosofiją mėsa, kiaušiniai ir žuvis nevalgomi; valgomi tik augaliniai ir pieno produktai.

„Ką valgai, tas ir esi“, – sako sena indų patarlė.

Indija – ne tik gilių vegetarinės mitybos tradicijų, bet ir mokslo apie sveiką gyvenseną gimtinė. „Ajur-vedos“ šventraštis – seniausias žinomas biologijos, higienos, madicinos ir dietologijos veikalas. Šiai Vedų šakai prieš tūkstančius metų pradžią davė Šri Bhagavanas Dhanvantaris, Krišnos įsikūnijimas. „Senas“ nebūtinai reiškia „primityvus“, todėl kkai kurios „Ajur-vedos“ rekomandacijos primena šių dienų dietologijos patarimus.

Keletas sverbesnių patarimų, kaip teisingai maitintis

Valgyti nustatytu laiku

Patariama sočiausiai pavalgyti vidurdienį, nes būtent tuo metu virškinama geriausiai. Prieš vėl sėdnat prie stalo geriausia palaukti tris valandas, jei prieš tai užkandote, aarba penkias, jei pavalgėte sočiai.

Valgyti malonioje aplinkoje

Pakili nuotaika gerina virškinimą. Valgykime malonioje aplinkoje. Vedų kulinarijos knygoje, parašytoje II m. e. Amžiuje, sakoma, kad maloni aplinka ir pakili nuotaika tiek pat svarbios geram virškinimui, kiek ir maisto kokybė.

Teisingai derinti produktus

Produktai derinami taip, kad maistas būtų skanus, gerai virškinamas ir lengvai pa.sisavinamas. Ryžiai ir kitokie grūdai labai tinka prie daržovių. Pieno produktai – sūris, jogurtas ir pasukos – tinka valgyti su grūdais ir daržovėmis, tačiau šviežias pienas ir daržovės nelabai dera.

Įprastiniai Vedų pietūs, susidedantys iš ryžių, dalo, daržovių bei čapačų, – tai puikus įvairių mums reikalingų maisto medžiagų derinys.

Patariama vengti valgyti daržoves su žaliais vaisiais. Vaisius geriausia valgyti atskirai arba su karštu pienu. Taip pat rūgščių vaisių nemaišyti su šarmais, o pieno –– su rauginto prieno produktais.

Valgyti saikingai

Kiek mes energingi ir stiprūs, lemia ne maisto kiekis, o tai, kiek maisto mūsų organizmas gali suvirškinti ir pasisavinti. Kad skrandis dirbtų, reikia, kad jame būtų laisvos vietos

Virtuvės reikmenys

Menkai išmanančiam indiškos kulinarijos paslaptis malonus atradimas dažnai esti tai, kad sėkmę čia lemia kūrybinis išradingumas, o ne specialūs įrankiai. Jei jūsų virtuvėje yra pakankamai įprastų reikmenų (keletas keptuvių, prikaistuvių, peilių, dubenų, pjaustymo lentelių, kaurasamtis, trintuvė, metalinis sietelis, koštuvas, sūrmaišis arba gabalėlis marlės, matavimo šaukštų rinkinys, o ggalbūt ir svarstyklės) – jūs turite viską, ko prireiks gaminant tikrus indiškus patiekalus.

Indijoje vartojami virtuvės reikmenys: žalvarinis dekčis – pirkaistuvis be rankenų, akmeninė grūstuvė. Yra ir specialių indiškų įrankių, kurie palengvina indiško maisto gamybą:

· Karhaja. Tai gili keptuvė su rankenomis iš abiejų šonų. Gali būti žalvarinė, ketaus ar nerūdijančio plieno. Keptuvės dugnas išgaubtas, todėl joje kepant sunaudojama mažiau riebalų. Joje taip troškinamos daržovės.

· Tava. Plokščia ketaus keptuvė su šiek tiek išgaubtu dugnu.

· Čimti. Ilgos plokščios žnyplės bukais galais, skirtos čapačiams (plokšti, apvalūs rupių miltų paplotėliai) vartyti ir laikyti ant ugnies, jų nepraduriant.

· Velanas. Tvirtas medinis kočėlas be rankenų, 30-35 cm ilgio, skailėjančiais galais. Juo labai patogu kočioti indiškos duonos tešlą..

· Masala dibba. Indas iš nerūdijančio plieno arba žalvario su septyniais atskirais indeliais, skirtais kasdien vartojamiems prieskoniams. Didysis indas sandariai uždengiamas metaliniu dangčiu.

Išvados ir siūlymai

Vis dėlto tradicinė indų virtuvė Lietuvoje sunkiai skinasi kelią. Prieš penkerius metus Vilniaus senamiestyje buvo atidaryta net keletas indiško maisto restoranų, tačiau ilgiau nei metus neišsilaikė. Kiek ilgiau veikė restoranas „Sai Indian Raja“, kurio savininkai išties daug ir nuoširdžiai dirbo, kad pradžiugintų vilniečius indiškais patiekalais, tačiau ir jiems verslas ne itin sekėsi, ko gero, pirmiausia dėl didelių kainų už gan paprastus patiekalus. Aišku, kalbantis su savininkais ir žinant, kiek kainuoja kai kurių pproduktų ir prieskonių atsivežimas iš Indijos, kainas gali pateisinti, bet restorano svečiui tai nėra labai svarbu. Ką gi, tenka tik apgailestauti, kad nebėra kur paragauti išties egzotiškų patiekalų, bet gal vėl atsiras naujų drąsuolių, įkursiančių restoraną, kurio kvapai sklis dar esant keli žingsniai iki jo durų.

Jei norite paragauti vegetarinių patiekalų

Vegetarinio maisto kavinė „Balti drambliai“, įsikūrusi miesto senamiestyje, kadaise XVII amžiuje buvusių Radvilų rūmų rūsiuose. Kavinės interjeras išpuoštas indiškomis detalėmis, čia dvelkia ramybe, jaukumu, nuolat skamba indų muzika. Iš kitų sostinės kavinių ji išsiskiria savo originalumu: čia maistas gaminamas be mėsos, žuvies ir kiaušinių. Lankytojai gali paragauti indų, italų, šveicarų vegetariškos virtuvės patiekalų.

Literatūra

1. Adiradža dasa Harė Krišna Vegetariniai valgiai. – The Bhaktivedana Book Trust. 1994. – ISBN 91-7149-252-6.

2. Lindė G., Knoblochas H. Geri apetito. – Vilnius. 1977.

3. www.meniu.lt

4. www.gastro.lt.